Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,

dalyvaujant pareiškėjai D. K. ir jos atstovui advokato padėjėjui Algirdui Misevičiui, atsakovės Zarasų rajono savivaldybės tarybos atstovams A. T. ir advokatui Andrejui Novikovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo atsakovei Zarasų rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad Zarasų rajono savivaldybės taryba 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo“ D. K. nuo 2013 m. lapkričio 19 d. išrinko Zarasų rajono savivaldybės mere. Dešimties Zarasų rajono savivaldybės tarybos narių grupė 2013 m. lapkričio 20 d. pareiškimu ir reikalavimu „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere, mero pavaduotoja, savivaldybės administracijos direktoriumi ir administracijos direktoriaus pavaduotoju bei reikalavimo sušaukti savivaldybės tarybos posėdį“ pareiškė nepasitikėjimą pareiškėja D. K., ir pareikalavo ne vėliau kaip per dvi savaites nuo nurodyto reikalavimo gavimo dienos sušaukti Tarybos posėdį, kuriame, be kitų klausimų, būtų svarstytas ir nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. bei jos atleidimo iš mero pareigų prieš terminą klausimas.

Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdis, į kurio darbotvarkę buvo įtraukti ir klausimai dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. bei jos atleidimo iš mero pareigų prie terminą, dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos mero išrinkimo, įvyko 2013 m. gruodžio 5 d. Nurodytame posėdyje dalyvavo 21 narys, t. y. visi į Tarybą išrinkti asmenys. Zarasų rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 19 straipsnio 3 ir 7 dalimis bei atsižvelgusi į 1/3 visų Zarasų rajono savivaldybės tarybos narių pareiškimą ir reikalavimą, 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš mero pareigų prieš terminą“ atleido nuo 2013 m. gruodžio 5 d. D. K. iš Zarasų rajono savivaldybės mero pareigų prieš terminą, kaip praradusią Zarasų rajono savivaldybės tarybos pasitikėjimą. Be to, Zarasų rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 19 straipsnio 1 dalimi ir remdamasi slapto balsavimo rezultatais (2013-12-05 protokolas Nr.2), 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo“ nusprendė nuo 2013 m. gruodžio 5 d. Zarasų rajono savivaldybės meru išrinkti A. S.

Išanalizavus skunde nurodytus bei D. K. ir jos atstovo teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad pareiškėja nekėlė ginčo dėl Tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. posėdžio sušaukimo, šio posėdžio darbotvarkės sudarymo ir tvirtinimo, balsų skaičiavimo komisijų sudarymo tvarkos. Pareiškėja skundo reikalavimus panaikinti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš pareigų prieš terminą“ bei sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo“ iš esmės grindė tuo, jog dešimties Tarybos narių grupė nepasitikėjimą ja, tuometine Zarasų rajono savivaldybės mere, pareiškė be faktinio ir teisinio pagrindo, taip pat teiginiais, kad Tarybos posėdyje balsuojant dėl pareiškėjai pareikšto nepasitikėjimo ir renkant naują merą, buvo padaryti šiurkštūs ir esminiai slapto balsavimo procedūros pažeidimai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas), Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T-45 patvirtintas Zarasų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas su 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-200 patvirtintais pakeitimais.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad dešimt, t. y. daugiau kaip 1/3 dalis, Zarasų rajono savivaldybės tarybos narių 2013 m. lapkričio 20 d. parengtu pareiškimu ir reikalavimu „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere, mero pavaduotoja, savivaldybės administracijos direktoriumi ir administracijos direktoriaus pavaduotoju bei reikalavimo sušaukti savivaldybės tarybos posėdį“ pareiškė nepasitikėjimą Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos pavaduotoja, Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi ir jo pavaduotoju. Dokumentą pasirašę asmenys nurodė pareikšto nepasitikėjimo išvardintais asmenimis motyvus, tarp jų – ir susijusius su Lietuvos socialdemokratų partijos Zarasų skyriaus ir Socialdemokratų frakcijos Zarasų rajono savivaldybės taryboje pozicija. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir 12 straipsnį, vietos savivaldybės meras yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, t. y. valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, jog mero rinkimai, jo atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero darbo užmokesčio nustatymas yra išimtinė vietos savivaldybės tarybos kompetencija. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas atleidžiamas, kai praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas. Taigi, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, nepasibaigus jo paskyrimo laikui, lemia politinė atitinkamų institucijų ar politikų valia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad politinis pasitikėjimas ar nepasitikėjimas negali būti siejamas su tokio pasitikėjimo subjekto savybių vertinimu, sprendžiant dėl jo tinkamumo eiti atitinkamas pareigas. Politiniam pasitikėjimui arba nepasitikėjimui pareikšti yra reikšmingos su politiniais interesais susijusios aplinkybės. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareikšto nepasitikėjimo motyvai ir priežastys yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, todėl politinis pasitikėjimas ar nepasitikėjimas negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku, priešingu atveju būtų pažeisti savivaldos savarankiškumo ir savivaldybės tarybos išimtinės kompetencijos principai, neliktų pagrindinio politinio pasitikėjimo pareigūno statuso skirtumo nuo kitų pareigūnų ar darbuotojais, kurie yra renkami, priimami į pareigas bei skiriami ne kaip politinio pasitikėjimo pareigūnai. Pagal teisminėje praktikoje suformuotą aiškinimą, teismas privalo tirti tik tai, ar sprendžiant politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo klausimą, buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymu nustatyta kompetencija (2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-14-216/2007; 2010 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1059/2010, 2011 m. sausio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-146-78/2011 ir kt.). Teismas, remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, daro išvadą, jog D. K. pateikti argumentai dėl jai pareikšto nepasitikėjimo nepagrįstumo nepripažįstami reikšmingais ir teismas dėl jų sprendime nepasisakys.

Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnyje, reglamentuojančiame mero ir mero pavaduotojo statusą, pateiktas išsamus sąrašas atvejų, kai savivaldybės tarybos sprendimu meras prieš terminą netenka savo įgaliojimų (2 dalies 1-3 punktai, 3 dalis). Be to, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad meras netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą juo, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, kai sprendimas atleisti merą dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepasitikėjimo D. K., Zarasų rajono savivaldybės mere, klausimas Tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. posėdyje buvo svarstomas pirmą kartą. Atsižvelgus į Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, daroma išvada, kad Zarasų rajono savivaldybės taryba, 2013 m. gruodžio 5 d. posėdyje svarstydama klausimą dėl D. K. nepasitikėjimo ir spręsdama dėl jos atleidimo iš mero pareigų prieš terminą, teisės normų nepažeidė.

Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalis (2010-06-30 įstatymo Nr. XI-971 ir 2011-04-19 įstatymo Nr. XI-1327 redakcija) nustato, kad dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai renkamas meras, skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Reglamento 36 punkte (Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T-200 redakcija) nustatyta, kad „Dėl tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai renkamas meras, skiriamas mero pavaduotojas, administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju klausimas“. Reglamento 40 – 42 punktuose yra įtvirtintos bendrosios nuostatos, reglamentuojančios slapto balsavimo biuletenio parengimo, tvirtinimo, žymėjimo, išdavimo tvarką, biuletenio turinio elementus, biuletenių pripažinimą negaliojančiais, o 11.3, 11.9-11.11 punktuose - specialios teisės normos, nustatančios balsavimui mero rinkimuose skirtų biuletenių elementus, balsavimo procedūros veiksmus, mero rinkimų balsų skaičiavimo komisijos sudarymą. Atsižvelgus į Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente, daroma išvada, jog nustatyta tvarka patvirtintas Reglamentas yra norminis aktas, nustatantis elgesio taisykles, kuriomis savo veikloje Taryba privalėjo vadovautis.

Vietos savivaldos įstatyme ir Reglamente slapto balsavimo sąvokos apibrėžimas nepateiktas. Dėl šios priežasties teismas, spręsdamas dėl Tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. posėdyje vykusių slaptų balsavimų procedūrų, vadovausis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Seimo rinkimų įstatymo, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Prezidento rinkimų įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis slapto balsavimo tvarką, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateikiamu slapto balsavimo principų aiškinimu. Konstitucijos 55 ir 119 straipsniai skelbia, kad Seimo ir vietos savivaldybių tarybų nariai renkami remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Spręsdamas dėl slapto balsavimo turinio elementų teismas vadovaujasi Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnio, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 5 straipsnio, Prezidento rinkimų įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, kuriose iš esmės analogiškai įtvirtinta, jog rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai; draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save; jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti; draudžiama kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose; balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą; rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį; su biuleteniu draudžiama atlikti tokius veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį. Be to, Seimo rinkimų įstatymo 5¹ straipsnis, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnis įtvirtina draudimą papirkti rinkėjus, t.y. draudžiama rinkimų agitacijos kampanijos metu ir rinkimų dieną tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų. Konstitucinis Teismas 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje pabrėžė, jog įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, jog rinkėjai balsuotų asmeniškai ir slaptai, kad balsavimo metu nebūtų galima paveikti rinkėjų valios ir jos kontroliuoti. Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 1 d. nutarime konstatavo, jog slapto balsavimo principas reikalauja sudaryti tokias sąlygas rinkėjo valiai balsavimo metu pareikšti, kad niekas negalėtų jo kontroliuoti, daryti įtakos jo pasirinkimui ar kitaip kliudyti laisvai ir nevaržomai reikšti savo valios. Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 117 straipsnio 6 dalies atitikties Konstitucijai, 2012 m. gegužės 2 d. nutarime nurodė, kad pagal Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalį ir kitas Seimo statuto nuostatas, tais atvejais, kai Seime balsuojama slaptai, balsuojančiajam turi būti sudaryta galimybė Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus atlikti slapto balsavimo kabinoje, kurios neperėjus, pagal Seimo statuto 115 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, jam nebūtų galimybės eiti prie balsadėžės. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalimi, aiškinama kartu su kitomis Seimo statuto nuostatomis, yra sudarytos teisinės prielaidos užtikrinti balsavimo slaptumą tuo atveju, kai sprendimas Seime priimamas slaptu balsavimu, ir todėl pagrindo teigti, kad Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos kontroliuoti balsuojančiojo valią. Teisės moksle yra pateikiamas Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuoto slapto balsavimo principo aiškinimas, pagal kurį, šis principas, pirmiausia, yra siejamas su jo įgyvendinimu, t. y. valstybei nustatyta pozityvia pareiga imtis priemonių, skirtų užtikrinti ir garantuoti tinkamas slapto balsavimo principo įgyvendinimo sąlygas. Teismas, remdamasis nurodytais slapto balsavimo principo aiškinimais, daro išvadą, kad sprendžiant dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. vykusių balsavimų slaptumo, būtina nustatyti, ar Tarybos nariams buvo sudarytos ir užtikrinamos sąlygos įgyvendinti teisę Reglamente numatytais atvejais laisvai ir netrukdomai slaptai išreikšti valią svarstomais klausimais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad už patalpos, kurioje 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos nariai slaptai balsavo dėl Zarasų rajono savivaldybės merei D. K. pareikšto nepasitikėjimo ir jos atleidimo iš pareigų prieš terminą bei renkant naują merą, parengimą, balsų skaičiavimo komisijų materialinį ir techninį aprūpinimą Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas Zarasų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausiasis specialistas E. Z. Be to, D. K. 2013 m. gruodžio 3 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakingu už slapto balsavimo Tarybos posėdyje slaptumo užtikrinimą buvo paskirtas A. V., tuometinis pareiškėjos patarėjas. Be to, rengiant balsavimo patalpą slaptam balsavimui, dalyvavo A. L., 2013 m. gruodžio 5 d. dirbusi Zarasų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėja. Liudytoja A. L. nurodė, jog Zarasų rajono savivaldybės administracijos Bendrasis skyrius pagal jo veiklos nuostatus yra atsakingas už tinkamą savivaldybės institucijų patalpų parengimą organizuojamiems Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdžiams. Liudytoja teigė, kad dėl patalpos tinkamo parengimo slaptam balsavimui buvo tartasi ir su A. V. Liudytoja patvirtino, jog 2013 m. gruodžio 4 d., apie 16 val. balsavimo patalpoje buvo pastatytos slapto balsavimo kabina ir savivaldybei priklausanti peršviečiama balsadėžė, parengti darbo stalai, atnešta biuro popieriaus. Parengus patalpą, ji buvo užrakinta ir užantspauduota. Tačiau ryte atėjusi į darbą liudytoja pamatė, kad balsavimo patalpa buvo atidaryta ir pertvarkoma: iš vakaro pastatyta peršviečiama urna išnešta, o vietoj jos pastatyta neperšviečiama balsadėžė. Kaip liudytojas apklaustas A. V. nurodė, kad jis, 2013 m. gruodžio 5 d., apie 8.00 val., pertvarkė Bendrojo skyriaus darbuotojų parengtą balsavimui skirtą patalpą: vietoj peršviečiamos urnos buvo pastatyta neperšviečiama urna, išnešti nereikalingi stalai, atneštas ir parengtas nešiojamas kompiuteris, pasirūpinta savivaldybėje naudojamu spausdinimui skirtu popieriumi. Liudytojas P. Popovas, Tarybos posėdyje sudarytų 2013 m. gruodžio 5 d. balsų skaičiavimo komisijų pirmininkas, nurodė, kad biuleteniams mesti buvo panaudota savivaldybei priklausanti ir per visus vykstančius rinkimus naudojama peršviečiama balsadėžė, ji stovėjusi patalpos centre, balsavimo kabina ir komisijos darbo vietos buvo įrengtos priešingose pusėse. Įvertinus proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus ir aukščiau nurodytus liudytojų parodymus, daroma išvada, kad byloje nustatyti duomenys patvirtina, jog slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo savivaldybės meru ir mero rinkimuose vyko atskiroje patalpoje; balsavimo patalpoje balsavimo biuleteniams įmesti buvo pastatytos balsavimo kabina ir savivaldybei priklausanti peršviečiama balsadėžė. Tarp proceso dalyvių nebuvo ginčo, kad slaptam balsavimui parengta kabina buvo tinkamai parengta, jos pastatymo vieta norinčiam pareikšti valią Tarybos nariui užtikrino, kad jo apsisprendimas, kaip žymėti biuletenį, nebuvo matomas balsavimo patalpoje esantiems balsų skaičiavimo komisijos nariams ir stebėtojams. Tai patvirtino ir liudytoja Ž. V., Vyriausiosios rinkimų komisijos narė, kaip stebėtoja dalyvavusi 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos posėdyje. Ginčo šalys skirtingai vertino aplinkybę, ar biuleteniams mesti naudota peršviečiama balsadėžė užtikrino balsavimo slaptumą: pareiškėja teigė, kad tokia balsadėžė buvo parinkta, siekiant kontroliuoti balsuojančius Tarybos narius ir įtakoti jų valią, o atsakovė nurodė, jog A. V. slaptam balsavimui parengta neperšviečiama ir neaiškiomis aplinkybėmis įsigyta balsadėžė buvo pakeista savivaldybei priklausančia ir nuolat rinkimuose naudojama peršviečiama balsadėže, kuri buvo pasirinkta, siekiant užtikrinti slapto balsavimo teisėtumą. Spręsdamas dėl šios proceso dalyvių ginčijamos aplinkybės, teismas atsižvelgia į tai, kad Vietos savivaldos įstatymas ir Reglamentas šio slapto balsavimo techninio pobūdžio elemento nereglamentuoja. Patalpos, kurioje rengiamas ir vykdomas slaptas balsavimas rinkimų metu, įrengimo tvarką, t. y. iš esmės analogišką situaciją, reglamentavęs Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. Sp-39 patvirtintas Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) specialių reikalavimų balsadėžei nenustatė. Tai patvirtino ir liudytoja Ž. V. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, sprendžia, kad Tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. posėdyje vykusių balsavimų metu naudota Zarasų rajono savivaldybei priklausanti peršviečiama balsadėžė sudarė sąlygas balsų skaičiavimo komisijoms nustatyti, kad joje nėra iš anksto įmestų biuletenių ar kitokių daiktų, bei stebėti, kad balsavimo metu į balsadėžę būtų metami tik patvirtintų pavyzdžių biuleteniai, ir taip užtikrino slapto balsavimo procedūrą.

Išanalizavus 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos posėdžio protokolą, kuriame užfiksuoti Zarasų rajono savivaldybės mero rinkimų balsų skaičiavimo komisijos ir Savivaldybės mero pavaduotojo, administracijos direktoriaus, administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo, nepasitikėjimo rajono Savivaldybės meru, mero pavaduotoju balsų skaičiavimo komisijos (toliau - nepasitikėjimo rajono Savivaldybės meru balsų skaičiavimo komisija) sudarymo bei išvardintų komisijų darbą reglamentuojančių nuostatų svarstymo ir tvirtinimo eiga, daroma išvada, kad bylos nagrinėjimo metu faktinių duomenų, patvirtinančių, jog nurodytos balsų skaičiavimo komisijos buvo sudarytos ir jų nuostatai patvirtinti pažeidžiant Reglamento 11.3, 36, 40 punktus, nebuvo nustatyta. Tarybos posėdžio protokolo duomenys patvirtina ir tai, kad svarstant klausimus dėl nurodytų komisijų ir jų nuostatų, Tarybos nariai diskutavo dėl pateiktų pasiūlymų, sprendimai buvo priimami balsuojant, svarstytais klausimais sprendimai priimti balsų dauguma arba vienbalsiai, t. y. Reglamento 47 punkto nustatyta tvarka. Tai leidžia teigti, kad Tarybos sprendimai aukščiau nurodytais klausimais buvo priimti, apsvarsčius gautus pasiūlymus ir išklausius Tarybos narių pasisakymų. Be to, Tarybos protokolo duomenys patvirtina, kad Tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. posėdyje nebuvo pažeistos ir Reglamento 41-42 punktuose įtvirtintos nuostatos: balsų skaičiavimo komisijos, parengusios slaptų balsavimo biuletenių pavyzdžius, susitarusios dėl jų žymėjimo ir jų pripažinimo negaliojančiais pagrindų, teikė Tarybai tvirtinti slapto balsavimo biuletenių pavyzdžius, supažindino su slapto balsavimo procedūra ir biuletenių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Išanalizavus sudarytų balsų skaičiavimo komisijų protokolų, kuriuose užfiksuoti komisijų pirmininko ir sekretoriaus rinkimų, biuletenių pavyzdžių rengimo, biuletenių pripažinimo negaliojančiais pagrindų nustatymo eiga, duomenis, matyti, kad nepasitikėjimo rajono Savivaldybės meru balsų skaičiavimo komisijos nutarimai buvo priimti balsų dauguma; mero rinkimų balsų skaičiavimo komisijos posėdyje nutarimai dėl mero rinkimų biuletenio pavyzdžio, jo atspaudavimo, teikimo tvirtinti, biuletenių pripažinimo negaliojančiais pagrindų buvo priimti vienbalsiai; ši komisija apsvarstė R. J. pasiūlymą dėl peršviečiamos balsadėžės pakeitimo, N. K. pasiūlymą perlenkti biuletenį, G. P. pasiūlymą biuletenį į balsadėžę mesti įdėtą į voką, D. R. pasiūlymą biuletenio antroje pusėje įrašyti žodį „Vilnius“ ir nutarimus šiais klausimais priėmė balsuodama bei vadovaudamasi Tarybos patvirtintų mero rinkimų balsų skaičiavimo komisijos nuostatų 7 punktu.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad Tarybos sprendimai ir balsų skaičiavimo komisijų nutarimai priimti Reglamento ir nuostatų, Tarybos patvirtintų 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimais Nr. Nr. T-196 ir Nr. T-194, nustatyta tvarka, juose išreikšta šių subjektų valia jų kompetencijai priskirtais klausimais. Proceso dalyviai argumentų, jog Tarybos ir balsų skaičiavimo komisijų protokolai neatspindi Tarybos, balsų skaičiavimo komisijų posėdžių eigos ir balsavimo rezultatų, neteikė. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas nepagrįstais pripažįsta D. K. teiginius apie tendencingas ir neskaidriai vykusias Tarybos sprendimų ir balsų skaičiavimo komisijų nutarimų priėmimo procedūras.

Byloje nustatyta, kad Tarybos sprendimo „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš mero pareigų prieš terminą“ projektas nebuvo suderintas su Zarasų rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėja. Vertindamas šią aplinkybę teismas vadovaujasi ABTĮ 89 straipsnio 1 dalis 3 punkto dalimi, pagal kurią, administracinis aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas kaip neteisėtas, jeigu jį priimant, buvo pažeistos pagrindinės procedūras reglamentuojančios taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Kaip matyti iš 2013 m. lapkričio 21 d. derinimo (vizų) lapo, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėja privalėjo įvertinti, ar nurodytas Tarybos sprendimo projektas neprieštarauja įstatymams ir atitinka juridinės technikos taisykles. Teismas sprendžia, kad toks vertinimas nelaikytinas pagrindine procedūros, kurioje buvo svarstomas grupės Tarybos narių pareikšto nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš mero pareigų prieš terminą klausimas, dalimi. Dėl šios priežasties nurodytas Tarybos sprendimo projekto rengimo procedūrinis pažeidimas vertinamas kaip neesminis ir neturėjęs lemiamos įtakos Tarybai priimant sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš mero pareigų prieš terminą“.

Išanalizavus 2014 m. spalio 1 d. teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus apie Tarybos posėdyje vykusių balsavimų aplinkybes, daroma išvada, kad liudytojai skirtingai apibūdina balsadėžės stovėjimo vietą balsavimo patalpoje: Ž. V., N. K. parodymais, balsadėžė balsų skaičiavimo komisijos sprendimu balsadėžė buvo pastatyta mažiausiai 1-2 m, o liudytojų R. L., P. P. parodymais - daugiausiai 4-5 m atstumu nuo balsų skaičiavimo komisijų darbo vietos. Liudytojas P. P. teigė, kad balsadėžė stovėjo patalpos viduryje, liudytojai G. P., R. L., R. J. - arčiau balsų skaičiavimo komisijos darbo vietos. Liudytoja Ž. V. nurodė, kad balsų skaičiavimo komisija sprendimą balsadėžę pastatyti kitoje vietoje motyvavo tuo, kad taip bus sudaryta galimybė stebėti, jog nebūtų pažeista balsadėžė ir kad į ją būtų tvarkingai metami biuleteniai. Nepasitikėjimo mere balsų skaičiavimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 1 duomenimis, ši komisija balsadėžės vietos balsavimo patalpoje klausimo apskritai nesvarstė, šį klausimą svarstė ir sprendimą balsadėžę pastatyti balsavimo patalpos viduryje priėmė mero rinkimų balsų skaičiavimo komisija. Reglamente ir balsų skaičiavimo komisijų veiklą reguliuojančiuose nuostatuose nėra įtvirtinta konkrečių normų, reglamentuojančių komisijos sprendimus nurodyto pobūdžio klausimu. Vertindamas balsadėžės vietos reikšmę slapto balsavimo procedūroje teismas vadovaujasi Vyriausiosios rinkimų komisijos rekomendacijomis, pateiktomis Aprašo 18 punkte, kuriame nurodyta, jog rinkimų metu balsadėžė turi būti pastatyta aiškiai matomoje vietoje, kad ją galėtų matyti rinkimų komisijos nariai ir stebėtojai. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad balsavimo kabinai ir balsadėžei parinktos vietos sudarė tinkamas sąlygas norinčiam pareikšti valią Tarybos nariui, gavusiam biuletenį, be kliūčių patekti į balsavimo kabiną, po to prieiti prie balsadėžės ir išeiti iš balsavimo patalpos, o balsų skaičiavimo komisijų nariams – stebėti balsadėžę, kad ji nebūtų pažeista ir kad į ją būtų metami tik balsavimui skirti biuleteniai. Apibendrinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog balsų skaičiavimo komisijai nusprendus balsadėžę iš organizatorių parinktos vietos perkelti ir pastatyti ją salės viduryje, arčiau balsų skaičiavimo komisijos darbo vietos, buvo siekiama sudaryti sąlygas kontroliuoti balsuojančių Tarybos narių valią.

Slapto balsavimo principo įgyvendinimas taip pat yra užtikrinamas nustatant reikalavimą, jog slaptai balsuojantis asmuo privalo užeiti į balsavimo kabiną ir joje užpildyti biuletenį, o po to asmeniškai jį įmesti į balsadėžę. Tokią slapto balsavimo tvarką nustato Seimo rinkimų įstatymo 66 straipsnio 1, 3 dalys, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 63 straipsnio 1, 3 dalys, Prezidento rinkimų įstatymo 56 straipsnio 1, 3 dalys. Be to, Seimo rinkimų įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas biuletenius pildyti ne balsavimo kabinoje, o Prezidento rinkimų įstatymo 56 straipsnio dalyje – reikalavimas įeiti į balsavimo kabiną ir joje būti tik po vieną asmenį, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Be to, slapto balsavimo principo laikymąsi užtikrina įstatymuose įtvirtintas draudimas kontroliuoti balsuojančio asmens valią, balsavimo metu paveikti asmens valią balsuoti ar nebalsuoti už tam tikrą kandidatą, balsuoti vienaip ar kitais tam tikru klausimu. Tokia išvada daroma atsižvelgus į Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, Prezidento rinkimų įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Bylos proceso dalyvių pateikti paaiškinimai ir liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad 2013 m. gruodžio 5 d. vykusių balsavimo metu Tarybos nariai balsavo po vieną; norintys pareikšti savo valią biuletenius žymėdavo užėję į balsavimo kabiną; balsų skaičiavimo komisijų nariams ir stebėtojams nebuvo matoma, kaip balsavimo kabinoje buvo balsuojama; balsavimo patalpoje agitacija nebuvo vykdoma, balsų skaičiavimo komisijos nariai nurodymų, kaip turi būti balsuojama, nedavė. Liudytojų R. L. ir P. P. parodymai patvirtina, kad vykusiuose balsavimuose tik vienas Tarybos narys nepageidavo savo valią pareikšti slaptai balsavimo kabinoje - gavęs biuletenį, jį iš karto įmetė į balsadėžę. Komisijų protokolų Nr. 2, kuriuose užfiksuoti balsavimo rezultatai, duomenys patvirtina, kad nepasitikėjimo rajono savivaldybės meru balsų skaičiavimo komisijos nutarimu vienas biuletenis buvo pripažintas negaliojančiu, o mero rinkimų visi biuleteniai buvo pripažinti galiojančiais. Atsižvelgus į tai, jog Tarybos nariams buvo užtikrinta galimybė nekliudomai patekti į balsavimo kabiną, joje pareikšti savo valią, po to prieiti prie balsadėžės, įmesti į ją biuletenį ir išeiti iš balsavimo patalpos, daroma išvada, kad aukščiau nurodytą vienintelio Tarybos nario elgesį per slaptą balsavimą dėl nepasitikėjimo tuometine Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. nulėmė jo asmeninis apsisprendimas tokiu elgesiu nepareikšti savo valios.

Teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai Tarybos nariai G. P., R. J., B. V., D. P., N. K., S. G. patvirtinto, kad jų apsisprendimas, kaip balsuoti dėl nepasitikėjimo D. K. ir mero rinkimuose, buvo laisvanoriškas ir niekieno neįtakotas. Liudytojai B. V. ir D. P. nurodė, kad prieš 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos posėdį jie dalyvavo partijų, kurioms priklauso, pasitarimuose ir aptarė partijos narių pozicijas vyksiančiuose balsavimuose. Šie liudytojai patvirtino, kad jie balsavimuose turėjo savo asmenines nuomones ir jas laisvai pareiškė. S. G., nurodžiusi, jog kai kurie Tarybos nariai buvo kontroliuojami, nes jiems nebuvo leista laisvai judėti, konkrečių asmenų neįvardino. Ši liudytoja teigė, kad ji negalėjusi prieiti prie G. B. ir pasidomėti, už ką ji balsuos, nes šią naujai išrinktą Tarybos narę buvo stengiamasi izoliuoti, tačiau patvirtino, kad dėl to G. B. nepasitenkinimo nepareiškė. Liudytoja Ž. V. patvirtino, kad po balsavimų procedūrų su ja kalbėję Tarybos nariai patvirtino balsavę laisva valia, pagal savo vidinį apsisprendimą. Išvardintos aplinkybės patvirtina išvadą, jog dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere ir mero rinkimuose balsavę Tarybos nariai savo valią pareiškė laisvai ir savarankiškai, aplinkybių, patvirtinančių apie neteisėtais būdais Tarybos nariams daromą įtaką ir jų valios kontrolę, nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta.

Liudytojų D. R., G. P., N. K., Ž. V. parodymai leidžia teigti, jog kai kurie Tarybos nariai balsavimo patalpoje demonstravo savo balsavimo kabinoje pažymėtus biuletenius. Pareiškėjos D. K. teigimu, ši aplinkybė rodė, jog dalis Tarybos narių negalėjo pareikšti tikrosios savo valios ir tokiu būdu buvo kontroliuojami, kaip balsavo. Seimo rinkimų įstatymų 5 straipsnio 1 dalis asmeniui, kuriam tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžia ją atskleisti, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas draudimas atlikti su biuleteniu tokius veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Prezidento rinkimų įstatymo 56 straipsnio 5 dalis nustato pareigą asmeniui, kuris užpildo rinkėjo, turinčio fizinį trūkumą ar dėl ligos ir kitokių priežasčių negalinčio atlikti nustatytų slapto balsavimo veiksmų, biuletenį, jį įmeta į balsadėžę, pareigą išsaugoti balsavimo paslaptį. Analogišką pareigą tokiam asmeniui nustato Seimo rinkimų įstatymo 66 straipsnio 6 dalis, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 63 straipsnio 4 dalis. Išanalizavęs šių teisės normų, reglamentuojančių slapto balsavimo tvarką, turinį, teismas sprendžia, kad draudimas atskleisti balsavimo paslaptį ir pareiga išsaugoti ją yra nustatyti ne slaptai balsavusiam asmeniui, o bet kuriam kitam asmeniui, kuriam ši paslaptis nepriklausomai nuo aplinkybių tampa žinoma. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo aplinkybės, jog kai kurie Tarybos nariai, balsavę 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos posėdyje vykusiuose slaptuose balsavimuose, nesaugojo savo valios pareiškimo, vertinti kaip slapto balsavimo tvarkos pažeidimo.

Balsų skaičiavimo komisijų darbą reglamentavę nuostatai nustatė, kad balsų skaičiavimo komisijų uždavinys yra užtikrinti slapto balsavimo procedūrų atlikimą, kai renkamas Zarasų rajono savivaldybės meras ir kai sprendžiamas nepasitikėjimo rajono savivaldybės meru klausimas. Balsų skaičiavimo komisijų nuostatų 9.1 punktuose nustatyta, kad šios komisijos privalo parengti balsavimo biuletenio pavyzdžius, kuriuose turi būti antraštė su aiškiu nurodymu, dėl ko balsuojama, ir žymėjimo pavyzdys. Reglamento 41 punktas įpareigoja balsų skaičiavimo komisiją nuspręsti, kokiu antspaudu bus antspauduojami biuleteniai. Išanalizavus kitas balsų skaičiavimo komisijų nuostatų ir Reglamento nuostatas, daroma išvada, kad jos techninio pobūdžio klausimų - koks popierius bus naudojamas balsavimo biuleteniams rengti, kaip bus metami biuleteniai į balsadėžę - nereglamentuoja. Teismo nuomone, balsų skaičiavimo komisijos turi teisę apsvarstyti šiuos klausimus ir jų darbą reglamentuojančių nuostatų nustatyta tvarka priimti sprendimus. Nepasitikėjimo rajono savivaldybės meru balsų skaičiavimo komisijos 2013 m. gruodžio 5 d. protokolo Nr. 1 duomenimis, ši komisija patvirtino slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš mero pareigų prieš terminą biuletenio pavyzdį (4 balsai „už“), nutarė jį antspauduoti Zarasų rajono savivaldybės mero antspaudu (5 balsai „už“). Teismui pateiktame Tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. posėdžio dokumentų segtuve yra saugomas nurodyto biuletenio pavyzdys, kuris atspausdintas ant A4 formato standesnio popieriaus lapo su užrašais antroje lapo pusėje „ZARASAI“ ir „NEKOPIJUOTI“ (segtuvo 28 b. l.). Iš mero rinkimų balsų skaičiavimo komisijos 2013 m. gruodžio 5 d. protokolo Nr. 1 matyti, kad Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo slapto balsavimo biuletenio pavyzdį komisijos nariai patvirtino vienbalsiai. Aukščiau minėtame dokumentų segtuve saugomas šio biuletenio pavyzdys yra atspausdintas ant A4 formato plonesnio biuro popieriaus (segtuvo 33 b. l.). Nurodytos formos ir turinio slapto balsavimo biuleteniai buvo patvirtinti Tarybos posėdyje. Įvertinus Tarybos patvirtintus slapto balsavimo biuletenių pavyzdžius, daroma išvada, kad jie Reglamento 41 punkto, balsų skaičiavimo komisijų nuostatų 9.1 punktų reikalavimus atitinka: juose yra antraštės su aiškiu nurodymu, dėl ko balsuojama, ir žymėjimo pavyzdžiai. Slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš mero pareigų prieš terminą biuletenyje yra aiškiai nurodytos 3 pozicijos („už“, „prieš“ ir „susilaikau“), o Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo slapto balsavimo biuletenyje – dviejų kandidatų vardai ir pavardės, kurias gali pasirinkti balsuojantis Tarybos narys. Teismas sprendžia, kad Tarybos patvirtinto turinio biuleteniai leido norintiems pareikšti valią Tarybos nariams balsavimo kabinoje laisvai pasirinkti jų susiformavusį apsisprendimą atitinkančią poziciją ir nustatyta tvarka ją pažymėti.

Išanalizavus Seimo rinkimų įstatymo, Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo, Prezidento rinkimų įstatymo teisės normas, nustatančias balsavimo tvarką, skirtą užtikrinti slapto balsavimo principo įgyvendinimą, daroma išvada, kad jos nereikalauja balsuojant bendra tvarka į balsadėžę metamus biuletenius perlenkti, sulankstyti ar įdėti į vokus. Reikalavimai balsavimo biuletenius dėti į vokus nustatyti tik tam tikrais nustatytais atvejais - balsuojant paštu, namuose ir iš anksto (Prezidento rinkimų įstatymo 57 ir 64 straipsniai, Seimo rinkimų įstatymo 67 ir 67¹ straipsniai, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 64 ir 65 straipsniai). Teismas, įvertinęs slapto balsavimo biuletenių pavyzdžius, sprendžia, kad Tarybos nariai laisva valia galėjo apsispręsti, kaip savo pažymėtus biuletenius įmes į balsadėžę: perlenktus vieną kartą, sulankstytus kelis kartus ar neperlenktus. Teismas, įvertinęs Tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. posėdžio dokumentų segtuve esantį balsavimo dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš mero pareigų prieš terminą biuletenio pavyzdį, sprendžia, kad jo spausdinimui panaudotas standesnis popierius negali būti vertinamas kaip kliūtis šio pavyzdžio biuletenius perlenkti ar sulankstyti. Tokią išvadą teismas daro, remdamasis liudytojų P. P., G. P., D. P. parodymais apie tai, kad jie savo pažymėtus biuletenius perlenkė ir po to juos įmetė į balsadėžę. Liudytojas A. S. nurodė, kad jam balsuojant, buvo pareikšta apie fotografavimą balsavimo kabinoje ir jis balsų skaičiavimo komisijai paaiškino, jog įtarimą sukėlusį garsą skleidė uždaromas akinių futliaras. Šiuos A. S. parodymus patvirtina liudytojų P. P., R. U. parodymai, jog kilęs įtarimas dėl fotografavimo balsavimo kabinoje nepasitvirtino. Teismas, remdamasis paminėtais įrodymais, daro išvadą, jog byloje nustatyti duomenys nepatvirtino D. K. teiginių, kad balsavimo kabinoje buvo fotografuojama, taip pažeidžiant slapto balsavimo procedūrą. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas sprendžia, jog balsų skaičiavimo komisijos įvykdė jų darbą reglamentavusių nuostatų 9.1 punktuose pavestus uždavinius ir parinktomis priemonėmis užtikrino, kad Tarybos nariai 2013 m. gruodžio 5 d. posėdyje galėtų asmeniškai ir slaptai balsuoti dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš mero pareigų prieš terminą bei Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo.

Įvertinęs aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į paminėtas teisės normų nuostatas, teismas sprendžia, jog Tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. posėdyje vykusių balsavimų dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš mero pareigų prieš terminą ir dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo metu pagrindiniai reikalavimai, keliami slapto balsavimo tvarkai, nebuvo pažeisti.

Balsų skaičiavimo komisijų 2013 m. gruodžio 5 d. protokolų Nr. 2 duomenys patvirtina, kad už nepasitikėjimą D. K. balsavo vienuolika Tarybos narių, prieš - devyni Tarybos nariai, vienas biuletenis buvo pripažintas negaliojančiu, o mero rinkimuose už A. S. balsavo vienuolika Tarybos narių, už D. K. - dešimt Tarybos narių, negaliojančių biuletenių nebuvo. Balsų skaičiavimo komisijų pirmininkas apie šiuos slaptų balsavimų rezultatus paskelbdavo Tarybai. Taryba, remdamasi slaptų balsavimų rezultatais, priėmė ginčijamus Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš pareigų prieš terminą“ ir sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo“. Tokie Tarybos sprendimai atitinka Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 19 straipsnio 1, 3 ir 7 dalis, Reglamento 11.14 punktą.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad D. K. ginčijami Tarybos sprendimai yra pagrįsti faktiniais duomenimis ir teisės normomis, be to, nenustatyta, kad juos priimant, būtų buvusios pažeistos pagrindinės procedūros, ypač slapto balsavimo principą įgyvendinančios taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Dėl nurodytų priežasčių naikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš pareigų prieš terminą“ ir sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo“ pagrindo nėra. Nustačius, kad nurodyti Tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimai yra teisėti, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl D. K. grąžinimo į ankstesnes Zarasų rajono savivaldybės meres pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo. Atmetus kaip nepagrįstus D. K. skundo materialinius reikalavimus, netenkinamas ir pareiškėjos procesinio pobūdžio prašymas dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos D. K. skundo reikalavimus dėl sprendimų panaikinimo ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo atsakovei Zarasų rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.