- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-18
- Bylos Nr.
- T-102/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00565-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Zarasų rajono savivaldybės tarybai
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Zarasų rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. dėl sprendimų panaikinimo ir darbo užmokesčio priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama:
1) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Zarasų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K., vykusio 2013 m. gruodžio 5 d., rezultatus;
2) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Zarasų rajono savivaldybės tarybos slapto balsavimo dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo, vykusio 2013 m. gruodžio 5 d., rezultatus;
3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 195 „Dėl nepasitikėjimo Zarasų rajono savivaldybės mere D. K. ir jos atleidimo iš pareigų prieš terminą“;
4) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2013 m. gruodžio 5 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 197 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mero išrinkimo”;
5) priteisti iš Zarasų rajono savivaldybės D. K. vidutinį jos darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki faktinio grįžimo į eitas Zarasų rajono savivaldybės mero pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėja dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad ginčas byloje kilęs dėl savivaldybės mero atleidimo iš pareigų ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. Taigi pagal Valstybės tarnybos įstatymą savivaldybės meras laikytinas ne valstybės tarnautoju, o valstybės politiku, kuriam pagal Valstybės tarnybos įstatymą 5 straipsnio 1 punktą šis įstatymas netaikomas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnyje yra išvardytos bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus). Nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl atleidimo ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, tačiau nei viena ginčo šalis nėra valstybės ar savivaldybės tarnautojas. Savivaldybės meras (būtent iš šių pareigų atleista pareiškėja) laikytinas valstybės politiku, bet ne valstybės tarnautoju. Kadangi nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas nėra tarnybinis ginčas, bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai kilo ginčo priskirtinumo nagrinėti bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija – teisinio santykio prigimtis bei pobūdis. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, t. y. ginčus, kylančius iš viešosios teisės normų reguliuojamų santykių.
Pareiškėja byloje kelia ginčą dėl savivaldybės tarybos slaptų balsavimų dėl nepasitikėjimo mere ir merės išrinkimo rezultatų teisėtumo, savivaldybės tarybos sprendimų dėl nepasitikėjimo mere, jos atleidimo ir mero išrinkimo teisėtumo bei dėl darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo. Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad mero ir mero pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina savivaldybės taryba. Pagal to paties straipsnio 14 dalį, merui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas, nurodytas šio straipsnio 12 dalyje, materialinę atsakomybę, darbuotojų saugą ir sveikatą. Mero rinkimų iš savivaldybės tarybos narių tvarka, mero įgaliojimai ir jų netekimas, nušalinimo nuo pareigų tvarka taip pat nustatyta Vietos savivaldos įstatyme (2008 m. rugsėjo 15 d. redakcija). Taigi ginčo teisinius santykius reguliuoja viešosios teisės normos (Vietos savivaldos įstatymo 19 str.). Byloje nėra reiškiama reikalavimų ar argumentų, kurie būtų susiję su savivaldybės teisėmis ar pareigomis, kylančiomis iš darbo teisinių santykių. Todėl pareiškėjos reikalavimai panaikinti savivaldybės tarybos balsavimo rezultatus bei sprendimus dėl nepasitikėjimo mere ir jos atleidimo iš pareigų prieš terminą bei mero išrinkimo, taip pat dėl vidutinio merės darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką yra administracinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Zarasų rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. dėl sprendimų panaikinimo ir darbo užmokesčio priteisimo grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys