Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) 1 kurse (duomenys neskelbtini) specialybės, tarnavo Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pajėgose, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p. ir 253 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), rastas vyriškos lyties lavonas su išorinėmis smurto žymėmis, kastuvas, kapišonas nuo striukės, dėmės, panašios į kraują (1 t., 12–18, 31–37 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad D. M. gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ant šaldytuvo rastos dėmės, panašios į kraują, ant namo sienos ir kieme stovinčio automobilio, priklausančio G. S., rastos dėmės, panašios į kraują (1 t., 19–28 b. l.).

Apklaustas teisiamajame posėdyje ekspertas Jurgis Sakalas savo pagrindinę ir papildomą išvadą patvirtino ir paaiškino, kad visi nukentėjusiojo kūne nustatyti sužalojimai, kurie surašyti specialisto išvadoje, padaryti nukentėjusiajam esant gyvam. Rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Rasti sužalojimai galėjo būti padaryti kietais, bukais daiktais. Kirstinių žaizdų, kurios galėjo būti padarytos kastuvėliu, lavono tyrimo metu nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad galvos srityje buvo padaryta daug sužalojimų, tikėtina, kad netrukus po kaukolės pamato kaulų lūžio ir galvos smegenų sumušimo nukentėjusysis turėjo būti netekęs sąmonės. Iš turimų duomenų nėra galimybės nurodyti, kiek laiko praėjo nuo sužalojimų padarymo iki nukentėjusiojo mirties. Iš turimų duomenų nėra galimybės nurodyti, kokia buvo nukentėjusiojo kūno padėtis sužalojimų padarymo metu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad buvo rasti sužalojimai keliuose kūno paviršiuose, galima teigti, kad kūno padėtis buvo kintanti. Iš turimų duomenų nėra galimybės nurodyti, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam gulint. Mirtį sukėlę sužalojimai galėjo būti padaryti gulint, bet kokioje pozoje. Veido sužalojimai yra daug skausmingesni, negu suduodant smūgius į kitas vietas, tačiau kraujyje buvo rasta alkoholio (2,7 prom.), o esant apsinuodijimui alkoholiu skausmas turėjo būti mažesnis, žmogus būna mažiau jautrus skausmui. Buvo trys smūgiai, kurie sukėlė nosies kaulų lūžį, skruostikaulio lūžį ir viršutinio žandikaulio lūžį. Šitie trys smūgiai buvo stipresni negu į kitas kūno vietas. Galvos sužalojimai buvo vienodo senumo ir jie galėjo būti padaryti vienu metu. Nuo visų trijų smūgių visumos galėjo būti kaukolės pamato lūžis. Pirminėje išvadoje buvo pasakyta, kad nuo sužalojimų padarymo iki mirties galėjo praeiti keletas valandų.

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. M. atpažino jai pateiktą atpažinti įvykio vietoje rastą striukės gobtuvą, kaip priklausantį jos sūnui D. M. (1 t., 78–81 b. l.).

Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja L. A. pateikė B. P. asmens dokumentą bei jo juodus kareiviškus batus (1 t., 82 b. l.), ant kurių apžiūros metu rastos raudonos spalvos, panašios į kraują dėmės (1 t., 83–85 b. l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad ant nukentėjusiojo D. M. drabužių, paimtų iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus, rastos dėmės, galbūt kraujo, nustatyta, jog striukė be gobtuvo. Palyginus įvykio vietoje rastą gobtuvą su striuke, padaryta išvada, kad akivaizdžiai matyti, jog gobtuvas nuo D. M. striukės (1 t., 88–103 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinusi šiuos byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, kurie gauti teisėtais būdais, leidžiančių daryti išvadą, kad kaltinamasis B. P. nužudė D. M..

Kaltinamasis B. P., visiškai pripažindamas savo kaltę dėl D. M. nužudymo, teigia, kad 2015 m. gegužės 3 d. vakare girtavo su G. S., po to susistumdė su atėjusiu D. M., G. S. išėjus namo, su D. M. ėjo link pastarojo namų, o kas buvo vėliau, dėl girtumo nepamena, prisimena įvykius tik nuo to laiko, kai nuėjo pas R. S.. Taigi, kaltinamasis B. P. nenurodė jokių tiesiogiai su D. M. nužudymu susijusių aplinkybių. Todėl spręsdama kaltinamojo B. P. kaltės klausimą, kolegija remiasi įvykio vietoje buvusio ir tiesiogiai mačiusio smurtinius kaltinamojo B. P. veiksmus prieš D. M. liudytojo T. P. parodymais, kad kaltinamasis B. P. vaikėsi D. M., pastarajam gulinčiam smūgiavo rankomis į galvą, kad pats kaltinamasis jam pasakė, jog nužudė žmogų. Liudytojas T. P. D. M. sužalojimo aplinkybes paaiškino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Šio liudytojo nurodytos aplinkybės apie D. M. sužalojimo mechanizmą sutampa su specialisto išvada bei eksperto paaiškinimais teisiamajame posėdyje, kad D. M. mirtis įvyko nuo kaukolės pamato kaulų lūžio ir galvos smegenų sumušimo, kad D. M. galvoje rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 22 smūgių bukais kietais daiktais, kad D. M. mirtį sukėlę sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai. B. P. kaltę nužudžius D. M. taip pat patvirtina specialisto išvada, kad ant B. P. batų rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su D. M. genotipu, kaltinamojo motinos liudytojos L. A. parodymai, kad pas ją atėjęs išsigandęs T. P. pasakė, jog B. P. galbūt užmušė žmogų, ir po to į namus B. P. grįžo girtas, kruvinomis rankomis ir drabužiais, liudytojos T. S. parodymai, kad D. M. prašė iškviesti policiją, nes pastarąjį žadėjo sumušti G. S. draugai, kad ji girdėjo triukšmą, žmonių žingsnius aplink namą, o ryte pamatė kraują koridoriuje, ant langų, automobilio.

Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis B. P. sudavė D. M. be kitų smūgių ir smūgius į galvą, ir būtent galvos sužalojimai – kaukolės pamato kaulų lūžis ir galvos smegenų sumušimas – sukėlė D. M. mirtį. Jokių prielaidų, jog D. M. galėjo mirtinai sužaloti kitas asmuo ar jis galėjo būti sužalotas kitu metu, byloje nėra. Taigi tarp kaltinamojo B. P. smurtinių veiksmų ir kilusių padarinių – D. M. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis B. P., teigdamas, jog dėl girtumo neprisimena įvykio aplinkybių, neišreiškė savo požiūrio į galimas savo veiksmų pasekmes. Pagal susiformavusią teismų praktiką apie tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis B. P., būdamas suaugęs žmogus, visiškai suprasdamas savo veiksmų esmę ir galėdamas juos valdyti (Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvada), turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, smūgiuodamas į kito asmens gyvybei svarbų organą – galvą, bei visą kūną, suvokė, jog nukentėjusysis nuo jo veiksmų neišvengiamai mirs. Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgdama į nukentėjusiajam D. M. suduotų smūgių skaičių (22 smūgiai į galvą ir 29 smūgiai į kitas kūno vietas), žalojimo laikotarpį bei nuteistojo elgesį įvykio metu (vaikėsi nukentėjusįjį) ir po padarytų sužalojimų (nekvietė greitosios medicinos pagalbos, tačiau kvietė liudytoją T. P. užkasti nukentėjusįjį). Nors dauguma kaltinamojo veiksmais padarytų sužalojimų įtakos D. M. mirčiai neturėjo, tačiau didelis sužalojimų skaičius parodo B. P. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį intensyvumą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamasis B. P. nužudė D. M. veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.).

B. P. kaltinamas D. M. nužudymu itin žiauriai. Ši kaltinimo dalis iš esmės grindžiama tik nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiumi – 51.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Be to, nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą tik nustačius kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai. Įstatymų leidėjo vartojama sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumą remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Tai požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-72-746/2015).

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ypatingo žiaurumo požymio kaltinamojo B. P. veikoje atsižvelgia ne vien į tai, kad nukentėjusiajam buvo suduota daug smūgių, tačiau įvertina ir trauminių poveikių bei jais padarytų sužalojimų pobūdį. Remiantis byloje nustatytomis įvykio aplinkybėmis, specialisto išvada bei eksperto paaiškinimais teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad nukentėjusiajam D. M. smūgiai buvo suduoti rankomis ir kojomis, t. y. nenaudojant jokių įrankių, stipresni ir skausmingesni, negu suduodant smūgius į kitas vietas, buvo tik trys smūgiai, kurie sukėlė nosies kaulų lūžį, skruostikaulio lūžį ir viršutinio žandikaulio lūžį. Nuo šių visų trijų smūgių visumos galėjo būti kaukolės pamato lūžis, t. y. sužalojimas, sukėlęs D. M. mirtį. Eksperto teigimu, tikėtina, kad netrukus po kaukolės pamato kaulų lūžio ir galvos smegenų sumušimo nukentėjusysis turėjo būti netekęs sąmonės, o tai reiškia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ilgą laiką nukentėjusysis kentė nuo skausmų ar išgyveno fizines kančias. Be to, nukentėjusiojo D. M. kraujyje buvo rasta alkoholio (2,7 prom.), o esant apsinuodijimui alkoholiu, eksperto aiškinimu, skausmas turėjo būti mažesnis, žmogus būna mažiau jautrus skausmui.

Kaip jau minėta, kaltinamasis B. P. teigia, jog dėl girtumo neprisimena D. M. nužudymo aplinkybių ir negali pasakyti, ko siekė smūgiuodamas D. M., todėl nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamasis B. P. siekė nužudyti D. M. itin žiauriai, tai aiškiai suvokdamas.

Taigi, nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad D. M. nužudymas buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis, kurios atitinka kvalifikuojamojo požymio itin žiauriai turinį, kadangi vien formalus suduotų smūgių skaičius negali lemti šio kvalifikuojamojo požymio konstatavimą. Todėl kaltinamojo B. P. padarytą nusikalstamą veiką (D. M. nužudymą) kolegija perkvalifikuoja iš BK 129 str. 2 d. 6 p. į BK 129 str. 1 d.

Kaltinime B. P. nurodyta, kad jis nužudė D. M. 2015 m. gegužės 4 d., apie 24 val. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad nagrinėjami įvykiai vyko 2015 m. gegužės 3 d. ir nusikalstama veika buvo padaryta tą pačią dieną apie 24 val. Teisėjų kolegija dėl šios faktinės aplinkybės galimo pakeitimo įspėjusi kaltinamąjį teisminio nagrinėjimo metu, patikslina kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos padarymo laiką.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis B. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. gegužės 2 d. T. P. automobiliu ,,VW Passat“ jį (kaltinamąjį) ir jo kaimyną E., pavardės nežino, nuvežė į (duomenys neskelbtini) mišką, ten yra buvęs karo frontas. Miške jie buvo laikotarpiu nuo 12 iki 17 val., rado labai aprūdijusius šaudmenis. Jie ieškojo monetų, bet ne šaudmenų. Tada jis nesuprato, kad tai šaudmenų dalys. Šaudmenis pasidėjo rūsyje. Kitą dieną, 2015 m. gegužės 3 d., internete suvedęs raides sužinojo, kad tai šaudmenys. Jis būtų šaudmenis nunešęs į PK, bet buvo sekmadienis. Jis neturėjo leidimo laikyti šaudmenis. Pripažįsta, kad neteisėtai laikė šaudmenis. Jis pats savo noru apie šaudmenis pranešė tyrėjai B. ir juos pats parodė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu B. P. parodė vietą (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) miške, kur jis rado sprogmenis ir juos pasiėmė (2 t., 56–60 b. l.).

Liudytoja L. A. parodė, kad ji su sūnumi B. P. naudojasi rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ji nežinojo apie šaudmenis, sprogmenis. Jei sūnus lankė karinį mokymą, tai turėjo žinoti, kad sprogmenų negali laikyti. Ji nepastebėjo, kad sūnus internete būtų ieškojęs informacijos apie sprogmenis.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo rūsyje esančiame sandėliuke rasti aprūdiję galbūt karo laikų sprogstamieji užtaisai, sviediniai. Iš viso rasti 5 vnt. ir 1 vnt. išardytas (1 t., 38–43 b. l.).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateikti 6 objektai yra „A“ kategorijos šaudmenų dalys – pramoninės gamybos (Vokietija), II-ojo pasaulinio karo laikotarpio (1944m), kovinių kumuliatyvinio (šarvamušio) poveikio šautuvinių granatų „Gro?e gewehr-Panzergranate“ („gr. G. Pzgr.“) dalys, kurių granatos buvo skirtos šaudyti iš šautuvinės mortyros. Penkiose iš tirti pateiktų šešių granatų kovinėse dalyse yra apie po 120 g, vienoje – 28 g brizantinio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų užtaisai (kovinėse dalyse – trotilo (TNT) ir heksogeno (RDX) mišinys, o detonatoriuose – pentritas (PETN). Šautuvinėse granatose esančios sprogstamosios medžiagos sprogdinti yra tinkamos (1 t., 128–130 b. l.).

Pagal BK 253 str. 1 d. atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Minėti veikos požymiai (gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo ar realizavimo, neturint leidimo, pradžios momento.

Be paties kaltinamojo B. P. visiško prisipažinimo disponavus kaltinime nurodytomis šaudmenų dalimis jo kaltę patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie rastas galimai šaudmenų dalis, o kaip matyti iš specialisto išvados, granatų dalys, kuriomis disponavo kaltinamasis, yra „A“ kategorijai priskirtų šaudmenų dalys.

Kaltinamasis B. P. šešiomis „A“ kategorijos šaudmenų – pramoninės gamybos (Vokietija), II – ojo pasaulinio karo laikotarpio (1944 m.), kovinių kumuliatyvinio (šarvamušio) poveikio šautuvinių granatų „Gro?e gewehr-Panzergranate“ („gr. G. Pzgr.“) – dalimis, disponavo (įgijo, gabeno, laikė) neteisėtai, kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 str., leidimas disponuoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis kaltinamajam nebuvo išduotas ir apskritai ,,A” kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, skirti tik „A“ kategorijos ginklams, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis A kategorijos ginklams, jų dalis, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, valstybiniai muziejai, A kategorijos ginklus, šaudmenis, jų dalis ir priedėlius tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos, civilinėje apyvartoje yra draudžiami (Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 str. 3 d. 1 p.). Bylos duomenys apie kaltinamojo tarnybą Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pajėgose leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis B. P. suprato, jog neteisėtai disponuoja šaudmenų dalimis. Taigi teismui nekyla abejonių dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 253 str., požymių buvimo kaltinamajam B. P. inkriminuotoje veikoje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 253 str. 1 d.

Bausmės skyrimas, civilinio ieškinio išsprendimas ir kiti klausimai

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadose nurodyta, kad B. P. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2015 m. gegužės 3–4 d.) nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, nebuvo silpnaprotystės būsenos, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį. Šiuo metu B. P. neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu bei silpnaprotyste. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas bei adaptacijos sutrikimas, tai šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. B. P. dėl psichikos būsenos gali dalyvauti teisme bei atlikti bausmę. Jam nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. Psichologinio tyrimo metu atminties sutrikimų, kurie trukdytų atgaminti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nenustatyta. Dėl paprasto girtumo būsenos (2015 m. gegužės 3–4 d.) B. P. gali neprisiminti kai kurių nagrinėjamo įvykio detalių (1 t., 162–166 b. l.).

Esant tokioms ekspertizės išvadoms, kolegija sprendžia, jog kaltinamasis B. P. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo pakaltinamas, todėl turi būti baudžiamas už padarytas veikas.

Kaltinamasis B. P. nors ir neatskleidė visų padarytos nusikalstamos veikos (nužudymo) aplinkybių, teigdamas, jog dėl girtumo įvykio neprisimena (tokia atminties sutrikimo galimybė nurodyta ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte), tačiau viso baudžiamojo proceso metu prisipažino mirtinai sužalojęs D. M. ir visiškai pripažino savo kaltę dėl neteisėto disponavimo šaudmenų dalimis. Šią aplinkybę kolegija pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo B. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikaltimą – nužudymą – padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tokią išvadą kolegija daro remdamasi paties kaltinamojo aiškinimu, jog įvykio metu jis buvo girtas, o blaivus taip nebūtų pasielgęs. Be to, apie apsvaigimo nuo alkoholio įtaką nusikalstamos veikos padarymui kolegija sprendžia atsižvelgdama į nustatytas įvykio aplinkybes – neadekvatus situacijai kaltinamojo elgesys mirtinai sužalojant D. M.. Tokio normalios psichikos kaltinamojo elgesio priežastimi, kolegijos nuomone, buvo jo apsvaigimas nuo alkoholio. Tai konstatuota ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadose, nurodant, kad B. P. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį.

Skirdama bausmes už padarytus nusikaltimus kaltinamajam B. P. teisėjų kolegija vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Nustatydama skiriamų bausmių dydžius kaltinamajam, kolegija atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, įvertina jo asmenybę. Kaltinamasis B. P. padarė du baigtus nusikaltimus – veikdamas tiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d., 129 str. 1 d.), kurio pasekmės yra nebepataisomos, nes kėsinimosi objektas buvo žmogaus gyvybė, ir padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., 253 str. 1 d.). Vertindama kaltinamojo asmenybę, kolegija atsižvelgia į tai, kad B. P. anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka (1 t., 144–145 b. l.), iki sulaikymo mokėsi (duomenys neskelbtini), tarnavo Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pajėgose ir mokymosi įstaigos administracijos, rinktinės vado bei gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai (1 t., 169, 172, 174 b. l., 2 t., 118–119 b. l.) Šie duomenys apie kaltinamojo B. P. asmenį liudija tai, kad iki nagrinėjamų įvykių jo antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios. Be to, kaip jau minėta, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Esant šioms išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už abu nusikaltimus terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Nustatydama skiriamos už nužudymą laisvės atėmimo bausmės dydį teisėjų kolegija vertina ne tik jau minėtus tik teigiamai kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jauną kaltinamojo amžių (20 m.), tačiau atsižvelgia ir į šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, rodančias kaltinamojo B. P. padaryto nusikaltimo pavojingumą – didelį suduotų smūgių skaičių, visišką jam iki nagrinėjamo įvykio nepažįstamo jaunuolio gyvybės nevertinimą, ir sprendžia, kad teisingumo principas bus įgyvendintas paskyrus kaltinamajam B. P. už D. M. nužudymą laisvės atėmimo bausmę, didesnę už BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (pagal BK 129 str. 1 d. bausmės vidurkis – 11 m.). Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus visus duomenis, pagal BK 253 str. 1 d. teisėjų kolegija kaltinamajam B. P. skiria laisvės atėmimo bausme, žymiai mažesnę už minėto įstatymo sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 2 m. 7 mėn. 15 d.).

Kaltinamojo B. P. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str.), todėl už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p.).

Remdamasi tais pačiais padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis laisvės atėmimo bausmę kolegija kaltinamajam skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. M. pripažinta civiline ieškove dėl 2192, 46 Eur turtinės ir 150000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 55–57 b. l.).

Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad tarp kaltinamojo B. P. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, sprendžia, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl civilinio ieškinio patenkinimo (BPK 115 str.).

Byloje esantys nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. pateikti mokėjimo dokumentai pareiškiant civilinį ieškinį (1 t., 58–59 b. l.) pagrindžia prašomos priteisti turtinės žalos (2192, 46 Eur) sumą, kurią sudaro laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidos, ir šios išlaidos yra realios, kaltinamasis B. P. neginčija turtinės žalos dydžio. Todėl civilinis ieškinys dėl šių turėtų išlaidų atlyginimo (sumažinus prašomos priteisti sumos dydį atsižvelgiant į gautą laidojimo pašalpą – 304 Eur) tenkinamas.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdama šį klausimą teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, bei teismų praktika tokios kategorijos bylose aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Remiantis teismų praktika tyčinių nužudymų bylose, tėvams, vaikams, broliams bei seserims priklausomai nuo bylos aplinkybių priteisiama maždaug nuo 15000 iki 80000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2008, Nr. 2K-129-976/2016, Nr. 2K-89-139/2016, Nr. 2K-171-511/2016).

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Natūralu, kad nukentėjusioji J. M. dėl vienintelio sūnaus nužudymo patyrė psichinį stresą ir labai didelius dvasinius išgyvenimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. laikomi neturtine žala, išreikšta pinigais. Nukentėjusiosios J. M. teigimu, su sūnumi ji gyveno kartu, jie buvo labai artimi, sūnus jos klausydavo, padėdavo buityje. Įvertinusi šias bei civiliniame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į kaltinamojo jauną amžių, jo turtinę padėtį (nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, 2 t., 61 b. l.), ir remdamasi susiklosčiusia teismų praktika tokios kategorijos bylose už analogiškas veikas, nukentėjusiosios J. M. patirtus dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus dėl sūnaus mirties teisėjų kolegija vertina 50000 Eur neturtinės žalos dydžio suma. Todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – kastuvas, žvyro grunto mėginys, kraujo mėginiai nuo žemės, juodos spalvos kapišonas, tuščias cigarečių pakelis „Bond“, nuo alus butelio „Kapitonas“ geriamosios dalies paimta nuoplova, nuo alus butelio „Gaspadorių“ geriamosios dalies paimta nuoplova, cigarečių pakelis „Philips Moris“, 4 cigarečių nuorūkos, nuoplovos, paimtos nuo šaldytuvo, nuo šviesos jungtuko, namo sienų, iš automobilio ,,Renault Espace“, v. n. (duomenys neskelbtini) salono nuo užvedimo spynelės bei dėtuvės paimtos nuoplovos, plastikinė talpa su skysčiu „Cento“, D. M. kraujo lyginamasis pavyzdys, D. M. drabužiai (striukė, marškiniai trumpomis rankovėmis, kojinės, kelnaitės, sportinės kelnės), kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti, perduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (1 t., 136–138 b. l.), – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2016 m. sausio 5 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, laikinai, 6 mėnesiams, apribotos B. P. nuosavybės teisės į pinigines lėšas, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ B. P. vardu atidarytoje atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą (2 t., 63 b. l.). Kadangi iš dalies tenkinamas civilinis ieškinys, paliktinas galioti kaltinamajam B. P. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

B. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., 253 str. 1 d. ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. laisvės atėmimą 13 metų;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir B. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką B. P. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. birželio 8 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. birželio 8 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo B. P. palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš B. P. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. M. 1888,46 Eur turtinės ir 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2016 m. sausio 5 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą B. P. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ B. P. vardu atidarytoje atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – kastuvą, žvyro grunto mėginį, kraujo mėginius nuo žemės, juodos spalvos kapišoną, tuščią cigarečių pakelį „Bond“, nuo alus butelio „Kapitonas“ geriamosios dalies paimtą nuoplovą, nuo alus butelio „Gaspadorių“ geriamosios dalies paimtą nuoplovą, cigarečių pakelį „Philips Moris“, 4 cigarečių nuorūkas, nuoplovas, paimtas nuo šaldytuvo, nuo šviesos jungtuko, namo sienų, iš automobilio ,,Renault Espace“, v. n. (duomenys neskelbtini) salono nuo užvedimo spynelės bei dėtuvės paimtas nuoplovas, plastikinę talpą su skysčiu „Cento“, D. M. kraujo lyginamąjį pavyzdį, D. M. drabužius (striukę, marškinius trumpomis rankovėmis, kojines, kelnaites, sportines kelnes), perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam B. P. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.