- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2-364-600/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39067-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- T. R., K. R.
- Atsakovas
- M. V., E. V.
- Trečiasis asmuo
- J. P.
- Advokatai
- Aleksandras Timoščenka, Jolanta Voroneckienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. R. ir K. R. ieškinį atsakovams M. V. ir E. V. dėl turto pirkimo pardavimo kainos sumažinimo ir piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo J. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovai pateikė ieškinį, kuriuo prašo sumažinti 2017 m. liepos 11 d. tarp ieškovės ir atsakovų E. V. ir M. V. (toliau - atsakovai) sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties kainą 19 990,41 Eur suma, priteisti solidariai iš atsakovų 19 990,41 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiškos įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
1.1. Nurodė, kad 2016 m. spalio 17 d. tarp ieškovės ir atsakovo M. V. buvo sudaryta rezervavimo sutartis Nr. 20161017-1 (toliau – rezervavimo sutartis) dėl statomo namo 9,50 a ploto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atsakovams priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, jog rezervavimo sutarties 1.6 punkte numatyta, kad kartu su būsimu namu bus parduodama ne mažesnė kaip 4,75 a žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
1.2. Pagal rezervavimo sutarties 1.10 punktą, turto pardavėjas įsipareigojo gyvenamojo namo statybas užbaigti, namą nekilnojamojo turto registre įregistruoti ne mažesniu kaip 81 procento baigtumu ir visus sutarties priede Nr. 4 „Darbų aprašas“ nurodytus darbus atlikti ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 31 d. Ieškovė teigė, kad sutarties pasirašymo metu sumokėjo atsakovui grynaisiais pinigais 12 000 Eur turto rezervavimo mokestį. Pagal rezervavimo sutarties 2.2 punktą, rezervavimo mokestis šalims sudarius turto pirkimo-pardavimo sutartį užskaitytas kaip dalis turto kainos apmokėjimo. Rezervavimo sutartimi atsakovas M. V. patvirtino, kad turto kaina, už kurią turtas bus parduodamas ieškovei, yra 91 120 Eur (rezervavimo sutarties 2.3 punktas). Remiantis rezervavimo sutarties 1.1 punktu, pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2016 m. gruodžio 15 d.
1.3. Pažymėjo, jog visi darbai pagal rezervavimo sutarties priedą Nr. 4 „Darbų aprašas“ iki 2016 m. gruodžio 15 d. nebuvo baigti. 2017 m. gegužės 5 d. sudarytas defektinis aktas, kuriame užfiksuoti nepadaryti darbai ir nustatyti taisytini atliktų darbų trūkumai. Kadangi atsakovams reikėjo pinigų, jie siekė kuo greičiau sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovai apgaulės būdu įtikino ieškovę sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį, užtikrinę, kad visi darbai pagal defektinį aktą bus atlikti iki 2017 m. rugsėjo 1 d.
1.4. Nurodė, kad 2017 m. liepos 11 d. tarp ieškovės ir atsakovų sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai pardavė, o ieškovė nupirko vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas - 82 procentai, taip pat 246/475 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 91 200,00 Eur sumą.
1.5. Teigė, jog Vilniaus m. 26-ajame notarų biure atsakovai pateikė ieškovei pasirašyti 2017 m. liepos 11 d. darbų užsakymo sutartį Nr. 1, pagal kurią įsipareigojo iki 2017 m. rugsėjo 1 d. padaryti visus neatliktus darbus ir ištaisyti nustatytus atliktų darbų trūkumus. Darbai iki 2017 m. rugsėjo 1 d. atlikti nebuvo. Ieškovė pabrėžė, jog yra neįrengti automatiniai vartai, sklypas neaptvertas tvora, nepaklotos trinkelės, neapšiltinti namo pamatai, neįrengtas vandentiekio įvadas, neįrengti kanalizacijos biologiniai valymo įrenginiai, kaminas, ventiliacijos ortakiai, neįrengta signalizacija. Ieškovės teigimu, parduotas daiktas, neatitinkantis šalių sudarytos rezervavimo sutarties sąlygų ir įprastai gyvenamajam daiktui keliamų reikalavimų, norint jį naudoti pagal paskirtį.
1.6. Atsakovams vengiant spręsti klausimą dėl parduoto netinkamos kokybės daikto, ieškovė kreipėsi į potencialų rangovą. Ieškovei pateiktas pasiūlymas už 19 990,41 Eur atlikti darbus, numatytus rezervavimo sutartyje. 2017 m. rugsėjo 1 d. ieškovė į atsakovus kreipėsi su pretenzija dėl žalos atlyginimo. Atsakymo į ieškovės pretenziją atsakovai nepateikė, su ieškove bendradarbiauti vengė.
2. Atsakovai su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
2.1. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovų nurodytus darbus privalėjo atlikti trečiasis asmuo J. P.. Teismo posėdžio metu tiek pirmą kartą nagrinėjant bylą, tiek pakartotinai (grąžinus nagrinėti iš naujo) paaiškino, jog visus likusius nepadarytus ar nekokybiškai padarytus darbus turėjo atlikti trečiasis asmuo J. P., todėl ieškovė pasirinko netinkamus atsakovus. Nurodė, kad parduodamas šį turtą ieškovei ne tik, kad negavo jokio pelno, bet dar ir patyrė nuostolių, kuriems padengti turėjo parduoti kitą savo turtą. Kiek yra sumokėjęs trečiajam asmeniui J. P. už darbų organizavimą, atsakovas tiksliai neprisimena.
2.2. Atsakovė E. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji sandoryje dalyvavo tik kaip M. V. sutuoktinė, apie namo statymo ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo detales jai nebuvo žinoma. Pažymėjo, kad prieš įsigyjant žemės sklypą iš T. J. ji ir sutuoktinis parduotuvėje atsitiktinai susitiko J. P. (M. V. bendramokslį), kuris ir papasakojo, kad T. J. nori parduoti žemės sklypą su galimybe pastatyti namą. J. P. paaiškino, kad darbais ir meistrais užsiima jis pats, nurodė, kad bus galimybė uždirbti apie 20 000 Eur. Kadangi tuo metu laukėsi vaikelio ir atsakovams reikėjo pinigų, jie nutarė nupirkti iš T. J. sklypą. Kadangi atliekamų pinigų neturėjo, juos skolinosi iš trečiųjų asmenų. Atsakovė paaiškino, kad jos sutuoktinis apie statybas nieko neišmano, todėl visiškai pasikliovė J. P..
3. Trečiasis asmuo J. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovų atstovo paaiškinimai neatitinka faktinių aplinkybių, nes pats atsakovas pripažino, kad ne visi darbai buvo atlikti sudarant pagrindinę sutartį. Darbų užsakymo sutartis ir pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasirašytos vienu metu.
Šalies argumentai
5. Ieškovės atstovas V. R. paaiškino, kad brokerė jį supažindino su T. J. ir J. P.. Apžiūrėjus žemės sklypą buvo susitarta dėl namo statybų, sumokėta 5000 Eur. Tada išliejo pamatus, pastatė sienas. Tada dar buvo sumokėti 7000 Eur. Iki 2016 m. spalio 17 d. dar buvo atlikta darbų. Tuomet buvo pasiūlyta sudaryta rezervavimo sutartį, padaryti paskaičiavimus ir sumokėti už tai, kas padaryta, tačiau M. V. nesutiko. Darbų užsakymo sutartį ruošė jis, ieškovės sūnus V., ir atsakovas M., pasirašė pas notarą. J. P. sutiko atlikti darbus.
6. Ieškovo atstovė advokatė paaiškino, kad trečiasis asmuo turi atlikti ieškovės nurodytų trūkumų šalinimą, kitų pareigų jis pagal susitarimą neperėmė. Akcentavo, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta, nes atsakovai neturėjo pinigų užbaigti namo statybas. Tačiau gavę pinigus, darbų neatliko. Ginčui išspręsti būtina analizuoti rezervavimo sutartį, kurioje nurodyta, kurie darbai turi būti atlikti. Nesutinka su atsakovų atstovo vertinimu, kad rezervavimo sutartis pasibaigė pasirašius pagrindinę turto pirkimo sutartį. Kadangi J. P. pasakė, kad jeigu jam sumokėtų, jis darbus atliktų. Tai reiškia, kad atsakovai pinigus gavo, tačiau darbų neužbaigė. Ginčo darbus atliko pati ieškovė ūkio būdu.
Atsiliepimas
7. Atsakovas paaiškino, kad 2016 m. J. P. darė apdailą ir pasiūlė projektą, į kurį M. galėtų investuoti pinigų, t.y. namo adresu (duomenys neskelbtini), statybą. Pasiūlymas buvo toks, kad M. investuotų, o J. P. pastatytų. Žmonės davė 5000 Eur avansą T. J..
8. Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildė, kad ginčo namo statybos santykiai prasidėjo anksčiau nei ieškovė susipažino su atsakovais, nes žodinis susitarimas dėl namo statybos buvo su J. P..
8.1. Prašo atkreipti dėmesį į tokias aplinkybes - namas (vadinama „dėžutė“) buvo pastatyta pastatytas 2016 m. gruodžio 2 d., o leidimas statyboms buvo išduotas vos po kelių dienų, kas patvirtina, kad statybos pradėtos buvo anksčiau be leidimo ir apie tas aplinkybes ieškovė žinojo iš J. P..
8.2. 2017 m. gegužės 5 d. sudarytame defektiniame akte nurodyti ne darbai, kurie buvo nekokybiški, o kurie nebuvo padaryti. Aktą pasirašė ieškovė ir J. P..
8.3. 2017 m. liepos 11 d. Darbų užsakymo sutartyje sutarties dalyką sudaro 2 grupės darbų – (1) neatlikti darbai ir (2) defektų taisymas. Jį taip pat sudarė ir pasirašė ieškovė ir J. P.. Atstovo vertinimu, už šiuose dokumentuose nurodytų darbų atlikimą / defektų taisymą atsakomybę prisiėmė J. P.. Mano, kad atsakovams atsakomybė kiltų tuo atveju, jeigu jie kaip pardavėjai būtų pasirašė defektinį aktą, o ne darbų vykdytojas.
8.4. Atsakovams neaišku, iš ko susidaro ieškinio suma (19 990 Eur), nes elektros darbai nebuvo nurodyti, dūmtraukio kaminas ir darbai – pateiktos išlaidos už 2017 metus, dujotiekio, pamatų šiltinimo, atliekų transportavimo darbų išlaidos patirtos iki pradinio ieškinio, tačiau į bylą nebuvo pateiktos.
9. 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. P. paaiškino, kad M. turėjo pilnai finansuoti namo statybą. Sąmatinė suma buvo paskaičiuota prieš pradedant statybas ir ji buvo reali. Bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmojoje instancijos J. P. paaiškino, kad jis patarpininkavo atsakovams ir T. J. iki pirkimo-pardavimo sutarties tarp jų sudarymo. Paaiškino, kad jis padėjo atsakovui M. V. organizuoti ir atlikti statybos darbus, už tai kaip atlygį paimdamas tam tikrą pinigų sumą. Nurodė, kad organizavo darbus toje apimtyje, kurioje buvo jam sumokėta. Pas notarą sudarant ginčo pirkimo-pardavimo sutartį dalyvavo, nes šalys paprašė. 2017 m. liepos 11 d. darbų užsakymo sutartį, kuria darbus pagal defektinį aktą įsipareigojo atlikti iki 2017 m. rugsėjo 1 d., su ieškove pasirašė dėl to, kad būtent jis dažniausiai būdavo objekte. Neprisiminė nei kiek atsakovas jam turėjo sumokėti už darbus, nei kiek yra sumokėjęs, tačiau paaiškino, jog darbų pagal 2017 m. liepos 11 d. darbų užsakymo sutartį ar defektinį aktą neatliko, nes atsakovai jam už tai nesumokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
10. Iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu M. V. pasirašė rezervavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pastatyti ir parduoti gyvenamąjį namą pagal UAB ,,D Projektai“ parengtą gyvenamojo namo projektą adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11). Iš ieškovės pagal šią sutartį M. V. buvo sumokėtas 12 000 Eur turto rezervavimo mokestis. Po minėtos rezervavimo sutarties sudarymo prasidėjo statybos darbai, kuriuos organizavo trečiasis asmuo J. P..
11. Iš Nekilnojamojo turto registro žinoma, kad 2016 m. liepos 15 d. atsakovai M. V. ir E. V. iš T. J. nusipirko 246/475 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15-18, t. 2, b. l. 2-11).
12. Statybos leidimas atsakovui M. V. buvo išduotas 2016 m. spalio 12 d.
13. Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos 2016 spalio 17 d. pažymoje nurodoma, kad namas statomas be nukrypimų nuo projekto, 2016 m. spalio 13 d. atlikti statinio kadastriniai matavimai.
14. 2017 m. gegužės 5 d. ieškovė ir trečiasis asmuo J. P. pasirašė defektinį aktą, kuriame nurodė nekokybiškai atliktus darbai ir darbus, kurie nėra atlikti (e/b t. 1, b. l. 40-48).
15. 2017 m. liepos 11 d. ieškovė ir trečiasis asmuo J. P. pasirašė darbų užsakymo sutartį Nr. l, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo savo jėgomis atlikti šiuos darbus – (i) valymo įrenginio montavimas 1.Augustatcp-6; (ii) įrengti tvorą, aukštis 1,5 m, netašyta dažyta lenta, tarpai tarp lentų ne daugiau 7 cm, lentos iš abiejų stulpelių pusių; (iii) automatinius arba slankiojančius vartus; (iv) kaminą; (v) iškloti trinkeles aplink namą ir automobilio parkavimo vietą; (vi) elektros bei dujų įvado apmokėjimas bei elektros ir įvadinio kabelio klojimas. Atliktus nurodytus darbus J. P. įsipareigojo perduoti ieškovei (Darbų užsakymo sutarties Nr. 1 1 punktas). Ta pačia sutartimi J. P. įsipareigojo <„...savo jėgomis atlikti pataisymo darbus pagal sudarytą defektinį aktą Nr. 001.“>, t. y. nurodytus 2017 m. gegužės 5 d. . Darbų užsakymo sutarties Nr. 1 (toliau – DU Sutartis) 3.3. punktu trečiasis asmuo įsipareigojo prisiimti visą atsakomybę už nekokybiškai atliktus darbus.
16. Šalys 2017 m. liepos 11 d. sudarė ginčo žemės sklypo ir nebaigto statyti vienbučio gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, jog namo baigtumas yra 82 proc. (sutarties 1.1.1. punktas), bendras plotas 92,66 kv. m. (sutarties 1.1.1. punktas), turtas parduodamas už bendrą 91 200 Eur sumą (sutarties 2.1. punktas), sutartyje taip pat nurodyta, kad pirkėjas (šiuo atveju – ieškovė) pareiškė, kad jis turėjo galimybę ir apžiūrėjo Turtą iki šios sutarties pasirašymo dienos, ir patvirtino, kad Turtas atitinka jo kaip pirkėjo keliamus reikalavimus bei mokamą kainą už perkamą Turtą ir jokių Turto būklės ar kokybės trūkumų pirkėjas nepastebėjo bei jokių pretenzijų neturi (sutarties 5.9 punktas).
17. Taip pat pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėjas (šios bylos atsakovai) pareiškia, o pirkėjas (šios bylos ieškovė) patvirtina, kad ieškovei perduodamos reikalavimo teisės dėl namo garantinio remonto, kurios turi būti reiškiamos rangovui (šioje byloje trečiuoju dalyvaujančiam trečiajam asmeniui J. P.), todėl pirkėjas ieškovė visas pretenzijas dėl kokybės, įskaitant, bet neapsiribojant dėl gyvenamojo namo pamatų, mūro darbų, stogo šiltinimo, langų, vidaus pertvarų, elektros, šildymo sistemos, tinkavimo darbų, betonavimo darbų, nešančiųjų konstrukcijų darbų ir medžiagų, lietaus sistemos ir lietvamzdžių, garantiniu laikotarpiu turi reikšti tiesiogiai nurodytam asmeniui (sutarties 6.5 punktas).
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo sumažinti ieškovės ir atsakovų pirkimo-pardavimo sutarties kainą 19 990,41 Eur ir solidariai priteisti ją iš pardavėjų. Ši suma susidaro už automatinių vartų įrengimą (2 225 Eur be PVM), medinės tvoros įrengimą (1 215 Eur be PVM), pamatų apšiltinimą (3 105 Eur be PVM), vandentiekio įvado įrengimą (1 236 Eur be PVM), nuotekų valymo įrenginio įrengimą (3050,50 Eur be PVM), trinkelių įrengimą (3 250 Eur be PVM), kamino įrengimą (1 080 Eur be PVM), vėdinimo ortakių įrengimą (795 Eur be PVM), signalizacijos įrengimą (505 Eur be PVM). Reikalavimas iš esmės motyvuojamas tuo, jog būtent atsakovai ieškovei pardavė netinkamos kokybės daiktą, todėl jie atsakingi už tai, o daikto pirkimo-pardavimo kainos sumažinimas laikytinas proporcinga priemone pažeistoms ieškovės teisėms apginti.
Dėl atsakomybės už neatliktus ar nekokybiškai atliktus statybos darbus
19. Byloje kilo ginčas dėl atsakomybės už neatliktus ar nekokybiškai atliktus statybos darbus, tačiau ištyrus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir išklausius dalyvavusius byloje asmenis teismas konstatuoja, kad yra esminiai prieštaravimai tarp rašytinių įrodymų ir dalyvių paaiškinimų, dėl ko nustatyti prieštaravimai šalinami vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
20. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartis civilinėje byloje BUAB Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).
21. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, šalių santykius reglamentuojančias teisės normas, taip pat rezervavimo sutarties 5.1 punktą, sprendžia, kad rezervavimo sutartis pasibaigė sudarius pirkimo-pardavimo sutartį. Tokią teismo išvadą pagrindžia ne tik nurodyta sutartinė nuostata, bet ir jos aiškinimas kompleksiškai su kitais rašytiniais įrodymais - 2017 m. liepos 11 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 6.5. punkto nuostatomis, kuriose nurodyta, kad pirkėjas (šiuo atveju ieškovė) visas pretenzijas dėl turto kokybės garantiniu laikotarpiu turi reikšti J. P., bei 2017 m. gegužės 5 d. Defektiniu aktu, kuris buvo pasirašytas su pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytu asmeniu – J. P.; taip pat 2017 m. liepos 11 d. su J. P. sudaryta Darbų užsakymo sutartimi Nr. 1, kurioje nurodyta, kad darbus J. P. atlieka savo jėgomis ir savo jėgomis taiso darbus pagal sudarytą defektinį aktą Nr. 001. Tai paneigia ieškovės, bei jos atstovų bei trečiojo asmens J. P. paaiškinimus bei sąlygoja išvadą, kad visi ieškovės reikalavimai, grindžiami tik rezervavimo sutarties tekstu, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
22. Sprendimo 21 punkte padarytą teismo išvadą papildomai patvirtina aplinkybė, kad trečiasis asmuo J. P. dalyvavo tiek pas notarą pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, tiek pats pasirašė aukščiau nurodytą 2017 m. liepos 11 d. darbų užsakymo sutartį, tiek defektinį aktą. Trečiojo asmens paaiškinimai vertinami kritiškai, nes jis tiek pirmą kartą nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme, tiek pakartotinai, negalėjo logiškai paaiškinti nei savo dalyvavimo pas notarę pasirašant ginčo pirkimo-pardavimo sutartį, nei priežasčių ar aplinkybių, kodėl jis pasirašė minėtus defektinį aktą ir darbų užsakymo sutartį. Tai sąlygoja teismo išvadą, kad pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovei perduodamos reikalavimo teisės dėl namo garantinio remonto, kurios turi būti reiškiamos rangovui trečiajam asmeniui J. P., todėl ieškovė visas pretenzijas dėl kokybės, įskaitant, bet neapsiribojant dėl gyvenamojo namo pamatų, mūro darbų, stogo šiltinimo, langų, vidaus pertvarų, elektros, šildymo sistemos, tinkavimo darbų, betonavimo darbų, nešančiųjų konstrukcijų darbų ir medžiagų, lietaus sistemos ir lietvamzdžių, garantiniu laikotarpiu turi reikšti tiesiogiai nurodytam asmeniui, tačiau ne pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o su trečiuoju asmeniu pasirašytų susitarimų pagrindu, nes viena vertus, pati ieškovė sutiko, kad visas prievoles, susijusias su ginčo namo statyba perimtų trečiasis asmuo J. P., tiek su tuok sutiko ir trečiais asmuo (LR CK 6.189 straipsnis).
23. Įstatymu nustatyta, kad tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. Nors CK 6.334 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta pirkėjo teisė pasirinkti vieną iš gynybos būdų, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą, vis dėlto kiekviena iš pirkėjo pasirenkamų jo teisių gynimo priemonių yra apibūdinta ir tam tikromis specialiomis sąlygomis, pavyzdžiui, pakeisti daiktą kitu, jei jis sutartyje buvo apibūdintas pagal rūšį (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti pirkėjo turėtas išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų
24. Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys – įsipareigojimas perduoti tinkamus daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nurodymų nėra,- įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų (CK 6.334 straipsnio 1 dalis). Taigi, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Tai, ar šalys aptarė daikto individualius trūkumus, sprendžiama vertinant, kokią informaciją turėjo pardavėjas ir pirkėjas sutarties sudarymo metu.
25. Reikalavimą sumažinti pirkimo kainą pirkėjas gali pareikšti, jeigu jis gali naudoti daiktą pagal jo paskirtį, nepašalinus daikto trūkumų, tačiau pirkimo metu nustatant kainą nebuvo įvertinti daikto trūkumai, kurie lemia kainos dydį. Pirkėjas gali reikalauti sumažinti kainą tokiu santykiu, kokiu vertė, kurią turėjo parduodamas daiktas, kai buvo perduodamas, atitinka vertę, kurią tuo pačiu momentu turėtų daiktai, atitinkantys kokybės reikalavimus. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra: 1) daiktą galima naudoti pagal paskirtį nepašalinus jo trūkumų; 2) daikto pirkimo kaina neatitinka daikto kokybės.
26. Ginčo byloje nustatyta, kad ieškovė, sudarydama ginčo pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo galimybes apžiūrėti ir apžiūrėjo parduodamą namą ir patvirtino, kad namas atitinka jos keliamus reikalavimus bei mokamą kainą už perkamą namą ir jokių namo būklės ar kokybės trūkumų ieškovė nepastebėjo bei jokių pretenzijų neturėjo (pirkimo-pardavimo sutarties 5.9 punktas). Išnagrinėjus bylą konstatuotina, kad pirkimo-pardavimo sutarties momentu ieškovė žinojo, kokie darbai yra atlikti nekokybiškai, kokie darbai neatlikti ar atlikti ne iki galo ir ką dar reikia padaryti, kad užbaigti namą. Tai patvirtina ieškovės pasirašytų defektinio akto ir darbų užsakymo sutarties turinys (LR CPK 12, 178, 179 straipsniai). Teismas vertina, kad su pirkimo-pardavimo sutarties 5.9 punkto sąlyga ieškovė sutiko žinodama, jog jau yra tarp jos ir J. P. pasirašyti defektinis aktas ir darbų užsakymo sutartis, be to, į sutartį įtrauktas 6.5 punktas, numatantis asmenį, atsakingą už darbų kokybę, todėl pretenzijų atsakovams pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nereiškė. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kad iki šiol neturi galimybės naudoti ginčo namo pagal paskirtį, tuo tarpu aplinkybės, jog ginčo daikto (82 proc. baigtumo namo) kaina neatitinka daikto kokybės iš viso neįrodinėjo.
27. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų analizė sąlygoja išvadą, kad ieškovės reikalavimai jų nurodytu pagrindu negali būti tenkinami atsakovų atžvilgiu, todėl kad ji ne tik pirkimo – pardavimo sutartimi patvirtino savo valią dėl darbų, susijusių su turto trūkumais, taisymo ar atlikimo, bet papildomai su trečiuoju asmeniu pasirašė tiek Defektinį aktą, tiek Darbų užsakymo sutartį Nr. 001. Dėl nurodyto ieškovų ieškinys negali būti tenkinamas.
28. Kiti proceso dalyvių argumentai atskirtai neaptariami, nes jie nekeičia teismo padarytų išvadų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Ieškinį atmetus, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro advokato išlaidos byloje, priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis, viso 1200 Eur (CPK 98 straipsnis).
30. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, sudaro 43,13 Eur (15,86 + 27,27). Šios išlaidos priteisiamos iš (LR CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovų M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 43,13 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.