Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-179-923/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-12
Bylos Nr.: 1A-179-923/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-00380-2022-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: V. G.
Advokatai: Artūras Andriukaitis

Kategorijos

1.2.19.4.1Piktnaudžiavimas (BK 228 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-923/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00380-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Akvilei Kveškevičienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,nuteistajam V. G., jo gynėjui advokatui Artūrui Andriukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

V. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimas 3 (trejiems) metams, jos pradžią skaičiuojant nuo pradėjimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis dirbdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus jaunesniojo specialisto pareigose (paskirtas į pareigas 2020 m. kovo 18 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P-103) (nuo 2023 m. sausio 1 d. institucijos pavadinimas pasikeitęs – (duomenys neskelbtini) kalėjimas) ir, remiantis (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr.V-4301 patvirtinto (duomenys neskelbtini) skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.3 punktų nuostatomis, turėdamas įgaliojimus, esant būtinumui, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, panaudoti fizinę ar psichinę prievartą, specialiąsias priemones, tyčia, šiurkščiai pažeisdamas Vidaus tarnybos statuto (įstatymo Nr. IX-1538 redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d.) 17 straipsnio 1 punktą: „gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą“, 21 straipsnio 1 punktą „ gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves“; Bausmių vykdymo kodekso (įstatymo Nr. IX-994 redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d. 5 straipsnio 3 dalį: „ ... Bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis“, 7 straipsnio 1 dalį „vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą“; Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (įstatymo Nr. XIV-1387 redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d.) 11 straipsnio 1 punktą: „ Prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti. Pataisos pareigūnai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes“; Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį Etikos kodekso (įstatymo Nr. V-228, 2019 m. birželio 10 d. redakcija) 6 straipsnio 2 punktą: „neatlikti veiksmų, kurie tarptautinėje teisėje suprantama kaip kankinimas ir kitoks žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys ar baudimas“, 8 straipsnio 1 punktą: „saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nežemintų ir nediskriminuotų darbuotojo vardo, bausmių vykdymo sistemos darbuotojo statuto ir bausmių vykdymo sistemos įstaigos(-ų) autoriteto“; Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1d. įsakymu Nr. V-88, (redakcija nuo 2021 m. liepos 27 d.)) 169 punktą: „Specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai įstaigose naudojami tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti. Pataisos pareigūnai naudoti specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes“, 174 punktą: „ Psichinė ir (ar) fizinė prievarta naudojama, kai pataisos pareigūnams reikia apsisaugoti ar apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai, kai suimtieji (nuteistieji) nevykdo Kalėjimų departamento, įstaigos administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekiant priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikant suimtuosius (nuteistuosius), jeigu jie priešinasi“, 2022 m. rugpjūčio 11 d. apie 15.05 val., (duomenys neskelbtini) sektoriuje, esančiame uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemelių teritorijoje, viršydamas įgaliojimus neteisėtai panaudojo prieš nuteistąjį S. D. fizinį smurtą ir specialiąją priemonę – teleskopinę lazdą, t. y. tyčia, ne mažiau 7 kartus kumščiu sudavė S. D. į įvairias kūno vietas ir teleskopine lazda smogė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam S. D. muštinę žaizdą kairiajame antakyje, odos nubrozdinimą kairiame žande, poodines kraujosruvas kairėje alkūnėje, dvi nugaroje, dešiniajame žande, pakaušyje, kairio kelio sumušimą, taip nežymiai sutrikdydamas S. D. sveikatą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamojo V. G. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės įrodytos teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tai yra S. D., liudytojų A. T., G. V., R. K., D. S., A. G., G. U., G. U., N. R., A. S., A. M. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamųjų posėdžių metu, bei liudytojo M. M. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime, nes jie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, bei kita rašytine bylos medžiaga. Teismo vertinimu, šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai yra pakankami V. G. kaltei dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra viršijimo jam suteiktais tarnybos įgaliojimais, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmuo. Skirdamas bausmę V. G. teismas įvertino tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių, nusikalstama veika baigta, V. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau jis neteistas, baustas administracine tvarka, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei, (duomenys neskelbtini) administracijos charakterizuojamas teigiamai. Pažymėjo, jog V. G. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, padaryta spontaniškai, kaltinamajam nesugebėjus susivaldyti, suvaldyti atitinkamoje situacijoje kilusio pykčio, todėl už BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą V. G. paskyrė baudos bausmę, kurios dydį parinko minimalų, kuris numatytas už apysunkį nusikaltimą. Be to, įvertino tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam einant valstybės tarnautojo – saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas, atsižvelgiant į tai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimą trejų metų terminui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. G. gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis prašo: 1) atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme; 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį V. G. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) priteisti V. G. iš valstybės 6 442,78 Eur procesines išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kurios susidarė nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-980-753/2023; 4) priteisti V. G. iš valstybės apeliacinės instancijos teisme patirtas procesines išlaidas.

Šalies argumentai

3.1. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad nuteistasis užpuolė nukentėjusįjį, argumentuojant, jog nukentėjusysis užpuolė nuteistąjį, nuteistasis tik gynėsi ir siekė eliminuoti neteisėtą nukentėjusiojo elgesį. Nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis suponuoja laisvės atėmimo bausmę atliekančių kalinių teisėtą elgesį žeminant jį prižiūrinčius pareigūnus, grasinant jiems ir prieš pareigūnus naudojant fizinį smurtą. Mano, kad teismas darydamas selektyvias išvadas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė įrodinėjimą baudžiamosiose bylose nustatančias baudžiamojo proceso įstatymo normas, įrodymų tyrimą atliko paviršutiniškai, vienpusiškai, dėl ko padarė nelogiškas viena kitai prieštaraujančias išvadas.

3.2. Skunde taip pat nesutinkama su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas nevertino paties nuteistojo vaizdo registratoriumi nufilmuotą vaizdo įrašą „62-6220220811150656-0016“. Argumentuojama, kad šis vaizdo įrašas įrodo nuteistojo nekaltumą padarius jam netinkamai inkriminuotą nusikaltimą, tačiau pirmosios instancijos teismas, selektyviai vertindamas vaizdo įrašo medžiagą, netinkamai įvertino jo turinį, nors vaizdo įrašas patvirtina nuteistojo sveikatai ir gyvybei kilusią grėsmę. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo vaizdo įraše užfiksuotą medžiagą, kaip nukentėjusysis pirmasis inicijuoja konfliktą užgauliodamas nuteistąjį, jo atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius ir grasindamas fizinio skausmo sukėlimu, o taip pat ignoravo vaizdo įraše užfiksuotą faktą, jog nukentėjusysis pirmasis sukėlė nuteistajam fizinį skausmą galva trenkdamas nuteistajam į kairės akies sritį. Pabrėžiama, kad tik po fizinio skausmo sukėlimo, nuteistasis, suprasdamas jam kilusią grėsmę, aktyviais fiziniais veiksmai pradeda gintis nuo nukentėjusiojo.

3.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad minimas vaizdo įrašas paneigia pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustus liudytojų parodymus. Teigia, kad vaizdo įraše matosi, jog durys, už kurių stovėjo liudytojai A. T., G. V. ir M. M. buvo atidarytos 90 laipsniu kampu durų staktos atžvilgiu ir blokavo aukščiau nurodytų liudytojų vaizdą įvykio vietos atžvilgiu, o taip pat pats vaizdo įrašas paneigia šių liudytojų teiginius, jog nukentėjusysis elgėsi ramiai ir neagresyviai, taip pat, kad liudytojai matė nukritusį nukentėjusįjį, nors vaizdo įraše neužfiksuotas nukritimo faktas. Taip pat nesutinkama su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. R. išvadų ir nurodymų teisiamajame posėdyje, nors būtent šios tyrėjos išsakyti pastebėjimai ir argumentai paneigia trijų liudytojų galimybę matyti įvykusį konfliktą. Pabrėžiama, kad 2023 m. kovo 22 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis prisipažino, jog su liudytojais derino duodamus parodymus, dėl ko teismas privalėjo kritiškai vertinti liudytojų parodymus, tačiau to nepadarė. Gynėjo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju turi būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatos ir turi būti iš naujo atliktas įrodymų tyrimas. Gynėjas taip pat nesutinka su tuo, kad buvo ne kritiškai vertinami nukentėjusiojo parodymai, argumentuojant tuo, jog nukentėjusysis yra neigiamai charakterizuojamas įkalinimo įstaigos, kas, gynėjo nuomone, suponuoja kritišką nukentėjusiojo teikiamos versijos vertinimą.

3.4. Skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pozicija nesivadovauti BPK 257 straipsniu ir neinformuoti prokuratūrą apie galimai nukentėjusiojo S. D. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui). Argumentuojama, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai įrodo nukentėjusiojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl neaiškių aplinkybių atsisakė vertinti nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus ir apie šiuos veiksmus pranešti prokuratūrai. Tokiu būdu mano, kad V. G. ir S. D. veiksmai vertinti vienpusiškai, atitinkamai apelianto išimtinai neigiamai, o nukentėjusiojo vien pateisinant ir ignoruojant vaizdo įraše, medicininiuose dokumentuose V. G. sužalojimus patvirtinančiuose dokumentuose pateiktą informaciją.

3.5. Taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo selektyviu įrodymų vertinimu. Argumentuojama, kad apylinkės teismas nevertino būtinosios ginties sąlygų buvimo nuteistojo veiksmuose ir jo patirtus sužalojimus. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai vertino gynybos keltas versijas, dėl ko pastarųjų ir neatmetė, o taip pat nevertino nukentėjusiojo neteisėtus grasinimus panaudoti fizinį smurtą ir smurto panaudojimo faktus. Pabrėžiama, kad neteisėti nukentėjusiojo veiksmai pasireiškė grasinimu (žodžiais ir konkliudentiniais veiksmais: alkūnės pakėlimu ir kumščio užsimojimu prieš pareigūną), du kartus pečiu pastumiant pareigūną ir suduodant smūgius į galvos sritį, t. y. tokie nukentėjusiojo veiksmai atitinka pavojingumo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi sąlygas, numatytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Taip pat pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kitų pareigūnų duotų parodymų, jog pasivaikščiojimo kiemelyje nukentėjusiajam buvo daroma krata, jau kratos darymo metu nukentėjusysis buvo suirzęs, įžeidinėjo kratą darančius pareigūnus, o po to buvo konflikto su nuteistuoju iniciatorius ir agresorius. Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog apeliantas gynybinius veiksmus atliko prieš linkusį užpulti, už nužudymą teistą, o taip pat drausminėmis nuobaudomis dėl savo elgesio prieš pareigūnus ne kartą baustą nukentėjusįjį. Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė V. G. veiksmuose tyčią atlikti jam inkriminuotą veiksmą.

3.6. Gynėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė „ultima ratio“ (lot. paskutinė priemonė socialiniams santykiams reguliuoti) principą. Pabrėžiama, kad nuosprendyje netinkamai buvo vertinamas įvykio metu naudotos leksikos kontekstas. Argumentuojama, kad nuteistojo pasirinkta leksika bendraujant su prieš jį smurtaujantį nukentėjusįjį savaime neturi būti vertinamas kaip įrodymas, įrodantis BK 228 straipsnio 1 dalies sudėtį. Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas procesinį sprendimą neatsižvelgė į pataisos įstaigos pareigūnų darbo specifiką, kad pataisos įstaigos pareigūnai atlikdami savo darbines funkcijas ir deklaruodami baimių neturėjimą nuteistųjų neteisėtų veiksmų atžvilgiu ne visais atvejais gali būti diplomatiški ir bendrauti nepakeltu tonu, tokiu būdu užtikrinant nuteistojo pagarbą. Taip pat pabrėžiama, kad tik tokiu būdu įkalinimo įstaigos pareigūnai gali tinkamai užtikrinti bausmių vykdymo institucijos veiklą ir išvengti nuteistųjų anarchijos įkalinimo įstaigoje.

3.7. Taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė „in dubio pro reo“ (lot. visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą. Argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė įrodinėjimą baudžiamosiose bylose įrodančias BPK nuostatas, įrodymų tyrimą atliko paviršutiniškai, selektyviai, vienpusiškai, dėl ko padarė nelogiškas, prieštaraujančias viena kitai išvadas, kurios grindžiamos ne įrodymais, o spėjimais ir prielaidomis. Pabrėžiama, kad apelianto pateiktas vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas paneigia nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus apie apelianto neteisėtus veiksmus, tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neaiškumų ir netikslumų vertinimo principą, šiuos neaiškumus nevertino nuteistojo naudai ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl ko nuosprendį laiko ydingu.

3.8. Pabrėžiama, kad priėmus išteisinamąjį nuosprendį, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, apeliantui iš valstybės turi būti priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginti.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis V. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais ir nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Prokurorė su apeliacinio skundo reikalavimais nesutiko, prašė skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. G. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinis skundas atmetamas.

5. Kaip nustatyta BPK 320 straipsnio 3 dalyje, apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. G. ir jo gynėjas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nuteistojo kaltės, padarius baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, teigia, kad nuteistasis veikė būtinosios ginties sąlygomis, siekdamas sutramdyti ypatingai pavojingą nukentėjusiojo šioje byloje S. D. elgesį. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

6. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, kas suponuoja išvadą, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai suvokia apeliantai, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi skundžiamo nuosprendžio turinį, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl V. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje. Nustatydamas bylos aplinkybes teismas rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kurie įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų objektyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste. Nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką neabejotinai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti ir skundžiamame nuosprendyje betarpiškai aptarti įrodymai, kurių patikimumu teisėjų kolegija neabejoja. Taigi skundžiamas nuosprendis, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

8. Nors nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde detaliai analizuoja inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, atskirus bylos įrodymus (proceso dalyvių parodymus), savaip interpretuoja vaizdinę medžiagą, teigdami, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmiau paminėtos BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Aptartų duomenų visumoje įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį, abejonių pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegijai nekyla.

9. Pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė, vaizdinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti asmens kaltę.

10. Pagal bylos duomenis V. G. piktnaudžiavimas pasireiškė tuo, kad jis būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus jaunesniojo specialisto pareigose, neturėdamas teisėto pagrindo naudoti fizinę prievartą ir viršydamas suteiktų įgaliojimų ribas, prieš nuteistąjį S. D. panaudojo fizinį smurtą ir specialią priemonę – teleskopinę lazdą, t. y. tyčia, ne mažiau 7 kartus kumščiu sudavė S. D. į įvairias kūno vietas ir teleskopine lazda smogė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam S. D. muštinę žaizdą kairiajame antakyje, odos nubrozdinimą kairiame žande, poodines kraujosruvas kairėje alkūnėje, dvi nugaroje, dešiniajame žande, pakaušyje, kairio kelio sumušimą, taip nežymiai sutrikdydamas S. D. sveikatą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys iš tiesų patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje V. G. atliko fizinio poveikio veiksmus nukentėjusiojo S. D. atžvilgiu, šių aplinkybių V. G. iš esmės neginčija, jas pripažįsta. Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1670/2022/(02), kuria konstatuoti nukentėjusiajam S. D. įvykio metu padaryti sužalojimai ir kurie įvertinti kaip nežymus sveikatos jam sutrikdymas (1 t., b. l. 160–161). Tuo tarpu V. G. viso proceso metu nuosekliai aiškino, jog jo panaudota fizinė prievarta buvo adekvati reakcija ir gynyba į nukentėjusiojo atliktus pirminius veiksmus (pastūmima petimi, smūgį į kaktos kairę pusę virš akies, ją praskeliant), todėl fizinė prievarta buvo būtina siekiant sutramdyti įkalinimo įstaigoje esantį asmenį. Visgi, su tokiu nuteistojo dėstomu situacijos vertinimu nesutiko pirmosios instancijos teismas, su tuo nesutinka ir aukštesnės instancijos teisėjų kolegija.

11. Nagrinėjamos bylos įvykių eiga, kurią skundžiamame nuosprendyje detaliai aptarė ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės atsispindi vaizdo įraše Nr. „62_6220220811150656_0016“, padarytame vaizdo registratoriumi, kurį segėjo nuteistasis V. G., taip pat gynybos pateikta šio vaizdo įrašo sulėtinta versija, kuri leidžia detaliai įvertinti tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą bei chronologinę seką (1 t., b. l. 19; 3 t. galinis viršelis). Iš vaizdo įrašo matyti, kad iš pradžių įvyko žodinis konfliktas tarp S. D. ir V. G., abu vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Išeidamas iš pasivaikščiojimo kiemelio nuteistasis S. D., eidamas pro pareigūną V. G. pasako: „Kurva, taip ir norisi pist į šią žandeną“ ir eina koridoriumi tolyn. Jam iš paskos einantis pareigūnas V. G. nusiima akinius nuo saulės ir sako nuteistajam S. D.: „Nu tai pisk e..“ Nuteistasis S. D. nesustodamas ir neatsisukdamas paklausia: „Kas?“. Pareigūnas V. G. vėl pakartoja: „Pisk!“ Tada nuteistasis S. D. sustojęs atsisuka į pareigūną, kuris vėl jam pasako: „Pisk!“ Nuteistasis S. D., stovėdamas į pareigūną kairiu šonu, paklausia pareigūno: „Kas tau?“, o pareigūnas V. G., priartėjęs prie nuteistojo S. D., dar du kartus pakartoja: „Pisk! Pisk!“ Tuo metu S. D. perima iš kairės rankos į dešinę ranką buteliuką ir du žalius plastikinius puodelius bei pasako pareigūnui: „Tu, šūde, tu kurva“ ir vėl nusisukęs eina link išėjimo. Tada pareigūnas V. G. pasako nuteistajam: „Tu šūdas, blet“, o nuteistasis S. D., stabtelėjęs ir pasisukęs dešiniu šonu į pareigūną V. G., pasako šiam: „Tu šūdmaišy, ką tu čia bazarini?“. Tada (15:06:14 val.) priėjęs pareigūnas V. G. pasako: „Kas yra tau?“ ir pastumia nuteistąjį S. D. į priekį link išėjimo. Pastumtas S. D. perima iš savo dešinės rankos į kairę ranką buteliuką ir plastikinius puodelius, pasisukęs į pareigūną kairiu šonu bei sugniaužęs savo dešinę ranką į kumštį, paklausia pareigūno: „Ką tu čia stumdaisi, kurva?“, į tai pareigūnas V. G. tuo pačiu atsako: „Ką tu stumdaisi?“ Tuomet nuteistasis S. D. pakėlęs sugniaužtą kumštį padaro juo staigų judesį link pareigūno (bet nesmogia), parodydamas, kad gali smogti, bet ranką nuleidžia, o pareigūnas V. G. dar kartą pasako: „Ką tu stumdaisi?“ Nuteistasis S. D. tada pasako: „Šūde tu! Kurva“ ir staigiu galvos mostu į priekį link pareigūno (bet nepriliesdamas), tokiu būdu pagąsdina (provokuoja) pareigūną, kuris galiausiai pratrūksta. 15:06:19 val. dėl pareigūno V. G. atliekamų kūno judesių, vaizdo registratorius stipriai pradeda judėti ir filmuoti ne tik nuteistąjį, bet ir pasivaikščiojimų kiemelių skardines sienas, šalia esančio kiemelio kameros atidarytas duris, betonines grindis, viršuje esančias grotuotas lubas ir t .t. Matyti, kaip pareigūnas V. G. kairės rankos, ant kurios laikrodis juodos spalvos dirželiu, kumščiu smogia nuteistajam S. D. į kairę veido pusę. Dar matyti pareigūno V. G. smogtas smūgis dešinės rankos kumščiu, tačiau vaizdo registratoriui nusisukus dėl pareigūno kūno judesių, nematyti kur būtent yra smogiama. 15:06:21 val. matyti kaip nuteistasis S. D. kiek pasilenkęs ir prisispaudęs prie pasivaikščiojimo kiemelio sienos, dengiasi abiem rankomis savo galvą nuo pareigūno V. G. smūgių, vis dar laikydamas ir nepaleisdamas vienoje rankoje laikytą vandens buteliuką ir du žalios spalvos plastikinius puodelius. Dar matosi pareigūno V. G. rankos virš nuteistojo, ant kairės rankos laikrodis, o ant dešinės sidabrinė apyrankė, kuris neaiškiai ką padaro, ar smogia, ar patąso nuteistąjį S. D., kuris yra pritūpęs ir dengiasi galvą, pasigirsta kaip nuteistajam iš rankų ant betoninio grindinio iškrenta jo laikyti žalios spalvos puodeliai. Girdisi kaip nuteistasis S. D. pasako: „Viskas, viskas“, o tuo metu pareigūnas V. G. toliau juda, todėl jo vaizdo registratorius taip pat stipriai juda ir nesimato, ką tiksliai jis daro, tačiau pagal judesius sprendžiama, kad pareigūnas smūgiuoja ir nuteistajam sako: „Pisiu aš tau kurva, gaidy tu nachuj, kas aš tau blet“. Taip pat pasigirsta, kaip kitose pasivaikščiojimo kiemelių kamerose esantys, užrakinti nuteistieji sako: „Pisk atgal, pisk atgal“. Po to, vaizdo įraše matosi, kad nuteistasis S. D. yra šiek tiek toliau nuo pareigūno. Matosi, kad nuteistajam S. D. yra praskeltas kairės akies antakis, iš kurio kraujuoja, o tada nuteistasis grįžta arčiau, ir eidamas link pareigūno klausia: „Debilas esi?“ Tada, pareigūnas V. G., kairėje rankoje laikydamas akinius nuo saulės, o dešinėje rankoje išskleistą teleskopinę lazdą, priartėjusiam prie jo nuteistajam S. D. smogia teleskopine lazda ne mažiau dviejų kartų, tačiau dėl stipriai judančio vaizdo registratoriaus, tiksliai pasakyti kiek kartų ir kur būtent buvo smogta, neįmanoma. Nuteistasis S. D. bando dengtis, vienu metu, po smūgio vos nenukrenta praradęs pusiausvyrą ir sako pareigūnui: „Viskas, viskas“. Pareigūnas V. G. sušuko: „Eik iš čia“ ir nuteistasis S. D. pasilenkęs, pakeltomis, sulenktomis per alkūnes rankomis, galiausiai atsitraukia į artimiausią pasivaikščiojimo kiemelio kamerą. Pareigūnas V. G. uždusęs, garsiai kvėpuodamas ir filmuodamas grindinį, ant kurio matyti dėmės, panašios į kraujo bei gulinti radijo stotelė, ranka 15:06:47 val. išjungia vaizdo registratorių. Ant pareigūno rankos matyti raudonos spalvos kraujo dėmės (1 t., b. l. 106–109).

12. Aukščiau aptarto vaizdo įrašo medžiagos peržiūra bei jos analizė teisėjų kolegijai leidžia pritarti skundžiamo nuosprendžio motyvams, jog priešingai apelianto skundo argumentams, S. D. jokio fizinio poveikio, juolab smūgių sudavimo V. G. atžvilgiu neatliko, to vaizdo medžiagoje užfiksuota nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl selektyvaus vaizdo registratoriaus vaizdo įrašo vertinimo yra deklaratyvūs, tuo tarpu būtent apelianto gynėjo teikiama vaizdo medžiagos interpretacija yra selektyvi bei prasilenkia su vaizdo įrašuose iš tiesų užfiksuotomis aplinkybėmis, iškreipia faktinę įvykių eigą, kuri iš esmės aptarta aukščiau. Atsižvelgiant į tai, apelianto gynėjo daromos interpretacijos šiuo klausimu, kad nukentėjusysis S. D. galva suduoda V. G. į akį, dėl ko pastarasis buvo priverstas gintis, ir kad vėliau agresyviai puola pareigūną bei prakerta jam kairį antakį (kaktą) atmestinos kaip nepagrįstos. Pažymėtina, kad vaizdo įrašas yra su garsu, tad net jei ir modeliuojant situaciją pagal apelianto gynėjo nurodomą eigą, tai suduodant smūgį galva į akies sritį, jo neįmanoma neišgirsti, nepajusti ir į jį nereaguoti. Tuo tarpu vaizdo įrašo Nr. „62_6220220811150656_0016“, 00.19 sek., kurią akcentuoja gynėjas ne tik, kad nematyti S. D. smūgis į V. G. kairės akies sritį, tačiau jo net negirdėti. Dar labiau, šioje vietoje nefiksuojamas joks fizinis nukentėjusiojo galvos ir nuteistojo veido srities sąlytis, o tik nukentėjusiojo galvos mostelėjimas galva link pareigūno, jį pagąsdinant, tačiau jo kūno nepriliečiant. Po ko V. G. į esamą situaciją reaguodamas neadekvačiai bei norėdamas parodyti savo viršenybę kairės rankos kumščiu suduoda S. D. į veidą, tuomet užfiksuotas V. G. smūgis dešinės rankos kumščiu. Po to vaizdo registratorius juda į visas puse, kas rodo, jog nuteistasis aktyviai judėjo. Taip pat užfiksuota, kad nukentėjusysis pritūpęs, pasilenkęs ir prisispaudęs prie sienos, abiem rankomis dengiasi galvą nuo pareigūno V. G. smūgių, rankoje laiko vandens buteliuką ir du žalios spalvos plastikinius puodelius, tame tarpe užfiksuoti aktyvūs nuteistojo rankų judesiai virš nukentėjusiojo, girdisi kaip nukentėjusiajam iš rankų iškrenta puodeliai. Nuteistasis toliau aktyviai juda, iš jo judesių ir tuo metu pasakytų žodžių: „Pisiu aš tau kurva, gaidy tu nachuj, kas aš tau blet“ galima suprasti, jog jis smūgiuoja nukentėjusiajam, matyti, kad nukentėjusiajam kraujuoja iš kairės akies antakio. Po ko, nukentėjusiajam einant arčiau pareigūno ir klausiant: „Debilas esi?“, prasideda antrasis pareigūno V. G. smurto proveržis, kurio metu, nukentėjusiojo atžvilgiu jis panaudoja teleskopinę lazdą.

13. Taigi, vaizdinėje medžiagoje iš esmės atsispindi V. G. kaip pareigūno netinkamas elgesys susiklosčiusioje situacijoje. Vietoje to, kad pastarasis būtų tiesiog ignoravęs pirminį nukentėjusiojo S. D. išreikštą nepasitenkinimą ir pasakytą frazę, jis dar labiau eskalavo situaciją, netgi provokavo nukentėjusįjį, tai yra, eidamas nukentėjusiajam iš paskos ragino įkalinimo bausmę atliekantį asmenį, kuris įtrauktas į linkusių užpulti asmenų sąrašą naudoti fizinį smurtą, sakydamas jam žodžius „Nu tai pisk e..“, „Pisk! Pisk!“. Akivaizdu, jog toks pareigūno elgesys esant nustatytoms aplinkybėms, tiek jo pasirinktos leksikos vartojimas, tiek vėlesnis nukentėjusiojo stumtelėjimas ne tai, kad ramino, tačiau dar labiau kėlė įniršį, gilino ir sudarė itin palankias sąlygas konflikto kulminacijai, kuri pasireiškė smurto proveržiu. Nėra jokio pagrindo sutikti su gynėjo skundo argumentais, jog tokia pasirinkta bendravimo taktika yra pateisinama pareigūnams, siekiantiems išlaikyti savo statusą prieš bausmę atliekančius asmenis. Priešingai, pareigūno statusas reikalauja elementarios pagarbos principų laikymosi, bei racionalių konfliktų sprendimų būdo pasirinkimo, šiuo atveju V. G. elgesys darbo metu tuo visiškai nepasižymėjo. Įkalinimo įstaigoje dirbantiems pareigūnams neabejotinai žinomos visos civilizuotos priemonės siekiant sudrausminti tvarką pažeidusį kalinį, tiek žodžiu įspėjant nutraukti netinkamus veiksmus, tiek surašant atitinkamus tarnybinius pranešimus apie asmens netinkamą elgesį, už ką pastariesiems gali būti skiriamos tam tikros poveikio priemonės. Tuo tarpu smurto naudojimas yra paskutinė iš priemonių, kai jos būtinumas yra akivaizdus ir būtinas, kas akivaizdžiai šiuo atveju nebuvo būtina.

14. Gynėjo apeliaciniame skunde bandoma pagrįsti, jog V. G. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Visgi, aukščiau aptarti duomenys paneigia, jog šioje konkrečioje situacijoje egzistavo būtinosios ginties sąlygos. Kaip jau minėta, pats nukentėjusysis S. D. jokių fizinio poveikio veiksmų, dėl kurių V. G. būtų kilusi būtinybė gintis, neatliko. Dar labiau, po S. D. pasakytos frazės: „Kurva, taip ir norisi pist į šią žandeną“ ir einant koridoriumi tolyn (nuo pareigūno) viskas tuo ir būtų pasibaigę, jei ne paties V. G. tolimesnis konflikto eskalavimas. Vien tai, kad S. D. praeidamas pro šalį pasakė frazę ir atliko gąsdinančio poveikio veiksmus ranka ir galva, nesudaro pagrindo būtinosios ginties būklės vertinimui. Juo labiau, kad jokių realių, fizinių puolimo veiksmų nukentėjusysis S. D. nuteistojo V. G. atžvilgiu neatliko, o po ištartos frazės ir gąsdinimo imitavimo tiesiog ėjo tolyn (nuo pareigūno) link išėjimo. Gynėjas apeliaciniame skunde itin akcentuoja nukentėjusiojo S. D. neva atliktus veiksmus, nurodo net tuos, kurie nesutampa su vaizdo įrašo medžiaga (pirminis stumtelėjimas petimi, smūgiavimas galva pareigūnui į akies sritį), viso to vaizdo įraše nėra. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojamo įvykio kontekste kalbėti apie būtinosios ginties situaciją ar kilusį realų pavojų pareigūno V. G. gyvybei ir sveikatai, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Priešingai, vaizdo įrašas leidžia spręsti, kad būtent nukentėjusysis sulenktomis rankomis tiesiog dengėsi nuo savitvardą praradusio pareigūno jam suduodamų smūgių, o iš jo žodžių: „Viskas, viskas“ galima suprasti, jog tai jis ramino pareigūną V. G. prašydamas liautis smurtavus. Dar labiau, iš pareigūno D. S. vaizdo registratoriumi daryto įrašo matyti, kad V. G. iškart po įvykio netgi gyrėsi kitiems pareigūnams naudojęs fizinį smurtą S. D. atžvilgiu: „kurva, atpisau piderastą, bet atpisau dar“ (1 t., b. l. 102–105).

15. Be to, aplinkybes apie nuteistojo V. G. naudotą fizinį smurtą nuosekliai aiškino ir nukentėjusysis S. D., iš karto po įvykio atėjusiems pareigūnams patvirtinęs, kad tai jis buvo puolamas, nors nieko net nedarė, kas matyti ne tik iš pastarojo parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu (2 t., b. l. 154–156), tiek ir iš vaizdo įrašo medžiagos pateiktos iš (duomenys neskelbtini) administracijos, tai yra, iš pareigūno vaizdo registratoriaus, vedusio pastarąjį iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 102–105). Priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, netikėti nukentėjusiojo parodymais, ar dar daugiau, pripažinti juos melagingais ir nesiremti jais sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, nėra pagrindo, pastarasis vienodai aiškino jam padarytų sužalojimų mechanizmą bei pobūdį, kuris atitinkamai sutampa ir su vaizdo įrašo medžiaga, todėl pirmosios instancijos teismas jais rėmėsi pagrįstai.

16. Negana to, vertinamo įvykio aplinkybes vienodai aiškino ir liudytojais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti A. T., G. V. ir M. M. (pastarojo teisminio bylos nagrinėjimo metu atvesdinti ir apklausti nepavyko, tačiau jo parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis). Pastarieji asmenys buvo pasivaikščiojimo kiemeliuose kur ir kilo visa konfliktinė situacija bei patvirtino, jog įvykio metu jie iš savo buvimo vietų pro duryse esantį stiklinį langelį ir šalia durų esantį tarpą matė kaip pareigūnas V. G. pirmasis pradėjo smurtauti nuteistojo S. D. atžvilgiu, nors nuteistasis S. D. jo net nepalietė. Liudytojas A. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu aiškiai nurodė matęs, kad V. G. pradėjo daužyti S. D., daužė su kumščiais į veido sritį. S. D. veidą užsidengė, susirietė ir nukrito. Durys buvo atvertos ir į tą kampą nukrito, pareigūnas pradėjo jį (S. D.) daužyti su teleskopu. Kai nukrito S. D., jie matė, kad pareigūnas daužo su lazda. S. D. nesimatė. Jis (A. T.) buvo kartu su V. (kamera Nr. 6). S. D. kamera Nr. 7, o M. kamera Nr. 5. Jis (A. T.) matė per langelį žodinį konfliktą tarp pareigūno ir S. D.. Pirmiausia iš pareigūno buvo žodis „gaidys“, S. D. paskui pasakė „pats tu gaidys“. Jis negirdėjo, kad S. D. išsakytų grasinimus pareigūnui. Nematė, kad stumtų S. D. pareigūną. S. D. nebuvo pakėlęs rankos. Pirmi smūgiai buvo suduoti į veido sritį S. D. rankomis, paskui jis (V. G.) išsitraukė teleskopą pareigūnas ir daužė į apačią kažkur. Konfliktas baigėsi tuo, kad mušė, mušė su lazda, paskui pareigūnas nuėjo nuo S. D., atsistojo pasilenkęs ir pamatė, kad jam kraujas varva, ir tada pradėjo kviesti, kad jį užpuolė. Jie per langelį viską matė. Kai pareigūnas mušė lazda, S. D. nesimatė (1 t., b. l. 184–186; 2 t., b. l. 185–186). Pasak liudytojo G. V. jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog kai S. ėjo link išėjimo, jam iš paskos einantis pareigūnas jėga jį pastūmė į priekį, o S. atsigręžęs klausė pareigūno, ką jis čia išdarinėja. S. pasakė, kad jeigu jis nebūtų pareigūnu, tai kitaip su juo kalbėtu. Nuo šių žodžių pareigūnas dar labiau susinervino ir kumščiu smogė kelis smūgius S. į galvą. S. ėmė rankomis dengti galvą ir po to sukniubo, nes toliau pareigūno smūgiai buvo nukreipti žemyn, rodos dar buvo keli spyriai koja, kur matomai buvo S., nes jis S. nebematė. Dar po kurio laiko šis pareigūnas išsitraukė teleskopinę lazdą ir su ja toliau smūgiavo sukniubusiam S., kuris tik dejavo nuo gaunamų smūgių. Visi buvę kiemeliuose ėmė šaukti, kad pareigūnas sustotų mušęs S.. Po to pamatė, kad šis pareigūnas stovėjo atokiau, šalia vienų iš pasivaikščiojimo kiemelio durų, o jam iš veido lašėjo kraujas. Tačiau, kada būtent ir kokiu būdu ant pareigūno veido atsirado kraujas, jis nematė. Taip pat nematė, kad S. nors kartą būtų smogęs atgal šiam pareigūnui (1 t. b. l. 188–190; 2 t., b. l. 186–187). Liudytojas M. M. taip pat patvirtino, kad pareigūnas pradėjo S. įžeidinėti, provokuoti sakydamas: „nu ką gaidį“. Rodos į tai S. kažką atsakė ir tarp jų įvyko apsižodžiavimas, o tada paskui S. ėjęs pareigūnas jį pastūmė. Jiedu sustojo ties kiemeliu Nr. 4. Jis (M. M.) iš savo durų kampo langelio matė tik pareigūną, t. y. jo judesius. Jis matė, kad pareigūnas ranka smogė S. ir tada ant žemės nukrito S. nešami sporto puodeliai. Girdėjo, kaip S. pareigūno paklausė: „ar tu išprotėjęs, ką darai“. Jis matė, kad pareigūnas yra įsiutęs ir ištraukęs teleskopinę lazdą ėmė su ja mosikuoti į S. pusę. Pareigūnas gana daug kartų smūgiavo su lazda. Stovėdamas šalia langelio, visą laiką matė pareigūną, o S. nematė ir negirdėjo. Tada kurį laiką buvo tyla, o po to pareigūnas pasilenkęs ir svyruodamas iš dešinės rankos į kairiąją perdėjo lazdą, ir paėmęs raciją pasakė: „užpuolimas“. Tai išgirdęs, jis pradėjo šaukti klausdamas, ką jis daro, nes jokio užpuolimo nebuvo. Jis šaukė pareigūnui, kad viską matė, kad jis pats provokavo S.. Tą patį matė ir kiti, kiemelyje buvę nuteistieji, kurie taip pat ėmė piktintis dėl tokių pareigūno veiksmų (1 t., b. l. 195–197). Akivaizdu, jog apklausti liudytojai nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, be kita ko, vienodai aiškindami pareigūno V. G. iniciatyva prasidėjusius smurtinius veiksmus nukentėjusiojo S. D. atžvilgiu, jų pobūdį, lokalizaciją, kas iš esmės neprieštarauja ir vaizdinėje medžiagoje užfiksuotoms aplinkybėms.

17. Siekiant pašalinti bet kokius prieštaravimus dėl aukščiau apklaustų liudytojų parodymų objektyvumo apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi (5 t., b. l. 103-104) pavesta atlikti eksperimentą siekiant nustatyti ar liudytojai A. T., G. V. ir M. M. turėjo galimybę matyti analizuojamo įvykio aplinkybes iš savo stebėjimo pozicijų, tai yra, kas vyko koridoriuje tarp nuteistojo V. G. ir nukentėjusiojo S. D. atkuriant vaizdo įraše Nr. „62_6220220811150656_0016“, užfiksuotas aplinkybes.

18. Iš 2024 m. balandžio 24 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus pateikto Eksperimento atlikimo protokolo matyti, kad modeliuojant situaciją buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas Nr. „62_6220220811150656_0016“, paruoštos patalpos pagal vaizdo įraše esantį vaizdą, išmatuotas koridoriaus plotis. Prieš eksperimentą į kiemelį Nr. 7, kuriame buvo nukentėjusysis S. D. užeina statistas Nr. 1. Koridoriuje, kur buvo pareigūnas V. G., stovi statistas Nr. 2. Kiemelyje Nr. 5, kuriame įvykio metu buvo liudytojas M. M. yra statistas Nr. 3. Kiemelyje Nr. 6, kuriame įvykio metu buvo liudytojai A. T., G. V. yra statistas Nr. 4. Bandant atkurti vaizdo įraše užfiksuotą įvykį statistas Nr.2 prieina prie patalpos, kiemelio Nr. 7, kuriame yra statistas Nr. 1, atidaro šio kiemelio duris ir išleidžia iš jo statistą Nr. 1, kuris išeina ir eina koridoriumi ties išėjimo/įėjimo. Jam iš dešinės yra kiemeliai Nr. 6, 5 (kurių durys uždarytos), o kairėje esančiu kiemelių Nr. 7, 8, 9, 10, 11 durys atidarytos. Statistui Nr. 1 iš paskos eina statistas Nr. 2. Abu sustoja ties kiemeliais Nr. 4, Nr. 9, kurių durys praviros. Kiemelyje Nr. 5 esantis statistas Nr. 3 patvirtina, kad pro duryse esantį stiklinį langelį mato statistą Nr. 1 ir Nr. 2. Kiemelyje Nr. 6 esantis statistas Nr. 4 patvirtina, kad pro duryse esantį stiklinį langelį ir šalia durų esantį tarpą mato statistą Nr. 1 ir Nr. 2. Iš vaizdo įrašo matyti, kad vėliau S. D. galėjo tupėti (ar gulėti) už kiemelio Nr. 4 durų. Kiemelio Nr. 4 durys atidarytos. Pareigūno buvimo vieta tuo metu buvo šiame koridoriuje priešais nuteistąjį. Bandant atkurti, kai S. D. buvo už kiemelio Nr. 4 durų pritūpęs statistas Nr. 1 pritupia už kiemelio Nr. 4 durų. Statistas Nr. 2 atsistoja priešais statistą Nr. 1. Kiemelio Nr. 4 durys atidarytos į koridoriaus pusę 90 laipsnių kampu. Durų plotis yra 77, aukštis 198 cm, todėl du asmenys, kad tarp jų būtų minimalus atstumas, už jų netelpa. Kiemelyje Nr. 5 esantis statistas Nr. 3 patvirtina, kad pro duryse esantį stiklinį langelį mato koridoriuje statistą Nr. 2. Kiemelyje Nr. 6 esantis statistas Nr. 4 patvirtina, kad pro duryse esantį stiklinį langelį ir šalia durų esantį tarpą mato koridoriuje stovintį statistą Nr. 2. Bandant atkurti situaciją, kai nukentėjusysis S. D. nukrito, statistas Nr. 1 atsigula už kiemelio Nr. 4 durų, o statistas Nr. 2 atsistoja priešais statistą Nr. 1. Kiemelio Nr. 4 durys atidarytos į koridoriaus pusę 90 laipsnių kampu. Kiemelyje Nr. 5 esantis statistas Nr. 3 patvirtina, kad pro duryse esantį stiklinį langelį mato stovintį statistą Nr. 2, o priešais jį už durų mato kišančias gulinčios žmogaus kojas. Kiemelyje Nr. 6 esantis statistas Nr. 4 patvirtina, kad pro duryse esantį stiklinį langelį ir šalia durų esantį tarpą mato stovintį statistą Nr. 2, o priešais jį už durų mato kišančias gulinčios žmogaus kojas. Advokato prašymu pakartota situacija, kai nukentėjusysis S. D. yra susilenkęs ir pritūpęs už kiemelio Nr. 4 atvirų durų, o pareigūnas stovi visai šalia jo. Bandant atkurti advokato nurodytą situaciją, statistas Nr. 1 pritupia už kiemelio Nr. 4 durų, statistas Nr. 2 atsistoja prie pat statisto Nr. 1. Kiemelyje Nr. 5 esantis statistas Nr. 3 patvirtina, kad pro duryse esantį stiklinį langelį mato koridoriuje tik statisto Nr. 2 šoną. Kiemelyje Nr. 6 esantis statistas Nr. 4 patvirtina, kad pro duryse esantį stiklinį langelį ir šalia durų esantį tarpą mato koridoriuje stovinčio statisto Nr. 2 kūno dalį (dešinį šoną). Atlikus visus būtinus veiksmus eksperimentas baigtas. Advokatas A. Andriukaitis įrašė pastabas: 1) visi eksperimente dalyvavę statistai yra Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnai; 2) įvykio vietos vaizdo registratoriaus įraše nėra matyti, kad kuris nors asmuo būtų gulėjęs; 3) pagal advokato prašymą atkūrus situaciją nei statistas Nr. 3, nei statistas Nr. 4 nurodė nematę statisto Nr. 2 veido srities (5 t., b. l. 107–109).

19. Taigi, priešingai nuteistojo gynėjo skundo argumentams, eksperimento rezultatai neabejotinai patvirtina, jog aukščiau aptarti liudytojai iš tiesų turėjo galimybę tam tikru kampu matyti koridoriuje vykstantį konfliktą tarp nuteistojo V. G. ir nukentėjusiojo S. D., dėl ko abejoti liudytojų A. T., G. V. ir M. M. dėstomomis nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Juolab, kad dar liudytojos N. R. parodymais (3 t., b. l. 187) nustatyta, kad ji apžiūrėjo patalpas po tyrėjos atliktos liudytojų A. T. ir G. V. apklausų, t. y. apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) sektoriaus pasivaikščiojimo kiemelius (pažymėtus Nr. 5 ir Nr. 6) (2022 m. rugpjūčio 3 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 146)), tikslu nustatyti ar iš minėtų pasivaikščiojimo kiemelių galėjo matytis įvykio vieta, bei nustatė, kad pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 5 jokių tarpų, kiaurymių ir panašiai nėra, o pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 6 skardinėje sienoje, pritvirtintoje prie pasivaikščiojimo kiemelio metalinių durų staktos, kairėje žiūrint iš išorės arba dešinėje žiūrint iš pasivaikščiojimo kiemelio vidaus, yra apie 30 cm ilgio ir apie 1 cm pločio tarpas, per kurį galima kažkiek ir nesunkiai įžiūrėti (dviem, bet ypač viena akimi) kas vyksta išorėje, praėjime (koridoriuje) tarp kiemelių link išėjimo. Apeliacinės instancijos teisme pavesto atlikti eksperimento rezultatai taip pat patvirtina nurodytų liudytojų matomumo galimybes.

20. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apelianto teiginiai, jog liudytojų A. T., G. V. ir M. M. ir nukentėjusiojo parodymai buvo suderinti iš anksto. Atsakant į šiuos teiginius vis tik pažymėtina, kad nukentėjusysis S. D. iš karto po įvykio buvo izoliuotas. Natūralu, kad vėliau apie kilusį incidentą buvo kalbama, tačiau jokie parodymų derinimo veiksmai, kaip tai bando pateikti nuteistojo gynėjas nebuvo užfiksuoti. Pažymint ir tai, kad kiekvieno iš liudytojų parodymai nebuvo visiškai identiški, visgi visi be išimties tvirtino, kad V. G. smurto proveržis kilo visiškai be jokio teisėto pagrindo, ką neabejotinai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, todėl pagrindo jais netikėti teisėjų kolegija neįžvelgia. Vien tai, kad liudytojai skirtingai interpretavo nukentėjusiojo nukritimo aplinkybes, kas taip pat itin akcentuojama gynėjo pateiktame skunde nėra pagrindas jų parodymus vertinti kaip nepatikimus visa apimtimi, nes sprendžiant dėl tokių duomenų patikimumo ir nuoseklumo, vertinamos ne atskiros vienos ar kitos apklausos metu nurodytos aplinkybės, tačiau jų visuma. Šiuo atveju liudytojų nurodytų aplinkybių visuma dėl V. G. pirminio betikslio fizinio smurto panaudojimu, ranka suduodant kumščiu į veidą, vėliau panaudojant teleskopinę lazdą sutampa ne tik tarpusavyje, tačiau ir su vaizdo registratoriumi užfiksuotomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiais įrodymų šaltiniais. Tad apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės dėl nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų tariamų prieštaravimų, jų suderinamumo, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

21. Kaip matyti eksperimento metu nuteistojo gynėjas reiškė pastabas dėl atlikto eksperimento, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nei viena iš jų nebuvo esminė, galėjusi iš esmės kažkokiu būdu kardinaliai įtakoti eksperimento rezultatus. Sutiktina su pastaba, jog iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo daryto vaizdo registratoriumi, kurį segėjo V. G., nėra matyti, jog kažkuris iš konflikto dalyvių būtų gulėjęs, todėl ši sumodeliuota situacija nėra tiksli, visgi, buvo atsižvelgta į advokato pastabas ir sumodeliuota kita situacija, kuomet S. D. yra susilenkęs ir pritūpęs už kiemelio Nr. 4 atvirų durų, o pareigūnas stovi visai šalia jo, taigi į pastabą atsižvelgta. Tuo tarpu tai, kad pagal advokato prašymu sumodeliuotą situaciją nei statistas Nr. 3, nei statistas Nr. 4 nurodė nematę statisto Nr. 2 veido srities jokiu būdu neleidžia daryti vienareikšmiškų išvadų apie kitokias nukentėjusiojo S. D. sužalojimo aplinkybes, nei nustatyta pirmosios instancijos teismo.

22. Didžioji skundo argumentų dalis taip pat paremta tuo, jog V. G. po įvykio taip pat konstatuoti sužalojimai, kurie nustatyti specialisto išvadoje Nr. G1919/2022 (02) tai yra muštinė žaizda kairio antakio srityje, poodine kraujosruva kairiame apatiniame voke, dešinio V delnakaulio bazės lūžis, tačiau pagal V. G. pareiškimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00370-22 nenustatyta, jog šiuos sužalojimus būtų padaręs S. D.. Priešingai, nustatyta, kad V. G. V delnakaulio bazės lūžis galėjo atsirasti suduodant sugniaužtu savo kumščiu į kietą buką daiktą, tai yra, pagal šioje byloje pripažintas įrodytas aplinkybes smūgį nukentėjusiajam S. D.. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, sprendimas įsiteisėjęs, patikrintas, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek apygardos teismo (4 t., b. l. 42–57, 58). Tokiu būdu kvestionuoti įsiteisėjusių sprendimų nei apylinkės, nei apygardos teismas neturi pagrindo. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, procesas negali būti pradedamas asmeniui, kuriam įsiteisėjo prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai nepasisakė dėl būtinybės informuoti prokurorą dėl V. G. konstatuotų sužalojimų.

23. Nors skunde apeliuojama į tai, jog turėjo būti vertinama ir nukentėjusiojo asmenybė, kuri charakterizuojama išimtinai neigiamai. Visgi, nukentėjusiojo asmenybės tipo identifikavimas, priešingai nuteistojo gynėjo manymui, neleidžia pastarojo atžvilgiu kilus menkiausiam žodiniam konfliktui imtis fizinio poveikio priemonių. Neabejotina, jog V. G. jau nuo 2020 m. kovo 18 d., pradėjus eiti jam pavestas pareigas buvo žinomas jo darbo pobūdis, tame tarpe ir įkalinimo bausmę atliekančių bei jį supančių asmenų bendravimo manieros ir elgesys, kas reikalauja adekvačios reakcijos į bet kokias nepasitenkinimo reakcijas, pykčio ar agresijos protrūkius. Įstaigos veikla iš esmės susijusi su laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų resocializacija, juos mokant gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, atliekant jų priežiūrą ir savo elgesiu rodant jiems pavyzdį. Tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio turinys leidžia teigti, jog V. G. elgesys analizuojamoje situacijoje nebuvo suderinamas su jo kaip pareigūno dirbančio saugumo valdymo skyriuje tinkamo elgesio standartu ir atitinkamai panaudodamas smurtą be jokio teisėto pagrindo jis viršijo įstatymo jam suteiktus įgaliojimus.

24. BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Neturtino pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. Toks pažeidimas, autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-7-335/2013).

25. Saugumo valdymo skyriaus specialistai, dirbantys įkalinimo įstaigose fizinę prievartą prieš asmenis atliekančius laisvės atėmimo bausmę turi naudoti tik esant būtinumui, proporcingai ir jokiu būdu neviršyti jos panaudojimo būtinybės. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, V. G. būdamas statutinis valstybės tarnautojas, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. D., nesant jokio būtinumo panaudoti jėgą, kadangi S. D. tik atsikalbinėjo, akivaizdžios grėsmės nekėlė. Taigi, nebuvo jokios priežasties panaudoti jėgą prieš nukentėjusįjį, kai jis nesipriešina, ypač tokią, dėl kurios jam buvo prakirstas antakis, pasirodė kraujas. Todėl teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, įvertinusi, jog V. G. prieš nukentėjusįjį S. D. smurtavo be jokio teisėto pagrindo, prieš jį panaudojo specialiąją priemonę – teleskopinę lazdą, suduotų smūgių skaičių ir intensyvumą (7 kartus kumščiu, 10 smūgių teleskopine lazda), padarytus nukentėjusiajam sužalojimus (muštinę žaizdą kairiajame antakyje, odos nubrozdinimą kairiame žande, poodines kraujosruvas kairėje alkūnėje, dvi nugaroje, dešiniajame žande, pakaušyje, kairio kelio sumušimą) ir jo sveikatos sutrikdymo mastą (nežymus sveikatos sutrikdymas), sprendžia, kad nuteistasis neabejotinai viršijo jam suteiktus įgaliojimus bei padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos Respublikos valstybei ir juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini) kalėjimui, nes tyčiniais ir neteisėtais savo veiksmais parodė visišką nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, iškraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino (duomenys neskelbtini) kalėjimo, kaip laisvės atėmimo bausmes vykdančios valstybės institucijos įvaizdį bei funkcinę paskirtį, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, padarė didelę fizinę bei moralinę žalą S. D. teisėms, įtvirtintomis Konstitucijoje. Ši jo veika atitinka nusikalstamos veikos pagal BK 228 straipsnio 1 dalies požymius, taigi, baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. G. kaltę pagrindžia pirmosios instancijos teismo ištirti ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka dar kartą įvertinti bylos duomenys, kurie, be kita ko, leidžia spręsti, kad apelianto gynėjo argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos ir „in dubio pro reo“ principo pažeidimų yra nepagrįsti. Aukštesnės instancijos teismas, taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas V. G. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, būtų pažeidęs bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas, priešingai, tinkamai įvertinta nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, todėl jam skirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui bei pavojingumui.

26. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo naikinti, todėl nuteistojo V. G. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas nėra pagrindo tenkinti ir nuteistojo gynėjo prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme (5t., b. l. 143–147).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. G. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos Odeta GruodienėLina LesinskienėAušra Vingilė