- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-02
- Bylos Nr.
- e2-334-892/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01996-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- UAB „Alropa“
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank P&C Insurance“ AS
- Kategorijos
- 2.6.18.2Vartojimo ranga
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja I. P.
dalyvaujant ieškovo atstovams advokatei J. R. Puškorienei, A. P.
atsakovui V. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Alropa“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo bei atsakovo V. J. priešieškinį ieškovei UAB „Alropa“ dėl sumokėto avanso grąžinimo ir rangos darbų kainos sumažinimo, tretysis asmuo „Swedbank P&C Insurance“ AS,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 734,55 Eur skolą ir 170,44 Eur delspinigių, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5,00 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad gavo V. J. žodinį prašymą atvykti apžiūrėti eksploatuojamo sugedusio šildymo katilo, 2016-10-04 atvyko į atsakovo namus ir šildymo katilą apžiūrėjo, nustatė, kad šildymo katilas neveikia dėl įtampos svyravimo metu sugedusių katilo šaldymo modulio ir fazės kontrolės rėlės, minėtas aplinkybes užfiksavo 2016-10-04 avarinio įvykio akte Nr. 62, kartu prie avarinio akto atsakovui buvo pateikta reikalingų atlikti darbų sąmata, kurioje nurodyta reikiamų darbų ir medžiagų suma – 6 734,55 Eur. Atsakovas sutiko su avariniame akte Nr. 62 nurodytų darbų atlikimu ir 2016-10-27 atliko 2 000,00 Eur avansinį mokėjimą. Atsakovas patikino, kad šildymo katilas kartu su namu yra apdraustas ir už remonto paslaugas gedimams pašalinti atsakovui atlygins iš draudiko Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas pagal žalos aktą Nr. TU18912 gauta draudimo išmoka, todėl nesklandumų dėl apmokėjimo nekils. Atlikus šildymo katilo remonto darbus, ieškovas surašė ir pateikė atsakovui apmokėjimui 2016-11-10 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ARL000508, kurioje numatyta atsakovui atlikti mokėjimą už darbus pagal darbų aktą Nr. 62 iki 2016-11-30, mokėtina už darbus suma – 6 734,55 Eur, atsakovui taip pat buvo pateiktas 2016-11-11 atliktų darbų aktas prie avarinio akto Nr. 62, kuriame detalizuoti atlikti darbai, darbų metu naudotos medžiagos bei jų įkainiai. Atsakovas nesumokėjo ieškovui 2016-11-10 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos sumos ir liko ieškovui skolingas 4 734,55 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra praleidęs terminą atlikti apmokėjimą iki 2016-11-10, ieškovas prašė atlyginti jo patirtus nuostolius dėl laiku negauto apmokėjimo ir priteisti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną įsipareigojimų nevykdymo dieną, kurie už 6 mėnesių laikotarpį sudarytų 170,44 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė sumažinti ieškovo atliktų darbų kainą iki nulio ir priteisti atsakovo Ieškovui sumokėtą avansą – 2 000,00 Eur, 5 % metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1 085,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad UAB „VANDESTA“, atstovaujama darbų vadovo A. P., 2006 m. spalio 4 d. paleidimo - derinimo/techninio aptarnavimo sutarties Z06 - Nr. 11 ir 2006 m. spalio 6 d. paleidimo - derinimo/techninio aptarnavimo sutarties pagrindu, gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sumontavo, derino ir paleido VIESSMAN Vitocal-343 geoterminę šilumos įrangą. Minėta įmonė 2011 m. spalio 28 d. po bankroto procedūros buvo išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, atsakovo įrangos techninę priežiūrą ir toliau vykdė tas pats asmuo - A. P., tačiau jau kaip ieškovo - uždarosios akcinės bendrovės „ALROPA“ direktorius. 2016 m. prasidėjus šildymo sezonui, atsakovas pastebėjo, kad šildymo įranga tinkamai nebeatlieka savo funkcijos - patalpose oro temperatūra laikosi nepriimtinai žema. Atsakovas, reaguodamas į galimą gedimą telefonu kreipėsi į ieškovo atstovą A. P. dėl gedimo nustatymo ar įrangos sureguliavimo. 2016 m. spalio 4 d. galimo gedimo nustatyti atvykęs Ieškovo atstovas A. P. nustatė, kad sugedo geoterminio katilo VIESSMAN Vitocal-343 šaldymo modulis ir katilo fazės kontrolės relė, nurodė, kad būtinas šių dalių keitimas naujomis. Atsakovas atsižvelgęs į ieškovo, kaip savo srities specialisto rekomendacijas, sutiko su ieškovo atstovo pasiūlytu įrangos remonto sprendimu, kuris turėjo išspręsti šildymo įrangos gedimus ir atliko 2 000,00 Eur avansinį mokėjimą už planuojamus remonto darbus bei dalių kainas. Atsakovas pažymėjo, kad šildymo įranga gedimo nustatymo metu buvo veikianti, tačiau nepajėgdavo įšildyti gyvenamųjų patalpų iki reikiamos temperatūros, atsakovas sutiko keisti ieškovo nurodytas šildymo įrangos dalis su sąlyga, kad šių dalių keitimas grąžins įrangos funkcionalumą ir įranga vėl veiks pilnu pajėgumu. Ieškovui pakeitus jo nurodytas įrangos dalis į naujas, įrangos veikimo efektyvumas nepasikeitė, ji ir toliau veikė tokiu pačiu režimu kaip anksčiau ir patalpose temperatūra šildymo sezono metu laikėsi nepateisinamai žema - patalpos neįšildavo daugiau kaip iki 12 laipsnių Celsijaus aukščiau nulio. Atsakovas teigė, kad ieškovo pasiūlytas įrangos remonto sprendimas buvo netinkamas (poreikio keisti dalis nebuvo) arba sumontuotos naujos dalys taip pat yra defektuotos, kadangi atliktas remontas ir įrangos dalių keitimas sutarto rezultato nepasiekė. 2016 m. sausio/vasario mėnesį oro temperatūrai nukritus iki tokios ribos, kai įrangos neefektyvumas tapo akivaizdus, atsakovas atsižvelgęs į tai, kad ieškovo atlikti darbai įrangos veikimo nepagerino ir įranga toliau funkcionavo netinkamai (siektinas remonto rezultatas nebuvo pasiektas), telefonu kreipėsi į ieškovą dėl netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo, o vėliau, ieškovui atsisakius šalinti darbų trūkumus ir/arba kitu būdu tinkamai įvykdyti rangos sutartinių santykių pagrindu prisiimtus įsipareigojimus - kreipėsi dėl sumontuotų naujų įrangos dalių išmontavimo bei sumokėto avanso grąžinimo. Ieškovas atsakovo šildymo įrangos nesuremontavo, sumontuotų naujų įrangos dalių taip pat neišsimontavo ir sumokėto avanso negrąžino. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas pats nustatęs įrangos neefektyvumo priežastis pasiūlė remonto sprendimą, kuris, kaip paaiškėjo vėliau - nepasiteisino, ir tokiu būdu susitarimo rezultato nepasiekė, vėlesniais veiksmais ieškovas nesiekė ištaisyti atlikto darbo trūkumus ar nustatyti priežastis dėl kurių šie darbai nepasiekė norimo rezultato ir neperdavęs atsakovui sutarto darbo rezultato, t.y. neįvykdęs vartojimo rangos dalyko, pareikalavo sumokėti už atliktus darbus ir sumontuotas naujas šildymo įrangos dalis. Atsakovo manymu, šildymo įrangos keitimas galimai buvo nereikalingas, kadangi šildymo įrangos dalių keitimas nepakeitė šildymo įrangos veikimo, jos veikimo efektyvumo taip pat nepadidino. Atsakovas teigė, kad ieškovas, pasiūlęs netinkamą remonto būdą, ir dėl to nepasiekęs sutarto rangos darbų rezultato, turėtų prisiimti šią riziką sau ir teisės reikalauti sumokėti rangos darbų kainą neturi, ieškovui kyla pareiga arba pašalinti minėtus rangos darbų trūkumus arba grąžinti sumokėtą rangos darbų kainos dalį. CK 6.662 straipsnio 1 dalis numato, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų arba su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus. CK 6.676 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Šiuo konkrečiu atveju darbų rezultatas nebuvo pasiektas, atitinkamai nebuvo ir negalėjo būti perduotas, o tai patvirtinantis dokumentas taip pat nebuvo pasirašytas nei vienos iš šalių, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti sumokėti už darbus. CK 6.662 straipsnio 4 dalis numato, kad užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Šildymo įrangos neefektyvumas po atlikto remonto yra užslėptas trūkumas, atsakovas savarankiškai galėjo priėmimo metu įvertinti darbų kokybės ir nustatyti, ar darbų rezultatas buvo pasiektas dėl darbų atlikimo metu buvusių šiltų oro sąlygų. 2017 m. sausio/vasario mėnesį lauko oro temperatūrai nukritus ir įrangos trūkumams tapus akivaizdžiais, atsakovas nedelsdamas apie tai ieškovą informavo telefonu, ieškovas apžiūrėti įrangos atvyko 2017 m. balandžio 18 d., ir pradžioje rodęs iniciatyvą šalinti trūkumus, vėliau tai atlikti atsisakė. Vadovaujantis CK 6.663 straipsnio 1 dalimi, ieškovo darbų kokybė turėjo atitikti įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, o darbo rezultatas turėjo būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą, tačiau ieškovui atlikus šildymo įrangos remontą, įrangos veikimas nepasikeitė, naudoti jos pagal paskirtį nėra galima, kadangi temperatūra gyvenamosiose patalpose nepakyla daugiau kaip iki 12 laipsnių Celsijaus aukščiau nulio (šaltuoju metų laiku), dėl ko atlikti darbai laikytini nekokybiškais. CK 6.228¹⁴ straipsnio 1 dalis numato, kad verslininkas privalo grąžinti vartotojui sumokėtą prekės kainą, pakeisti, sutaisyti prekę ar kitaip pašalinti paslaugos trūkumus, kai prekė ar paslauga neatitinka numatytų sąlygų ar reikalavimų, kurie susiję su paslauga. Atsakovo lūkesčiai ieškovui buvo aiškiai išreikšti - atsakovas išsikvietė ieškovą dėl neefektyviai ir netinkamai veikiančios šildymo įrangos, atsakovo ieškovui suformuota užduotis (siektinas darbų rezultatas) buvo - atlikti tokius remonto darbus, kurie išspręstų įrangos neefektyvumo problemas ir įranga vėl veiktų taip, kaip ji turi veikti. Ieškovas savarankiškai parinkęs įrangos remonto būdą siektino rezultato nepasiekė, įsipareigojimų, kylančių iš vartojimo rangos sutartinių santykių neįvykdė ir neturi teisės reikalauti sumokėti už netinkamai atliktus darbus, priešingai, turi pareigą ištaisyti su akivaizdžiais trūkumais atliktus darbus.
3. Ieškovas atsiliepime su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad, nors atsakovas nurodo, kad pretenzijas dėl darbų kokybės yra reiškęs anksčiau, tačiau kartu su priešieškiniu nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, atsakovas pateikia susirašinėjimą su UAB „Viessmann“ atstovu, tačiau ne su ieškovu. Taip pat nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad šildymo įrangos neefektyvumas po atlikto remonto yra užslėptas trūkumas, nes ieškinio yra pridėti dokumentai patvirtinantys darbų atlikimą ir perdavimą (PVM sąskaita faktūra ir darbų priėmimo perdavimo aktas), atsakovas šiuos darbus yra priėmęs, kadangi šiuos dokumentus yra pateikęs draudimo bendrovei apmokėti, jei darbų būtų nepriimti, draudimo bendrovė nebūtų apmokėjusi pateiktos sąskaitos. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad UAB „Alropa“ buvo įsipareigojusi atlikti katilo remontą, bet ne modernizuoti atsakovo šildymo sistemą, kaip yra nurodoma priešieškinyje, atsakovas kreipėsi į ieškovą prašydamas suremontuoti neveikiantį esamą katilą Viessmann VITOCAL 200/343, šiuos darbus ieškovas atliko ir suremontavo katilą, kuris veikė visą žiemos sezoną. 2017-04-18 ieškovas atvyko pas atsakovą su Viessmann atstovu R. A., atliko remonto bei automatikos kokybės nustatymą, sudarytame akte konstatuota, kad katilas veikia kokybiškai pagal savo nustatytus parametrus, minėtą aktą atsakovas pasirašė, todėl laikytina, kad darbų priėmimas atitinka CK 6.662 str. nuostatas. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad faktinis darbų priėmimas įvyko 2016-11-11, t. y. užbaigus ieškovui darbus, pažymėjo, kad visos šildymo sistemos modernizavimas ir atnaujinimas nebuvo užsakymo objektu, ką patvirtina ne tik pats užsakymas, bet ir draudimo bendrovės apmokėta sąskaita, modernizavimas ir atnaujinimas, jeigu to pageidauja užsakovas – nėra draudiminis įvykis už kurį draudimo bendrovė būtų sumokėjusi draudiminę išmoką, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą atsakovo pozicija laikyti nepagrįsta. Ieškovas taip pat nurodė, kad paslėptais darbų trūkumais laikytini trūkumai, kurie nėra akivaizdūs ir negalėjo būti pastebėti be specialaus tyrimo darbų priėmimo metu, nagrinėjamu atveju su Viessmann atstovu darbų priėmimo-perdavimo metu buvo atliktas remonto bei automatikos kokybės nustatymas, kuris patvirtina, kad atsakovas priėmimo-perdavimo metu galėjo visiškai įvertinti priimamus darbus, atsakovas faktiškai darbais naudojosi visą šildymo sezoną iki pasirašant ir patvirtinant bandymų vietoje atliktų darbų kokybę, tai patvirtina, kad atsakovas visapusiškai galėjo įsitikinti darbų priimtinumu bei pateikti pretenziją dėl darbų kokybės, jeigu tokie būtų. Ieškovas teigė, kad pagal CK 6.676 straipsnio 2 dalį, užsakovui priskiriama pareiga sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo paties darbų akte patvirtintas aplinkybes, todėl priešieškiniu pareikšti reikalavimai visiškai nepagrįsti, po atliktų darbų praėjo beveik dveji metai, todėl bet kokie ginčo metu nustatyti duomenys apie šildymo katilo funkcionalumą negalėtų būti laikomi tinkamu įrodymu, paneigiančiu darbų perdavimo metu atliktų darbų kokybiškumą. Ieškovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą priešieškinyje pareikštiems reikalavimams, netaikius ieškinio senaties, priešieškinį atmesti pilna apimtimi.
4. Teismo posėdyje ieškovo atstovai palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti. Ieškovo atstovas A. P. paaiškino, kad 2016 m. gegužės mėnesį atsakovas kreipėsi dėl keisto (garsaus) katilo darbo, prašė sutvarkyti neveikiantį katilą, 2016 m. rudenį jis nuvyko į atsakovo būstą, nustatė, kad dėl įtampos svyravimų yra sugedęs katilo šaldymo, pasiūlė jį modulį, atsakovas sutiko, todėl buvo surašytas avarinis aktas, laukta atsakymo iš draudimo bendrovės, kai jis buvo gautas, skubos tvarka buvo atlikti darbai. Ieškovo atstovas taip pat paaiškino, kad 2016 m. pabaigoje - 2017 m. pradžioje atsakovas pareiškė pretenziją dėl katilo darbo, sakė, kad šalta, katilas neveikia tinkamai, sunaudoja daug elektros energijos, 2017 m. balandžio mėnesį buvo atlikta apžiūra, kurioje dalyvavo Viessmann atstovas ir nustatė, kad katilas veikia tinkamai, atsakovas klausė, ką galima dar padaryti, ieškovo atstovas paaiškino, kad galimai pablogėjo sienų, langų izoliacija, siūlė atlikti termovizijos nuotraukos studiją, pateikti elektros energijos sąnaudų duomenis, kurių analizė leistų nustatyti, kada sistema veikia geriau, kada – blogiau, tačiau tokių veiksmų atsakovas neatliko.
Atsiliepimas
5. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad šildymo katilui veikiant pilnu pajėgumu patalpos įšildavo tik iki 12 laipsnių, atvažiavęs ieškovo atstovas pakeitė agregatą, kuris nebuvo neveikiantis, tokius veiksmus ieškovas atliko specialiai – siekdamas gauti užmokestį už darbą, po remonto darbų patalpų šildymo efektyvumas neapsikeitė. Atsakovas taip pat paaiškino, kad namą pirko 2007 m. su esančia šildymo sistema, žino, kad katilas įrengtas ne pagal projektą, nes trūksta galingumo bei gręžinio apimties, pripažino, kad jau beveik 10 metų katilas veikia netinkamai, atsakovas daugiau nei 10 metų už elektrą, sunaudojamą katilo veikimui, moka 3-4 kartus daugiau. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis yra verslininkas, dažnai gyvena Ispanijoje, į kitus asmenis dėl šildymo sistemos modernizavimo nesikreipė.
Ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies, priešieškinio reikalavimai atmestini
6. Civilinėje teisėje galioja rungimosi principas, kuris reiškia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013 ir kt.).
7. Ieškovas į bylą pateikė 2016 m. spalio 4 d. avarinio įvykio aktą Nr. 62, kuriame nurodyta, kad komisija, sudaryta iš užsakovo (savininko) V. J., šildymo įrenginių specialisto A. P. atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos apžiūrą ir nustatė avarijos priežastis – šildymo sistema neveikia, sugedo geoterminio katilo Viessmann Vitacal 343 šaldymo modulis ir katilo fazes kontrolės rėlė, priežastis – elektros įtampos svyravimas, sistema netinkama eksploatacijai, būtinas sugedusios dalies keitimas, tik pakeitus detalę įmanoma paleisti šildymo įrangą ir nustatyti kitų sistemos komponentų būklę; komisijos sprendimas – atlikti šilumos siurblio sugedusių dalių keitimą, remonto darbų sąrašas ir vertė išdėstyta avarinio akto priede. 2016 m. spalio 27 d. atsakovas pervedė ieškovui 2 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – avansinis mokėjimas pagal Aktą Nr. 62. 2016 m. lapkričio 10 d. ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ALR 000508 6 734,55 Eur sumai už pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 prie avarinio akto Nr. 62 atliktus darbus, mokėjimo terminas – 2016 m. lapkričio 30 d. Atliktų darbų akte Nr. 1 prie avarinio akto nurodyti atklikti darbai ir jiems atlikti panaudotos medžiagos, bendra darbų vertė – 6 734,55 Eur.
8. Ieškovas įrodinėjo, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl šildymo katilo remonto, ieškovas darbus atliko tinkamai, todėl atsakovas privalo už juos sumokėti. Atsakovas teigė, kad jis pateikė prašymą ieškovui dėl namo šildymo sistemos modernizavimo, ieškovui atlikus geoterminio katilo remonto darbus situacija nepakito, šalto sezono metu temperatūra name nepakyla daugiau nei iki 12 laipsnių, todėl laikytina, kad ieškovas nepasiekė darbų rezultato, tai yra neatliko darbų, kurie išspręstų šildymo įrangos neefektyvumo problemas ir įranga vėl veiktų taip, kaip ji turi veikti, todėl atsakovas neturi pareigos apmokėti už atliktus darbus, ieškovas privalo grąžinti atsakovo sumokėtą avansą.
9. Rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju turi esminę reikšmę (CK 6.644 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju rašytinė sutartis dėl darbų atlikimo sudaryta nebuvo. Kasacinio teismo praktikoje dėl sutarčių aiškinimo nuosekliai pasisakoma, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taigi, nesant rašytinės sutarties, jos sąlygas teismas nustato vertindamas šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo, kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su faktiniu sutarties sudarymu ar jos vykdymu. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.
10. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, tarp šalių buvo sudaryta sutartis, atitinkanti vartojimo rangos sutarties požymius (CK 6.672 straipsnio 1 d.), tačiau minėta aplinkybė savaime nesuteikia galimybės labiau įtikinamais laikyti atsakovo argumentus dėl sutarties dalyko, nes, nagrinėjamoje byloje vertintinas kiekvienas įrodymas, jų visuma, kuria remiantis darytina išvada apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimą ar nebuvimą ((duomenys neskelbtini) str.). Vartojimo teisiniuose santykiuose vartotojo pripažinimas silpnesniąja šalimi grindžiamas tuo, kad jis yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, kuris, būdamas savo srities profesionalas, turi daugiau žinių svarbiais sutarties sudarymo klausimais, paprastai yra stipresnis ekonomiškai, todėl jo turtinę padėtį skaudžiau paveikia netinkamo užsakymo rizika ir panašaus pobūdžio veiksniai. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad sutarties sąlygų aiškumas ir suprantamumas turi būti vertinamas pagal konkrečias bylos aplinkybes, apibūdinančias vartotojo sugebėjimus suprasti tikrąjį sutarties sąlygų turinį bei atsižvelgiant į vidutiniškai gerai informuoto, protingai atidaus ir apdairaus vartotojo suvokimo standartą. Vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, kad būtų užtikrinta viešojo intereso apsauga, ginant silpnesniosios sutarties šalies teises, tačiau įstatyme įtvirtintų vartotojo teisių garantijų taikymas neturėtų sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis, teismas neturi pareigos beatodairiškai, visais atvejais ginti tik vartotojų interesus, nagrinėdamas bylas visada privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5. str. 4 d., CPK 3 str. 1 d.)-(žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012 ir kt.). Teismo vertinimu, šioje byloje atsakovas besąlygiškai neturėtų būti laikomas silpnesniąja šalimi, nes teismo posėdyje jis paaiškino, kad yra verslininkas, taigi, turi patirties sudarant sandorius, derinant jų sąlygas, sprendžiant dėl jų tikslingumo, galimos naudos. Atsakovas, atsižvelgiant į jo amžių, turi gyvenimiškos patirties. Individualios atsakovo kaip sutarties šalies savybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad jis atliko teisinę reikšmę turinčius veiksmus pakankamai juos apgalvojęs ir motyvuotai (CPK 3 str., 185 str.).
11. Teismo posėdyje ieškovo atstovas A. P. paaiškino, kad 2016 m. gegužės mėnesį atsakovas kreipėsi dėl keisto (garsaus) katilo darbo, prašė sutvarkyti neveikiantį katilą, 2016 m. rudenį jis nuvyko į atsakovo būstą, nustatė, kad dėl įtampos svyravimų yra sugedęs šildymo katilo šaldymo modulis, pasiūlė pastarąjį pakeisti, atsakovas sutiko, todėl buvo surašytas avarinis aktas, laukta atsakymo iš draudimo bendrovės, kai jis buvo gautas, skubos tvarka buvo atlikti darbai. Ieškovo atstovas taip pat paaiškino, kad 2016 m. pabaigoje - 2017 m. pradžioje atsakovas pareiškė pretenziją dėl katilo darbo, sakė, kad katilas neveikia kaip reikia, neįšildo tinkamai patalpų, sunaudoja daug elektros energijos, 2017 m. balandžio mėnesį atlikta apžiūra, kurioje dalyvavo Viessmann atstovas ir nustatyta, kad katilas veikia tinkamai, atsakovas klausė, ką galima dar padaryti, ieškovo atstovas paaiškino, kad galimai pablogėjo sienų, langų izoliacija, siūlė atlikti termovizijos nuotraukos studiją, pateikti elektros sąnaudų duomenis, kurių analizė leistų įvertinti, kada sistema veikia geriau, kada – blogiau, tačiau tokių veiksmų atsakovas neatliko. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad katilui veikiant visu pajėgumu patalpos įšildavo tik iki 12 laipsnių, atvažiavęs ieškovo atstovas pakeitė agregatą, kuris nebuvo neveikiantis. Atsakovas taip pat paaiškino, kad namą pirko 2007 m. su esančia šildymo sistema, žino, kad katilas įrengtas ne pagal projektą, nes trūksta galingumo bei gręžinio apimties, pripažino, kad jau beveik 10 metų katilas veikia netinkamai, atsakovas daugiau nei 10 metų už elektrą, sunaudojamą katilo veikimui, moka 3-4 kartus daugiau. Teismas pažymi, kad ieškovo paaiškinimus apie tai, kad tarp šalių buvo sudaryta šildymo katilo remonto darbų sutartis patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – atsakovo 2016 m. spalio 27 d. 2 000 Eur atliktas avansinis mokėjimas ieškovui, kurio pagrindu nurodytas aktas Nr. 62. Pastarajame įvardintas komisijos, susidedančios iš atsakovo ir ieškovo atstovo sprendimas atlikti šilumos siurblio sugedusių dalių keitimą. 2017-05-15 ieškovo atstovo elektroniniame laiške atsakovui nurodoma, kad buvo siūloma pakeisti katilą nauju, bet atsakovas nusprendė atlikti katilo dalių remontą. Tretysis asmuo „Swedbank P&C Insurance“ AS atsiliepime nurodė, kad atsakovas jį informavo apie tai, jog dėl įtampos svyravimų elektros tinkle sugedo šildymo katilas Viessmann VITPCAL. Iš atsakovo elektroninio laiško ieškovui matyti, kad draudimo išmokai gauti atsakovas turėjo pateikti defektinį aktą iš remonto įmonės. Byloje yra įrodymai, kad draudimo bendrovė pripažino įvykį draudiminiu ir sumokėjo draudimo išmoką. Įvertinus paminėtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, nustatytu, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl atsakovo name sumontuotos geoterminės šilumos įrangos remonto darbų, pagal kurią ieškovas pasiūlė bei atsakovas sutiko, kad būtų atliktas geoterminio katilo Viessmann Vitocal 343 sugedusių dalių keitimas (CK 6.162 str., 6.644 str., (duomenys neskelbtini) str., 185 str.). Atsakovo argumentai, kad jis pakvietė ieškovą dėl neefektyviai ir netinkamai veikiančios šildymo sistemos bei suformulavo užduotį (siektiną darbų rezultatą) atlikti tokius remonto darbus, kurie išspręstų įrangos neefektyvumo problemas, taigi, siekė atlikti šildymo sistemos modernizavimą, atmestini kaip neįrodyti, nes tokių paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Paminėti atsakovo paaiškinimai, be to, yra neįtikinami - įprastai šildymo įrangos (sistemos) neefektyvumo problemų nustatymas reikalauja papildomų duomenų, kuriuos ieškovas siūlė pateikti, tačiau atsakovas to nepadarė, teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad jau beveik 10 metų šildymo sistema veikia netinkamai, ji įrengta ne pagal projektą, trūksta įrenginio galingumo ir gręžinio apimties, taigi, atsakovui žinomi galimi sisteminai šildymo sistemos trūkumai ir neefektyvaus veikimo priežastis, teismo posėdyje atsakovas taip pat paaiškino, kad dėl sistemos efektyvumo problemos sprendimo nesikreipė į kitus subjektus, siekdamas rasti optimaliausią sprendimą, kas yra įprasta sprendžiant dėl šildymo sistemos efektyvumo, jos tobulinimo ar keitimo. Atsakovo į bylą pateiktame 2017 m. liepos 11 d. UAB „Ekokodas“ apžiūros akte nurodoma, kad su turimu siurbliu patenkinti šilumos poreikių neįmanoma, todėl 10 metų neefektyviai ir neekonomiškai dirbusį ir sugedusį 8-KW agregatą reikėtų keisti į 12-15 kW, o šilumos šaltiniui papildomai išgręžti dar 2 gręžinius po 80 m. gylio. Atsakovo paaiškinimai, kad jau beveik 10 metų katilas veikė netinkamai, naudojo daug elektros, neįšildydavo patalpų iki reikiamos temperatūros įrodo, kad atsakovui buvo žinoma apie sistemos neefektyvumą, tačiau 2016 m. rudenį jis sutiko su ieškovo siūlomais remonto darbais, esamo geoterminio katilo dalių keitimu. Byloje yra Viessamann atstovo R. A. 2017 m. balandžio 18 d. elektroninis laiškas, kuriame siūloma atsiųsti elektros energijos sąnaudų išrašą už du metus, nurodoma, kad apie tai buvo kalbėta susitikus, tačiau įrodymų, kad tokie duomenys buvo pateikti, atsakovas nepateikė. Taigi, atsakovo nurodomos aplinkybės dėl siekio, kad ieškovas atliktų tokius remonto darbus, kurie išspręstų įrangos neefektyvumo problemas, nėra patvirtintos kitais byloje esančiais įrodymai, todėl laikytinos neįrodytomis. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą manyti, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl esamo geoterminio katilo remonto darbų ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.). Byloje nustačius, kad ieškovas atsakovo užsakymu atliko katilo remonto darbus, konstatuotina, kad atsakovas turi pareigą už juos sumokėti (CK 6.644 str. 1 d., 6.655 str.). Byloje esantis 2017 m. balandžio 18 d. atliktų darbų aktas, liudytojo R. A. parodymai, 2018-10-13 UAB „Viesmann“ informacinis raštas patvirtina, kad šilumos siurblys dirba pagal nustatytus parametrus, taigi, tinkamai (CK 6.663 str., (duomenys neskelbtini) str.). Įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus dėl tinkamai atliktų remonto darbų, atsakovas nepateikė. Atsakovo į bylą pateiktas 2017-07-11 UAB „Ekokodas“ apžiūros aktas įrodo ne ieškovo atliktų remonto darbų trūkumus, bet patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę dėl šildymo sistemos neefektyvumo priežasčių. Tai, kad ieškovo surašytame darbų perdavimo akte nėra atsakovo parašo savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovas darbų nepriėmė ar neturi pareigos už juos apmokėti, nes atsakovas naudojasi ieškovo darbų rezultatu, pateikė ieškovo surašytą darbų aktą bei sąskaitą faktūrą draudimo įmonei draudimo išmokai gauti. Minėtos aplinkybės pakankamos konstatuoti, kad atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus, kurių trūkumų jis šioje byloje neįrodė. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinio reikalavimas dėl nesumokėtos 4 734,55 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo tenkintinas visiškai, priešieškinio reikalavimas dėl ieškovo atliktų darbų kainos sumažinimo iki nulio ir sumokėto avanso grąžinimo atmestinas kaip nepagrįstas ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.).
12. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 170,44 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 6 mėn. laikotarpį po 0,02 proc. už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną nuo skolos sumos, t.y. nuo 4 734,55 Eur. Remiantis CK 6.71 str. 1 d., netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Ieškovas ieškinyje nenurodė faktinių aplinkybių, kurių pagrindu prašo priteisti 0,02 procento dydžio delspinigius, todėl 2018-08-09 nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti – nurodyti faktinį reikalavimo dėl delspinigių priteisimo pagrindą (susitarimą, jame nustatytą delspinigių dydį) arba tikslinti reikalavimą ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p.). 2018 m. rugpjūčio 17 d. prašyme dėl trūkumų šalinimo ieškovas nurodė, kad atsakovas jau daugiau nei 1,5 metų neapmoka ieškovui už atliktus darbus, už sutartinių prievolių nevykdymą pažeidusiai šaliai turi būti taikomos netesybos, CK 6.73 str., 6.258 str. numatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius, jos atlieka ne baudinę, bet kompensuojamą funkciją. Ieškovas pripažino, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinio susitarimo dėl delspinigių, tačiau rašytinio susitarimo nebuvimas neatima iš ieškovo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo. Ieškovas taip pat nurodė, kad kreditoriaus interesų apsauga gali būti įgyvendinta netesybų ir (ar) nuostolių institutais, taikomais jo pasirinkimu, todėl atsakovui neabejotinai praleidus prievolės įvykdymo terminą ieškovui, net ir nesant rašytinio susitarimo, atsiranda teisė reikalauti nuostolių atlyginimo, ieškovas gali pasirinkti nuostolių atlyginimo būdą, prašyti priteisti delspinigius arba kompensuojamąsias palūkanas. Ieškovas teigė, kad galėjo savo pažeistas teises ginti prašydamas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurioms netaikomas 6 mėnesių sutrumpintas senaties terminas ir kurios už 1,5 metų laikotarpį sudarytų 355 Eur, tačiau elgdamasis sąžiningai prašo taikyti netesybų institutą bei priteisti delspinigius, kurių dydis praktikoje yra susiformavęs ir civiliniuose teisiniuose santykiuose pripažįstamas kaip tinkamas ir adekvatus. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal CK 6.71 str. delspinigių dydį gali nustatyti teismas, taigi, rašytinio susitarimo nebuvimas neužkerta kelio netesybų priteisimui ir taikymui.
13. Pažymėtina, kad ieškovas turi teisę pasirinkti ir nurodyti ieškinio reikalavimus bei pareigą juos pagrįsti (CPK 5 str., 12 str., 111 str. 2 d. 5 p., 178 str.). Ieškovo suformuluotas reikalavimas yra bylos nagrinėjimo dalykas, jis apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovui teikiant atitinkamą reikalavimą, teismas sprendžia dėl jo pagrįstumo teisės bei fakto prasme. Šioje byloje ieškovas prašė priteisti 170,44 Eur delspinigių. Taigi, ieškovui pateikus reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, teismas vertina tokio reikalavimo pagrįstumą ir šiuo atveju nėra svarbu, kad ieškovas galėjo teikti reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo, reikalaujamas priteisti delspinigių dydis ar laikotarpis, prašoma priteisti suma yra mažesni nei palūkanos, kurių ieškovas galėtų reikalauti ir būtų pagrįsta priteisti kaip nuostolius dėl netinkamo prievolės įvykdymo. Kaip teisingai nurodo ieškovas, kreditoriaus interesų apsauga gali būti įgyvendinta netesybų ir (ar) nuostolių institutais, taikomais jo pasirinkimu, tačiau ieškovui pateikus reikalavimą priteisti delspinigius, teismas neturi pagrindo tokį reikalavimą tenkinti nesant faktinio ir teisinio pagrindo nepaisant to, kad ieškovas turi teisę reikalauti priteisti palūkanas, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Minėta, kad remiantis CK 6.71 str. 1 d., netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai), susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Byloje nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, ieškovas neįrodinėjo buvus tarp šalių susitarimą dėl delspinigių taikymo pažeidus sutartines pareigas. CK 6.71 str. 1 d. nuostata, kad netesybos – tai teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, reiškia teismo diskrecijos teisę spręsti dėl netesybų dydžio, kai tam yra faktinis ir teisinis pagrindas, tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Ieškovui 2018-08-09 nutartimi buvo pasiūlyta tikslinti reikalavimą, tačiau tokia teise ieškovas neapsinaudojo. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinio reikalavimas dėl 170,44 Eur delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
14. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 4 734,55 Eur sumą bylos iškėlimo teisme 2018-07-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudarė 1 053,80 Eur (110 Eur žyminio mokesčio bei 943,80 Eur už advokato teisinę pagalbą, susijusią su ieškinio ruošimu). Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 97 % reikalavimų), iš atsakovo ieškovui priteistina 1 022,19 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.). Atsakovo išlaidos advokato teisinei pagalbai, susijusios su jam reiškiamais ieškinio reikalavimais, sudarė 484 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo atsakovui priteistina 14,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.). Atsakovas už priešieškinio paruošimą sumokėjo atstovui 556 Eur, taip pat sumokėjo 45 Eur už priešieškinį, tačiau priešieškinį atmetus, minėtos išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.
16. Teismo turėtos pašto išlaidos sudarė 14,97 Eur. Įvertinus tai, kad byloje buvo pareikštas ieškinys, kurio patenkinta 97 Eur reikalavimų bei priešieškinys, iš atsakovo priteistina 14,75 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei ((7,49*0,97)+7,48)-(CPK 92 str., 96 str.). Iš ieškovo pašto išlaidos nepriteistinos, nes nesiekia įstatyme numatytų minimalių tokių išlaidų sumos.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „ALROPA“, į.k. 122236011, iš atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 4 734,55 (keturis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt keturis Eur, 55 ct) skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2018-07-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 022,19 Eur (tūkstantį dvidešimt su Eur, 19 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „ALROPA“ atsakovui V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 14,52 Eur (keturiolika Eur 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14,75 Eur (keturiolika Eur, 75 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas„Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 7290).
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono.