Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. C., S. K., M. T., V. H., S. M., V. R., V. S., O. S. ir D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. C., S. K., M. T., V. H., S. M., V. R., V. S., O. S., D. B. ir I. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vymoksta“) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjai V. C., S. K., M. T., V. H., S. M., V. R., V. S., O. S., D. B. ir I. F. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimus dėl pareiškėjams išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo bei jiems priteisti patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjų V. C., S. K., M. T., V. H., S. M., V. R., V. S., O. S., D. B. ir I. F. skundą atsisakė priimti.

Pacitavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 126² straipsnio, 126³ straipsnio 1 dalies ir 126⁵ straipsnio 6 dalis nuostatas, teismas pažymėjo, kad uždarosios akcinės bendrovės „Vymoksta“ darbuotojai (kaip grupė asmenų) kreipėsi į teismą su skundu. Teismo nuomone, pateiktas skundas negali būti vertinamas kaip grupės asmenų skundas, kadangi jame yra skundžiami atskiri (skirtingi) atsakovo priimti sprendimai, o pagal nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, grupės asmenų skunde turi būti keliamas bendras grupės narių reikalavimas. Teismas akcentavo, kad pareiškėjai prašo panaikinti kiekvieno jo atžvilgiu atskirai priimtą sprendimą, t. y. nekelia bendro grupės narių reikalavimo, todėl grupės skundą atsisakė priimti nesant vienos iš grupės skundo padavimo sąlygų, nustatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 126² straipsnio 2 punkte.

Teismas pažymėjo, kad tokios praktikos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eAS-844-629/2020, iš esmės nagrinėdamas analogiško pobūdžio ginčo situaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje išaiškino, kad vien tai, jog Migracijos departamento sprendimų priėmimą lėmė tos pačios faktinės aplinkybės, sprendimai buvo priimti vadovaujantis tomis pačiomis teisės aktų normomis, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjų grupės skundą galima nagrinėti remiantis „Grupės skundas“ nuostatomis, kadangi grupės skunde turi būti keliamas bendras grupės narių reikalavimas. Teismas pažymėjo, kad tokia pati Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra išdėstyta ir 2021 m. liepos 21 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-468-815/2021; šioje administracinėje byloje pareiškėjai į teismą taip pat kreipėsi dėl atsakovo sprendimų, priimtų individualiai kiekvienam jam, panaikinimo.

Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis į teismą bendra tvarka, t. y. pareiškėjai, siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, teismui gali paduoti individualius skundus.

III.

Pareiškėjai V. C., S. K., M. T., V. H., S. M., V. R., V. S., O. S. ir D. B. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjai taip pat prašo jiems priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas.

Pareiškėjai paaiškina, kad dar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 885 buvo patvirtinta Grupės ieškinio koncepcija (toliau – Grupės ieškinio koncepcija), kurioje paminėta, jog teisės aktuose išsamiai turėtų būti reglamentuotas tiek grupės ieškinys civiliniame procese, tiek grupės pareiškimas (skundas) administraciniame procese, todėl reikėtų papildyti ir Administracinių bylų teisenos įstatymą, t. y. numatyti jame grupės pareiškimo (skundo) galimybę, pagrindines nuostatas ir nurodyti, kad nagrinėjant grupės pareiškimus (skundus) iš esmės, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, reguliuojančiomis grupės ieškinio institutą. Pareiškėjai akcentuoja, kad Grupės ieškinio koncepcijoje taip pat paminėta, jog turi būti numatytas kiekybinio grupės narių skaičiaus reikalavimas – tokius ieškinius turėtų teikti gana didelė grupė asmenų, kuriuos vienija teisinis ir faktinis pagrindas byloje ir kurių skundus nagrinėti individualiai būtų neekonomiška bei neefektyvu, ir siūlyta nustatyti minimalų grupę sudarančių asmenų skaičių (pvz., 20 asmenų), kurių pareikštas ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal grupės ieškinio taisykles; tokių asmenų grupės atstovui tektų ypač svarbus vaidmuo, juo turėtų būti vienas iš grupės narių, t. y. asmuo, turintis teisinį ir faktinį suinteresuotumą bylos baigtimi, taip pat siūlyta numatyti privalomą advokato dalyvavimą tokio pobūdžio bylose. Faktiškai tokie skundai ir ieškiniai turėtų būti naudojami tais atvejais, kai reikia apginti daugelio asmenų teises ir interesus. Pareiškėjai nurodo, kad Grupės ieškinio koncepcijoje taip pat buvo kalbama apie tai, jog svarbu grupės ieškinį atskirti nuo procesinio bendrininkavimo. Grupės ieškinį galima būtų apibūdinti kaip vieno ar kelių asmenų pareikštą ieškinį daugelio bendrą interesą turinčių asmenų, sudarančių grupę ir turinčių ieškovų procesines teises bei pareigas, vardu, kai toks ieškinys pareiškiamas ir nagrinėjamas pagal specifines taisykles, kurios skiriasi nuo ieškinio, kurį pareiškia bendrininkai, pareiškimo ir nagrinėjimo taisyklių. Esant procesiniam bendrininkavimui, galimas privalomas arba fakultatyvusis procesinis bendrininkavimas, kai reiškiami to paties pobūdžio reikalavimai ar įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, tačiau kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu, turi teisę savarankiškai vesti bylą, į teismo posėdį kviečiami visi bendrininkai, kuriems byla neužbaigta ar kurie neįgalioja kito asmens vesti bylą jų pavedimu ir taip toliau. Grupės ieškinio procese pavieniai grupės nariai nedalyvauja, jų teisė dalyvauti fiziškai procese netgi ribojama, grupės narių vardu veikia atstovas, kurio teisei atstovauti grupei įforminti formalaus įgaliojimo nereikia. Pareiškėjų nuomone, grupės ieškinio ar skundo teisei įgyvendinti vėliau priimti teisės aktai turėtų būti aiškinami atsižvelgiant į tai, kad grupės ieškiniui ar skundui būdingas didelis pareiškėjų ar ieškovų kiekis (ne mažiau 20 asmenų), atstovo iš grupės narių paskyrimas ir bendro reikalavimo pareiškimas, tačiau teisės aktuose įtvirtinta grupės ieškinio pareiškimo galimybė jokiu būdu neeliminuoja teisės ir galimybės reikšti ieškinio ar skundo esant tiesiog procesiniam bendrininkavimui (privalomam ar fakultatyviajam), jeigu pareiškėjai pasirenka tokį savo teisių gynimo būdą.

Pareiškėjai pažymi, kad jie nesudarė asmenų grupės, kuri kreipiasi į teismą kaip asmenų grupė, neteikė grupės skundo, nepaskyrė grupės atstovo, skundą pateikė 10 pareiškėjų, t. y. mažiau nei 20 asmenų, kurių reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 126² straipsnio 6 punktas, be to, pateiktas skundas neturėjo jokių specialių turinio ar formos požymių, minimų Administracinių bylų teisenos įstatyme. Nurodo, kad grupės skunde turi būti prašymas nagrinėti skundą pagal grupės skundo proceso taisykles, pagrįsta, kodėl reikalavimus tikslingiausia, efektyviausia ir tinkamiausia nagrinėti pagal grupės skundo proceso taisykles, apibūdinta grupė, kurios skundas paduodamas ir taip toliau. Be to, grupės skundą turi pasirašyti du asmenys, t. y. grupės atstovas ir advokatas, tačiau pareiškėjų pateiktas skundas neturėjo nei vieno iš minėtų elementų – nebuvo nei prašoma skundo nagrinėti pagal grupės skundui taikomas taisykles, toks prašymas atitinkamai negalėjo būti motyvuojamas, nei buvo apibūdinta grupė, galiausiai, skundo nepasirašė grupės atstovas ir iš viso nėra duomenų apie tai, kad grupės atstovas būtų paskirtas. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 126⁴ straipsnis nustato, jog prie grupės skundo turi būti pridėtas grupės narių sąrašas, o to paties įstatymo 126² straipsnio 6 punkte yra nurodyti grupės narių pareiškimai, pranešimas, kurį grupės atstovas ketina paskelbti siekdamas per teismo nustatytą terminą papildyti grupę ir kita, tačiau šie priedai su pareiškėjų skundu taip pat nebuvo teikiami. Be to, skundas nebuvo pavadintas grupės asmenų skundu, teismui nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjai susitarė veikti bendrai, kaip asmenų grupė, o tai kad jie pavedė interesus atstovauti tam pačiam advokatui, pareiškėjams grupės statuso nesuteikia, kadangi esminis skirtumas, skiriantis grupę asmenų nuo procesinių bendrininkų, yra tai, kad grupė asmenų susitaria veikti bendrai, per atstovą, o šiuo atveju pareiškėjai tik įgaliojo tą patį advokatą, tačiau ketino toliau veikti savarankiškai. Pareiškėjų nuomone, įvertinant ginčo aplinkybes ir tai, kad jie veikia savarankiškai, lygiagrečiai teikiamam skundui sprendžia galimo įsidarbinimo pas kitus darbdavius klausimus ir taip toliau, procesinis (fakultatyvus) bendrininkavimas, o ne grupės ieškinys šiuo atveju buvo pagrįstas ir protingas kreipimosi į teismą būdas, tačiau teismas jį visiškai nepagrįstai savo iniciatyva ir neatsižvelgdamas į pareiškėjų nuomonę įvardino kaip grupės asmenų skundą, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Pareiškėjai pažymi, kad teismas dėl grupės skundo požymių buvimo ar nebuvimo, galimybės priimti ar atsisakyti priimti grupės skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 126⁵ straipsnio 6 dalyje nustatytu pagrindu gali spręsti tik tuo atveju, jeigu būtų reiškiamas grupės skundas, o šiuo atveju taip nebuvo, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta ir skundo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra tiek nutarčių, kuriose buvo sprendžiamas grupės skundo priėmimo klausimas ir teismas tokį skundą atsisakė priimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-468-815/2021, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-844-629/2020 ir kt.), tiek nutarčių, kuriomis iš esmės buvo išnagrinėti procesinio bendrininkavimo pagrindu pateikti keleto pareiškėjų bendri, tačiau ne grupės skundai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2021 bei 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3884-822/2020). Pareiškėjai akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas grupės skundų priėmimo klausimą nagrinėjo tais atvejais, kai skundai buvo reiškiami kaip grupės skundai, atitinkamai juos įforminus, tokiais atvejais jie buvo reiškiami didelio pareiškėjų skaičiaus (pvz., 31 pareiškėjas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-844-629/2020 atveju, 57 pareiškėjai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-468-815/2021 nagrinėtu atveju), o kaip procesinio bendrininkavimo pagrindu reiškiamus skundus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aukščiau minėtose bylose nagrinėjo pagal 11 bei 6 pareiškėjų kartu pateiktus skundus. Grupės skundų bylose nagrinėtais atvejais buvo sumokėtas specialus grupės skundui taikomas žyminis mokestis – 144 Eur (Administracinių bylų teisenos įstatymo 126⁶ str.), o pareiškėjai šiuo atveju yra sumokėję įprastą žyminį mokestį pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnį. Be to, minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose Nr. eAS-468-815/2021 bei Nr. eAS-844-629/2020, bent jau taip atrodo iš viešai skelbiamų nutarčių teksto, didelės grupės darbuotojų, paskyrusios savo atstovus (t. y. grupės atstovą, o ne tiesiog tą patį advokatą), teikė teismui būtent grupės skundus, taip konkrečiai juos įvardinusios ir siekdamos grupės asmenų skundui numatomų pasekmių bei nagrinėjimo tvarkos. Pareiškėjai teigia, kad ypač svarbus skiriamasis bruožas šiuo atveju yra grupės atstovo paskyrimas iš grupės narių, kurio šiuo atveju nėra. Skundžiamoje sutartyje ir teismas nenurodė, kad grupė asmenų kreipėsi turėdama atstovą, ir tai iš esmės skiria šioje byloje nagrinėjamą atvejį nuo minėtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylų, kuriose buvo nagrinėjami grupės skundų priėmimo klausimai. Pareiškėjai pažymi, kad minėtose kitose bylose, kuriose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo keleto pareiškėjų procesinio bendrininkavimo pagrindu pateiktus skundus, buvo reiškiami reikalavimai, analogiški šioje byloje pateikto skundo reikalavimams, t. y. panaikinti atsakovo Migracijos departamento priimtus sprendimus dėl laikinojo leidimo gyventi panaikinimo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatytu pagrindu, ir taip pat nebuvo reiškiami prašymai nagrinėti pagal grupės skundui taikomas taisykles, nebuvo paskirtas grupės atstovas ir kita, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas juos nagrinėjo kaip keleto pareiškėjų, tačiau ne grupės asmenų skundus. Pareiškėjai pažymi, kad jokia Administracinių bylų teisenos įstatymo ar Civilinio proceso kodekso nuostata nenustato, jog keletas pareiškėjų ar ieškovų privalo reikšti tik grupės skundus; pareiškėjai gali pasirinkti, koks skundo pateikimo modelis atitinka jų interesus, ir fakultatyvinio bendrininkavimo galimybė iš galiojančių teisės aktų nėra eliminuota. Tuo labiau teismui nėra suteikta teisė vertinti, kad teikiamas grupės skundas, nagrinėtinas pagal grupės skundui taikytinas taisykles, kai patys pareiškėjai to neprašo. Pareiškėjų nuomone, negali būti vertinama ar reikalaujama, kad keletas pareiškėjų kreiptųsi į teismą tik su grupės ieškiniu ar skundu, t. y. kad keleto pareiškėjų pateiktas skundas gali būti tik grupės skundas. Pareiškėjams yra akivaizdu, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, suklydo dėl skundo pobūdžio, vertindamas skundą kaip grupės skundą, nesant tam jokio pagrindo, savo iniciatyva vertino, kad teikiamas grupės skundas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Pareiškėjai akcentuoja, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato trūkumų šalinimo institutą, kuriuo teismas galėjo pasinaudoti, manydamas, jog pareiškėjų reikalavimai negali būti nagrinėjami kartu vienoje byloje arba yra kitų procesinio pobūdžio trūkumų, tačiau jis tokia galimybe nepasinaudojo. Pareiškėjų nuomone, sprendžiant skundų priėmimo klausimą, turi būti vadovaujamasi teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo prioritetu, todėl skundus turėtų būti atsisakoma priimti tik po to, kai esant galimybei, buvo pasinaudota trūkumų šalinimo institutu.

Pareiškėjai patikslina, kad atskirasis skundas yra teikiamas ne dešimties, kaip pradiniame skunde, tačiau devynių pareiškėjų vardu ir pavedimu; kadangi darbo sutartis su pareiškėju I. F. buvo nutraukta, šis skundas minėtam pareiškėjui tapo neaktualus, todėl jo vardu nėra reiškiamas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pareiškėjų skundą atsisakė priimti, konstatavęs, jog pareiškėjai prašo panaikinti kiekvieno jo atžvilgiu atskirai priimtą sprendimą, t. y. nekelia bendro grupės narių reikalavimo, todėl nėra vienos iš grupės skundo padavimo sąlygų, nustatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 126² straipsnio 2 punkte.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, jog grupės ieškinio institutas yra palyginti naujas institutas Lietuvos teisėje. Grupės ieškinio koncepcija buvo apibrėžta 2011 m., nurodant, jog Lietuvos teisėje reglamentuoti grupės ieškinio institutą reikėtų dėl objektyvių priežasčių. Viena iš tokių priežasčių – siekis užtikrinti didelių grupių, susidedančių iš asmenų, kuriuos vienija teisinis ir faktinis pagrindas byloje, interesų gynimą, kai jų ieškinius nagrinėti individualiai būtų neekonomiška ir neefektyvu. Lietuvos teisėje įtvirtinus grupės institutą siekiama, be kita ko, labiau užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nes grupės ieškinio instituto pagalba gali būti apginami ir tie asmenys, kurie neinicijuoja teisminio bylinėjimosi dėl finansinių priežasčių, patirties trūkumo, laiko sąnaudų, be to, grupės ieškinio instituto pagalba siekiama sutrumpinti bylų procesą, užtikrinti vienodą teismų praktiką tokių pačių ar panašių bylų atžvilgiu, taip prisidėti prie asmenų pasitikėjimo teismine sistema, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos. Kreipiantis į teismą remiantis grupės ieškinio institutu yra svarbūs kiekybės kriterijus (grupės narių skaičius) ir bendrumo požymis (grupės narius turėtų sieti tapatūs materialiniai teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimai grupės skundui ir grupės skundo nagrinėjimo taisyklės yra nustatytos Administracinių bylų teisenos įstatymo antros dalies antro skyriaus trečiajame¹ skirsnyje „Grupės skundas“. Grupės skundą šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę paduoti fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 126¹ str. 1 d.). Grupės skundo bylą teismas nagrinėja pagal šiame skirsnyje nustatytas taisykles. Šiame įstatyme nustatytos bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės grupės skundo bylai taikomos tiek, kiek grupės skundo nagrinėjimo taisyklių nenustatyta šiame skirsnyje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 126¹ str. 2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 126³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad grupės skundo formai ir turiniui taikomi šio įstatymo 24 straipsnyje, išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nustatyti reikalavimai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 126³ straipsnis nustato ir specialius reikalavimus, taikomus grupės skundo formai ir turiniui. Pagal šio straipsnio 1 dalį, grupės skunde turi būti: 1) prašymas nagrinėti skundą pagal grupės skundo proceso taisykles; 2) pagrįsta, kodėl reikalavimus tikslingiausia, efektyviausia ir tinkamiausia nagrinėti pagal grupės skundo proceso taisykles; 3) apibūdinta grupė, kurios skundas paduodamas; 4) nurodytos aplinkybės, kurios yra tapačios ar panašios visiems grupės nariams; 5) bendras grupės narių reikalavimas; 6) individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimai (jeigu jie reiškiami) ir nurodytos aplinkybės, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus; 7) nurodytas grupės atstovas. Grupės skundą pasirašo grupės atstovas ir grupės advokatas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 126³ str. 2 d.).

Įvertinusi pareiškėjų pateikto skundo turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad teismui buvo pateiktas grupės skundas, jame nėra nei prašymo nagrinėti skundą pagal grupės skundo proceso taisykles, nei kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 126³ straipsnio 1 dalyje nustatytų tokio skundo formai ir turiniui keliamų reikalavimų (nėra pagrįsta, kodėl reikalavimus tikslingiausia, efektyviausia ir tinkamiausia nagrinėti pagal grupės skundo proceso taisykles, nėra nurodytas bendras grupės narių reikalavimas (prašoma panaikinti kiekvieno iš pareiškėjų atžvilgiu priimtus sprendimus), nėra nurodytas grupės atstovas, skundas nėra pasirašytas grupės atstovo). Be to, skundas buvo pateiktas mažiau nei 20 asmenų, jį teikiant buvo sumokėtas 22,5 Eur žyminis mokestis, o tai neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 126² straipsnio 6 punkto ir 126⁶ straipsnio 1 dalies nuostatų.

Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei Civilinio proceso kodekse, Administracinių bylų teisenos įstatyme procesinio bendrininkavimo institutas nėra įtvirtintas, tačiau tai savaime nereiškia, kad asmenų grupė teismui gali teismui pateikti tik grupės skundą ir neturi teisės reikšti atskirų narių individualaus pobūdžio reikalavimų, kurie nagrinėjami pagal bendrąsias Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas; tokio draudimo minėtas įstatymas neįtvirtina. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog teisme gali būti nagrinėjamas ir kelių fizinių asmenų pateiktas skundas, kuris nagrinėjamas ne pagal specialias taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3884-822/2020, 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2021). Šiose administracinėse bylose nebuvo reiškiamas grupės skundas, tačiau buvo reiškiami atskiri pareiškėjų reikalavimai, t. y. nagrinėjant minėtas bylas, Administracinių bylų teisenos įstatymo antros dalies antrojo skyriaus trečiojo¹ skirsnio nuostatos dėl grupės skundo nebuvo taikomos.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjų teikto skundo nėra pagrindo laikyti grupės skundu Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme, todėl teismas nepagrįstai jį atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad nėra bent vienos iš grupės skundo padavimo prielaidų ir sąlygų, nurodytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 126² straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose (Administracinių bylų teisenos įstatymo 126⁵ str. 6 d.). Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą turėjo spręsti pagal bendrąsias Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas taisykles.

Apibendrindama išdėstytus motyvus ir aptartą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai pareiškėjų skundą atsisakė priimti. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimas turi būti perduotas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjai atskirajame skunde taip pat prašo jiems priteisti patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad administracinėje byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų jiems priteisimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-411-520/2021, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-559-1062/2021).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų V. C., S. K., M. T., V. H., S. M., V. R., V. S., O. S. ir D. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui

Nutartis neskundžiama.