Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-192-932/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-12-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-01-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-30
Bylos Nr.
1-192-932/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04276-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
D. S.
Nukentėjusysis
V. P.
Advokatai
Rimantas Prėskienis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3708-932/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04276-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.2.14.3.2.2.; 2.1.15 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Agnei Audickaitei, Erikai Bernotaitei ir Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorėms Eglei Grigaitytei ir Marinai Jelizarovai,kaltinamajam D. S. (D. S.) ir jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,nukentėjusiajam V. P.,vertėjoms Natalijai Reut, Erikai Vencevičienei ir Helenai Žemaitel,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-09 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - 8 MGL bauda;

2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-01-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį - 10 parų areštu;

3. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-11-29 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 8 MGL bauda;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-07 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 40 MGL (1 506,4 eurų) bauda (teistumas neišnykęs),

kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo metu prokurorės paprašytu naujai pakeisti kaltinimu – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2017-12-02, apie 02.30 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, panaudodami fizinį smurtą bei peilį, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t. y. užstojo kelią V. P., D. D. ir K. J., pareikalavę pinigų ar mobiliojo ryšio telefonų, vienam iš nenustatytų bendrininkų pademonstravus peilį, jis (D. S.), bendro naudojimo balkone pasivijęs V. P., ranka sudavė šiam ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, padarydamas nukentėjusiajam kaktos poodinę kraujosruvą, po ko buvo pašauktas vieno iš bendrininkų padėti atidaryti virtuvės, kurioje buvo pasislėpęs D. D., duris, o, jas atidaręs, keliu sudavė D. D. vieną smūgį į veidą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi D. D. nurodžius, jog namuose turi pinigų bei išėjus iš virtuvės, jį bei kitus bendrininkus išvijo pasirodžiusi kaimynė. Šiais veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. S. iš pradžių nurodė kaltę pripažįstantis iš dalies, tačiau duodamas parodymus neigė bent kokiais savo veiksmais pasikėsinęs įvykdyti plėšimą. Įvykio naktį susipyko su mergina, todėl kaltinime nurodytu laiku atėjo pas draugą, gyvenantį bendrabutyje, (duomenys neskelbtini). To draugo tikslių duomenų negali pasakyti, vadina jį P. (pavardės nežino), šis gyvena minėto bendrabučio 5 aukšte. Nespėjus užeiti pas P., laiptinėje tarp 2 ir 3 aukštų (prie durų) sutiko du jam nepažįstamus asmenis – nukentėjusįjį ir dar vieną vaikiną. Nukentėjusysis paprašė jo cigaretės, kreipėsi į jį necenzūriniais žodžiais (pavadino pyderu, gaidžiu). Kaltinamasis nurodė į tokius žodžius nieko neatsakęs, o tik atsisukęs dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą. Kiek tiksliai kartų sudavė, negali pasakyti, bet ne mažiau poros kartų (gali būti, jog 3 kartus). Nukentėjusysis po tokių smūgių sužalotas nebuvo (nieko vizualiai nesimatė, kraujas nebėgo), o paskui pats (nukentėjusysis) rankomis sudavė jam (D. S.) kelis kartus į saulės rezginį, tada vėl išvadino tais pačiais necenzūriniais žodžiais ir kartu su tuo kitu vaikinu nuėjo (antrasis vaikinas nieko nedarė, tik taip pat vartojo keiksmažodžius kaltinamojo atžvilgiu). Kaltinamojo teigimu, jam po nukentėjusiojo suduotų smūgių skaudėjo, tačiau jis dėl to niekam nesiskundė ir policijai pareiškimo prieš nukentėjusįjį nerašė. Nukentėjusiajam kartu su kitu vaikinu nuėjus, jis (kaltinamasis) nulipo į apačią, išėjo į lauką; atsimena, kad turėjo su savimi nugertą degtinės butelį, rankoje laikė cigaretę (turėjo tik vieną, be pakelio). Neužilgo pasirodė policijos pareigūnai. Atsakydamas į teismo klausimus, kaltinamasis D. S. kategoriškai tvirtino iš nukentėjusiojo nei pinigų, nei telefono nereikalavęs. Jis pastarajam kumščiu tuos kelis smūgius sudavė tik dėl to, kad šis pats prie jo prisikabino, visaip išvadino. Įvykio metu kaltinamasis nurodė buvęs vienas, peilio su savimi neturėjo. Vėliau buvo su nukentėjusiuoju susitikęs, norėjo jam atlyginti moralinę žalą, kad šis nieko iš jo nebereikalautų. Pasirašė susitarimą, kad kas mėnesį mokės po 100 Eur, bet paskui nukentėjusysis dingo ir jis su pastaruoju nebegalėjo susisiekti. Aplinkybes, kurias nurodė teisme, atsimena gerai, prašo vadovautis teisme duotais parodymais (b. l. 127-130).

2018-12-31 posėdžio metu, atsakydamas į teismo klausimus, kaltinamasis D. S. nurodė, kad įvykio metu buvo neblaivus (buvo išgėręs pusę litro degtinės), tačiau dėl to patį įvykį atsimena, bent jau daugmaž. Jei nebūtų vartojęs alkoholio, mano, kad į nukentėjusiojo užgauliojimus būtų kitaip sureagavęs, tiesiog praėjęs pro šalį ir jokių smūgių nesudavęs. Paklaustas, kodėl po visko taip ir nenuėjo pas savo draugą, kaltinamasis aiškaus atsakymo nepateikė, teigė, kad jam sukilo adrenalinas ir tiesiog išėjo (b. l. 160-162).

Ikiteisminiame tyrime apklausiamas kaltinamasis D. S. savo kaltę pripažino iš dalies. Teigė dėl girtumo visų aplinkybių neatsimenantis, tačiau, kiek atsimena, 2017-12-01 kartu su panele buvo nuvykęs į Vilniuje vykusią kalėdinės eglės įžiebimo ceremoniją, tačiau vakare su savo mergina susipyko ir užsimanė nueiti pas draugą išgerti. Galimai 2017-12-02, 02.53 val., atėjo į (duomenys neskelbtini), bendrabutį, kurio 4 aukšte gyvena jo draugas P. (pavardės nežino). Kiek atsimena, buvo vienas. Laiptinės aikštelėje tarp pirmo ir antro aukšto stovėjo du vaikinai, kurių jis nepažįsta, tik yra matęs tame pačiame bendrabutyje, jokių konfliktų prieš tai su jais nebuvo. Tie vaikinai prisikabino prie jo, nepamena, ką jie pasakė, bet žodis po žodžio įvyko žodinis konfliktas. Jis irgi netylėjo, atsakė jiems ir vieną kartą kumščiu trenkė vienam iš vaikinų į veidą. Kas vyko toliau, neatsimena, vėliau jį sulaikė policijos pareigūnai. Nuoširdžiai gailisi dėl susiklosčiusios situacijos (b. l. 71, 85).

Teisiamajame posėdyje apklausiamas nukentėjusysis V. P. parodė, kad įvykio vakarą nuomojamame kambaryje (bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini)) vakarojo kartu su draugais D. D. ir K. J.. Gėrė alų (turėjo 5 litrus, 6 proc. stiprumo), pats buvo išgėręs, tačiau dėl to įvykio aplinkybes atsimena. Išėję palydėti K. J. iki taksi, bendrame 2 aukšto koridoriuje priešais sutiko 3 nepažįstamus vaikinus, vienas kurių buvo kaltinamasis. Tie vaikinai iš karto paklausė, kur jie eina, ėmė kalbinti, o vienam nepatiko, jog D. kišenėje laikė rankas, dėl ko liepė ištraukti. Šiam nesureagavus, du iš pristojusių vaikinų (ne kaltinamasis) išsitraukė peilius, kuriuos pamatę jie išsigando ir puolė bėgti. D. nubėgo į bendro naudojimo virtuvę, o jis (nukentėjusysis) su K. į bendro naudojimo balkoną, buvusį per 7 kokius kambarius nuo tos vietos, kurioje prie jų prisikabino nepažįstamieji. Į savo kambarį įbėgti negalėjo, kadangi kambarys išėjus buvo užrakintas, o atrakinti nebebuvo kada. Į balkoną pirmas įbėgo K., jis – iš paskos, dar bandė užsidaryti balkono duris, tačiau nespėjo. Iškart prisistatė kaltinamasis su dar vienu vaikinu ir pradėjo reikalauti atiduoti pinigus, telefoną arba kažką kitą vertingą (balkone peilio niekas neturėjo). Jis (V. P.) atsakė nieko tokio neturintis, po ko kaltinamasis iškart kumščiu (kurios rankos, tiksliai neįsidėmėjo) apie 3 kartus sudavė į kairės pusės veido sritį. Sudavęs minėtus smūgius, kaltinamasis su kitu asmeniu pasišalino iš balkono. Tada dar truputį palaukė balkone, iškvietė policiją. Nukentėjusysis pažymėjo, kad visi 3 vaikinai buvo neblaivūs, o girčiausias iš jų buvo kaltinamasis, kuris svirduliavo. Teismui nukentėjusysis kategoriškai paneigė, kad kaltinamajam nei iš jo, nei iš D. D. ar K. J. pusės nebuvo suduotas joks smūgis. Gal ir būtų šiam trenkęs atgal, tačiau bijojo, galvojo, jog ir pastarasis galimai turi peilį. Išėjus iš balkono, sutiko kaimynę, kuri klausė, kas atsitiko, po ko jis pastarajai papasakojo įvykio esmę (tuo metu buvo ir D.). Dėl kaltinamojo suduotų smūgių jam patino veido pusė (dėl krausjosruvos nepamena, jeigu buvo tokia nustatyta, tai atsirado tik šio įvykio metu), buvo nuskeltas viršutinis dantis.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, nukentėjusysis parodė ir tai, jog po įvykio kartą bendravo su kaltinamuoju. Pastarasis jam paskambino ir paprašė susitikti. Sutikus prašė taikytis, atsiprašė už tai, kad sudavė smūgius, reikalavo pinigų ar telefono, aiškino buvęs girtas. Sutarė, kad D. S. atlygins jam 500 Eur, tie pinigai būtų buvę už tai, kad suduotais smūgiais nuskėlė dantį. Jiedu pasirašė pakvitavimą (1 egzempliorių), kuris liko pas jį (V. P.), tačiau šiai dienai jo nebeturi, kažkur pametė. Visgi nei to pokalbio metu, nei vėliau kaltinamasis nepaklausė netgi jo banko sąskaitos numerio, o ir pinigų taip pat nė kiek nesumokėjo. Nesulaukęs pinigų, jis neatsiėmė pareiškimo, nors su kaltinamuoju buvo apie tai kalbėję (prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą parašė labiau dėl to, kad nebenorėjo vykti į proceso veiksmus Vilniuje, išsikėlė gyventi į tolimą vietovę). Civilinį ieškinį palaiko, prašo labiau neturtinės žalos, kurią vertina 500 Eur suma. Iki šiol gydymo išlaidų neturėjo, išskyrus, kai pirko vaistus nuo galvos skausmo (kada, kokius ir už kokią sumą, negali pasakyti). Apie tai, kad jam buvo nuskeltas dantis, minėjo pristatytas į priėmimo skyrių. Jei tvarkytų dantį, tai kainuotų 500 Eur. Konkrečiai dėl šio danties pas odontologą nesilankė, tačiau paklausė bendrai kainos, kai pas gydytoją lankėsi kitu tikslu. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (t. 1, b. l. 28, 37-38), nukentėjusysis V. P. patvirtino, kad teisingesni yra būtent tie ankstesni jo parodymai, kadangi tąkart apklausiamas aplinkybes atsiminė geriau. Negali pasakyti, kodėl teisme paminėjo buvus 2 peilius, matyt, susimaišė, tačiau dėl to, kad buvo ištrauktas peilis, yra tikras (b. l. 142-147).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. P. parodė, kad 2017-12-02, apie 02.35 val., jis, D. D. ir K. išėjo iš (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ėjo koridoriumi. Prie išėjimo iš koridoriaus pamatė prie durų stovinčius tris vaikinus, kurie ėjo link išėjimo. Prisiartinus prie pastarųjų, vienas iš trijų vaikinų (pirmasis) paklausė jo, ar turi cigaretę. Jis atsakė, kad pats neturi, tačiau cigaretę turi D. Tada D. D. ištraukė cigaretę ir padavė pirmam vaikinui. Pirmas vaikinas pradėjo klausinėti, kur galima išgerti. Jam atsakė, kad nežino, lydi draugą. Tuomet D. D. ėjo link išėjimo, tačiau antrasis vaikinas užstojo D. kelią ir nepraleido. Tas antrasis vaikinas pasakė D. ,,trauk rankas iš kišenių“. D. paklausė, kodėl šis taip elgiasi, tačiau antrasis vaikinas vėl pakartojo ,,trauk rankas iš kišenių“. D. D. atsitraukė atgal ir tada pirmasis vaikinas, kuris stovėjo priešais jį, išsitraukė iš po striukės peilį ir laikė dešinėje rankoje. Pamatę peilį, visi trys pradėjo bėgti. D. nusuko į virtuvę, o jis (V. P.) kartu su K. nubėgo į balkoną. Vaikinai juos vijosi. Įbėgę į balkoną, pabandė užtrenkti duris, tačiau nepavyko ir antrasis bei trečiasis vaikinai įbėgo į balkoną. K. balkono kampe atsitūpė ir užsidengė rankomis galvą, o jis (V. P.) stovėjo prieš jį. Trečiasis vaikinas pribėgo prie jo ir, sakydamas ,,duok man pinigus arba kokį telefoną turi“, rankos kumščiu smogė stipriai tris kartus į veidą. Jis užsidengė rankomis veidą ir nieko neatsakė. Antrasis vaikinas stovėjo vietoje. Jis išgirdo, kaip pirmasis vaikinas pašaukė trečiąjį, paprašydamas padėti atidaryti virtuvės duris. Vaikinai išėjo į koridorių (kur jie nuėjo toliau, nematė), o jis (V. P.) uždarė balkono duris ir pasakė K. skambinti į policiją. Po 5 min. atidarė balkono duris ir kartu su K. išėjo į koridorių. Jame minėtų vaikinų nebebuvo, tik stovėjo D. Atvažiavo policijos pareigūnai, jie apibūdino įtariamuosius ir pareigūnai nuėjo šių ieškoti. Vėliau policijos pareigūnai pasakė sulaikę vieną įtariamąjį, atitinkantį trečiojo įtariamojo asmens požymius. Tada jie nusileido į pirmą aukštą, kuriame pamatė pareigūnų laikomą asmenį. Jis (V. P.) pastarąjį atpažino. Tai buvo trečiasis vaikinas, mušęs jį balkone. Jis minėto vaikino veidą buvo gerai įsidėmėjęs. Visi vaikinai akivaizdžiai buvo girti, neblaiviausias iš jų – trečiasis. Po sumušimo pajuto, kad jam nuskeltas dantis ir sumušta galva. Peilio, kurį buvo išsitraukęs pirmasis vaikinas, geležtė apie 20 cm ilgio, rankena apvyniota mėlynos spalvos izoliacija-lipnia juosta (b. l. 28). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. P. parodė, kad praėjus porai dienų po įvykio bendrabutyje, į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino jį užpuolęs vaikinas (vardo ir pavardės nežino), pasakė norintis susitikti. Nukentėjusysis nurodė sutikęs pasimatyti, po ko abu susitiko (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie „Maxima“ parduotuvės. Vaikinas pasakė, kad jeigu ikiteisminis tyrimas tęsis, tai pastarąjį gali įkalinti, dėl ko jis negalės išvykti į užsienį dirbti, pradėjo atsiprašinėti. Jis šiam papriekaištavo be pagrindo trenkus į veidą, sakė, kad jam yra padaryta žala. Vaikinas atsakė sutinkantis atlyginti žalą, sutarė, kad už įskeltą dantį sumokės jam 500 Eur. Nukentėjusysis pažymėjo dėl padarytų sužalojimų pas medikus nesikreipęs, nenuvyko nustatyti sužalojimų mastą, kadangi galvojo atsiimsiantis pareiškimą. Jo teigimu, po sumušimo jam svaigo galva, dėl ko į komisariatą buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri jį nuvežė į Lazdynų ligoninę. Daktaras jam pasakė esant nežymų galvos sumušimą. V. P. teigimu, jis gydytojui paminėjo apie nuskeltą dantį, jam buvo paaiškinta, kad dėl to turėtų kreiptis pas stomatologą, tačiau jis pas stomatologą nenuvyko. Vaikinas jam 500 Eur nesumokėjo, nors turėjo tą daryti kas mėnesį po 100 Eur. Pažymėjo įvykio metu nukentėjęs labiausiai, jo draugams D. ir K. kliuvo nedaug (b. l. 28, 37-38).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. J. parodė, jog įvykio vakarą šventė pas savo draugą V. P.. Kartu su jais buvo dar vienas asmuo D., tačiau šį jis nelabai žino. Vartojo alkoholį, pats (K. J.) buvo išgėręs nemažai. Nusprendus važiuoti namo, V. P. su tuo kitu draugu D. jį norėjo palydėti iki taksi, tačiau, išėjus pro duris į koridorių, netoli laiptų, juos sustabdė nematyti 3 vaikinai. Pastarieji buvo agresyvūs, prisikabino prie jų. Iš pradžių reikalavo duoti pinigų, telefoną (kuris iš reikalavo, negali pasakyti), vėliau vienas iš jų išsitraukė plaštakos dydžio peilį. Jei iš pradžių reikalavimas duoti pinigų ar telefoną ir neatrodė labai grėsmingai, tačiau pamatę peilį labai išsigando ir pradėjo bėgti į bendro naudojimo balkoną. Kur nubėgo D., nematė, tačiau jis su V. P. atsidūrė balkone (šis buvo už 10-15 metrų nuo susidūrimo su nepažįstamais vaikinais vietos). Pirmas į balkoną įbėgo liudytojas, paskui jį – nukentėjusysis V. P. Nespėjus užsidaryti durų, juos atsivijo ir į balkoną įbėgo vienas iš vaikinų, kuris nieko nesakęs pradėjo mušti V. Atrodo, smūgiavo rankomis, kiek smūgių - negali atsakyti, tačiau matė, jog sudavė į galvą. Liudytojui smūgių nekliuvo, jis tuo metu, kol buvo mušamas nukentėjusysis, paskambino policijai pranešti apie įvykį. Pareigūnai atvyko už 10-15 min.; ar kas nors buvo sulaikytas – nepamena. Kai išėjo iš balkono, atrodo, sutiko kažkokią kaimynę. Liudytojo teigimu, jis nematė, ar V. P. buvo sužalotas; pastarasis jam niekuo nesiskundė. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (t. 1, b. l. 63-64), liudytojas K. J. parodė, kad jie surašyti teisingai, tik neteisingai nurodė, jog nebuvo jokio peilio, be to, neteisingai nurodė tą aplinkybę, jog policijai skambino tik po to, kai išėjo iš balkono, nors realiai tą darė, kai balkone dar buvo nukentėjusįjį užpuolęs ir prieš jį smurtavęs vaikinas (b. l. 142-147).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. J. parodė, kad 2017-12-01 buvo atvažiavęs pas pažįstamus D. D. ir V. P. į bendrabutinio tipo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėti draugai nuomavosi šiame name kambarį. Kartu su draugais buvo išgėrę. 2017-12-02, apie 02.30 val., kartu su D. ir V. išėjo į koridorių ir tuo metu jiems iš priekio kelią užstojo trys ar keturi vaikinai, kurių anksčiau nepažinojo. Minėti vaikinai bendravo lietuviškai. Jie visi kartu, žodžiu pradėjo reikalauti atiduoti pinigus ir telefonus, grasino, kad jeigu neduos pinigų, tai juos pradurs. Peilio ar kito daikto, kuriuo galėtų sužaloti, nerodė. Jie atsakė, kad nieko neduos, nes neturi, po ko pasileido bėgti, o minėti vaikinai - iš paskos. Jis kartu su V. įbėgo į koridoriaus balkoną. Prie V. pribėgo vaikinas, kuris buvo tamsiaplaukis, kažkur apie 180 ūgio, normalaus kūno sudėjimo, ir kumščiu ne vieną sykį trenkė V. į galvą. Minėto vaikino negalėtų atpažinti, kadangi veido bruožų neįsiminė. Tas užpuolikas sudavė V. į galvą ir pabėgo, o jo galbūt nepastebėjo, kadangi visai nepalietė. Ant V. veido jokių nubrozdinimų nepastebėjo. Kai tik užpuolikas pasišalino, dar būdamas balkone iškvietė policiją. Po kelių minučių į bendrabutį atvyko policija. D. D. nieko neminėjo apie tai, ar įvykio metu nukentėjo, kadangi su pastaruoju mažai bendrauja. Liudytojas K. J. pažymėjo, kad jam jokia žala nepadaryta, jis nenukentėjo. Užpuolikų atpažinti negalėtų, nes neįsiminė jų veido bruožų (b. l. 63-64).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. D. parodė, kad praėjus tiek laiko įvykio aplinkybes atsimena ne pilnai. Tą vakarą pas jį ir nukentėjusįjį V. P., su kuriuo nuomavosi bendrabučio kambarį, lankėsi dar vienas draugas. Jie trise vakarojo, šnekučiavosi, vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek tiksliai išgėrė, negali pasakyti, tačiau turėjo 0,5 l brendžio ir apie 10 skardinių alaus. Dar iki grįžtant į namus, kartu su V. P. lankėsi kavinėje, kur gėrė alų. Taigi tą vakarą (naktį) buvo pakankamai išgėręs, tačiau dėl to patį įvykį atsimena. Jam ir V. P. nusprendus K. palydėti iki taksi, visiems trims išėjus į koridorių, prie durų, ties išėjimu iš į 2-ojo aukšto į laiptinę, sutiko kaltinamąjį ir, atrodo, dar vieną asmenį. Pastarieji užtvėrė praėjimą, neleido eiti link laiptų. Ką tiksliai šie sakė, dabar jau neprisimena, tačiau kažkuris iš jų prašė cigaretės. Cigaretę jie padavė (kuriam tiksliai, negali pasakyti), tada sulaukė prašymo išgerti. Pasakę, kad išgerti neturi, jie norėjo eiti, tačiau tada vienas iš pristojusių asmenų (ne kaltinamasis) išsitraukė peilį (kaip šis atrodė, negali apibūdinti, tačiau peilis buvo nemažas). Supratę, kad tuo peiliu vaikinas gali durti bet kuriam iš jų į šoną, išsigandę dėl to, puolė bėgti. Jis (D. D.) nubėgo į bendro naudojimo virtuvę, o nukentėjusysis V. P. su K. – į balkoną. Įbėgęs į virtuvę, užrėmė duris, tačiau jas pabandė atidaryti tas, kuris prieš tai buvo išsitraukęs peilį. Jis kišo rankas pro durų plyšį, tada pašaukė vardu (vardo nebeatsimena) kitą prieš tai su juo buvusių asmenų, po ko atbėgo kaltinamasis. Jiedu dviese atidarė duris, įbėgo į virtuvę, kurioje kaltinamasis keliu sudavė jam (liudytojui D. D.) į veidą. Ką virtuvėje darė tas, kuris prieš tai laikė peilį, neatsimena. Tada kaltinamasis pradėjo reikalauti pinigų, telefono. Jis jam pasakė, kad nieko su savimi neturi, sakė, jog pinigai yra kambaryje ir prašė leisti eiti jų paimti. Tuo momentu pasirodė kaimynė (vardo, pavardės nežino, tačiau ji gyveno šalimais, apie 40 metų, aukšta, tamsiaplaukė, turėjo didelį šunį), kuri paprašė kaltinamojo ir jo draugų išeiti, po ko šie taip ir pasielgė (matė juos nueinančius koridoriumi). Suprato, kad ji kaltinamąjį pažįsta, nes kreipėsi į ji vardu (kokiu konkrečiai, dabar tikrai nepasakys, lyg D.). Po kelių minučių pasirodė policijos pareigūnai (atrodo, jie buvo dviese, tačiau tiksliai neprisimena), kuriems jis papasakojo, kas atsitiko. Vėliau su pareigūnais išėjo į lauką, kur prie laiptinės ar tai pareigūnų automobilyje buvo sulaikytas asmuo (kaltinamasis), kurį jis atpažino, kaip vieną iš užpuolusių ir jam trenkusių. Kas vyko balkone, į kurį nubėgo V. P. su K., liudytojas nurodė nematęs, todėl negali pasakyti. Vėliau jam V. P. sakė, kad tas pats asmuo, t. y. sulaikytasis kaltinamasis, taip pat trenkė kelis kartus. Atsimena, kad nukentėjusiajam buvo nuskeltas dantis, prakirsta lūpa. Jis pats (D. D.) nurodė dėl suduoto smūgio nebuvęs sužalotas, dėl ko nesijaučia nukentėjęs. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytojas D. D. patvirtino, kad jie surašyti teisingai, tą kartą apklausiamas iš karto po įvykio visas aplinkybes atsiminė žymiau geriau, tikslina tik tai, kad, kad matė prakirstą lūpą bei vėliau nukentėjusysis rodė jam nuskeltą dantį, sakė, kad tą padarė kaltinamasis. Negali paaiškinti, kodėl protokole nurodyta, jog po to, kai apie įvykį papasakojo pareigūnams, jis išėjo ieškoti draugų. Kiek dabar atsimena, kalbantis su pareigūnais nukentėjusysis ir K. buvo kartu (b. l. 160-162).

Ikiteisminiame tyrime liudytojas D. D. parodė, kad 2017-12-01, apie 23 val., pas jį ir V. P. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atvyko draugas K., jie trise vartojo alkoholinius gėrimus. 2017-12-02, apie 02.40 val., su V. P. nusprendė palydėti K. iki taksi automobilio. Išėję iš buto ėjo bendrabučio koridoriumi ir antrame aukšte pamatė tris nepažįstamus jaunuolius. Vienas iš jaunuolių užstojo jiems praėjimą ir liepė ištraukti rankas iš kišenių. Jis atsakė nesuprantantis, kodėl turėtų tą daryti. Tada vienas iš vaikinų išsitraukė iš kišenių peilį, kurį pamatę jie tuoj pat, nieko nelaukdami, puolė bėgti. Sprukdamas matė iš paskos bėgančius jaunuolius. Įbėgęs į bendrabučio virtuvę, užrėmė duris ir kurį laiką taip laikė, tačiau tik pravėrus duris, jaunuolis, kuris turėjo peilį, pradėjo duris stumti, tokiu būdu bandydamas patekti į virtuvę, ir, pro durų plyšį įkišęs ranką, keletą kartų trenkė jam į galvą. Smūgiai nebuvo stiprūs, dėl ko jis jokio fizinio skausmo nepatyrė. Tuomet išgirdo, kaip jis pašaukė kažkokiu vardu savo draugą ir pastarieji abu atstūmė virtuvės duris, po ko atėjęs vaikinas sudavė jam smūgį į veidą. Jis jų paklausė, ko šie nori, į ką atsakė, kad reikia daiktų ir pinigų. Kai pasakė namuose turintis pinigų, jį išleido iš virtuvės. Kuris iš vaikinų reikalavo daiktų ar pinigų, nežino, nes kalbėdamas su pastaraisiais buvo užsidengęs veidą. Išėjęs iš virtuvės pamatė policijos pareigūnus, kuriems papasakojęs apie įvykį išėjo ieškoti draugų. V. rado balkone, matė, kad pastarasis buvo susiėmęs už galvos, tačiau ant jo sužalojimų nematė. Pareigūnai nurodė važiuoti į komisariatą, be to, lauke paprašė atpažinti, ar stovintis sulaikytas jaunuolis dalyvavo įvykyje. Jis atpažino, kad sulaikytasis yra tas, kuris jam trenkė. Vėliau V. sakė, kad sulaikytas jaunuolis pastarajam taip pat sudavė, tačiau jis (D. D.) pažymėjo pats to nematęs. Jis jokių pretenzijų neturi, turtinė ar fizinė žala jam nepadaryta (b. l. 48).

Teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja N. B. parodė pažįstanti kaltinamąjį (gyvena tame pačiame rajone), taip pat žino ir nukentėjusįjį, kuris šalimais jos nuomavosi kambarį. Kas liečia įvykį, tai tą naktį ji susiruošė išvesti į lauką pavedžioti šunį. Atsimena, kad buvo vėlus paros metas, valandos nepasakys. Kadangi jos šuo yra agresyvus, tai išėjusi iš kambario norėjo apsižiūrėti, ar nieko nėra koridoriuje, po ko išgirdo triukšmą. Atėjus prie 2 aukšto išėjimo į laiptinę, pamatė susikibusius kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. Pastarieji laikė sugriebę vienas kitą už krūtinių, trankėsi, sudavė vienas kitam po 1-2 smūgius į veidą. Regis, pastarieji kažko nepasidalino dėl cigarečių, tačiau ji tiksliai nesuprato, nes šie kalbėjo neaiškiai, pusiau rusiškai, pusiau lietuviškai. Šalia nukentėjusiojo stovėjo dar du vaikinai, tačiau šie nieko nedarė. Pamačiusi tokį vaizdą, pradėjo šaukti, kad vyrai baigtų, apsiramintų, po ko visas susistumdymas ir baigėsi. Kaltinamasis D. S. nuėjo į apačią, o nukentėjusysis kartu su kitais dviem asmenimis – atgal į 2 aukšto koridorių. Tuo tarpu ji išvedė į lauką šunį, vaikščiojo toliau nuo bendrabučio, užtruko apie pusvalandį, grįžusi policijos pareigūnų nematė. Sutiko tik besišlaistančius nukentėjusįjį su draugu. Liudytojos teigimu, vaikinams baigus susistumdymą ji nei ant kaltinamojo, nei ant nukentėjusiojo jokių sužalojimų nematė. Taip pat įvykio metu nematė, kad kas nors būtų turėjęs peilį. Visi, išskyrus ją, buvo neblaivūs (b. l. 142-147).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė V. B., apžiūrėjusi V. P. asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. 2017/95373, CD -R Nr. 1100, pateikė išvadą, kad 2017-12-02 V. P. nustatyta kaktos poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ RVUL 2017-12-02. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 41-42).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog D. S. pareikštas kaltinimas pasikėsinus įvykdyti plėšimą pasitvirtino.

Nagrinėjama byla teismui perduota kaltinant D. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. Teisminio nagrinėjimo metu, išklausiusi nukentėjusiojo bei liudytojo parodymus, prokurorė pateikė prašymą pakeisti tiek kaltinimo esmines faktines aplinkybes, tiek veikos kvalifikaciją, tokiu būdu D. S. kaltinant, jog pastarasis, veikdamas bendrininkų grupe su dar dviem tyrimo nenustatytais asmenimis, panaudojant fizinį smurtą bei peilį, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, kadangi pasirodžiusi kaimynė išvijo kaltinamąjį ir jo bendrininkus, taip sutrukdydama šiems baigti nusikaltimą (b. l. 165).

Kaltinamasis D. S. kaltę pripažino iš dalies. Nors toks pozicijos įvardijimas buvo nuoseklus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme, tačiau duoti parodymais skyrėsi. Iš naujo neatkartojant visų kaltinamojo parodymų, kurie yra išdėstyti ankstesnėje nuosprendžio dalyje (2-as nuosprendžio lapas), taip pat užfiksuoti ikiteisminio tyrimo atliktų apklausų metu bei teisiamojo posėdžio protokoluose (b. l. 71, 85, 127-130, 160-162), pažymėtina tai, jog kaltinamasis tyrėjai nurodė esą jam beeinant pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), laiptinės aikštelėje tarp pirmo ir antro aukštų pamatė 2 vaikinus, kurie jam kažką pasakė (ką būtent, D. S. teigė neatsimenantis), kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis nurodė trenkęs vienam iš vaikinų į veidą. D. S. pažymėjo neatsimenantis to, kad kuris nors iš vaikinų būtų jam sudavęs, neatsimena, kas apskritai vyko toliau (b. l. 71). Papildomos apklausos metu pažymėjo iš minėtų vaikinų nereikalavęs nei telefono, nei pinigų (b. l. 85). Tuo tarpu teisme kaltinamasis tvirtino du jam nepažįstamus vaikinus sutikęs laiptinėje tarp 2 ir 3 aukštų. Nukentėjusysis su draugu iškart prie jo prisikabino, paprašė cigaretės, išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais, o kai pavadino pyderu ir gaidžiu, kaltinamasis nurodė dešinės rankos kumščiu porą kartų (gali būti, jog ir tris kartus) smogęs nukentėjusiajam į veidą. Po tokių smūgių nukentėjusysis jį vėl išvadino necenzūriniais žodžiais, o po to porą kartų rankomis sudavė į krūtinės sritį (saulės rezginį). Kaltinamasis teigė anksčiau tiesiog nenorėjęs sakyti, kad jam nukentėjusysis irgi trenkė (b. l. 127-130). Tokiu būdu, kaip matyti, kaltinamasis neneigia sudavęs V. P. smūgius į veidą, tačiau kategoriškai nesutinka mėginęs pastarąjį apiplėšti, reikalavęs telefono ar pinigų, tvirtino įvykio metu buvęs vienas. Teismas tokius kaltinamojo D. S. parodymus vertina visgi kritiškai, kaip siekį sušvelninti savo veiksmus, tikintis kuo palankesnio teisinio įvertinimo.

Grįsdamas kaltinamojo D. S. kaltę teismas remiasi nukentėjusiojo V. P. bei liudytojų K. J. ir D. D. parodymais. Iš karto pažymėtina, jog gynyba tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymus kritikavo, tvirtindama esą jie yra prieštaringi bei nenuoseklūs, todėl negali būti laikytini kaip patikimas įrodymų šaltinis. Sutiktina, kad tam tikrų neatitikimų pastarųjų parodymuose yra (tarpusavyje bei jų pačių skirtingose proceso stadijose), tačiau svarbu tai, kad dėl esminių aplinkybių parodymai sutampa (išskyrus, K. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl peilio). Tenka pažymėti, kad visi to vakaro dalyviai buvo daugiau arba mažiau išgėrę, kas, matyt, turėjo įtakos kiekvieno jų subjektyviam gebėjimui perteikti įvykio aplinkybes. Vis dėlto tai, kad nukentėjusysis ir liudytojai buvo pavartoję alkoholio, nereiškia, kad jie patį įvykį išgalvojo ar negalėjo papasakoti to įvykio, dėl kurio kvietėsi pareigūnų pagalbos, esmės. Neatkartojant anksčiau išdėstytų nukentėjusiojo V. P. ir liudytojų D. D. ir K. J. parodymų, svarbu tai, kad visi trys parodė, jog vos tik jie išėjo iš bendrabučio kambario, ketindami iki taksi palydėti K. J., prie išėjimo į laiptinę buvo sustabdyti 3 jaunuolių, kurie pradėjo kabinėtis. V. P. ir D. D. teigimu, jie iš pradžių prašė cigaretės (tokią aplinkybę D. D. nurodė dar rašytiniame paaiškinime, b. l. 11), kurią gavus, pradėjo priekaištauti, kam D. D. laiko rankas kišenėje, nurodė jas ištraukti, o šiam, bandant klausti, kodėl turėtų tą daryti, vienas iš vaikinų išsitraukė peilį, po ko nukentėjusysis ir liudytojai išsigandę pabėgo. V. P. ir K. J. nubėgo į bendro naudojimo balkoną, o D. D. – bendro naudojimo virtuvę. Nukentėjusįjį ir K. J. atsivijo kaltinamasis ir dar vienas iš vaikinų (ne tas, kuris turėjo peilį). Kaltinamasis pradėjo reikalauti pinigų arba telefono ir sudavė nukentėjusiajam 3 smūgius į veidą. K. J. nesmūgiuota. Po to trečiasis vaikinas, kurio balkone nebuvo, pašaukė kaltinamąjį ateiti ir padėti atidaryti virtuvės duris, po ko D. S. išbėgo. Atitinkamai liudytojas D. D. nurodė, kad, atbėgęs į virtuvę, uždarė duris, kurias atidaryti bandė jį atsivijęs vienas iš vaikinų (tas, kuris prieš tai buvo išsitraukęs peilį). Nepavykus pilnai atidaryti durų, pašaukė į pagalbą kaltinamąjį, kuris atbėgęs padėjo atplėšti virtuvės duris ir įbėgęs keliu sudavė jam (D. D.) smūgį į veidą bei pareikalavo duoti pinigų (b. l. 28, 37-38, 48, 142-147, 160-162).

Analizuojant kaltinimo pagrįstumą, matyti, kad nukentėjusysis ir liudytojai nurodė kaltinamąjį buvus kartu su dar dviem vaikinais (K. J. ikiteisminiame tyrime nurodė buvus 3-4 vaikinus, teisme patikslino, kad užpuolikų buvo 3). Taip pat patvirtino, kad kaltinamasis kartu su juo buvusiais asmenimis pavartojo fizinį smurtą, buvo ištrauktas ir demonstruojamas peilis, reikalauta telefono, pinigų. Kas liečia peilio panaudojimą, tai tokia aplinkybė buvo nurodoma ne proceso eigoje, o iš karto. Ji atsispindi tiek V. P. ir D. rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 11, 12), tiek kitą rytą atliktose pastarųjų apklausose (b. l. 28, 48), taip pat duodant parodymus teisme (b. l. 127-130, 160-162). Gynyba, keldama abejones nukentėjusiojo parodymais, akcentavo, kad pastarasis teisme nurodė, jog peilius buvo išsitraukę du asmenys (peilio neturėjo tik kaltinamasis), nors iki tol tvirtino, kad peilį turėjo tik vienas. Kaip matyti iš teisme duotų V. P. parodymu, pastarasis išties nurodė, kad peilius turėjo išsitraukę du iš trijų asmenų, tačiau, aiškinantis, kodėl apklausiamas pas tyrėją teigė buvus vieną peilį, atitinkamai perskaičius jo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, V. P. nurodė, kad apklausiamas iškart po įvykio davė tikslesnius parodymus, prašė būtent jais vadovautis, tuo pačiu pažymėdamas, jog gerai atsimena, kad peilis tikrai buvo (b. l. 127-130). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad apklausiamas po ilgo laiko nukentėjusysis nurodė du asmenis, demonstravusius peilius, savaime nedaro nukentėjusiojo parodymų nepatikimais. Priešingai, matyti, kad nukentėjusiojo atmintyje yra aiškiai likęs užsifiksavęs pats faktas, jog įvykio metu buvo demonstruojamas peilis. Būtent ištrauktas peilis išgąsdino nukentėjusįjį ir liudytojus, ką pabrėžė visi apklaustieji, po ko nedelsdami visi trys puolė bėgti.

Pabrėžtina, jog vienintelis liudytojas K. J. ikiteisminiame tyrime nurodė nematęs peilio (b. l. 63-64), tačiau tokia aplinkybė nepaneigia nukentėjusiojo bei liudytojo D. D. parodymų dėl peilio buvimo fakto. Kita vertus, liudytojas K. J. teisme patvirtino, kad peilis vis dėlto buvo, jį turėjo išsitraukęs vienas iš pristojusių asmenų (b. l. 142-147). Tai, kad teismui liudytojas negalėjo aiškiai įvardinti, dėl kokių priežasčių tokios aplinkybės nenurodė apklausiamas pas tyrėją, matyt, keltų abejones, jeigu jo parodymai būtų vienintelis šaltinis, įvardinęs buvus panaudotą peilį. Šiuo atveju gi apie peilį iškart po įvykio rašytiniuose paaiškinimuose nurodė V. P. ir D. D., tokia aplinkybė buvo akcentuojama ir juos apklausus viso proceso metu. Taigi nei anksčiau aptarti nukentėjusiojo V. P. parodymai teisme dėl dviejų peilių, nei K. J. parodymai, duoti tyrėjai, nesudaro pagrindo laikyti, jog kaltinimo dalis, kurioje inkriminuota vienam iš nenustatytų bendrininkų demonstravus peilį, yra nepagrįsta. Tuo pačiu pažymėtina, kad K. J. ikiteisminiame tyrime, nors ir nurodė peilio nematęs, tačiau pažymėjo, jog užpuolę vaikinai grasino pradurti (b. l. 68), kas tik dar labiau sustiprina pagrindą laikyti, jog kartu su kaltinamuoju buvęs nenustatytas asmuo demonstravo peilį, kas privertė nukentėjusįjį ir liudytojus realiai išsigąsti, ką atitinkamai rodo ir jų elgesys (visi trys nubėgo slėptis, bandė užsidaryti bendro naudojimo virtuvėje ir balkone).

Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamojo, veikusio kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis, tikslas buvo pagrobti svetimą turtą - telefoną, pinigus, būtent ko pastarasis, sudavęs smūgius, reikalavo iš nukentėjusiojo V. P., atsivijęs šį į balkoną. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad prieš jį buvo pavartotas fizinis smurtas, patvirtino ne tik liudytojas K. J., tačiau ir kiti duomenys. Dėl sužalojimo V. P. tą pačią naktį buvo pristatytas į medicinos įstaigą, vėliau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė, apžiūrėjusi asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę, pateikė išvadą, jog V. P. nustatyta kaktos poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 41-42).

Svarbia aplinkybe laikytina tai, kad būtent iš nukentėjusiojo aplinkos apie įvykį nedelsiant buvo pranešta Bendrajam pagalbos centrui (pranešime užfiksuota apie 3 užpuolikus). Tuo tarpu kaltinamasis, tvirtindamas esą prie jo laiptinėje prisikabino nukentėjusysis su draugu, negalėjo paaiškinti, kodėl apie įvykį niekam nepranešė, nesikreipė pagalbos, juo labiau, kad, kaip nurodė teisme, nukentėjusysis jam porą kartų sudavė į krūtinę, pilvą, po ko jam skaudėjo. Kaltinamasis dėl skausmų pagalbos neprašė, apie tai, kaip matyti iš bylos, apskritai neužsiminė (minima aplinkybė atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu). Kaltinamasis D. S. negalėjo teismui paaiškinti ir to, kodėl po įvykio jis taip ir nenuėjo pas savo draugą (teigė jo pavardės nežinantis, vadino tiesiog P.), kadangi tvirtino, kad būtent tuo tikslu jis įvykio naktį lankėsi (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad iškart po įvykio kaltinamasis pasišalino į lauką, kur ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Beje, apklausiamas D. S. parodė, jog sulaikymo metu su savimi turėjo vieną cigaretę (be pakelio), kas atitinka nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, kad iš jų pradžioje buvo reikalaujama cigaretės, kurią šie davė.

Kas liečia liudytojos N. B. parodymus, tai visų pirma pažymėtina, jog pastaroji į teismą buvo iškviesta kaltinamojo prašymu. Anot D. S., jis daugmaž prie mėnesį iki jo apklausos teisme (2018-10-25) parduotuvėje atsitiktinai sutiko N. B., kuri jį atpažino ir pasakė mačiusi, kaip vyko aptariamas konfliktas. Iš tokių kaltinamojo parodymų seka, kad jis apie tai, jog N. B. matė įvykio aplinkybes sužinojo iš jos pačios praėjus beveik metams. Tuo tarpu N. B. teisme pažymėjo su kaltinamuoju gyvenanti kaimynystėje, susitikusi pabendrauja su pastaruoju, pasiteirauja apie jo tėvus. Su D. S. bendravo ir po įvykio, kalbėjosi su juo, klausė pastarojo, kodėl ir kas tąkart įvyko (b. l. 142-147). Analizuojant liudytojos parodymus, matyti, jog pastaroji teigė naktį susiruošusi pavedžioti šunį ir prie išėjimo į laiptinę pamačiusi kaltinamąjį bei nukentėjusįjį su dar dviem vaikinais (pabrėžtina, jog pats D. S. teigia, jog su nukentėjusiuoju buvo tik vienas asmuo). Liudytojos žodžiais, kaltinamasis buvo susikabinęs su nukentėjusiuoju, laikė vienas kitą sugriebę už krūtinių bei sudavė vienas kitam po porą kartų į veidą. Jai pradėjus rėkti, asmenys išsiskirstė (b. l. 152-157). Teismas neturi pagrindo netikėti, jog N. B. įvykio metu buvo pasirodžiusi (apie atėjusią kaimynę apklausiami nurodė ir nukentėjusysis bei liudytojas D. D.), jos atėjimas ir pareikalavimas, jog kaltinamasis kartu su kitais išeitų, nutraukė įvykį (kartu su D. D. išėjimu iš virtuvės, išreiškiant tariamą ketinimą eiti atnešti pinigus). Visgi liudytojos parodymų esą kaltinamasis su nukentėjusiuoju susikabinę stumdėsi ir sudavė vienas kitam smūgius į veidą, nepatvirtina daugiau jokie kiti įrodymai, netgi pats kaltinamasis įvykio aplinkybes aiškino skirtingai. Tikėtina, jog liudytoja, būdama kaltinamojo pažįstama, jo iniciatyva pakviesta liudyti, stengėsi duoti D. S. kuo palankesnius parodymus. Liudytojos parodymai prieštarauja nukentėjusiojo bei liudytojų K. J. ir D. D. parodymams, pastaroji nieko neminėjo apie kitus kartu su kaltinamuoju buvusius asmenis, ką būtent nurodė nukentėjusysis ir liudytojai, kas užfiksuota ir ataskaitų žiūryklės duomenyse (b. l. 8), dėl neaiškių priežasčių nematė netrukus atvykusių pareigūnų (tvirtina esą grįžusi iš po pasivaikščiojimo su šunimi, kas užtuko apie pusvalandį, ji bendrabutyje sutiko besišlaistantį nukentėjusįjį su draugu), kas rodo, jog įvykio aplinkybes N. B. stengėsi perteikti kaltinamajam naudinga linkme.

Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas į surinktų, anksčiau išdėstytų, ištirtų bei įvertintų duomenų, pripažintinų įrodymais, visumą, konstatuoja, jog D. S. kartu su dar dviem tyrimo nenustatytais asmenimis, panaudodami fizinį smurtą, taip pat demonstruojant peilį, reikalavo svetimo turto (telefono, pinigų) bei, pasivijęs pabėgusį nukentėjusįjį V. P., sudavė šiam 3 smūgius veidą, o liudytojui D. D. – keliu vieną smūgį taip pat į veidą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi D. D. į jam išsakytą reikalavimą duoti pinigų nurodė esą einantis jų atnešti iš kambario, taip išeidamas iš virtuvės, be to, pasirodžius kaimynė N. B. pareikalavo visų išsiskirstyti. Bylos medžiaga rodo, jog kaltinamasis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (to neneigia ir pats D. S.), dėl ko yra pagrindas manyti, kad suvartotas alkoholis, dėl kurio asmuo negalėjo adekvačiai įvertinti situaciją, paskatino kaltinamąjį nusikalstamiems veiksmams. Beje, toks girtumas, matyt, turi įtaką ir kaltinamojo galimybėms tiksliai atsiminti įvykio aplinkybes (ikiteisminiame tyrime pastarasis ir neslėpė dalies jų visai neatsimenantis). Kaltinamojo D. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas D. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog D. S., veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino įvykdyti sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei tris atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai). Skiriant bausmę yra įvertinami ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, jog D. S. praeityje 4 kartus teistas (teistumas neišnykęs) (b. l. 89-93), beveik visi ankstesni teistumai dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, administracine tvarka baustas (b. l. 94-101), tiek šiuo metu, tiek ir nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (b. l. 88), duomenų apie gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ar įrašymą į Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam D. S. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant kiek mažesnį už galimą skirti nurodytos bausmės vidurkį. Pažymėtina, jog įstatymas šiuo atveju numato vienintelę bausmės rūšį, dėl ko teismas neturi pagrindo svarstyti kitokios bausmės rūšies skyrimo galimybę. Pagrindų skirti švelnesnę, nei įstatyme numatytą, bausmę nėra. Nors kaltinamasis yra teistas, nenustatyta nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o atsakomybę sunkina net trys aplinkybės, teismas, kaip minėta, skirtinos bausmės dydį nustatė kiek mažesnį nei vidurkis. Tokia bausmė formaliai neatitinka BK 61 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo taisyklių, tačiau, teismo vertinimu, visgi yra pakankama bausmės paskirčiai pasiekti. Nustatydamas tokį dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika nebuvo įgyvendinta, o nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, smurtinius veiksmus įvykdė pirmą kartą.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija, eliminavusi galimybę atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkų nusikaltimą, nėra galimybės svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, dėl ko paskirta bausmė atitinkamai nustatytina atlikti realiai (pataisos namuose). Taip pat kaltinamajam netaikytinas ir nuo 2019-01-01 įsigaliojęs įstatymas „Dėl amnestijos akto“, kadangi, vadovaujantis minėto Įstatymo 7 straipsnio 10 punktu, D. S. įvykdyta nusikalstama veika patenka į nusikaltimų, už kuriuos netaikoma amnestija, sąrašą.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 109 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. pareiškė civilinį ieškinį 500 Eur dydžio žalai atlyginti (b. l. 44). Pats ieškinys yra visiškai lakoniškas, jį sudaro iš esmės du sakiniai, nepridėta jokių dokumentų, pagrindžiančių pareikštą reikalavimą. Iš minimo ieškinio nėra pilnai aišku, kokio pobūdžio žalą (turtinę ar neturtinę) pastarasis prašo atlyginti. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. P. painiojosi, kokios žalos prašo, Pastarasis nurodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žalą, tačiau dėstydamas argumentus teigė, kad buvo priverstas pirkti vaistus nuo galvos skausmo (čekių išsaugojęs neturi), dėl kaltinamojo suduotų smūgių jam buvo nuskeltas dantis, kurio įstatymas kainuotų 500 Eur (b. l. 142-147). Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nukentėjusiajam nuskeltą dantį (ekspertė, apžiūrėjusi V. P. ambulatorinio gydymo statistinę kortelę, atitinkamų sužalojimo nenustatė), pats nukentėjusysis jokių dokumentų, kuriuose būtų užfiksuotas minimas sužalojimas nepateikė, taip pat nepateikė ir būsimo gydymo sąmatos, dėl ko nėra galimybės tenkinti prašymą danties atstatymo išlaidoms atlyginti. Spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad prieš nukentėjusįjį buvo padaryta nusikalstama veika, asmuo patyrė fizinį smurtą, smūgiai buvo nukreipti į veido sritį, kas nukentėjusiajam, anaiptol, nesukėlė teigiamas emocijas, dėl ko laikytina, jog pastarasis turi teisę į tam tikrą žalos atlyginimą, tačiau pats atlyginimo dydis dėl anksčiau nurodytų priežasčių nustatytinas ženkliai mažesnis.

Dėl į bausmę įskaitytino laiko ir kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu D. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017-12-02, 03.10 val., iki 2017-12-02, 19.22 val. (b. l. 65, 72). Ši sulaikyme išbūta para įskaitytina į bausmę.

D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. (D. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, nustatant ją atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-12-02, 03.10 val., iki 2017-12-02, 19.22 val. (b. l. 65, 72), t. y. vieną parą, prilyginant ją vienai laisvės atėmimo parai.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. S. (D. S.) nukentėjusiajam 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė