- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1552-866/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Alropa“
- Atsakovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank P&C Insurance“ AS
- Kategorijos
- 3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), L. R. ir Margaritos Stambrauskaitės apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Alropa“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo bei atsakovo V. J. priešieškinį ieškovei UAB „Alropa“ dėl sumokėto avanso grąžinimo ir rangos darbų kainos sumažinimo, tretysis asmuo „Swedbank P&C Insurance“ AS.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 734,55 Eur skolą ir 170,44 Eur delspinigių, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5,00 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad gavo V. J. žodinį prašymą atvykti apžiūrėti eksploatuojamo sugedusio šildymo katilo, 2016 m. spalio 4 d. atvyko į atsakovo namus ir šildymo katilą apžiūrėjo, nustatė, kad šildymo katilas neveikia dėl įtampos svyravimo metu sugedusių katilo šaldymo modulio ir fazės kontrolės rėlės, minėtas aplinkybes užfiksavo 2016 m. spalio 4 d. avarinio įvykio akte Nr. 62, kartu prie avarinio akto atsakovui buvo pateikta reikalingų atlikti darbų sąmata, kurioje nurodyta reikiamų darbų ir medžiagų suma – 6 734,55 Eur. Atsakovas sutiko su avariniame akte Nr. 62 nurodytų darbų atlikimu ir 2016 m. spalio 27 d. atliko 2 000,00 Eur avansinį mokėjimą. Atsakovas patikino, kad šildymo katilas kartu su namu yra apdraustas ir už remonto paslaugas gedimams pašalinti atsakovui atlygins iš draudiko Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas pagal žalos aktą Nr. TU18912 gauta draudimo išmoka, todėl nesklandumų dėl apmokėjimo nekils. Atlikus šildymo katilo remonto darbus, ieškovas surašė ir pateikė atsakovui apmokėjimui 2016 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ARL000508, kurioje numatyta atsakovui atlikti mokėjimą už darbus pagal darbų aktą Nr. 62 iki 2016 m. lapkričio 30 d., mokėtina už darbus suma – 6 734,55 Eur, atsakovui taip pat buvo pateiktas 2016 m. lapkričio 11 d. atliktų darbų aktas prie avarinio akto Nr. 62, kuriame detalizuoti atlikti darbai, darbų metu naudotos medžiagos bei jų įkainiai. Atsakovas nesumokėjo ieškovui 2016 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos sumos ir liko ieškovui skolingas 4 734,55 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra praleidęs terminą atlikti apmokėjimą iki 2016 m. lapkričio 10 d., ieškovas prašė atlyginti jo patirtus nuostolius dėl laiku negauto apmokėjimo ir priteisti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną įsipareigojimų nevykdymo dieną, kurie už 6 mėnesių laikotarpį sudarytų 170,44 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė sumažinti ieškovo atliktų darbų kainą iki nulio ir priteisti atsakovo ieškovui sumokėtą avansą – 2 000,00 Eur, 5 % metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1 085,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad UAB „VANDESTA“, atstovaujama darbų vadovo A. P., 2006 m. spalio 4 d. paleidimo - derinimo/techninio aptarnavimo sutarties Z06 - Nr. 11 ir 2006 m. spalio 6 d. paleidimo - derinimo/techninio aptarnavimo sutarties pagrindu, gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sumontavo, derino ir paleido Viessmann VITOCAL -343 geoterminę šilumos įrangą. Minėta įmonė 2011 m. spalio 28 d. po bankroto procedūros buvo išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, atsakovo įrangos techninę priežiūrą ir toliau vykdė tas pats asmuo - A. P., tačiau jau kaip ieškovo - uždarosios akcinės bendrovės „ALROPA“ direktorius. 2016 m. prasidėjus šildymo sezonui, atsakovas pastebėjo, kad šildymo įranga tinkamai nebeatlieka savo funkcijos – patalpose oro temperatūra laikosi nepriimtinai žema. Atsakovas, reaguodamas į galimą gedimą telefonu kreipėsi į ieškovo atstovą A. P. dėl gedimo nustatymo ar įrangos sureguliavimo. 2016 m. spalio 4 d. galimo gedimo nustatyti atvykęs ieškovo atstovas A. P. nustatė, kad sugedo geoterminio katilo Viessmann VITOCAL -343 šaldymo modulis ir katilo fazės kontrolės relė, nurodė, kad būtinas šių dalių keitimas naujomis. Atsakovas atsižvelgęs į ieškovo, kaip savo srities specialisto rekomendacijas, sutiko su ieškovo atstovo pasiūlytu įrangos remonto sprendimu, kuris turėjo išspręsti šildymo įrangos gedimus ir atliko 2 000,00 Eur avansinį mokėjimą už planuojamus remonto darbus bei dalių kainas. Atsakovas pažymėjo, kad šildymo įranga gedimo nustatymo metu buvo veikianti, tačiau nepajėgdavo įšildyti gyvenamųjų patalpų iki reikiamos temperatūros, atsakovas sutiko keisti ieškovo nurodytas šildymo įrangos dalis su sąlyga, kad šių dalių keitimas grąžins įrangos funkcionalumą ir įranga vėl veiks pilnu pajėgumu. Ieškovui pakeitus jo nurodytas įrangos dalis į naujas, įrangos veikimo efektyvumas nepasikeitė, ji ir toliau veikė tokiu pačiu režimu kaip anksčiau ir patalpose temperatūra šildymo sezono metu laikėsi nepateisinamai žema – patalpos neįšildavo daugiau kaip iki 12 laipsnių Celsijaus aukščiau nulio. Atsakovas teigė, kad ieškovo pasiūlytas įrangos remonto sprendimas buvo netinkamas (poreikio keisti dalis nebuvo) arba sumontuotos naujos dalys taip pat yra defektuotos, kadangi atliktas remontas ir įrangos dalių keitimas sutarto rezultato nepasiekė. 2016 m. sausio/vasario mėnesį oro temperatūrai nukritus iki tokios ribos, kai įrangos neefektyvumas tapo akivaizdus, atsakovas atsižvelgęs į tai, kad ieškovo atlikti darbai įrangos veikimo nepagerino ir įranga toliau funkcionavo netinkamai (siektinas remonto rezultatas nebuvo pasiektas), telefonu kreipėsi į ieškovą dėl netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo, o vėliau, ieškovui atsisakius šalinti darbų trūkumus ir/arba kitu būdu tinkamai įvykdyti rangos sutartinių santykių pagrindu prisiimtus įsipareigojimus - kreipėsi dėl sumontuotų naujų įrangos dalių išmontavimo bei sumokėto avanso grąžinimo. Ieškovas atsakovo šildymo įrangos nesuremontavo, sumontuotų naujų įrangos dalių taip pat neišsimontavo ir sumokėto avanso negrąžino. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas pats nustatęs įrangos neefektyvumo priežastis pasiūlė remonto sprendimą, kuris, kaip paaiškėjo vėliau - nepasiteisino, ir tokiu būdu susitarimo rezultato nepasiekė, vėlesniais veiksmais ieškovas nesiekė ištaisyti atlikto darbo trūkumus ar nustatyti priežastis dėl kurių šie darbai nepasiekė norimo rezultato ir neperdavęs atsakovui sutarto darbo rezultato, t.y. neįvykdęs vartojimo rangos dalyko, pareikalavo sumokėti už atliktus darbus ir sumontuotas naujas šildymo įrangos dalis. Atsakovo manymu, šildymo įrangos keitimas galimai buvo nereikalingas, kadangi šildymo įrangos dalių keitimas nepakeitė šildymo įrangos veikimo, jos veikimo efektyvumo taip pat nepadidino. Atsakovas teigė, kad ieškovas, pasiūlęs netinkamą remonto būdą, ir dėl to nepasiekęs sutarto rangos darbų rezultato, turėtų prisiimti šią riziką sau ir teisės reikalauti sumokėti rangos darbų kainą neturi, ieškovui kyla pareiga arba pašalinti minėtus rangos darbų trūkumus arba grąžinti sumokėtą rangos darbų kainos dalį. Darbų rezultatas nebuvo pasiektas, atitinkamai nebuvo ir negalėjo būti perduotas, o tai patvirtinantis dokumentas taip pat nebuvo pasirašytas nei vienos iš šalių, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti sumokėti už darbus. Nurodo, kad šildymo įrangos neefektyvumas po atlikto remonto yra užslėptas trūkumas, atsakovas savarankiškai galėjo priėmimo metu įvertinti darbų kokybės ir nustatyti, ar darbų rezultatas buvo pasiektas dėl darbų atlikimo metu buvusių šiltų oro sąlygų. 2017 m. sausio/vasario mėnesį lauko oro temperatūrai nukritus ir įrangos trūkumams tapus akivaizdžiais, atsakovas nedelsdamas apie tai ieškovą informavo telefonu, ieškovas apžiūrėti įrangos atvyko 2017 m. balandžio 18 d., ir pradžioje rodęs iniciatyvą šalinti trūkumus, vėliau tai atlikti atsisakė. Teigia, kad ieškovui atlikus šildymo įrangos remontą, įrangos veikimas nepasikeitė, naudoti jos pagal paskirtį nėra galima, kadangi temperatūra gyvenamosiose patalpose nepakyla daugiau kaip iki 12 laipsnių Celsijaus aukščiau nulio (šaltuoju metų laiku), dėl ko atlikti darbai laikytini nekokybiškais. Atsakovo lūkesčiai ieškovui buvo aiškiai išreikšti - atsakovas išsikvietė ieškovą dėl neefektyviai ir netinkamai veikiančios šildymo įrangos, atsakovo ieškovui suformuota užduotis (siektinas darbų rezultatas) buvo - atlikti tokius remonto darbus, kurie išspręstų įrangos neefektyvumo problemas ir įranga vėl veiktų taip, kaip ji turi veikti. Ieškovas savarankiškai parinkęs įrangos remonto būdą siektino rezultato nepasiekė, įsipareigojimų, kylančių iš vartojimo rangos sutartinių santykių neįvykdė ir neturi teisės reikalauti sumokėti už netinkamai atliktus darbus, priešingai, turi pareigą ištaisyti su akivaizdžiais trūkumais atliktus darbus.
3. Ieškovas atsiliepime su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad, nors atsakovas nurodo, kad pretenzijas dėl darbų kokybės yra reiškęs anksčiau, tačiau kartu su priešieškiniu nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, atsakovas pateikia susirašinėjimą su UAB „Viessmann“ atstovu, tačiau ne su ieškovu. Taip pat nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad šildymo įrangos neefektyvumas po atlikto remonto yra užslėptas trūkumas, nes yra pridėti dokumentai patvirtinantys darbų atlikimą ir perdavimą (PVM sąskaita faktūra ir darbų priėmimo perdavimo aktas), atsakovas šiuos darbus yra priėmęs, kadangi šiuos dokumentus yra pateikęs draudimo bendrovei apmokėti, jei darbai būtų nepriimti, draudimo bendrovė nebūtų apmokėjusi pateiktos sąskaitos. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad UAB „Alropa“ buvo įsipareigojusi atlikti katilo remontą, bet ne modernizuoti atsakovo šildymo sistemą, kaip yra nurodoma priešieškinyje, atsakovas kreipėsi į ieškovą prašydamas suremontuoti neveikiantį esamą katilą Viessmann (duomenys neskelbtini)343, šiuos darbus ieškovas atliko ir suremontavo katilą, kuris veikė visą žiemos sezoną. 2017 m. balandžio 18 d. ieškovas atvyko pas atsakovą su Viessmann atstovu R. A., atliko remonto bei automatikos kokybės nustatymą, sudarytame akte konstatuota, kad katilas veikia kokybiškai pagal savo nustatytus parametrus, minėtą aktą atsakovas pasirašė, todėl laikytina, kad darbų priėmimas atitinka CK 6.662 str. nuostatas. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad faktinis darbų priėmimas įvyko 2016 m. lapkričio 11 d., t. y. užbaigus ieškovui darbus, pažymėjo, kad visos šildymo sistemos modernizavimas ir atnaujinimas nebuvo užsakymo objektu, ką patvirtina ne tik pats užsakymas, bet ir draudimo bendrovės apmokėta sąskaita, modernizavimas ir atnaujinimas, jeigu to pageidauja užsakovas – nėra draudiminis įvykis už kurį draudimo bendrovė būtų sumokėjusi draudiminę išmoką, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą atsakovo poziciją laikyti nepagrįsta. Ieškovas taip pat nurodė, kad paslėptais darbų trūkumais laikytini trūkumai, kurie nėra akivaizdūs ir negalėjo būti pastebėti be specialaus tyrimo darbų priėmimo metu, nagrinėjamu atveju su Viessmann atstovu darbų priėmimo-perdavimo metu buvo atliktas remonto bei automatikos kokybės nustatymas, kuris patvirtina, kad atsakovas priėmimo-perdavimo metu galėjo visiškai įvertinti priimamus darbus, atsakovas faktiškai darbais naudojosi visą šildymo sezoną iki pasirašant ir patvirtinant bandymų vietoje atliktų darbų kokybę, tai patvirtina, kad atsakovas visapusiškai galėjo įsitikinti darbų priimtinumu bei pateikti pretenziją dėl darbų kokybės, jeigu tokie būtų. Nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo paties darbų akte patvirtintas aplinkybes, todėl priešieškiniu pareikšti reikalavimai visiškai nepagrįsti, po atliktų darbų praėjo beveik dveji metai, todėl bet kokie ginčo metu nustatyti duomenys apie šildymo katilo funkcionalumą negalėtų būti laikomi tinkamu įrodymu, paneigiančiu darbų perdavimo metu atliktų darbų kokybiškumą. Ieškovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą priešieškinyje pareikštiems reikalavimams, netaikius ieškinio senaties, priešieškinį atmesti pilna apimtimi.
4. Teismo posėdyje ieškovo atstovai palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti. Ieškovo atstovas A. P. paaiškino, kad 2016 m. gegužės mėnesį atsakovas kreipėsi dėl keisto (garsaus) katilo darbo, prašė sutvarkyti neveikiantį katilą, 2016 m. rudenį jis nuvyko į atsakovo būstą, nustatė, kad dėl įtampos svyravimų sugedo katilo šaldymo modulio ir fazės kontrolės rėlės, buvo surašytas avarinis aktas, laukta atsakymo iš draudimo bendrovės, kai jis buvo gautas, skubos tvarka buvo atlikti darbai. Ieškovo atstovas taip pat paaiškino, kad 2016 m. pabaigoje - 2017 m. pradžioje atsakovas pareiškė pretenziją dėl katilo darbo, sakė, kad šalta, katilas neveikia tinkamai, sunaudoja daug elektros energijos, 2017 m. balandžio mėnesį buvo atlikta apžiūra, kurioje dalyvavo Viessmann atstovas ir nustatė, kad katilas veikia tinkamai, atsakovas klausė, ką galima dar padaryti, ieškovo atstovas paaiškino, kad galimai pablogėjo sienų, langų izoliacija, siūlė atlikti termovizijos nuotraukos studiją, pateikti elektros energijos sąnaudų duomenis, kurių analizė leistų nustatyti, kada sistema veikia geriau, kada – blogiau, tačiau tokių veiksmų atsakovas neatliko.
Atsiliepimas
5. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad šildymo katilui veikiant pilnu pajėgumu patalpos įšildavo tik iki 12 laipsnių, atvažiavęs ieškovo atstovas pakeitė agregatą, kuris nebuvo neveikiantis, tokius veiksmus ieškovas atliko specialiai – siekdamas gauti užmokestį už darbą, po remonto darbų patalpų šildymo efektyvumas nepasikeitė. Atsakovas taip pat paaiškino, kad namą pirko 2007 m. su esančia šildymo sistema, žino, kad katilas įrengtas ne pagal projektą, nes trūksta galingumo bei gręžinio apimties, pripažino, kad jau beveik 10 metų katilas veikia netinkamai, atsakovas daugiau nei 10 metų už elektrą, sunaudojamą katilo veikimui, moka 3-4 kartus daugiau. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis yra verslininkas, dažnai gyvena Ispanijoje, į kitus asmenis dėl šildymo sistemos modernizavimo nesikreipė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 2 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui UAB „ALROPA“ iš atsakovo V. J., 4 734, 55 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2018 m. liepos 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 022,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, priešieškinį teismas atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas į bylą pateikė 2016 m. spalio 4 d. avarinio įvykio aktą Nr. 62, kuriame nurodyta, kad komisija, sudaryta iš užsakovo (savininko) V. J., šildymo įrenginių specialisto A. P. atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos apžiūrą ir nustatė avarijos priežastis – šildymo sistema neveikia, sugedo geoterminio katilo Viessmann (duomenys neskelbtini) šaldymo modulis ir katilo fazes kontrolės rėlė, priežastis – elektros įtampos svyravimas, sistema netinkama eksploatacijai, būtinas sugedusios dalies keitimas, tik pakeitus detalę įmanoma paleisti šildymo įrangą ir nustatyti kitų sistemos komponentų būklę; komisijos sprendimas – atlikti šilumos siurblio sugedusių dalių keitimą, remonto darbų sąrašas ir vertė išdėstyta avarinio akto priede. 2016 m. spalio 27 d. atsakovas pervedė ieškovui 2 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – avansinis mokėjimas pagal Aktą Nr. 62. 2016 m. lapkričio 10 d. ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ALR 000508 6 734,55 Eur sumai už pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 prie avarinio akto Nr. 62 atliktus darbus, mokėjimo terminas – 2016 m. lapkričio 30 d. Atliktų darbų akte Nr. 1 prie avarinio akto nurodyti atklikti darbai ir jiems atlikti panaudotos medžiagos, bendra darbų vertė – 6 734,55 Eur.
Šalies argumentai
8. Teismas nustatė, kad ieškovas įrodinėjo, jog tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl šildymo katilo remonto, ieškovas darbus atliko tinkamai, todėl atsakovas privalo už juos sumokėti. Atsakovas teigė, kad jis pateikė prašymą ieškovui dėl namo šildymo sistemos modernizavimo, ieškovui atlikus geoterminio katilo remonto darbus situacija nepakito, šalto sezono metu temperatūra name nepakyla daugiau nei iki 12 laipsnių, todėl laikytina, kad ieškovas nepasiekė darbų rezultato, tai yra neatliko darbų, kurie išspręstų šildymo įrangos neefektyvumo problemas ir įranga vėl veiktų taip, kaip ji turi veikti, todėl atsakovas neturi pareigos apmokėti už atliktus darbus, ieškovas privalo grąžinti atsakovo sumokėtą avansą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nustatė, jog teismo posėdyje ieškovo atstovas A. P. paaiškino, kad 2016 m. gegužės mėnesį atsakovas kreipėsi dėl keisto (garsaus) katilo darbo, prašė sutvarkyti neveikiantį katilą, 2016 m. rudenį jis nuvyko į atsakovo būstą, nustatė, kad dėl įtampos svyravimų yra sugedęs šildymo katilo šaldymo modulis, pasiūlė pastarąjį pakeisti, atsakovas sutiko, todėl buvo surašytas avarinis aktas, laukta atsakymo iš draudimo bendrovės, kai jis buvo gautas, skubos tvarka buvo atlikti darbai. Ieškovo atstovas taip pat paaiškino, kad 2016 m. pabaigoje - 2017 m. pradžioje atsakovas pareiškė pretenziją dėl katilo darbo, sakė, kad katilas neveikia kaip reikia, neįšildo tinkamai patalpų, sunaudoja daug elektros energijos, 2017 m. balandžio mėnesį atlikta apžiūra, kurioje dalyvavo Viessmann atstovas ir nustatyta, kad katilas veikia tinkamai, atsakovas klausė, ką galima dar padaryti, ieškovo atstovas paaiškino, kad galimai pablogėjo sienų, langų izoliacija, siūlė atlikti termovizijos nuotraukos studiją, pateikti elektros sąnaudų duomenis, kurių analizė leistų įvertinti, kada sistema veikia geriau, kada – blogiau, tačiau tokių veiksmų atsakovas neatliko. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad katilui veikiant visu pajėgumu patalpos įšildavo tik iki 12 laipsnių, atvažiavęs ieškovo atstovas pakeitė agregatą, kuris nebuvo neveikiantis. Atsakovas taip pat paaiškino, kad namą pirko 2007 m. su esančia šildymo sistema, žino, kad katilas įrengtas ne pagal projektą, nes trūksta galingumo bei gręžinio apimties, pripažino, kad jau beveik 10 metų katilas veikia netinkamai, atsakovas daugiau nei 10 metų už elektrą, sunaudojamą katilo veikimui, moka 3-4 kartus daugiau. Teismas pažymėjo, kad ieškovo paaiškinimus apie tai, kad tarp šalių buvo sudaryta šildymo katilo remonto darbų sutartis patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – atsakovo 2016 m. spalio 27 d. 2 000 Eur atliktas avansinis mokėjimas ieškovui, kurio pagrindu nurodytas aktas Nr. 62. Pastarajame įvardintas komisijos, susidedančios iš atsakovo ir ieškovo atstovo sprendimas atlikti šilumos siurblio sugedusių dalių keitimą. 2017 m. gegužės 15 d. ieškovo atstovo elektroniniame laiške atsakovui nurodoma, kad buvo siūloma pakeisti katilą nauju, bet atsakovas nusprendė atlikti katilo dalių remontą. Tretysis asmuo „Swedbank P&C Insurance“ AS atsiliepime nurodė, kad atsakovas jį informavo apie tai, jog dėl įtampos svyravimų elektros tinkle sugedo šildymo katilas Viessmann VITOCAL. Iš atsakovo elektroninio laiško ieškovui matyti, kad draudimo išmokai gauti atsakovas turėjo pateikti defektinį aktą iš remonto įmonės. Byloje yra įrodymai, kad draudimo bendrovė pripažino įvykį draudiminiu ir sumokėjo draudimo išmoką. Įvertinęs paminėtų įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl atsakovo name sumontuotos geoterminės šilumos įrangos remonto darbų, pagal kurią ieškovas pasiūlė bei atsakovas sutiko, kad būtų atliktas geoterminio katilo Viessmann (duomenys neskelbtini) sugedusių dalių keitimas.
10. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai, jog jis pakvietė ieškovą dėl neefektyviai ir netinkamai veikiančios šildymo sistemos bei suformulavo užduotį (siektiną darbų rezultatą) atlikti tokius remonto darbus, kurie išspręstų įrangos neefektyvumo problemas, taigi, siekė atlikti šildymo sistemos modernizavimą, atmestini kaip neįrodyti, nes tokių paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Teismo vertinimu, paminėti atsakovo paaiškinimai, be to, yra neįtikinami - įprastai šildymo įrangos (sistemos) neefektyvumo problemų nustatymas reikalauja papildomų duomenų, kuriuos ieškovas siūlė pateikti, tačiau atsakovas to nepadarė, teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad jau beveik 10 metų šildymo sistema veikia netinkamai, ji įrengta ne pagal projektą, trūksta įrenginio galingumo ir gręžinio apimties, taigi, atsakovui žinomi galimi sisteminai šildymo sistemos trūkumai ir neefektyvaus veikimo priežastis, teismo posėdyje atsakovas taip pat paaiškino, kad dėl sistemos efektyvumo problemos sprendimo nesikreipė į kitus subjektus, siekdamas rasti optimaliausią sprendimą, kas yra įprasta sprendžiant dėl šildymo sistemos efektyvumo, jos tobulinimo ar keitimo. Atsakovo į bylą pateiktame 2017 m. liepos 11 d. UAB „Ekokodas“ apžiūros akte nurodoma, kad su turimu siurbliu patenkinti šilumos poreikių neįmanoma, todėl 10 metų neefektyviai ir neekonomiškai dirbusį ir sugedusį 8-KW agregatą reikėtų keisti į 12-15 kW, o šilumos šaltiniui papildomai išgręžti dar 2 gręžinius po 80 m. gylio. Atsakovo paaiškinimai, kad jau beveik 10 metų katilas veikė netinkamai, naudojo daug elektros, neįšildydavo patalpų iki reikiamos temperatūros įrodo, kad atsakovui buvo žinoma apie sistemos neefektyvumą, tačiau 2016 m. rudenį jis sutiko su ieškovo siūlomais remonto darbais, esamo geoterminio katilo dalių keitimu. Byloje yra UAB „Viesmann“ atstovo R. A. 2017 m. balandžio 18 d. elektroninis laiškas, kuriame siūloma atsiųsti elektros energijos sąnaudų išrašą už du metus, nurodoma, kad apie tai buvo kalbėta susitikus, tačiau įrodymų, kad tokie duomenys buvo pateikti, atsakovas nepateikė. Teismas nurodė, kad atsakovo nurodomos aplinkybės dėl siekio, kad ieškovas atliktų tokius remonto darbus, kurie išspręstų įrangos neefektyvumo problemas, nėra patvirtintos kitais byloje esančiais įrodymais, todėl laikytinos neįrodytomis. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą manyti, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl esamo geoterminio katilo remonto darbų. Byloje nustačius, kad ieškovas atsakovo užsakymu atliko katilo remonto darbus, konstatuota, kad atsakovas turi pareigą už juos sumokėti. Byloje esantis 2017 m. balandžio 18 d. atliktų darbų aktas, liudytojo R. A. parodymai, 2018 m. spalio 13 d. UAB „Viesmann“ informacinis raštas patvirtina, kad šilumos siurblys dirba pagal nustatytus parametrus, taigi, tinkamai. Įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus dėl tinkamai atliktų remonto darbų, atsakovas nepateikė. Atsakovo į bylą pateiktas 2017 m. liepos 11 d. UAB „Ekokodas“ apžiūros aktas įrodo ne ieškovo atliktų remonto darbų trūkumus, bet patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę dėl šildymo sistemos neefektyvumo priežasčių. Tai, kad ieškovo surašytame darbų perdavimo akte nėra atsakovo parašo savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovas darbų nepriėmė ar neturi pareigos už juos apmokėti, nes atsakovas naudojasi ieškovo darbų rezultatu, pateikė ieškovo surašytą darbų aktą bei sąskaitą faktūrą draudimo įmonei draudimo išmokai gauti. Minėtos aplinkybės pakankamos konstatuoti, kad atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus, kurių trūkumų jis šioje byloje neįrodė. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinio reikalavimas dėl nesumokėtos 4 734,55 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo patenkintas visiškai, priešieškinio reikalavimas dėl ieškovo atliktų darbų kainos sumažinimo iki nulio ir sumokėto avanso grąžinimo atmestas kaip nepagrįstas.
11. Teismas nurodė, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 170, 44 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 6 mėn. laikotarpį po 0,02 proc. už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną nuo skolos sumos, t.y. nuo 4 734,55 Eur. Teismo vertinimu, ieškovas ieškinyje nenurodė faktinių aplinkybių, kurių pagrindu prašo priteisti 0,02 procento dydžio delspinigius, todėl teismas šį reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo (Vilniaus rajono rūmai) 2019 m. sausio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-334-892/2019 ir priimti naują sprendimą, kuriuo: atmesti UAB „Alropa“ ieškinį V. J. dėl skolos priteisimo, tenkinti V. J. priešieškinį UAB „Alropa“ ir sumažinti UAB „Alropą“ atliktų darbų kainą iki nulio bei priteisti iš UAB „Alropa“ V. J. naudai sumokėtą avansą – 2 000 Eur bei 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, prijungti pridedamus įrodymus prie civilinės bylos medžiagos; jei teismas laikytų, kad V. J. praleido senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl darbų kainos sumažinimo, šį terminą atnaujinti.
13. Nurodo, kad ieškovas yra tarptautinėje rinkoje veikianti įmonė užsiimanti šildymo sistemų gamyba. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas, prieš įvykdydamas vartojimo rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus neįvykdė visos eilės jam, kaip verslininkui bei stipresnei sutarties šaliai, priskirtų pareigų: neįsitikino šildymo sistemos dalies (katilo) remonto reikalingumu; nepatikrino, ar minėtame katile yra esminė problema, ar kitoje šildymo sistemos vietoje; būdamas savo srities profesionalas, nesuteikė vartotojui informacijos dėl visų įmanomų problemos sprendimo būdų; neprašė iš vartotojo jokių duomenų netinkamai veikiančios įrangos netinkamo veikimo priežasčiai nustatyti; keitė detalę katile, žadėdamas vartotojui, kad viskas bus tvarkoje; netyrė katilo veikimo sutrikimo priežasties, netikrino pakeistos detalės gedimo laipsnio ir funkcionalumo ant stendo, tai yra, ar detalė tinkama naudoti, ar ji sugedusi, nors turėjo tam visas galimybes (pvz., Vokietijoje gamykloje) (ką neigė ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu, bet ką patvirtino Viessmann atstovas bylos nagrinėjimo metu) ir katilas tiek iki ieškovo remonto, tiek po jo veikė taip pat, ką pripažino ir pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu (kad jam atvykus katilas veikė); jei nežinojo, kaip išspręsti problemą, aiškiai to neidentifikavo bei neapsiūlė kreiptis į kitus specialistus; nepateikė pasirašyti sutarties dėl paslaugų atlikimo; efektyviai nereagavo į atsakovo indikuojamos problemos (netinkamas patalpų šildymas - dažniausiai šaltuoju sezono metu laikosi apie 12 laipsnių šilumos, t.y. patalpos neįšildomos, iš esmės visą laiką laikosi nurodyta temperatūra), taip pat po remonto nereagavo, kad išspręsti susiklosčiusią situaciją; nesutiko pagal atsakovo iki bylos bei bylos nagrinėjimo metu pateiktą reikalavimą išmontuoti detalę ir šalis grąžinti į pradinę padėtį, nors tai atlikti neturėjo sudaryti jokių sunkumų.
14. Pažymi, kad vartotojas nežino, kaip veikia šildymo sistemos, ką reikalinga jose daryti ar nedaryti, kokios gali būti gedimo ar netinkamo veikimo priežastys. Vartotojas, kreipęsis į profesionalų tos srities verslininką, pasitiki jo patirtimi bei kompetencija bei patarimais, problemos sprendimo siūlymais. Šiuo gi atveju ieškovas, atsakovui jį iškvietus dėl problemos - žemos temperatūros namo patalpose (taigi netinkamai bei neefektyviai veikiančios įrangos), pasiūlė problemos sprendimą - atsakovo name esančios šildymo sistemos dalies - katilo - šaldymo modulio bei fazės kontrolės relės pakeitimą - tačiau tai neišsprendė problemos iš esmės - šildymo katilo veikla nepagerėjo - naudojama daug elektros energijos bei temperatūra patalpose šaltuoju metų laiku dažniausiai apie 12 laipsnių Celsijaus, kas neatitinka net minimalaus 18 laipsnių reikalavimo, taigi katilo veikimo efektyvumas nepadidėjo. Katilas kaip veikė iki detalės pakeitimo (funkcionavo), taip veikia ir dabar, kas reiškia, jog minėtos detalės keisti nereikėjo. Atsakovas niekada neprašė modernizuoti jo name esančios šildymo sistemos.
15. Nurodo, kad ieškovas tiesiog pakeitė brangią detalę, kurios keisti nereikėjo ir reikalauja sumokėti reikšmingas lėšų sumas, nors vartojimo rangos darbų rezultatas nepasiektas - katilo veikimas nėra efektyvus - atsakovo name visuomet šalta. Atsakovas yra įsitikinęs, kad nurodytos detalės katile nereikėjo keisti, o ieškovas tiesiog siekė daryti jo praktikuojamos schemos verslą, taip darant apyvartas bei pelnantis vartotojų sąskaita bei nesąžiningai praturtėti. Nurodo, kad nesuprantama, kad faktai, jog atsakovas galimai yra (ar buvo) verslininkas (nors apie tai byloje net nėra jokių duomenų) ar turi gyvenimiškos patirties, gali vartotojo statusą paversti specifiniu ar sumenkinti jo statusą. Nurodytos aplinkybės neturi jokio sąsajumo su asmens galimu suvokimu apie šildymo sistemas ar pasitikėjimui verslininku, kurio veiklos sritis tai yra bei kuris nevykdo savo pareigų siūlomais sprendimais.
16. Nurodo, kad teismas vertino byloje pateiktus įrodymus: 2016 m. spalio 4 d. avarinio įvykio aktą, 2016 m. spalio 27 d. atsakovo ieškovui pervestus 2 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta - avansinis mokėjimas pagal Aktą Nr. 62; 2016 m. lapkričio 10 d. ieškovo išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą Nr. ALR 000508 6 734,55 Eur sumai už pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 prie avarinio akto Nr. 62 atliktus darbus, mokėjimo terminas - 2016 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akte Nr. 1 prie avarinio akto nurodyti atlikti darbai ir jiems atlikti panaudotos medžiagos, bendra darbų vertė – 6 734,55 Eur; 2017 m. gegužės 15 d. ieškovo elektroninį laišką atsakovui, kuriame nurodoma, kad buvo siūloma pakeisti katilą nauju, bet atsakovas nusprendė atlikti katilo dalių remontą; Viessmann atstovo R. A. 2017 m. balandžio 18 d. elektroninį laišką, kuriame siūloma atsiųsti elektros energijos sąnaudų išrašą už du metus; duomenis, kad draudimo bendrovė, gavusi dėl katilo defektinį aktą iš remonto įmonės, įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudimo išmoką; ieškovo atstovo A. P. bei atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu dėl katilo veikimo, jo remonto bei situacijos po remonto, atsakovo reikštų pretenzijų; 2017 m. liepos 11 d. UAB „Ekokodas“ apžiūros aktą, kuriame nurodoma, kad su turimu siurbliu patenkinti šilumos poreikių neįmanoma, todėl 10 metų neefektyviai ir neekonomiškai dirbusį ir sugedusį 8-KW agregatą reikėtų keisti į 12-15 kW, o šilumos šaltiniui papildomai išgręžti dar 2 gręžinius po 80 m. gylio; 2017 m. balandžio 18 d. atliktų darbų aktą, liudytojo R. A. parodymus; 2018 m. spalio 13 d. UAB „Viessmann“ informacinį raštą.
17. Teigia, kad teismas iš esmės palaikė ieškovo argumentus, kad šalys sutarė dėl katilo remonto (darbai buvo atlikti tinkamai) bei atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovui atlikus geoterminio katilo remonto darbus situacija nepakito, šalto sezono metu temperatūra name nepakyla daugiau nei iki 12 laipsnių, ieškovas nepasiekė darbų rezultato, tai yra neatliko darbų, kurie išspręstų šildymo įrangos neefektyvumo problemas ir įranga vėl veiktų taip, kaip ji turi veikti.
18. Mano, kad teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, kadangi pasikeitus atsakovo atstovui ir pranešus, jog šis negalės dalyvauti teismo posėdyje dėl užimtumo, teismas 2018 m. gruodžio 12 d. išnagrinėjo bylą iš esmės nors atsakovas ne kartą teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo atidėti nagrinėjimą, nes negali pats teisiškai apsiginti nuo pareikšto ieškinio.
19. Apeliantas nurodo, kad ieškovas nepasiekė darbų rezultato - užtikrinti katilo tinkamą veikimą (efektyvumą apšildant patalpas). Atsakovas nėra skolingas ieškovui. Darbų kaina mažintina iki nulio bei atsakovui grąžintinas sumokėtas avansas. Šioje byloje ieškovas yra pareiškęs atsakovui ieškinio reikalavimą dėl 4 734,55 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo, o atsakovas ieškovui reikalavimą dėl ieškovo atliktų darbų kainos sumažinimo iki nulio bei ieškovo atsakovo naudai sumokėto avanso - 2 000 Eur - priteisimo. Nurodo, kad ieškovas neįsitikino šildymo sistemos dalies (katilo) remonto reikalingumu; nepatikrino, ar minėtame katile yra esminė problema, ar kitoje šildymo sistemos vietoje; būdamas savo srities profesionalas, nesuteikė vartotojui informacijos dėl visų įmanomų problemos sprendimo būdų; neprašė iš vartotojo jokių duomenų netinkamai veikiančios įrangos netinkamo veikimo priežasčiai nustatyti; keitė detalę katile, žadėdami vartotojui, kad viskas bus tvarkoje; netyrė katilo veikimo sutrikimo priežasties, netikrino pakeistos detalės gedimo laipsnio ir funkcionalumo ant stendo, tai yra, ar detalė tinkama naudoti, ar ji sugedusi, nors turėjo tam visas galimybes (pvz., Vokietijoje gamykloje) (ką neigė ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu, bet ką patvirtino Viessmann atstovas bylos nagrinėjimo metu) ir katilas tiek iki ieškovo remonto, tiek po jo veikė taip pat, ką pripažino ir pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu (kad katilas atvykus veikė); jei nežinojo, kaip išspręsti problemą, aiškiai to neidentifikavo bei neapsiūlė kreiptis į kitus specialistus; nepateikė pasirašyti sutarties dėl paslaugų atlikimo; efektyviai nereagavo į Atsakovo indikuojamos problemos (netinkamas patalpų šildymas - dažniausiai šaltuoju sezono metu laikosi apie 12 laipsnių šilumos, t.y. patalpos neįšildomos, iš esmės visą laiką laikosi nurodyta temperatūra), taip pat po remonto nereagavo, kad išspręsti susiklosčiusią situaciją, nesutiko pagal atsakovo iki bylos bei byloje pateiktą reikalavimą išmontuoti detalę ir šalis grąžinti į pradinę padėtį, nors tai atlikti neturėjo sudaryti jokių sunkumų.
20. Nurodo, kad ieškovas neišsprendė katilo veikimo problemos - patalpų nešildymo. Vartotojo lūkestis ieškovui buvo aiškiai nurodytas - tinkamas Katilo funkcionavimas, šildant patalpas iki reikiamos temperatūros. Taigi atsakovas neturi pareigos sumokėti ieškovui už darbą. Pažymi, kad ieškovas, atsakovui jį iškvietus dėl problemos - žemos temperatūros namo patalpose (taigi netinkamai bei neefektyviai veikiančios įrangos), pasiūlė problemos sprendimą - atsakovo name esančios šildymo sistemos dalies - katilo - šaldymo modulio bei fazės kontrolės rėlės pakeitimą - tačiau tai neišsprendė problemos iš esmės - šildymo katilo veikla nepagerėjo (katilo veiklos rodikliai nepasikeitė) - naudojama daug elektros energijos bei temperatūra patalpose šaltuoju metų laiku laikosi dažniausiai apie 12 laipsnių Celsijaus, kas neatitinka net minimalaus 18 laipsnių reikalavimo, taigi katilo veikimo efektyvumas nepadidėjo. 2017 m. balandžio mėnesį su Viessmann atstovu atliktas katilo veiklos rodiklių patikrinimas nėra palaikantis ieškovo poziciją įrodymas, kadangi katilas kaip veikė iki detalės pakeitimo (funkcionavo), taip veikia ir dabar, kas reiškia, jog minėtos detalės keisti nereikėjo.
21. Mano, kad nepagrįsti ir sprendime nurodyti argumentai, kad faktas, jog atsakovas gavo draudimo išmoką laikytina viena iš aplinkybių, leidžiančių tenkinti ieškinį. Kaip atsakovas yra nurodęs, jis pasirengęs sumokėti už tinkamai atliktus darbus, kuriais pasiekiamas rezultatas. Šiuo atveju, tenkinus nepagrįstą ieškinį, susiklosto situacija, kad atsakovas vėl turės kviesti ieškoti problemos, galbūt keisti ieškovo įmontuotą detalę ir antrą kartą mokėti už problemos sprendimą. Atsakovas negavo jokios naudos ir neturi už ką mokėti.
Žemesnės instancijos teismas
22. Be to, atsakovo poziciją byloje patvirtina ir jo pateiktas UAB „Ekokodas“ 2017 m. liepos 11 d. apžiūros aktas Nr. 0711. Teismas netinkamai vertino šį įrodymą, kaip neva tai patvirtinantį ieškovo poziciją, kad atsakovas žinojo apie sistemines šildymo sistemos problemas. Priešingai, šis įrodymas būtent ir patvirtina, kad ieškovo atlikti darbai objektyviai negalėjo išspręsti įrangos efektyvumo problemų, taigi buvo visiškai nereikalingi. Minėtas specialisto aktas buvo gautas jau gerokai po ieškovo atliktų darbų, taigi jame nurodytos aplinkybės negalėjo būti atsakovui, kaip vartotojui, žinomos iki ieškovo pasiūlytų ir atliktų darbų 2016 m. pabaigoje. Mano, kad jos galėjo būti žinomos ar numanomos ieškovui, tačiau jis, neskaidriai pateikdamas informaciją, priėmė sprendimą atlikti darbus, kurių visiškai atsakovui nereikėjo.
23. Atsakovas tik 2017 m. sausio - vasario mėnesiais pastebėjo šiuos trūkumus (juos galima pastebėti, tik kai lauke kurį laiką laikosi žema temperatūra). Atsakovas nuosekliai reiškė pretenzijas dėl darbų rezultato nepasiekimo, ką pripažino ieškovas bylos nagrinėjimo metu ir ką patvirtino tiek ieškovo su Viessmann atstovu apsilankymas 2017 m. balandžio mėnesį objekte, tiek atsakovo 2017 m. rugpjūčio 4 d. pretenzija.
24. Atsakovas apie ieškovo atsisakymą vykdyti jo teisėtus reikalavimus dėl užsakovo pagal vartojimo rangos sutartį teisių gynimo galutinai suprato po 2017 m. rugpjūčio 18 d., gavus rašytinį atsisakymą tenkinti pretenzijas. 2018 m. rugpjūčio 28 d. priešieškinis buvo pareikštas nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino (minėtas 2017 m. rugpjūčio 18 d. ieškovo atsakymas gautas po nurodytos datos). Visgi, jei teismas laikytų, kad jis yra praleistas, prašo atnaujinti senaties terminą dėl svarbių priežasčių - jis galimai praleistas (jei taip būtų) nedaug, atsakovas yra vartotojo statusą turintis asmuo, niekada nebuvo atsisakęs savo teisių gynimo, reguliariai reiškė pretenzijas ieškovui. Atsakovo teisių gynimas atitiktų ir teisingumo bei sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
25. Atsiliepimu UAB „Alropa“ prašo neprijungti naujų rašytinių įrodymų, apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
26. Nurodo, kad ieškovas ir atsakovas susitarė, kad ieškovas atliks šildymo katilo Viessmann (duomenys neskelbtini)343 remonto darbus, nurodytus 2016 m. spalio 4 d. avarinio įvykio akto Nr. 62 Priede Nr. 1 pateiktą darbų aktą, o atsakovas atitinkamai atsiskaitys pagal darbų akte nurodytus įkainius. Atsakovas 2016 m. spalio 27 d. atliko avansinį mokėjimą pagal avarinio įvykio aktą Nr. 62 ir tuo patvirtino, kad numatomi atlikti darbai, naudotinos medžiagos bei darbų kaina atsakovui yra priimtini. Ieškovas 2016 m. lapkričio mėn. atliko visus darbus, dėl kurių ieškovas ir atsakovas susitarė bei kurie buvo nurodyti Priede Nr. 1 prie atliktų darbų akto Nr. 62, ir atsakovui pateikė 2016 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ARL000508, kurioje numatyta atsakovui atlikti mokėjimą už atliktus darbus iki 2016 m. lapkričio 30 d.
27. Pažymima, kad buvo atlikti tie darbai, kurie buvo reikalingi užtikrinti šildymo katilo veikimą. Būtent tokį tikslą nurodė ir pats atsakovas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad atsakovas nenurodė ieškovui, kad reikalingi atlikti šildymo sistemos modernizavimo darbai ar iš viso yra reikalingi šildymo sistemos remonto ar modernizavimo darbai. Be kita ko atsakovas kreipėsi nurodydamas, kad įvykis yra draudiminis, todėl svarbu darbus ir jų įkainius suderinti su trečiuoju asmeniu. Akivaizdu, kad šildymo sistemos modernizavimas nėra draudiminis įvykis ir atsakovas siekė būtent šildymo katilo remonto darbų atlikimo, skirtingai nei nurodė bylos nagrinėjimu metu. Priešingu atveju, atsakovas nebūtų kreipęsis į draudiką dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ar skubaus ir neatidėliotino darbų atlikimo bei būtų nepritaręs darbų akte Nr. 62 nurodytų darbų atlikimui.
Atsiliepimas
28. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė: „Atsakovas sutiko keisti ieškovo nurodytas šildymo įrangos dalis su sąlyga, kad šių dalių keitimas grąžins įrangos funkcionalumą ir įranga vėl veiks pilnu pajėgumu.“ Taigi pats atsakovas patvirtino, kad ieškovui buvo suformuotas tikslas atstatyti šildymo katilo funkcionalumą, o ne modernizuoti šildymo sistemą ją pagerinant, t. y. ne sukurti šildymo sistemos funkcionalumą, kuris būtų pranašesnis nei iki katilo gedimo.
29. Atsakovas jau daugiau kaip dešimt metų sėkmingai naudojosi šildymo sistema. Tuo atveju, jeigu šildymo sistema netenkino atsakovo poreikių, nesuprantama kodėl nebuvo siekiama jos keisti visą šį laikotarpį. Atkreipė dėmesį, kad namas yra gyvenamasis, todėl atsakovas neabejotinai būtų kreipęsis dėl sistemos trūkumų šalinimo į rangovus anksčiau, jeigu tokie sistemos trūkumai būtų atsiradę nuo sistemos įrengimo. Be kita ko, atsakovas į bylą pateikė 2017 m. liepos 11 d. UAB „Ekokodas“ apžiūros aktą, kuris surašytas jau ieškovui pareikalavus apmokėjimo ir kilus tarp šalių ginčui. Teigia, jog akivaizdu, kad į ieškovą buvo kreiptasi ne dėl sistemos bendro neefektyvumo, bet dėl konkretaus gedimo ir jo padarinių šalinimo, todėl buvo atlikti būtent gedimo šalinimo, o ne šildymo sistemos efektyvinimo darbai.
30. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovas neturėjo galimybės įvertinti ieškovo siūlomų sprendinių, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas žinojo, kad šildymo sistema įrengta ne pagal projektą, trūksta įrenginio galingumo ir gręžinio apimties, taigi, atsakovui žinomi galimi sisteminai šildymo sistemos trūkumai ir neefektyvaus veikimo priežastis, teismo posėdyje atsakovas taip pat paaiškino, kad dėl sistemos efektyvumo problemos sprendimo nesikreipė į kitus subjektus, siekdamas rasti optimaliausią sprendimą, kas yra įprasta sprendžiant dėl šildymo sistemos efektyvumo, jos tobulinimo ar keitimo.
31. Nustačius, kad ieškovas atsakovo užsakymu atliko katilo remonto darbus, atsakovas turi pareigą už juos sumokėti. Byloje esantis 2017 m. balandžio 18 d. atliktų darbų aktas, liudytojo R. A. parodymai, 2018 m. spalio 13 d. UAB „Viesmann“ informacinis raštas patvirtina, kad šilumos siurblys dirba pagal nustatytus parametrus, taigi, tinkamai
32. Atsakovo į bylą pateiktas 2017 m. liepos 11 d. UAB „Ekokodas“ apžiūros aktas įrodo ne ieškovo atliktų remonto darbų trūkumus, bet patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę dėl šildymo sistemos neefektyvumo priežasčių. Tai, kad ieškovo surašytame darbų perdavimo akte nėra atsakovo parašo savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovas darbų nepriėmė ar neturi pareigos už juos apmokėti, nes atsakovas naudojasi ieškovo darbų rezultatu, pateikė ieškovo surašytą darbų aktą bei sąskaitą faktūrą draudimo įmonei draudimo išmokai gauti.
33. Teigia, kad kaip matoma iš teismo byloje nustatytų aplinkybių, įranga veikia pilnu pajėgumu po ieškovo atliktų darbų. Tai, kad atsakovas dabar nurodo, jog įranga iš esmės netenkina atsakovo ir jis pageidautų įrangos su kitokiais funkciniais parametrais nei turima įranga, nesuponuoja, kad ieškovo darbai buvo atlikti netinkamai arba neatlikti.
34. Atsakovas, siekdamas išvengti darbų apmokėjimo ieškovui, klaidina teismą dėl to, kokių rezultatų buvo siekiama atliktais darbais. 2016 m. spalio 4 d. avarinio įvykio aktas Nr. 62 patvirtina, kad darbai buvo siekiama atstatyti esamos įrangos funkcionalumą, o ne tokį funkcionalumą pagerinti kas reikštų įrangos modernizavimą. Taigi tikslai, kurie buvo suformuoti, Ieškovo buvo pasiekti. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui buvo suformuotas tikslas būtent suremontuoti šildymo katilą, o ne efektyvinti šildymo sistemą, todėl ieškovas įrodė atsakovo nurodytus remonto tikslus ir pasiektus tinkamus rezultatus.
Atsiliepimas
35. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo ne visas aplinkybes, kurios lėmė teismo sprendimą neatidėti bylos nagrinėjimo dėl atsakovo atstovo nedalyvavimo. Teigia, kad atsakovas dar 2019 m. lapkričio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, nes nutraukė teisinių paslaugų sutartį su savo teisiniu atstovu ir sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu G. D., kuris atstovaus atsakovą byloje. Atsakovas nurodė, kad atstovas negalėjo atvykti į teismo posėdį, todėl prašo, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, siekiant užtikrinti tinkamą jo atstovavimą. Teismas tenkino šį atsakovo prašymą ir paskyrė teismo posėdį 2019 m. gruodžio 12 d. prašydamas informuoti teismą apie posėdžio datos tinkamumą atsakovo atstovui per 3 kalendorines dienas. Nei atsakovas nei jo atstovas per nurodytą terminą teismo neinformavo, kad posėdžio data būtų netinkama. Maža to, atsakovo atstovas tik likus 1 dienai iki suplanuoto teismo posėdžio datos, buvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsakovo atstovo užimtumu.
36. Atsakovas savo teise būti atstovaujamu teisinio atstovo nesinaudojo operatyviai. Be kita ko, į teismo posėdį antrą kartą buvo atvykęs liudytojas, todėl teismo posėdžio atidėjimas pažeistų ne tik ieškovo, bet ir kitų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus. Taip pat teismas aiškiai nurodė, kad bylos nagrinėjimo atidėjimas prieštarautų proceso operatyvumo principui, sąžiningumo ir protingumo principams. Pažymėta, kad atstovo užimtumas kitose bylose nėra svarbi priežastis atidėti teismo posėdį.
37. Teisė į gynybą yra subjektinė teisė, kuri realizuojama tam tikra tvarka, suderinama su tų teisių paskirtimi, nevaržant kitų asmenų teisių ar nedarant asmenims žalos. Ilgas bylos nagrinėjimas, nors ir visapusiškas, visada pažeidžia žmogaus teises ir toks procesas negali būti vadinamas tinkamu. Nurodo, kad kartu su apeliaciniu skundu atsakovas teismui pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo anksčiau pateikti teismui. Teikiami teismui nauji įrodymai yra 2017 m. rugpjūčio 4 d. ir 2017 m. rugpjūčio 18 d., todėl akivaizdu, kad šie dokumentai galėjo būti teismui pateikti anksčiau.
38. Pažymima, kad visos šildymo sistemos modernizavimas ir atnaujinimas nebuvo užsakymo objektas, ką patvirtina ne tik pats užsakymas, bet ir pačios draudimo bendrovės apmokėta sąskaita. Modernizavimas ir atnaujinimas, jeigu to pageidauja užsakovas – nėra draudiminis įvykis už kurį draudimo bendrovė būtų sumokėjusi draudiminę išmoką, todėl atsakovo teiginiai yra daugiau negu absurdiški. Ieškovo nuomone, atsakovas sąmoningai teismui teikia klaidinančią informaciją ir tai vertina tik kaip gynybinę poziciją, kuria siekiama bet kokiomis priemonėmis išvengti prievolės atlikti mokėjimą už ieškovo atliktus darbus. Atsakovo reikalavimas dėl darbų kainos sumažinimo iki nulio prieštarauja šalių susitarimui ir teisiniam reguliavimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
39. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo
40. Apeliantas prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus – V. J. 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštą – pretenziją ieškovui UAB „Alropa“. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apelianto prašomi prijungti prie bylos nauji duomenys pateikti nesavalaikiai bei į tai, kad naujų įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, atsisako priimti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl atsakovo teisių į teisinę gynybą teisminiame procese užtikrinimo
41. Kaip vieną iš argumentų, kuriuo grindžiamas apeliacinis skundas apeliantas nurodė tai, kad buvo pažeista jo teisė būti tinkamai atstovaujamu, kadangi informavus teismą, jog atsakovo atstovas negalės dalyvauti 2018 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje, teismas į tai neatsižvelgė ir išnagrinėjo bylą iš esmės.
42. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Nagrinėjamu atveju teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovas byloje naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis su kuriuo 2019 m. spalio 26 d. duomenimis atstovavimo teisiniai santykiai nutrūko. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio metu atsakovas prašė atidėti teismo posėdį, kadangi jis nori naudotis profesionalaus teisininko paslaugomis. Šį prašymą teismas patenkino ir atidėjo teismo posėdį iki 2018 m. gruodžio 12 d. 10.00 val., įpareigojant atsakovą pranešti per 3 dienas, jeigu data jo pasirinktam advokatui netinka. Taigi šie duomenys patvirtina, kad atsakovui buvo ne tik sudaryta galimybė pasirūpinti atstovavimu, bet ir galimybė informuoti dėl paskirtos posėdžio datos tinkamumo.
43. CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, šalys turi ir kitas šiame Kodekse ir kituose įstatymuose numatytas procesines pareigas.
44. Atsakovas pranešimą apie tai, jog jo pasirinktas atstovas negalės dalyvauti teismo posėdyje pateikė 2019 m. gruodžio 11 d., t. y. viena diena iki 2019 m. gruodžio 12 d. paskirto teismo posėdžio. Be kita ko, pagal bylos duomenis matyti, kad atstovavimo sutartį atsakovas su advokatu sudarė tik 2019 m. gruodžio 10 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui po posėdžio, kuris atidėtas dėl atsakovo prašymo turėti tinkamą atstovą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi atsakovui buvo žinoma posėdžio data, jis turėjo pakankamai laiko pasirinkti atstovą, kuris galės dalyvauti numatytame teismo posėdyje, todėl atstovavimo sutarties sudarymas iki posėdžio likus dviem dienoms, teismo vertinimu, neatitinka sąžiningo naudojimosi procesine teise bei proceso operatyvumo principo, todėl atsakovo argumentai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl teismo sprendimo (ne) pagrįstumo
45. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus regiono Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 2 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta iš dalies patenkinti ieškovo ieškinį ir priteisti ieškovui UAB „ALROPA“ iš atsakovo V. J. 4 734,55 Eur skolą.
46. Ieškovas kildino reikalavimą iš rangos teisinių santykių. Į bylą pateiktas 2016 m. spalio 4 d. avarinio įvykio aktas Nr. 62, kuriame nurodyta, kad komisija, sudaryta iš užsakovo (savininko) V. J., šildymo įrenginių specialisto A. P. atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos apžiūrą ir nustatė avarijos priežastis – šildymo sistema neveikia, sugedo geoterminio katilo Viessmann (duomenys neskelbtini) šaldymo modulis ir katilo fazes kontrolės rėlė, priežastis – elektros įtampos svyravimas, sistema netinkama eksploatacijai, būtinas sugedusios dalies keitimas, tik pakeitus detalę įmanoma paleisti šildymo įrangą ir nustatyti kitų sistemos komponentų būklę; komisijos sprendimas – atlikti šilumos siurblio sugedusių dalių keitimą, remonto darbų sąrašas ir vertė išdėstyta avarinio akto priede.
47. 2016 m. spalio 27 d. atsakovas pervedė ieškovui 2 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – avansinis mokėjimas pagal Aktą Nr. 62. 2016 m. lapkričio 10 d. ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ALR 000508 6 734,55 Eur sumai pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 prie avarinio akto Nr. 62 atliktus darbus, mokėjimo terminas – 2016 m. lapkričio 30 d. Atliktų darbų akte Nr. 1 prie avarinio akto nurodyti atklikti darbai ir jiems atlikti panaudotos medžiagos, bendra darbų vertė – 6 734,55 Eur, ieškiniu ieškovas prašė priteiti likusią 4 734,55 Eur skolą su kuria atsakovas nesutiko bei priešieškiniu prašė sumažinti darbų kainą iki nulio bei priteisti atsakovui 2 000 Eur avansą, kurį jis sumokėjo ieškovui. Atsakovas teigė, kad jis pateikė prašymą ieškovui dėl namo šildymo sistemos modernizavimo, ieškovui atlikus geoterminio katilo remonto darbus situacija nepakito, šalto sezono metu temperatūra name nepakyla daugiau nei iki 12 laipsnių, todėl laikytina, kad ieškovas nepasiekė darbų rezultato, tai yra neatliko darbų, kurie išspręstų šildymo įrangos neefektyvumo problemas ir įranga vėl veiktų taip, kaip ji turi veikti, todėl atsakovas neturi pareigos apmokėti už atliktus darbus, ieškovas privalo grąžinti atsakovo sumokėtą avansą.
48. CK 6.672 straipsnis nustato, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (1 dalis). Vartojimo rangos sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (2 dalis).
49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, kai konstatuojamas teisinis pagrindas statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį, jai taikomos CK 6.672–6.680 straipsnių normos, reglamentuojančios vartojimo rangą. Statybos rangos vartojimo sutarčiai turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus, reglamentuojančio rangą, 1–3 skirsnių „Bendrosios nuostatos“, „Vartojimo ranga“ ir „Statybos ranga“ normos. Esant šių normų konkurencijai, t. y. joms skirtingai reglamentuojant užsakovo ir rangovo santykius, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681–6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Santykiams, kurių nurodytos „Vartojimo rangos“ skirsnio normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei „Statybos rangos“ normos, – skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
50. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.
51. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ginčo šalys nesudarė rašytinės vartojimo rangos sutarties. Kaip minėta pagal į bylą pateiktą 2016 m. spalio 4 d. avarinio įvykio aktą Nr. 62 matyti, kad buvo nustatyta, jog atlikta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)., šildymo sistemos apžiūra ir nustatyta avarijos priežastis. Nustatyta, kad šildymo sistema neveikia. Sugedo geoterminio katilo Viessmann (duomenys neskelbtini) šaldymo modulis ir katilo fazės kontrolės rėlė. Priežastis – dėl elektros įvado įtampos svyravimo. Šildymo sistema netinkama eksploatacijai. Būtinas sugedusios dalies keitimas. Tik pakeitus detalę įmanoma paleisti šildymo įrangą ir nustatyti kitų sistemos komponentų būklę. Akte nurodoma, kad komisijos sprendimas – atlikti šilumos siurblio sugedusių dalių keitimą. Remonto darbų sąrašas ir vertė išdėstyti avarinio akto priede. Aktą pasirašė – savininkas V. J. bei ieškovo UAB „Alropa“ direktorius A. P., kuris yra ir šildymo įrenginių VIESSMAN specialistas.
52. Kasacinio teismo praktikoje pateikiamas išaiškinimas, jog teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie būtini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
53. Atliktų darbų akte prie avarinio įvykio akto Nr. 62, nurodyti atlikti darbai ir jų vertė, kuri yra 6 734, 55 Eur. Nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovas yra sumokėjęs 2 000 Eur avansą. Likusi neapmokėta suma - 4 734,55 Eur. Atsakovas neneigia, jog minėtus darbus ieškovas atliko, tačiau nurodo, kad darbai nebuvo reikalingi bei patalpos iki šiol nėra šildomos tinkamai, t. y. atlikti darbai situacijos nepagerino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai, kad atsakovo teigimu, patalpos neįšyla, nepaneigia, jog šildymo sistemos remonto darbai buvo atlikti, patalpų įšilimą įtakoja ne tik šildymo sistemos techninė būklė, tačiau ir sienų šiluminė varža, patalpos dydis bei kitos aplinkybės. Pažymėtina, kad į bylą pateiktame 2017 m. liepos 11 d. UAB „Ekokodas“ apžiūros akte nurodoma, jog su turimu siurbliu patenkinti šilumos poreikių neįmanoma, todėl 10 metų neefektyviai ir neekonomiškai dirbusį ir sugedusį 8-KW agregatą reikėtų keisti į 12-15 kW, o šilumos šaltiniui papildomai išgręžti dar 2 gręžinius po 80 m. gylio. Byloje yra UAB „Viesmann“ atstovo R. A. 2017 m. balandžio 18 d. elektroninis laiškas, kuriame siūloma atsiųsti elektros energijos sąnaudų išrašą už du metus, nurodoma, kad apie tai buvo kalbėta susitikus, tačiau įrodymų, kad tokie duomenys buvo pateikti, atsakovas nepateikė. Be kita ko, byloje apskritai nėra duomenų, jog patalpos neįšyla iki minimalios higienos normose nurodytos gyvenamųjų patalpų temperatūros. Byloje esantis 2018 m. spalio 13 d. UAB „Viesmann“ informacinis raštas patvirtina, kad šilumos siurblys dirba pagal nustatytus parametrus.
54. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo tenkinti priešieškinį ir sumažinti UAB „Alropa“ atliktų darbų kainą iki nulio bei priteisti iš UAB „Alropa“ V. J. naudai sumokėtą avansą – 2 000 Eur bei 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo atitinkamai sumažinti darbų kainą. Priešieškinį atsakovas grindė apeliuodamas į tas pačias aplinkybes, jog net ir atlikus įrangos remonto darbus, patalpos neįšyla iki pageidaujamos temperatūros. Prie priešieškinio atsakovas pateikė 2006 metų techninio paleidimo ir derinimo sutartis, pagal kurių sąlygas matyti, jog garantiniai terminai šildymo sistemos įrangai pasibaigę ir šie rašytiniai įrodymai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs.
55. Apibendrinant pažymėtina, kad pagal nustatytas aplinkybes ieškovas šildymo sistemos remonto darbus atliko, tą patvirtina byloje esantis 2017 m. balandžio 18 d. atliktų darbų aktas, kuris taip pat pasirašytas ir atsakovo. Aplinkybių pagrindžiančių, kad šildymo sistemos remonto darbai atlikti netinkamai atsakovas neįrodė, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas dalį kainos už darbus yra sumokėjęs (2 000 Eur), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo likusią sumą, kuri sudaro - 4 734,55 Eur bei pagrįstai netenkino atsakovo priešieškinio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
56. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina 580 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).
57. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „ALROPA“, į. k. 122236011, iš atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 580 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.