Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams N. T. ir R. B. (R. B.) dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo byloje viešoji įstaiga „Valsta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametės tėvai kartu su dukra negyvena, nesirūpina kasdieniais jos poreikiais, ugdymu, sveikata, auklėjimu, finansiniu aprūpinimu, nes vaiko tėvas atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, patikslinto ieškinio teikimo metu jo gyvenamosios vietos adresas buvo nežinomas, motina galimai turi priklausomybę alkoholiui, tačiau jos nepripažįsta ir nesprendžia, iškeltų uždavinių ir įpareigojimų nevykdo, gyvenimo būdo nekeičia ir nesiekia teigiamų pokyčių šeimoje, jau ilgą laiką nededa jokių pastangų keisti susidariusią situaciją ir susigrąžinti vaiką į šeimą, bei siekiant apginti vaiko teises ir teisėtus interesus jai likus be įstatyminių atstovų priežiūros, dėl ko kyla realus pavojus vaiko sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, Skyriuje buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo. Tarnyba pažymėjo, kad tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėvų pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Skyriaus nuomone, būtent atsakovai atsiribojo nuo savo vaiko, juo nesirūpina. Tarnyba nurodė, jog atsakovė yra neteista, per 5 metų laikotarpį daug kartų bausta administracine tvarka, yra bausta už administracinius teisės pažeidimus būnant apsvaigus nuo alkoholio. Atsakovė šiuo metu nedirba. Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, į Respublikinio priklausomybės ligų centro (toliau – ir RPLC) Vilniaus filialą nesikreipė. Tarnyba nurodo, jog N. T. ir toliau yra nusišalinusi nuo nepilnametės dukters M. J. B. priežiūros, vaiko atžvilgiu motinos valdžios neįgyvendina, nevykdo pagalbos šeimai plane nurodytų įsipareigojimų. Atkreipė dėmesį, kad N. T. nebendradarbiaujant su specialistais, nėra galimybės pašalinti abejones dėl jos galimo alkoholio vartojimo, netinkamo elgesio. Atsakovė su vaiku negyvena, vaikas šiuo metu gyvena saugioje aplinkoje, nėra jokios grėsmės jo interesams. Esant tokioms aplinkybėms, kyla pavojus ne tik vaiko psichologinei ir emocinei būklei, bet ir fiziniam saugumui. N. T. esant nusišalinus nuo motinos pareigų, negyvenant kartu su vaiku ir juo nesirūpinant, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji nėra visiškai nutraukusi ryšio su dukra, ir tikintis, kad atsakovė pradės rūpintis vaiku, Tarnybos vertinimu, atsakovei laikinai apribotina tėvų valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu. Kadangi atsakovė turi vieną nepilnametį vaiką, išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, iš motinos N. T. Tarnyba prašo priteisti po 150 Eur dydžio išlaikymą vaikui M. J. B. mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės.

Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė D. M. palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes bei prašė tenkinti ieškinį. Papildomai paaiškino, kad iš VšĮ SOS vaikų kaimo ne kartą buvo gauti pranešimai, kad N. T. visiškai nebendradarbiauja su vadybininku, socialiniais darbuotojais. Po leidimo paimti vaiką išdavimo situacija nepasikeitė – motina visiškai nebendradarbiauja, į posėdžius nesijungia, atvykus kalba pakeltu tonu, įžeidinėja, nevaldo emocijų, su ja neišeina susikalbėti. Kartą pasiėmusi virtuvinį peilį puolė socialines darbuotojas. Jokių uždavinių atsakovė nevykdo, diagnozė – priklausomybė, mergaitė grįžti į motinos namus negali – nesaugu. Grėsmė mergaitės interesams (iš tėvų pusės) pasireiškia nesirūpinimu dukra, jos neišlaikymu, nebendradarbiavimu su Tarnybos darbuotojai, alkoholio vartojimu. Pasak Tarnybos atstovės, ankstesnė globėja (prosenelė) teigė, kad tėvai mergaite nesirūpina. Apie atvejo vadybininko ir atsakovės konfliktą Tarnybos atstovei nežinoma. Pasak jos, Tarnybai pateikta tik informacija apie nebendradarbiavimą. Atstovės vertinimu, šansų atsakovams suteikta be galo daug, ypač motinai – 10 metų turėjo galimybę, kad dukra gyventų su ja. Be to, atstovė paaiškino, kad policija atsakovės namuose lankosi kiekvieną savaitę, net dėl dukros (būna, kad atsakovė iškviečia policiją dėl to, kad atvyko dukra). Tai rodo ypatingą aplinkos nesaugumą dukrai. Papildomai nurodė, kad atsakovė ir toliau nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, vartoja alkoholį, tai matyti iš jos padarytų administracinių nusižengimų duomenų, nes fiksuota, kad 2023 m. rugsėjo mėn. ji buvo neblaivi, spalio mėn. kėsinosi pavogti alkoholinius gėrimus. Atsakovė turi problemą dėl alkoholio, jos nesprendžia, ją neigia, elgiasi konfliktiškai, agresyviai ne tik socialinių darbuotojų atžvilgiu, bet ir pačios dukters atžvilgiu. Mergaitės nuomonė buvo išklausyta ir po sprendimo priėmimo, iš išklausymo akto matyti, kad mergaitė neturi kur grįžti, konfliktuoja su mama, Valsta informavo, kad globos įstaigos darbuotojams teko vykti pasiimti mergaitę, nes neblaivi motina išmetė mergaitės daiktus pro langą. Atsakovės šeimoje mergaitei vietos nėra, jai nesaugu, vartojamas alkoholis, nuolat kviečiami policijos pareigūnai dėl visokių situacijų. Tai rodo, kad motina yra konfliktiška. Situacija nuo pirminio ieškinio padavimo dienos yra nepasikeitusi. Socialiniai darbuotojai negali patikrinti atsakovės gyvenimo sąlygų, nes atsakovė neįsileidžia į namus, neatsiliepia telefonu, bet, kad situacija tikrai nesikeičia, matyti iš atsakovės administracinių nusižengimų ir mergaitės atsiliepimų. Prašė ieškinį tenkinti, kiek susiję su atsakove.

Teismo posėdžio metu atsakovė N. T. nedalyvavo, teismo šaukimas įteiktas vadovaujantis CPK 123 str. 3 d. nuostatomis, taip pat viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.).

Trečiasis asmuo VšĮ „Valsta“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad palaiko ieškinį. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė V. D. paaiškino, kad kai mergaitė pateko į VšĮ „Valsta“, atrodė pakankamai savarankiška, bet labai uždara, atrodė išsigandusi. Įspūdis buvo toks, kad mergaitė pakankamai protinga, dėl to buvo perkelta į savarankiško gyvenimo namus, bet dabar nekeltų dėl mokyklos. Pasak atstovės, M. telefonu neatsiliepia, bendrauja tik žinutėmis. Mergaitė atsikelia 5 val. ryto ir išvažiuoja – būna pas mamą (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, jog visiškai nelanko mokyklos. Situacija labai bloga – pažymiai – ir vienetai, kai kurios pamokos visiškai užleistos. Norėjo įtraukti mamą, pradžioje mama lyg bendravo, bet kai reikėjo aktyviau įsitraukti, pradėjo agresyvėti. Bute, į kurį perkelta mergaitė, gyvena 2 ką tik 18 metų sulaukę vaikinai ir 3 merginos. Mergina perkelta į savarankiško gyvenimo namus jos pačios prašymu. M. gyvena viena kambaryje. Bute nustatytas tik grįžimo laikas. Socialiniai darbuotojai bute nakvoja, prižiūri. Paaiškino, kad socialiniai darbuotojai buvo nuvykę pas mamą, bute netvarkinga, daiktai išmėtyti, indai neplauti. Atstovės teigimu, mergina pakankamai savarankiška, kai gyveno su prosenele, ja taip pat rūpinosi. Su mama situacija sudėtinga. Blogiausia situacija su mokyklos lankymu. Panašu, kad tai yra įsisenėjusi problema. Kalbant apie mamą, mergina pripažįsta, jog mama išgeria ir dažnai. Atsakovė gal spalio mėnesį kreipėsi dėl svečiavimosi. Tą kartą išgirdo ir apie konfliktą su atvejo vadybininku. Atstovės nuomone, motina nesirūpino dukra. Vaikui reikia stipriai mokytis. Atstovės vertinimu, pas mamą – laisvė, globos įstaigoje – griežtos taisyklės, be to, ieškoma galimybių, sprendimų, teikiamos psichologo paslaugos. Pasak atstovės, mergaitė pas psichologą apsilankė porą kartų, vėliau pasakė, kad jai netinka.

Ieškinys tenkinamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 28 sprendimu nusprendė laikinai apriboti abiejų atsakovų, nepilnametės M. J. B. tėvų, valdžią, nustatė nepilnametei nuolatinę rūpybą VšĮ „Valsta“, priteisė išlaikymą nepilnametei. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimo dalį dėl atsakovės N. T. laikino motinos valdžios nepilnamečio vaiko M. J. B. atžvilgiu apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. J. B. po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. liepos 8 d.) iki vaiko pilnametystės priteisimo iš atsakovės N. T. panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nepilnametė M. J. B., yra atsakovų N. T. ir R. B. dukra (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2006 m. gegužės 11 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

2021 m. kovo 9 d. įvertinus vaiko situaciją (2021 m. kovo 9 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-481), nepilnametei M. J. B. taikyta laikinoji priežiūra ir ji apgyvendinta pas prosenelę L. T. (2021 m. kovo 9 d. Vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje / vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje aktas Nr. 1LPA-42). 2021 m. kovo 16 d. laikinoji priežiūra M. J. B. nutraukta (2021 m. balandžio 16 d. Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktas Nr. 1LPN-88) ir nepilnametė laikinai apgyvendinta pas prosenelę L. T. (2021 m. balandžio 16 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 1VLA-251). 2021 m. birželio 16 d. mergaitė laikinai apgyvendinta pas N. T. (2021 m. birželio 16 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 1VLA-392). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-16633-930/2021 išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką M. J. B. iš jos tėvų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 30-1817/21 M. J. B. nuo 2021 m. birželio 25 d. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta N. T., rūpybos vieta nustatyta rūpintojos gyvenamojoje vietoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 30-2114/22 minėtas 2021 m. liepos 8 d. įsakymas pripažintas netekusiu galios, M. J. B. nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoja paskirta VšĮ „Valsta“, rūpybos vieta nustatyta VšĮ „Valsta“. Nepilnametė M. J. B. su abiem biologiniais tėvais nebegyvena nuo 2021 m. kovo 9 d. (su tėvu nebegyvena dar seniau dėl jo įkalinimo). Atsakovės N. T. šeimai nuo 2018 metų buvo teikiamos atvejo vadybos paslaugos. Nuo 2019 m. rugpjūčio iki 2022 m. rugsėjo įvyko 14 atvejo vadybos posėdžių. Atsakovė atvejo vadybos posėdžiuose dažniausiai nedalyvauja, su tarnybos ar mobiliosios komandos darbuotojais nebendradarbiauja.

Iš teismui į bylą pateikto 2023 m. spalio 4 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr.1VAIK-409 matyti, jog išklausius vaiko nuomonę galima teigti, kad mergaitės santykis su motina stokoja nuoseklumo, pasitikėjimo ir saugaus prieraišumo, byloje nėra duomenų apie tai, kad nuo pradiniame ieškinyje išdėstytų aplinkybių situacija būtų pasikeitusi, kad atsakovė dėtų pastangas išspręsti situaciją. Kartu teismui pateiktas 2023 m. spalio 23 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus, iš kurių matyti, kad atsakovė N. T. pastaruoju metu bausta už alkoholinio gėrimo pasisavinimą (2023 m. spalio 12 d., 2023 m. liepos 9 d.), už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą (įleido pavojų keliantį asmenų adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo jam uždrausta artintis (asmuo neblaivus) (2023 m. rugsėjo 29 d.), už pasirodymą neblaiviai viešoje vietoje (2023 m. balandžio 29 d., 2023 m. kovo 30 d.). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė sistemingai ir nekontroliuojamai vartoja alkoholį, kas nėra suderinama su tinkamu motinos pareigų vykdymu, neužtikrina saugios gyvenamos aplinkos nepilnametei dukrai. Iš 2023 m. spalio 17 d. Pagalbos plano peržiūros matyti, kad N. T. su atvejo vadybos specialistais nebendradarbiauja, nesudaro sąlygų lankytis šeimos namuose, pagalbos plano įsipareigojimų nevykdo, nededa pastangų, kad galėtų susigrąžinti M. į šeimą N. T. nepristatė gydytojo pažymos iš RPLC pažymos apie tai, jog neturi priklausomybių. Informacijos apie apsilankymą psichiatro konsultacijoje nepateikė, neužsiregistravo į pozityvios tėvystės mokymus. Ieškovės atstovės paaiškinimai dėl atsakovės nebendradarbiavimo patvirtina, kad situacija nesikeičia, atsakovė nededa pastangų susigrąžinti dukrą į šeimą, sukurti jai saugią ir pasitikėjimu grįstą aplinką. Valstybei kyla pareiga užtikrinti, kad šeimai, kuri pati neįstengia tinkamai pasirūpinti vaikais, būtų suteikta būtina pagalba ir parama, tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką. Byloje nustatyta, kad atsakovei buvo teikiamos socialinės paslaugos, sudarytas pagalbos planas, tačiau atsakovė jo nesilaiko. Pažymėtina, kad iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį su vaiku pirmiausia tenka tėvui, motinai, šeimos ryšiai turi būti gyvi, nuolat puoselėjami ir palaikomi aktyviais tėvų, o ne valstybės institucijų veiksmais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2023 m. spalio 17 d. VšĮ „Valsta“ socialinės darbuotojos J. B. teigimu, M. buvo nuvykusi pas N. T. pasiimti savo daiktų, moteris, kaip teigė mergina, buvo neadekvati, daiktus išmėtė pro langą, M. pasiprašė likti palydimojoje globoje. Įvertinus tai, jog situacija nepasikeitė nuo pradinio ieškinio pateikimo, išklausius nepilnamečio vaiko nuomonę, darytina išvada, kad šiuo metu grįžti į šeimą mergaitei nėra saugu. Teismo vertinimu, atsakovė nėra motyvuota keisti gyvenimo sąlygų, kurti saugią ir sveiką aplinką vaikui; nėra jokių duomenų, kad atsakovė ketintų realiai susigrąžinti vaiką. Apibendrinus visą bylos medžiagą, teismo posėdžio metu proceso dalyvių teiktus paaiškinimus, galima daryti išvadą, jog atsakovė nėra motyvuota susigrąžinti vaiką į šeimą. Teismo nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad dabartiniu metu, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo fizinį ir psichinį saugumą, vaiko grąžinimas atsakovei neatitiktų geriausių vaiko interesų ir negarantuotų vaiko gerovės, todėl yra pagrindas laikinai apriboti atsakovės valdžią dukters atžvilgiu. Teismas pažymi, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Laikinai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.). Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Ieškovas prašo priteisti iš išlaikymą M. J. B. iš atsakovės N. T. – po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. sausio 30 d. duomenimis, atsakovė N. T. iki 2024 m. sausio 5 d. dirbo UAB „KIKA“, jos darbo užmokestis už 2023 m. gruodžio mėn. sudarė 959.91 Eur, už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 5 d. priskaičiuota 161,88 Eur. Atsakovė yra darbingo amžiaus, teismui nėra pateikta duomenų, kad jos darbingumas būtų apribotas, kad ji turėtų sveikatos problemų, dėl kurių būtų apsunkintos jos galimybės dirbti, gauti darbo užmokestį. Teismas vertinimu ieškovo nurodoma nepilnametės M. J. B. išlaikymui reikalinga suma yra minimalaus dydžio, kurią atsakovė turi realią galimybę teikti. Esant išdėstytam tenkintinas ieškovo prašymas – iš atsakovės N. T. priteisti po 150 Eur kasmėnesinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. J. B. nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais atsakovė yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Todėl žyminis mokestis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovės valstybei nagrinėjamu atveju nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 263 – 268, 270, 406, 407, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti atsakovės N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko M. J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. liepos 8 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko M. J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise paskirtam nuolatiniam vaiko rūpintojui VšĮ „Valsta“, j. a. k. 303871861.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.