Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. S. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015 m. vasario 6 d. pavedimu Nr. 0257960 atlikus neplaninį ūkio subjekto – (duomenys neskelbtini) turgaus, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, nustatyti pažeidimai – buvęs UAB (duomenys neskelbtini), priklausantis MB (duomenys neskelbtini), neturi maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo, turgavietės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje yra nenuskalaujamas tualetas; prekybos paviljone viena plautuvė be rankų dezinfekavimo priemonių; nėra patalpų darbuotojų persirengimui; prekiautojai nepateikė savikontrolės žurnalų; šaldymo vitrinų paviršiai ir lauko paviršiai apskardinti, stalai vietomis pažeisti korozijos; prekyvietėje 17 kg neženklintų mėsos gaminių ir 6,3 kg neženklintų rūkytų broilerių; mėsos gaminių ir žuvininkystės produktų įsigijimo dokumentai turgavietės atsakingų asmenų neatžymėti; nepateikti šaldymo įrenginių temperatūros registracijos žurnalai; paviljono patalpos nevalytos, prekybos vietos nesunumeruotos, nėra informacijos apie atsakingo asmens darbo laiką, prekyvietės vidaus taisyklių, paviljono ir turgavietės schemos; paviljono grindų, sienų paviršiai netinkami plovimui ir dezinfekavimui, nesudarytos sąlygos taros plovimui; prekybos kioskuose nevykdoma savikontrolė, sudaroma kryžminės taršos galimybė; dalies įrenginių ir inventoriaus paviršiai susidėvėję, pažeisti korozijos; nefasuota šaldyta žuvimi prekiaujama ne iš šaldymo įrenginių; neužtikrinamas ženklinimo informacijos pateikimas pirkėjams; kioske 17 kg neženklintų mėsos gaminių; turgavietėje neužtikrinamas dalies produktų atsekamumas; prekiaujama neaiškios kilmės pieno produktais ir žaliu pienu, namų sąlygomis pagamintais konservuotais grybais ir uogomis.

Be to, Higienos normos ir Darbo taisyklių nuostatos pareiškėjui buvo pritaikytos netinkamai. Pirmos instancijos teismas nenurodė, kokiais MB (duomenys neskelbtini) ar pareiškėjo veiksmais buvo pažeistos konkrečios Higienos normos bei Darbo taisyklės. Nei protokole, nei nutarime nėra tinkamai nustatytas administracinio teisės pažeidimo subjektas ir objektyvioji pusė. t. y. nenurodyti pareiškėjo veiksmai, kuriais buvo pažeistos formaliai išvardintos teisės aktų nuostatos. R. S. mano, kad teismas vienpusiškai vertino šalių teikiamus įrodymus, tinkamai ir nuodugniai netirdamas visų byloje esančių aplinkybių. Skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl pareiškėjui nustatytų Higienos normos punktų pažeidimų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl neaišku, kuo remiantis R. S. buvo patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 42 str. 1 d. Nebuvo pasisakyta ir dėl Darbo taisyklių nuostatų taikymo.

Pareiškėjui kaip MB (duomenys neskelbtini) savininkui negalėjo būti taikoma ATPK 163¹³ str. 1 d., kadangi R. S. nėra administracinio teisės pažeidimo subjektas. Darbo taisyklės nenumato, kad prekyvietės savininkas yra atsakingas už pateikiamų, tiekiamų, parduodamų prekių tinkamą ženklinimą. Tokia pareiga yra aiškiai nustatyta prekiautojui. Nepagrįstai buvo taikomos ir ATPK 189 str. 1 d. nuostatos, kadangi MB (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla neturi nieko bendro su prekių tiekimu, pardavimu ar realizavimu. Teismas nevertino, kad už ATPK 189 str. 1 d. pažeidimą yra atsakingi verslo subjektai, kurie prekiauja tam tikromis prekėmis, paslaugomis ar žaliavomis ir privalo užtikrinti, kad jų parduodami gaminiai ar produkcija būtų kokybiška. Remiantis tiek teismų formuojama praktika, tiek straipsnio dispozicija ūkio subjektu, kurio veikla yra padaromi pažeidimai, numatyti ATPK 189 str. 1 d., laikytinos įmonės (individualios įmonės, ūkiai, uždarosios akcinės bendrovės ir kt.) tiekiančios, parduodančios ar realizuojančios prekes, paslaugas ar žaliavas.

R. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Remiantis ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kauno apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog R. S. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl R. S. kaltės pagal ATPK 42 str. 1 d., 163¹³ str. 1 d., 189 str. 1 d. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad MB (duomenys neskelbtini) nepatenka į maisto tvarkymo subjektų ratą, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai jai taikė reikalavimus, kurie yra nustatyti maisto tvarkymo subjektams (įmonėms). MB (duomenys neskelbtini) ir prekiautojus sieja nuomos teisiniai santykiai, o nuomos sutarčių nuostatos aiškiai apibrėžė pareiškėjo atsakomybės apimtį. Visą atsakomybę už maisto produktų tinkamą pagaminimą, pateikimą pirkėjui, higienos sąlygų prekyvietėje palaikymą prisiėmė pats prekiautojas, todėl nepagrįstai buvo konstatuota, jog pareiškėjas yra atsakingas už turgavietėje nustatytus pažeidimus. Tačiau su tokiu vertinimu aukštesnysis teismas nesutinka. Pažymėtina, kad už tai kas ir kuo prekiauja turgaus teritorijoje yra atsakingas prekyvietės savininkas arba kitais pagrindais prekyvietę valdantis arba jų įgaliotas asmuo, atsakingas už prekyvietės darbo organizavimą (LR Žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. Įsakymas Nr. 3D-355 „Dėl prekyviečių, prekiaujančių žemės ūkio ir maisto produktais darbo taisyklių patvirtinimo, I skyrius, Bendrosios nuostatos, 3 punktas). Tuo tarpu nuomos sutarčių pagrindu susiklostę civiliniai santykiai yra aktualūs civilinių teisinių santykių šalims, tačiau savaime prekyvietei taikomų reikalavimų nepanaikina. Prekyvietės savininkas yra atsakingas už prekyvietės darbo organizavimą ir turi vadovautis viešąja teise, kad toks subjektas kaip prekyvietė galėtų veikti.

ATPK 42 str. 1 d. numatyta, kad Higienos norminių aktų bei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo keturiolikos iki penkiasdešimt septynių eurų ir baudą pareigūnams – nuo keturiolikos iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų. Nors R. S. savo kaltės dėl šio administracinio teisės pažeidimo nepripažįsta ir teigia, kad Higienos normos ir Darbo taisyklių nuostatos pareiškėjui buvo pritaikytos netinkamai, tačiau su tokiu vertinimu nesutinkama. Iš bylos duomenų matyti, kad R. S. kaip turgavietės savininkas neužtikrino turgavietės higienos reikalavimų. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad turgavietės teritorijoje įrengti keturi lauko tualetai nenuskalaujami vandeniu, nėra galimybės nusiplauti, dezinfekuoti rankas. Greta tualetų iškasta duobė, kur metamos įvairios šiukšlės. Lauko prekybai įrengtose pavėsinėse stalai apskardinti skarda, kuri pažeista korozijos, šaldymo vitrinų paviršiai vietomis pažeisti korozijos. Prekybos paviljone prie plautuvės nebuvo rankų dezinfekavimo priemonių, neįrengta patalpa darbuotojų persirengimui. Nebuvo informacijos apie atsakingo asmens darbo laiką, prekyvietės vidaus taisyklių, paviljono ir turgavietės schemos, prekybos vietos nenumeruotos, paviljono grindų, sienų paviršiai netinkami plovimui ir dezinfekavimui, nesudarytos sąlygos taros plovimui, prekybos paviljonui reikalingas kapitalinis remontas. R. S. taip pat leido prekeiviams J. B., UAB (duomenys neskelbtini), M. S., T. M. (neturint sveikatos įgūdžių pažymėjimo) prekiauti neturint MTSPP. Taigi akivaizdu, kad R. S. pagrįstai buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 42 str. 1 d.

ATPK 163¹³ str. 1 d. numato, kad prekių, kurios nepaženklintos teisės aktų nustatyta tvarka, pateikimas į Lietuvos Respublikos rinką, tiekimas rinkai, pardavimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje – užtraukia įspėjimą arba baudą individualia veikla besiverčiantiems fiziniams asmenims nuo keturiolikos iki keturiasdešimt trijų eurų, baudą įmonių darbuotojams – nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų dviejų iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų. Nagrinėjamu atveju R. S. neužtikrino, kad nebūtų prekiaujama maisto produktais, pagamintais maisto saugos kompetentingos institucijos nepatvirtintų ar neregistruotų maisto tvarkymo subjektų. Paviljone ūkininkas J. B. prekiavo 17 kg neženklintais rūkytais mėsos gaminiais, o UAB (duomenys neskelbtini) prekiavo 6,3 kg karštai rūkytų broilerių be jokios ženklinimo informacijos. Neženklintais 17 kg šaltai rūkytų mėsos gaminių buvo prekiaujama ir L. K. kioske. O. K. prekiavo savo gamybos stikliniuose indeliuose pagamintais grybais ir uogomis, turgavietės pavėsinėse buvo prekiaujama vaisiais, daržovėmis, pieno produktais, žaliu pienu, kuris supilstytas į panaudotus plastikinius butelius. Minėtų produktų prekiautojai nepateikė jokių produkcijos įsigijimą patvirtinančių dokumentų, parduodama produkcija buvo be ženklinimo informacijos. Taigi R. S. nevykdė savo, kaip atsakingo prekyvietės asmens funkcijų, neantspaudavo prekeivių turimų prekių lydimųjų dokumentų, tokiu būdu nematė ir neužtikrino, kad nebūtų prekiaujama neženklintais produktais.

189 str. 1 d. numato, kad prekių, paslaugų, žaliavų, kurių kokybė, eksploatacinės savybės, sudėtis, komplektiškumas ir įpakavimas neatitinka technologinių normų, receptūrų, techninių specifikacijų (sąlygų), standartų ir kitų deklaruojamų dokumentų, teisės aktų nustatytų privalomų kokybės reikalavimų, įskaitant ir deklaruotų eksploatacinių savybių neatitinkančius statybos produktus, pateikimas į rinką, tiekimas rinkai, pardavimas, realizavimas; prekių pateikimas į rinką, tiekimas rinkai, pardavimas, paslaugų teikimas, žaliavų realizavimas be būtinų kokybę ir saugą patvirtinančių dokumentų, montavimo, instaliavimo, surinkimo ar naudojimo instrukcijų, šių dokumentų nesaugojimas ir nepateikimas rinkos priežiūrą vykdančiai institucijai teisės aktuose nustatytais terminais, išskyrus šio straipsnio septintojoje dalyje numatytus atvejus, – užtraukia įspėjimą arba baudą įmonių darbuotojams, taip pat individualia veikla besiverčiantiems fiziniams asmenims nuo keturiolikos iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Nagrinėjamu atveju patikrinimo metu buvo nustatyta, kad prekiautoja O. K. prekiavo savo gamybos stikliniuose indeliuose konservuotais grybais ir uogomis. Prekyviečių, prekiaujančių žemės ūkio ir maisto produktais, darbo taisyklių III skyriaus 20.1.3 punktas numato, kad prekyvietėje draudžiama prekiauti konservais, kurie pagaminti maisto saugos kompetentingos institucijos nepatvirtintų ar neregistruotų maisto tvarkymo subjektų. Taigi R. S. neužtikrino, kad pirkėjams butų parduodami saugūs produktai.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Prienų rajono apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 str., 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė ATPK 42 str. 1 d., 163¹³ str. 1 d., 189 str. 1 d. numatytų pažeidimų sudėtį. Dėl to laikytina, kad teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų jo keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.