Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-1272-192/2015

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-04-28
Bylos Nr.: 2-1272-192/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-12323-2014-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Milda Remeikienė
Ieškovas: I. U.
Atsakovas: R. V.
Advokatai: Ina Kurauskienė

Civilinė byla Nr. 2-1272-192/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12323-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos (S) 30.9.1.; 30.10.;99.7; 116.1.; 116.8.; 116.11.

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant ieškovei I. U., jos atstovei advokatei Inai Kurauskienei, atsakovės atstovui Linui Šarkiui, nedalyvaujant atsakovei R. V., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. U. ieškinį atsakovei R. V. dėl nuosavybės teisės gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1996-1026-3019) esančio Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini) g. 19, naudojimosi tvarką tarp bendraturčių; pripažinti nepagrįstu atsakovės R. V. atsisakymą duoti ieškovei I. U. sutikimą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 19, Kaune, stogo šiltinimui ir pertvarų tarp 2-ojo aukšto patalpų I-10,1-12 ir palėpės išgriovimui, ir verandos patalpos 1-8 remontui, bei pripažinti ieškovei I. U. teisę be atsakovės R. V. sutikimo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 19, Kaune, stogo šiltinimo darbus, verandos patalpos 1-8 remonto darbus, pabetonuojant suskilusias sienas, bei išgriauti pertvaras tarp 2-ojo aukšto patalpų 1-10,1-12 ir palėpės, praplatinant kambarį į palėpės pusę; pripažinti nepagrįstu atsakovės R. V. atsisakymą duoti ieškovei I. U. sutikimą namų valdoje (duomenys neskelbtini) g. 19, Kaune, nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius nuo gyvenamojo namo lAlb iki ūkio pastato 2Ilm pagal M. P. nuotekų tinklų į ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) g. 19, Kauno m., statybos projektą, bei 5, pripažinti ieškovei I. U. teisę be atsakovės R. V. sutikimo atlikti namų valdoje (duomenys neskelbtini) g. 19, Kaune, nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius nuo gyvenamojo namo 1 Alb iki ūkio pastato 211 m pagal M. P. Nuotekų tinklų į ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) g. 19, Kauno m., statybos projektą.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad 992-08-19 dienos sutartimi buvo nustatyta naudojimosi namo gyvenamosiomis patalpomis tvarka: R. V. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis: 1-1/10,85 kv. m., 1-2/10,34 kv. m., 1-4/9,25 kv. m., 1-5/16,87 kv. m., 1-7/2,57 kv. m., 1-6/3,55 kv. m., 1-9/1,34 kv. m., o I. U. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis 1-10/11,55 kv. m., 1-11/3,53 kv. m., I-12/12,79 kv. m., 1-13/9,30 kv. m. Iki šios sutarties pasirašymo pagal anksčiau nusistovėjusią tvarką atsakovė kartu su I. U. naudojasi patalpomis 1-3/5,07 kv. m., 1-8/1,67 kv. m. (ši sąlyga buvo įtraukta ir į 1992-08-19 sutartį), bei rūsio patalpomis R-1/7,42 kv. m., R-2/6,69 kv. m., R- 3/10,28 kv. m.. Ta pačia sutartimi ieškovė I. U. padovanojo atsakovei 0,09 dalis gyvenamojo namo ir nuo to momento atsakovė viena pradėjo naudotis rūsio patalpa R-1/7,42 kv. m., o I. U. - naudojasi patalpa R-3/10,28 kv. m., tačiau naudojimasis rūsio patalpomis sutartyje nenustatytas. Kadangi dėl dalies patalpų naudojimo nebuvo sudarytas rašytinis bendraturčių susitarimas, I. U. kreipėsi į atsakovę su pasiūlymu nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) g. 19, Kaune, tvarką: 1) R. V. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis: 1-1/10,85 kv. m., I-2/10,34 kv. m., 1-4/9,25 kv. m., 1-5/16,87 kv. m., 1-7/2,57 kv. m., 1-6/3,55 kv. m., 1-9/1,34 kv. m., bei rūsio patalpa R-1/7,42 kv. m.; I. U. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis 1-10/11,55 kv. m., I-11/3,53 kv. m., 1-12/12,79 kv. m., 1-13/9,30 kv. m., bei rūsio patalpa R-3/10,28 kv. m.; 3) Gyvenamojo namo patalpomis 1-3/5,07 kv. m., 1-8/1,67 kv. m., bei rūsio patalpa R-2/6,69 kv. m, R. V. ir I. U. naudojasi bendrai (rūsio patalpa R-2/6,69 kv. m. I. U. naudojasi tik praėjimui į rūsio patalpą R-3/10,28 kv. m.). 2014-07-09 I. U. paprašė savo pažįstamų, kad šie pabetonuotų gyvenamojo namo suskilusias verandos, pažymėtos plane šifru 1-8, sienas, tačiau po 20 minučių nuo darbų pabaigos, atsakovė nugramdė skiedinį nuo ką tik pabetonuotų sienų ir drabstė jį po kiemą, o ieškovei paprašius to nedaryti - ją sumušė. Dėl šio įvykio yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Kauno m. Panemunės Policijos komisariate. Ieškovė I. U. jau du kartus bandė sutvarkyti verandos, pažymėtos plane šifru 1-8, sienas, tačiau atsakovė jau du kartus remonto darbų rezultatą sugadino - nugramdė skiedinį nuo ką tik pabetonuotų sienų ir išdrabstė jį po kiemą ir verandos laiptus. Akivaizdu, kad esant tokiems priešiškiems ieškovės ir atsakovės santykiams būtina nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kad bendraturtės turėtų kuo mažiau bendru patalpų, ir kad liktų kuo mažiau priežasčių konfliktams. Todėl ieškovė teikia patikslintą ieškinį ir patikslina siūlomą naudojimosi namų tvarką taip, kad jai būtų priskirta naudotis verandos 1-8 patalpa, kad ji galėtų verandą suremontuoti. Priskiriant verandos patalpą 1-8 naudotis ieškovei, tiek ieškovė, tiek atsakovė turėtų atskirą įėjimą į namą (ieškovė - patalpą 1-8, atsakovė - patalpa 1-9), ir atsakovės teisės nebūtų pažeistos, kadangi į namo rūsį ji galėtų patekti iš bendrai naudojamos patalpos 1-3. Ieškovė papildomai prašo leisti ieškovei be atsakovės sutikimo atlikti verandos 1-8 remontą, pabetonuojant suskilusias verandos sienas. Nurodo, kad toks remontas yra būtinas, nes veranda 1-8 beveik visiškai „atplyšo" nuo namo sienų, pro skyles šaltis patenka į namo vidų, be to, ieškovė baiminasi, kad veranda, atplyšus nuo pagrindinio statinio, gali sugriūti ir padaryti žalos ne tik namui, bet ir jame gyvenantiems žmonėms. Taip pat ieškovė nurodo, kad nori pagerinti namo būklę bei apšiltinti stogą. Šiam tikslui ji nori išgriauti 2-ame aukšte esančias pertvaras tarp patalpų I-10,1-12 ir palėpės, praplatinant kambarį į palėpės pusę, bei apšiltinti stogą iš vidaus. Dėl šio perplanavimo nežymiai padidėtų antrojo aukšto patalpų plotas, pasidarytų patogesnis priėjimas prie stogo konstrukcijos, tikslu stogą prižiūrėti iš vidaus. Taip pat ieškovė paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso taip pat ir ūkio pastatas 211 m, esantis namų vadoje (duomenys neskelbtini) g. 19, Kaune. Kadangi ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų name lAlb plotas nėra labai didelis, ieškovė planuoja įsirengti prausyklos-skalbyklos patalpas ūkio pastate 2Ilm. Tačiau ūkio pastate nėra vandens, todėl ieškovei būtina nutiesti nuo gyvenamojo namo iki ūkio pastato vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius. Ieškovė gavo iš UAB „Kauno vandenys" 2014-06-04 projektavimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui. Pagal šias sąlygas ir nuotekų tinklų į ūkinį pastatą statybos projektą, atliktą projekto dalies vadovo M. P., visi darbai būtų atlikti ieškovės valdomoje žemės sklypo dalyje. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta ieškovės ir atsakovės 1992-08-19 dienos sutartimi reg. Nr. 5-138, patvirtinta Kauno m. notarės B.Germanavičienės. Ieškovė kreipėsi į atsakovė su prašymu duoti sutikimą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 19, Kaune, stogo šiltinimui ir pertvarų tarp 2-ojo aukšto patalpų I-10, 1-12 ir pastogės išgriovimui ir vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių nuo gyvenamojo namo iki ūkio pastato nutiesimui, tačiau atsakovė laiškų nepriima.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu ir jos atstovas bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo atmesti. Paaiškino, kad ieškovė su atsakove susitarė ir dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos. yra pateiktas teismui su pirminiu ieškiniu. Pagal Žemės sklypo naudojimo tvarkos planą matyti, kad ieškovės naudojamos žemės sklypo dalies riba baigiasi ties ginčo objektu tapusios verandos kampu. Tokia tvarka buvo nustatyta neatsitiktinai, nes ieškovė buvo pradėjusi rengti sau atskirą įėjimą į namą per tą pačią verandą tik iš savo sklypo naudojamos dalies. Tuo metu suplanavus ir pradėjus naujo įėjimo statybą, ieškovė atidėjo numatytus darbus vėlesniam laikui. Atsakovei vis primenant apie būtinumą atskiram įėjimui, ieškovė patvirtindavo savo įsipareigojimus ir žadėdavo užbaigti įrengti atskirą įėjimą, kai tik turės tam pakankamai lėšų. Savo patikslintu ieškiniu ieškovė siekia nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, pagal kurią iki šiol bendrai naudojama patalpa 1-8 (veranda) taptų naudojama tik vienos ieškovės. Atsakovė negali su tuo sutikti dėl šių priežasčių: nustačius tokią tvarką, ieškovės realiai naudojama namo dalis bus didesnė nei jai priklausanti nuosavybės dalis; ieškovė neturi teisės naudotis 1-8 patalpoje įrengtomis įėjimo durimis, nes jos yra atsakovės naudojamoje žemės sklypo dalyje, ir iki šiol naudojosi tik todėl, kad atsakovė leido jai laikinai eiti per jos sklypo dalį, kol ji įsirengs atskirą įėjimą iš savo sklypo dalies pusės; nustačius tokią tvarką, ieškovei bus sudarytos labai sunkios sąlygos eksploatuoti rūsyje esantį kieto kuro katilą -jam reikalingą kurą (malkas, anglis ar briketus) ir pelenus bei šlaką ieškovei tektų gabenti per savo virtuvę, kur gaminamas maistas, ir gyvenamuosius kambarius. Tokia situacija neatitinka higienos reikalavimų, yra nepatogi ir per sunki sveikatos problemų turinčiai ieškovei. 1992 metais nustatytoje gyvenamojo namo naudojimo tvarkoje nebuvo numatyta naudojimosi rūsio patalpomis tvarka. Tačiau atsakovė nesutinka su ieškinio teiginiu, kad nuo 1992 metų ieškovė viena naudojosi patalpa R-3. Tokia patalpa, kaip yra nurodyta kadastrinių matavimų byloje, iš viso nebuvo suformuota - nebuvo plane pažymėtos sienos, einančios nuo kamino iki durų. Toje vietoje stovėjo bendras kieto kuro katilas, vietoje kurio vėliau buvo greta vienas kito pastatyti du atskiri kieto kuro katilai, naudojami ieškovės ir atsakovės. Tik 2009 metais vasarą ieškovė pastatė naują plytų sieną ir suformavo duris į rūsio patalpą R-3. Atsakovė kategoriškai pareiškia, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu paskirti ieškovei vienai naudotis rūsio patalpa R-3, kadangi šia patalpa atsakovė yra priversta naudotis, siekdama užtikrinti tinkamą ir saugią savo kietojo kuro katilo eksploataciją. Priklausomai nuo naudojamo kieto kuro rūšies, atsakovė privalo kas 1-2 savaites valyti dūmtraukį, einantį iš katilo į kaminą. Dėl neteisėtai pastatytos sienos, atsakovė nuolatos susižaloja rankas, nes uždėti dūmtraukio alkūnę yra palikta labai mažai vietos. Dūmtraukį tikrinę priešgaisrinės tarnybos pareigūnai nurodė pastabą, kad dėl netinkamai pastatytos sienos dūmtraukio alkūnė nepakankamai sklandžiai sueina su katilu, ir dėl to yra galimas dūmų nutekėjimas. Taip pat, per neteisėtai ieškovės pastatytą sieną, atsakovė negali prieiti prie sklendės, kuria turi būti reguliuojamas degimo karštis. Jeigu ieškovės geranoriškai nepašalins neteisėtai ir neteisingai pastatytos sienos rūsyje, atsakovė bus priversta kreiptis į teismą dėl įpareigojimo sieną nugriauti ar perstatyti. Be to, ketinant naujai nustatyti naudojimosi rūsiu tvarką, reikalinga atlikti naujus kadastrinius matavimus, kadangi 1992 metų kadastriniuose matavimuose nebuvo atspindėta rūsio patalpa, esanti po veranda (patalpa 1-8). Ši patalpa yra skirta tiesiai iš lauko krauti kietąjį kurą ir jį laikyti. Tai yra reikalinga naudoti tiek ieškovei, tiek ir atsakovei. Kol nėra šios patalpos apskaityta kadastrinių matavimų byloje, tol negalima nustatyti baigtinės naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos. Atsakovė nesutikdama su ieškovės planuojamais atlikti, nors jau pradėtais vykdyti statybos darbais, nesiekia paneigti jos teisės prižiūrėti, tvarkyti ir gerinti jai priklausančią nuosavybę. Tačiau ieškovės tvarkoma nuosavybė priklauso ir atsakovei, todėl jai yra svarbu įsitikinti, ar ieškovės atliekami remonto darbai nepadarys bendram namui didesnės žalos nei naudos. Ieškovės ketinimas apšiltinti namo stogą, o tuo pačiu sumažinti šilumos nuostolius jos naudojamose patalpose, yra iš esmės geras. Tačiau šiltinant seno namo stogą būtina įvertinti stogo dangos laikančiųjų konstrukcijų susidėvėjimą ir atsparumą. Ieškovė nepateikė jokios informacijos apie numatytas panaudoti stogo šiltinimo medžiagas, nėra atlikti skaičiavimai, kiek padidės stogo konstrukcijos apkrova dėl sumontuotų šiltinimo medžiagų. Neatsakingai atliekant stogo šiltinimo darbus gali būti sukurta tokia situacija, kai nuo menkiausios papildomos apkrovos (stipraus vėjo, sniego dangos) stogas gali įlūžti. Atsakovė nebūtų prieštaravusi ieškovės ketinimams pakeisti jos naudojamų patalpų išplanavimą, jei prieš išgriaunant patalpų pertvaras būtų gauta kompetentingo statybos specialisto išvada, kad numatytos griauti pertvaros nėra laikančiosios ir dėl to nesumažės namo stogo dangos stabilumas. Ieškovės argumentai, kad pertvarų griovimui nereikia statybos leidimo ar kitokio administracinės valdžios sutikimo ar įsikišimo, nereiškia, kad atliekami statybos darbai yra saugūs ir neturi įtakos bendro namo būklei. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ketinami atlikti statybos darbai (griaunant pertvaras) nesusilpnins stogo konstrukcijų. Tuo labiau, kad ieškovė teigia tuo pačiu metu šiltinsianti stogą, dėl neišvengiamai padidės stogo svoris ir slėgis į laikančiąsias konstrukcijas. Atsakovė nesutinka su ieškovės kaltinimais, kad ji neleidžia remontuoti gyvenamojo namo verandos (patalpa 1-8). Blogiausia yra tai, kad ieškovė verandos neremontuoja, t.y. nieko nedaro, kad ji nesugriūtų, bet tik maskuoja su laiku besiplečiančius plyšius, kurie yra pavojaus signalas. Verandai yra reikalingas rimtas remontas, kuris prasidėtų nuo kompetentingo specialisto įvertinimų ir rekomendacijų. Be to, verandos remontas turėtų būti susijęs su vis atidėjinėtais ieškovės įsipareigojimais pabaigti įsirengti atskirą įėjimą iš kitos verandos pusės nuo savo naudojamos žemės sklypo dalies. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie ketinamus atlikti statybos darbus susijusius su veranda. Dėl šių priežasčių atsakovė negali sutikti su abstrakčiu reikalavimu „leisti remontuoti verandą". Nėra aišku, kas įeina į tokio reikalavimo turinį, ir nėra jokių garantijų, kad ieškovės įsivaizduojami „remonto darbai" iš tikrųjų gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Bylą nagrinėjant iš esmės atsakovė ir jos atstovas sutiko su ieškovės reikalavimu dėl teisės nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius nuo gyvenamojo namo iki ūkio pastato pripažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) g. 19, Kaune. Ieškovei priklauso 297/596 dalys žemės sklypo ir 41/100 dalis gyvenamojo namo, tuo tarpu atsakovei priklauso 299/596 dalys žemės sklypo ir 59/100 gyveamojo namo (I t., b.l.9, 10). 1992-08-19 notarine sutartimi I. U. ir R. V. susitarė dėl bendrai valdomos nuosavybės naudojimosi tvarkos, t.y. nustatė, kad R. V. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis: 1-1/10,85 kv. m., 1-2/10,34 kv. m., 1-4/9,25 kv. m., 1-5/16,87 kv. m., 1-7/2,57 kv. m., 1-6/3,55 kv. m., 1-9/1,34 kv. m., o I. U. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis 1-10/11,55 kv. m., 1-11/3,53 kv. m., I-12/12,79 kv. m., 1-13/9,30 kv. m (I t., b.l. 14-21). Iš teismui pateikto 1992-07-28 pastatų dalių paskaičiavimo matyti, kad nustačius tokią naudojimosi gyvenamuoju plotu (98,68 kv. m.) tvarką atsakovei teko 58,14 kv. m. kas atitinka 59/100 idealiąsias dalis, ieškovei – 40,54 kv. m. kas atitinka 41/100 idealiąsias dalis (I t., b.l. 85). Šalys taip pat susitarė dėl bendrai valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos (I t., b.l. 22, 23). 2014-06-04 ieškovei UAB „Kauno vandenys“ išdavė projektavimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui į/iš ieškovei priklausančio ūkinio pastato, kuriose nurodyta, kad reikalingas bendrasavininkų susitarimas (I t., b.l. 27). Iš teismui pateikto VĮ „Registrų centras“ pastato dalių skaičiavimo projekto matyti, kad paskyrus ieškovei ir atsakovei atskirai naudotis rūsio patalpomis R3 ir R1 bei nustačius bendrą naudojimą patalpomis R2, 1-3 ir 1-8, ieškovei tektų 44/100, o atsakovei 56/100 (I t., b.l. 62). Ieškovė kelis kartus kreipėsi į atsakovę su pasiūlymais nustatyti naudojimosi tvarką rūsio patalpomis bei veranda, bei prašydama sutikimo leisti jai už savo lėšas remontuoti verandą (I t., b.l. 11, 63). 2014-09-03 atliktos ginčo pastato techninės būklės apžiūros metu nustatyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 19, Kaune, lauko sienų konstrukcijose rūsio ir pirmo aukšto perdangos lygyje, ties langų angomis, atsivėrę vertikalūs, įstriži deformaciniai plyšiai (I t., b.l. 121), priestato konstrukcija atitrūkusi, atsivėręs 10 mm vertikalūs plyšys, kuris jau buvo remontuotas, tarp pastato ir priestato atsivėręs vertikalus plyšys (I t., b.l. 127).

Dėl reikalavimo be atsakovės sutikimo nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius į ūkinį pastatą..

Ieškovė prašė pripažinti ieškovei I. U. teisę be atsakovės R. V. sutikimo namų valdoje (duomenys neskelbtini) g. 19, Kaune, nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius nuo gyvenamojo namo iki ūkio pastato pagal M. P. statybos projektą.

Bylą nagrinėjant iš esmės atsakovė su šiuo reikalavimus sutiko, todėl šis reikalavimas tenkinamas.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti gyvenamojo namo, esančio Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini) g. 19, naudojimosi tvarką tarp bendrasavininkių, pakeičiant ir papildant jau nustatytą tvarką - iki tol bendrai naudotą patalpą verandą 1-8/1,67 kv.m. paskiriant naudotis ieškovei, taip pat nustatant, kad rūsio patalpa R1/7,42 kv.m. naudojasi atsakovė, rūsio patalpa R3/10,28 kv. m. naudojasi ieškovė, o rūsio patalpa R2/6,69 kv. m. šalys naudojasi bendrai.

Ieškovė nurodo, kad tokie pakeitimai reikalingi įteisinti jau nusistovėjusią tarp bendraturčių naudojimosi rūsiu tvarką. Be to ieškovė siekia savo lėšomis suremontuoti griūvančią verandą, o atsakovė su tuo nesutinka, todėl siekiant išspręsti nuolatinius konfliktus tarp bendraturčių, ieškovės nuomone, tikslinga patalpą-verandą 1-8 skirti naudotis vienai ieškovei. Ieškovė nurodo, kad atsakovės teisės nenukentės, kadangi priskiriant verandos patalpą 1-8 naudotis ieškovei, tiek ieškovė, tiek atsakovė turėtų atskirą įėjimą į namą (ieškovė -patalpą 1-8, atsakovė - patalpa 1-9), ir atsakovės teisės nebūtų pažeistos, kadangi į namo rūsį ji galėtų patekti iš bendrai naudojamos patalpos 1-3.

Atsakovė su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodo, kad nustačius tokią tvarką, ieškovės realiai naudojama namo dalis bus didesnė nei jai priklausanti nuosavybės dalis. Be to, nustačius tokią tvarką, ieškovei bus sudarytos labai sunkios sąlygos eksploatuoti rūsyje esantį kieto kuro katilą - jam reikalingą kurą (malkas, anglis ar briketus) ir pelenus bei šlaką ieškovei tektų gabenti per savo virtuvę, kur gaminamas maistas, ir gyvenamuosius kambarius. Nustatant gyvenamuoju namu naudojimosi tvarką turi būti atsižvelgiama į visetą kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje: teisėtumą, adekvatumą dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinę taiką ir proporcingumą, naudojimosi daiktu racionalumą (patogumą) ir efektyvumą, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės valdyba v. G. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2003; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. I. ir kt. v. S. I., bylos Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007; kt.).

Nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatydamas išsiskiria tuo, kad patvirtinamos konkrečios daikto dalys, kuriomis naudosis bendraturčiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dali, kuri jam priskiriama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. P.v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009). Dėl šios priežasties teismas nustatydamas naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką turi užtikrinti bendraturčių interesų pusiausvyrą, kuri pasireiškia siekiu, kad bendraturčiams priskirtos naudotis daikto dalys kuo labiau atitiktų jų bendrosios dalinės nuosavybėje turimas idealiąsias nuosavybės dalis. Kitaip tariant, nustatyta naudojimosi tvarka turi kiek įmanoma labiau atitikti adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų.

Kaip jau minėta 1992-08-19 dienos notariniu sutartimi tarp bendraturčių jau yra nustatyta naudojimosi namo gyvenamosiomis patalpomis tvarka, pagal kurią ginčo patalpa veranda (1-8/1,67 kv. m.) bendrasavininkės naudojasi bendrai, tuo tarpu naudojimosi tvarka rūsio patalpomis nėra nustatyta.

Susipažinus su 1992-08-19 sutartimi nustatyta naudojimosi tvarka, nustatyta, kad kiekvienos iš bendraturčių naudojama namo dalis atitinka jų bendrosios dalinės nuosavybėje turimas idealiąsias nuosavybės dalis, t.y. ieškovei sudaro 0,41 idealiąją dalį arba 40,54 m ploto, atsakovei - 0,59 dalį arba 58,14 m ploto (b.l. 85). Tuo tarpu patvirtinus ieškovės siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ir jai vienai paskyrus naudotis patalpa- veranda 1-8/1,67 kv.m., ieškovei būtų paskirta didesnė naudojimui dalis, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje.

Teismas susipažinęs su rašytine bylos medžiaga, išklausęs šalių paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovė neįrodė būtinybės pakeisti jau 1992-08-19 šalių susitarimu nustatytą naudojimosi patalpa-veranda (1-8/1,67 kv.m.) tvarką, ieškovei paskiriant didesnę, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, dalį. Tuo tarpu atsakovės argumentai, kad nustačius tokią tvarką bus pažeistos jos teisės, laikytini pagrįstais. Susipažinęs su šalių paaiškinimas, teismas nustatė, kad ginčo patalpą-verandą paskyrus naudotis tik ieškovei, atsakovei bus sudarytos apsunkintos sąlygos eksploatuoti rūsyje esantį kieto kuro katilą, nes kurą ir pelenus ieškovei tektų gabenti per gyvenamuosius kambarius. Atmestinas ieškovės argumentas, kad atsakovė gali naudotis kuro anga - kaip nustatyta bylą nagrinėjant iš esmės, prieiti prie šios angos galima tik per ieškovės naudoją žemės sklypo dalį. Teismo nuomone, ieškovės nurodyta būtinybė atlikti verandos remontą, gali būti įgyvendinta ir nepakeitus jau nustatytos naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos.

Kaip jau minėta 1992-08-19 sutartimi naudojimosi tvarka rūsio patalpomis (R1-7,42, R2-6,69, R3 – 10,28) nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad pagal ieškovės siūlomą naudojimosi rūsio patalpomis tvarką, bendrasavininkėms paskiriama naudotis rūsio patalpomis dalis neatitinka jų dalies bendrojoje nuosavybėje. Teismo paskaičiavimu ieškovei tenka gerokai didesnė dalis nei jos turima dalis bendrojoje nuosavybėje (turima dalis 9,99 kv.m., pagal siūlomą tvarką tenkanti – 13,63 kv. m., tuo tarpu atsakovės turima dalis 14,39 kv.m., pagal tvarką – 10,77 kv. m.). Teismas sprendžia, kad siūlomas naudojimosi tvarkos rūsio patalpomis nustatymas tarp šalių kilusių konfliktų neišspręs, kadangi ieškovės prašoma patalpa (R3) yra reikalinga ir atsakovei, nes atsakovė reguliariai privalo patekti į ginčo patalpą siekdama užtikrinti tinkamą savo kuro katilo eksploataciją, akivaizdu, kad ieškovei vienai paskyrus naudotis šia patalpa konflikto situacija tik paaštrėtų.

Vadovaujantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo/pakeitimo atmestinas.

Dėl reikalavimo pripažinti ieškovei teisę be atsakovės sutikimo atlikti gyvenamojo namo remonto darbus.

Ieškovė prašo teismo pripažinti jai teisę be atsakovės R. V. sutikimo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 19, Kaune, stogo šiltinimo darbus, verandos patalpos 1-8 remonto darbus, bei išgriauti pertvaras tarp 2-ojo aukšto patalpų 1-10,1-12 ir palėpės, praplatinant kambarį į palėpės pusę.

Atsakovė nesutikdama su ieškovės reikalavimu nurodo, kad ieškovė nepateikia aiškaus projekto ką ji konkrečiai ketina atlikti ir iš kokių medžiagų, nors sutinka, kad pats ieškovės ketinimas apšiltinti namo stogą, o tuo pačiu sumažinti šilumos nuostolius jos naudojamose patalpose, yra geras. Atsakovė nurodė, kad iš esmės neprieštarauja ieškovės ketinimui pakeisti jos naudojamų patalpų išplanavimą, atsakovė tik baiminasi dėl to, ar dėl išgriautų pertvarų nesumažės namo stogo dangos stabilumas. Atsakovė nurodė, kad verandai yra reikalingas rimtas remontas, todėl ji nepritaria kosmetiniam verandos remontavimui, taip pat nurodo, kad nepateikus jokių įrodymų apie ketinamus atlikti statybos darbus susijusius su veranda ji negali sutikti su abstrakčiu reikalavimu.

Teismas pažymi, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (žemės sklypas, pastatas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, teismas patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, nagrinėjamu atveju – teisę remontuoti bendro daikto dalį, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.

Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos statybos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).

Teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo sutikti su atsakove, kad ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nepateikė atsakovei tinkamos informacijos apie ketinamus atlikti remonto darbus savo naudojamose gyvenamosiose patalpose, išgriaunant pertvaras į palėpę. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą, siekė gauti bendraturtės sutikimą, siuntė jai savo gyvenamų patalpų pertvarkymo projektą (b.l. 24-26). Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės planuojami darbai (pertvarų išardymas ieškovės naudojamose patalpose) riboja, pažeidžia jos teises ir interesus (CPK 178 str.). Teismas pažymi, kad šioje byloje sprendžiama, ar vienas iš bendraturčių pagrįstai atsisako duoti sutikimą kitam bendraturčiui, atlikti nurodytus namo remonto darbus, bet nevertinamas ketinamų atlikti darbų atitiktis įstatymų reikalavimams. Remonto darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams pagal savo kompetenciją vertina atitinkamos kompetentingos institucijos. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo pripažinta teisė be bendrasavininko sutikimo atlikti remonto darbus neatleidžia ieškovės nuo pareigos išpildyti visus kitus privalomus įstatymo reikalavimus bei gauti reikalingus kompetentingų institucijų pritarimus.

Teismas spręsdamas klausimą dėl ieškovės teisės atlikti paprastojo (kosmetinio) remonto darbus patalpoje-verandoje (1-8), sutinka su ieškovės atstovės argumentu, kad atsakovė nepagrįstai neleidžia ieškovei savo lėšomis remontuoti verandos užtaisant atsiradusius trūkimus sienose, pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad verandai reikalingas rimtas kapitalinis remontas, neatima ieškovės teisės (bei pareigos) prižiūrėti ir tvarkyti bendrą daiktą (CK 4.76 str.), todėl ieškovei pripažintina teisė be atsakovės sutikimo atlikti patalpos 1-8/1.67 kv.m. remonto darbus, sutvarkant suskilusias sienas.

Teismas susipažinęs su ieškovės reikalavimu dėl teisės be atsakovės sutikimo atlikti stogo šiltinimo darbus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nėra pateikusi nei teismui nei atsakovui jokio, planuojamų atlikti namo stogo šiltimo darbų, projekto, t.y. nėra tinkamai atskleidusi būsimų darbų sprendinių, apimties, ketinamų naudoti medžiagų ir t.t., įvertindamas tai, kad bendraturčio sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti, laiko pagrįstu atsakovės atsisakymą duoti sutikimą stogo šiltinimo darbams atlikti, kadangi neturėdamas projektinio planuojamų atlikti darbų pasiūlymo, atsakovas (o šiuo atveju ir teismas), negalėjo įvertinti ketinamų atlikti darbų poveikio kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. U. v. E. Ch., bylos Nr. 3K-3-260/2009). Todėl šis reikalavimas atmestinas.

Teismas pažymi, kad LR CK 4.98 str. nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovės reikalavimas, pripažinti nepagrįstu atsakovės atsisakymą duoti sutikimą yra perteklinis, nesukeliantis ieškovei materialinių pasekmių, todėl dėl jo rezoliucinėje sprendimo dalyje nepasisakoma.

Ieškinį tenkinus iš dalies (du iš trijų reikalavimų) iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo tenkintų reikalavimų daliai, t.y. 2/3 dalys žyminio mokesčio, t.y. 83,41 Eur/288 Lt (I t. b.l. 6), bei 182,51 Eur atstovavimo išlaidų (I t., b.l. 148, II t., b.l. 3, CPK 93 str. 2 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 265, 268, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovei I. U., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovės R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo namų valdoje, (duomenys neskelbtini) g. 19, Kaune, nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius nuo gyvenamojo namo 1Alb iki ūkio pastato 2I1m pagal M. P. nuotekų tinklų į ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) g. 19, Kauno m., statybos projektą.

Pripažinti ieškovei I. U., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovės R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo atlikti verandos patalpos 1-8 remonto darbus, sutvarkant suskilusias sienas, bei išgriauti pertvaras tarp 2-ojo aukšto patalpų 1-10,1-12 ir palėpės, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) g. 19, Kaune.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Šalys turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Milda Remeikienė