- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-23
- Bylos Nr.
- 2S-2608-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02326-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- E. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bagaslaviškio pieninė“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo E. G. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaiknimo civilinėje byloje Nr. 2-2665-722/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bagaslaviškio pieninė“ ieškinį atsakovui E. G. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Jonavos rajono apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovės UAB „Bagaslaviškio pieninė“ ieškinys atsakovui E. G. dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos naudai 45 441,52 Lt nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Siekdama užtikrinti reikalavimo įvykdymą, ieškovė prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – ne mažesnei kaip ieškinio sumai areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą bei turtines teise, o jo nesant ar nepakankant – pinigines lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi prašymą tenkinto – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo E. G. kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis bei turtines teises 45 441,52 Lt sumai, leidžiant atsakovui daiktais naudotis, tačiau draudžiant areštuotus daiktus parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, o nesant ar esant nepakankamai nekilnojamųjų ir/ar kilnojamųjų daiktų – 45 441,52 Lt sumai nutarė areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, išskyrus pinigų sumas, į kurias negali būti išieškoma pagal CPK 739 straipsnį, uždraudžiant atlikti su pinginėmis lėšomis bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant įskaityti į sąskaitas gautas lėšas ir iš šių sąskaitų atsiskaityti su ieškove ir valstybe.
Teismas konstatavo, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, o reikalavimo suma atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra ganėtinai didelė, atsakovo mokumas teismui nėra žinomas, atsakovas su ieškovės reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo nesutinka. Todėl teismas sprendė, kad didelė ieškinio suma bei kitos ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, esant palankiam ieškovės naudai teismo sprendimui, jo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas E. G. prašo panaikinti 2014 m. spalio 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį; teismui panaikinus atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leisti nutartį dėl jų panaikinimo vykdyti skubiai; skirti ieškovei 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę sumos sumokant atsakovui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantas pažymi, jog ieškovė sąmoningai nutylėjo jai žinomą informaciją apie atsakovo turtinę padėtį ir suklaidino teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydama, kad jai atsakovo turtinė padėtis nežinoma, kadangi ieškovė trečiuoju asmeniu dalyvauja kitoje civilinėje byloje, kurioje atsakovui ieškinį dėl žalos atlyginimo yra pareiškęs vienintelis ieškovės akcininkas - kooperatyvas „Pieno puta“ (juridinio asmens kodas: 300045347), pagal kurio reikalavimą atsakovo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o vėliau panaikintos 2014 m. liepos 30 d. nutartimi, konstatavus faktą apie gerą atsakovo turtinę padėtį.
2. Teismas nepagrįstai sprendė dėl grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Išvadą, kad ieškinio suma (45 441,52 Lt) atsakovui yra didelė teismas padarė nenustatęs atsakovo turtinės padėties. Pažymi, jog Širvintų rajono apylinkės teismas vos prieš kelis mėnesius konstatavo gerą atsakovo turtinę padėtį, sudarančią pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovo turtinės padėties pablogėjimą pasikeitusį ir nesąžiningą jo elgesį, dėl ko atsakovas galėtų nuslėpti savo turtą, tad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones neatsirado. Atsakovas gerą turtinę padėtį grindžia aplinkybe, kad jis turi kelis nekilnojamojo turto objektus, kurių bendra vertė 450 890 Lt. Be to, atsakovas turi reikalavimo teisę į kooperatyvą „Pieno puta“ (410 000 Lt), o pagal atsakovo teismui pateiktą taikos sutartį kooperatyvas „Pieno puta“ kas mėnesį atsakovui moka po 18 600 Lt, kas įrodo, kad atsakovas turi nuolatinių pajamų. Pakartotinis ir nepagrįstas turto areštas gali sukelti atsakovui itin neigiamas pasekmes, todėl yra pagrindas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.
3. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, klaidina teismą, nutylėdama visą jai žinomą ir laikinųjų priemonių taikymui ar netaikymui itin reikšmingą informaciją apie atsakovo turtinę padėtį ir teismo jau atliktą bei galiojantį jo įvertinimą. Toks ieškovės, atstovaujamos profesionalių teisininkų, elgesys, siekiant sau palankios, nors nepagrįstos nutarties priėmimo, yra nesąžiningas ir vertintinas procesiniu piktnaudžiavimu, dėl ko ieškovei skirtina bauda.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkes teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovė klaidina teismus, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, nors žino, kad tokie prašymai yra nepagrįsti. Pažymi, kad visos teismų priimtos nutartys, tame tarpe ir atsakovo nurodytos Širvintų rajono apylinkės teismo nutartys, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atsakovo atžvilgiu, yra prieinamos ir gali būti žinomos visiems teismams. Be to, tai, kad teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių vienoje byloje, savaime nereiškia, kad ateityje jokiose kitose bylose teismai negalės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių to paties atsakovo atžvilgiu. Priešingai – faktas, kad tam pačiam atsakovui yra reiškiama keletas reikalavimų ir jis yra atsakovas keliose bylose, leidžia daryti prielaidą, jog būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, kadangi atsakovas turi ir daugiau kreditorių.
2. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jo turtinė padėtis yra gera, kadangi dalis atsakovo turto yra apsunkintas hipoteka, dėl ko išieškojimo nukreipimas į tokį turtą būtų galimas tik tokiu atveju, jeigu hipotekos kreditorius duotų sutikimą. Likusio turto, kuris nėra apsunkintas hipoteka, vertė gerokai mažesnė už ieškinio sumą. Todėl atsakovo turimas turtas, vertinant ieškinio sumą, neleidžia daryti išvados, kad ieškinio suma atsakovui yra nedidelė. Be to, nors atsakovas savo gerą turtinę padėtį taip pat grindžia pajamomis iš ieškovės akcininko - kooperatyvo „Pieno puta“ pagal atsakovo ir kooperatyvo pasirašytą taikos sutartį kas mėnesį gaunamomis 18 600 Lt pajamomis, vien šis faktas nereiškia, kad jis yra sukaupęs pakankamai lėšų teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovei, įvykdymui, kadangi šias lėšas atsakovas gauna bendrai su savo sutuoktine, todėl atsakovui priklauso tik dalis lėšų. Be to, atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad ši suma, ar jos dalis būtų taupoma. Atsakovas nepateikia teismui jokių įrodymų apie savo išlaidas, turimus kreditorius.
3. Dėl nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės vykdymo, ieškovė paaiškino, jog ji nutarties vykdymą perdavė antstoliui N. A.. Šis antstolis 2014 m. spalio 28 d. patvarkymu Nr. V/TA-TT-206, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 2-2665-722/2014, areštavo atsakovo turtines teises, susijusias su kooperatyvo „Pieno puta“ piniginėmis išmokomis 45 441,52 Lt sumai, nurodydamas, kad kooperatyvas „Pieno puta“ šią sumą pervestų į antstolio depozitinę sąskaitą – laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui reikš, kad jis negaus 2,5 kooperatyvo „Pieno puta“ mokėtinų įmokų, daugiau jokie suvaržymai atsakovui nebus taikomi. Ieškovės nuomone, tokie minimalūs apribojimai nesuvaržo atsakovo teisių daugiau, nei yra būtina siekiant užtikrinti ieškovės interesus, ypač atsižvelgiant į paties atsakovo vertinimą, kad jo turtinė padėtis yra labai gera.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).
Byloje keliamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovo E. G. turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „Bagaslaviškio pieninė“ ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti jos naudai 45 441,52 Lt nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovo finansinė ir turtinė padėtis nėra žinoma, sprendė, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarp šalių kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos sudaro prielaidas prezumpcijai, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi atsižvelgti į konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. turi įvertinti, ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1028/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1671/2014).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo suma (45 441,52 Lt) apeliantui, kaip fiziniam asmeniui, objektyviai yra reikšminga. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl būtent atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovės pareikštas reikalavimas nėra jam didelis ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Pagal susiformavusią teismų praktiką apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo ir jo sutuoktinio turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, vertybinių popierių ir turtinių teisių; taip pat lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo; darbo užmokesčio, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-408/2012; 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012). Pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad atsakovas nuosavybės teise turi turto, kuris viršija ieškinio sumą, savaime nereiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Teisingam šio klausimo išsprendimui turi įtakos, ar atsakovas turi ilgalaikio ar trumpalaikio turto, ar šis turtas likvidus, ar apsunkintas disponavimas turtu.
Nagrinėjamu atveju atsakovas yra fizinis asmuo, kuris atskirąjį skundą grindžia tuo, jog jam ieškinio suma nėra didelė, kadangi jis turi kelis nekilnojamojo turto objektus, kurių bendra vertė 450 890 Lt. Be to, atsakovas turi reikalavimo teisę į kooperatyvą „Pieno puta“ (410 000 Lt), o pagal atsakovo teismo pateiktą taikos sutartį kooperatyvas „Pieno puta“ kas mėnesį atsakovui moka po 18 600 Lt, kas, apelianto nuomone, įrodo, kad jis turi nuolatines pajamas.
Iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų apie apelianto turimą nekilnojamąjį turtą, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, konstatuotina, jog atsakovo nurodyto turto vertė yra didesnė nei 450 000 Lt, tačiau pažymėtina, jog dalis turto, yra apsunkintas hipoteka, kas reiškia, jog hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jam priklausančios sumos atlyginimą iš įkeisto turto (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Tik patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą, likusia suma gali būti tenkinami kitų kreditorių, tarp jų ir šios bylos ieškovės, jei ieškinys būtų patenkintas, reikalavimai. Tuo tarpu likęs turtas priklauso atsakovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kas įrodo, jog atsakovui priklauso tik dalis šio turto, kuri nėra apibrėžta. Be to, neapsunkinto hipoteka turto vertė nesiekia 30 000 Lt. Nesant byloje pateiktų kitų neginčijamų įrodymų, paneigiančių Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytą minėto nekilojamojo turto vertę, nėra pagrindo sutikti su atsakovu, jog hipoteka neapsunkinto turto vertė yra gerokai didesnė nei nurodyta Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašuose.
Atsakovas savo gerą turtinę padėtį taip pat grindžia pajamomis iš ieškovės akcininko kooperatyvo „Pieno puta“ – pagal atsakovo ir kooperatyvo „Pieno puta“ pasirašytą taikos sutartį kas mėnesį gaunamomis 18 600 Lt pajamomis Sutiktina su apelianto teiginiu, jog gaunama kas mėnesį suma yra pakankamai didelė, tačiau vien nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad šios sumos pakaktų ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, kadangi pats atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose pripažįsta, jog minėtos lėšos priklauso ne tik atsakovui, t. y. pusė šių lėšų priklauso ir jo sutuoktinei, atsakovas šiuo metu niekur nedirba, minėtos lėšos yra vienintelės atsakovo gaunamos pajamos, kurių mokėjimas baigsis 2014 m. vasario 1 d. Be to, atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie gautų lėšų judėjimą, t. y. nepateikė atsakovo vardu banko sąskaitų išrašų, iš kurių būtų galima matyti, ar gautinos lėšos nėra pilnai išleidžiamos ir sąskaitose esančių piniginių lėšų dalis yra pakankama ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymui užtikrinti. Nesant minėtų įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas yra sukaupęs pakankamai lėšų teismo sprendimui įvykdyti.
Nors atsakovas apeliacinės instancijos teismui teiktuose paaiškinimuose nurodo, jog jam ir jo sutuoktinei priklauso transporto priemonės, kurių bendra rinkos vertė yra apie 37 000 Lt bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau įvertinus kitas nustatytas aplinkybes, šis faktas nelaikytinas reikšmingu ir sudarančiu pagrindą eliminuoti teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu ir atskirojo skundo argumentą, jog kitoje analogiško pobūdžio byloje teismo priimta nutartis, kuria atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos. Pažymėtina, jog faktinių aplinkybių vertinimas neturi precedento galios. Apelianto minima kita civilinė byla, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai tam pačiam atsakovui tik įrodo, jog atsakovas tikėtina turi ir daugiau kreditorių, kuriems, teismui patenkinus jų reikalavimus, atsakovas turės atlyginti priteistas sumas, dėl ko atsakovo turimas turtas neišvengiamai sumažės.
Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui neįrodžius savo geros turtinės padėties, darytina išvada, kad pareikšto reikalavimo suma atsakovui yra didelė, o tai objektyviai padidina teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.
Kaip minėta sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą svarbu įvertinti ir ieškinio pagrįstumą. Preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tiriami ir vertinami tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones yra reikšminga tik tai, ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai tikėtinai, todėl, nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2013).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl ieškinio pagrįstumo nepasisakė ir jo nevertino, tačiau nurodė, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Kai pirmosios instancijos teismo nutartyje preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas atskirai neaptariamas, toks vertinimas, atsižvelgiant į atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, gali būti pateikiamas pareikštų atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014). Nagrinėjamu atveju ieškinys priimtas, vadinasi teismas nustatė jį atitinkant CPK nustatytiems turinio ir formos reikalavimams. Prie ieškinio yra pridėti rašytiniai įrodymai, kurių pagrindu ieškovė kildina savo reikalavimą atsakovui. Minėta, kad teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje iš esmės įrodymų netiria ir dėl jų pasisakyti negali, nes tai turi būti padaryta išnagrinėjus bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Vienok preliminarus ieškinio aplinkybių ir jo priedų (įrodymų) vertinimas leidžia spręsti, jog jiems pasitvirtinus gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas.
Nustačius, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikytinas pagrįstu, apelianto nurodyta aplinkybė, jog ieškovė teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nuslėpė jai žinomas aplinkybes apie atsakovo turtinę padėtį, nesudaro pagrindo tokį ieškovės elgesį laikyti piktnaudžiavimu procesine padėtimi. Todėl atsakovo prašymas skirti ieškovei baudą atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisakytina, kadangi jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant nustatytų aplinkybių visetui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl Jonavos rajono apylinkės 2014 m. spalio 13 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Pažymėtina, kad ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra sąlygoja tai, kad tuomet, kai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiranda atsakovui nuostolių ar kyla reali grėsmė nuostoliams atsirasti, atsakovas turi teisę prašyti teismo įpareigoti ieškovą pateikti galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.