Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Solveigai Gečaitei, atsakovės atstovei Brigitai Stankevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. (G. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo teisės gauti turtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų VRAAD Švenčionių rajono agentūros pareigūnų veiksmų, atlyginimą.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., numatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Turtinės žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš to, kad VRAAD Švenčionių rajono agentūros pareigūnas netinkamai atlikdamas ATPK nustatytą pareigą surinkti įrodymus, leidžiančius nustatyti asmens kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir kitas veikai tinkamai kvalifikuoti reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą, kuris Švenčionių rajono apylinkės teismo nutarimu buvo panaikintas, o byla pareiškėjo atžvilgiu nutraukta. VRAAD Švenčionių rajono agentūros pareigūnui tinkamai atlikus administracinio teisės pažeidimo tyrimą, pareiškėjas nebūtų patyręs tiesioginių nuostolių, susijusių su skundo teismui teikimu ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu, todėl patirtus nuostolius vertina kaip turtinę žalą.

Rašytiniai bylos duomenys tvirtina, kad VRAAD Švenčionių rajono agentūros vyresniojo inspektoriaus 2012-03-01 nutarimu Nr. VR-11.1-15AM092725 G. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51³ str. 14 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda. Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, G. K. pateikė skundą Švenčionių rajono apylinkės teismui (ATP bylos Nr. II-484-665/2012 l. 2–3). Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs G. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad ATP protokolas surašytas ir nutarimas priimtas neištyrus visų įvykio aplinkybių, neatskleidus administracinio teisės pažeidimo esmės ir nepagrįstai padarius išvadą dėl G. K. kaltės, todėl 2012-07-05 nutarimu panaikino VRAAD Švenčionių rajono agentūros 2012-03-01 nutarimą Nr. VR-11.1-15AM092725 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė (ATP bylos Nr. II-484-665/2012 l. 66–69). VRAAD Švenčionių rajono agentūra Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą (ATP bylos Nr. II-484-665/2012 l. 72–73), kuris 2012-09-21 nutartimi jį atmetė ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-07-05 nutarimą paliko nepakeistą (ATP bylos Nr. II-484-665/2012 l. 81–85).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 14 str. bei Teismų įstatymo 9 str. nuostatas, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. ABTĮ 58 str. 2 d. nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Įsiteisėjusiu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-03-01 nutarimu neginčytinai nustatyta, kad VRAAD Švenčionių rajono agentūros pareigūnai nesurinko visų įvykiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, neatskleidė administracinio teisės pažeidimo esmės ir nepagrįstai padarė išvadą dėl G. K. kaltės padarius ATPK 51³ str. 14 d. nustatytą pažeidimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad įsiteisėjusiame Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-07-05 nutarime ne tik konstatuota, kad pareiškėjas nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, bet nustatytas ir VRAAD Švenčionių rajono agentūros pareigūno, atlikusio administracinio teisės pažeidimo tyrimą, veiksmų neteisėtumas. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą (administracinės bylos Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010, A442-2233/2012, A444-357/2013). Todėl teismas papildomai atsakovės argumentų dėl VRAAD Švenčionių rajono agentūros atlikto administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo nevertina.

Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai, turi būti sprendžiamas klausimas, ar tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta reali turtinė žala ir, ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme jis patyrė 2000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios turėtų būti įvertintos kaip nuostoliai ir atlygintos per turtinės žalos institutą.

Teismas pažymi, kad ATPK nereglamentuoja išlaidų atlyginimo asmeniui, kuriam surašytas protokolas ir skirta nuobauda, o pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šis klausimas spręstinas per valstybės civilinės atsakomybės institutą, t. y. remiantis CK 6.271 str. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Akivaizdu, kad pareiškėjo patirtos išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, - nuostoliai.

Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai, pagal savo pobūdį tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su VRAAD Švenčionių rajono agentūros pareigūnų neteisėtais veiksmais. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad jei VRAAD Švenčionių rajono agentūros pareigūnai būtų tinkamai įgyvendinę ATPK 284 str. nuostatas ir surinkę visus būtinus veikai tinkamai kvalifikuoti, asmens kaltei nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo esmei atskleisti įrodymus, pareiškėjas nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nebūtų pagrindo nutarimą skųsti teismui bei dėl to patirti papildomų išlaidų.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Kita vertus, sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, nepakanka nustatyti nurodytas sąlygas, bet turi būti įvertintas pareiškėjo patirtų 2000 Lt nuostolių realumas ir pagrįstumas.

Teismui pateikti duomenys tvirtina, kad 2012-03-07 sudarytos teisinių paslaugų sutarties pagrindu pareiškėjas advokatei Solveigai Gečaitei pavedė surašyti teismui skundą dėl VRAAD Švenčionių rajono agentūros 2012-03-01 nutarimo panaikinimo (ATP bylos Nr. II-484-665/2012 l. 24). Už skundo teismui surašymą, pagal 2012-03-09 Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 288 (II t., b. l. 21), UAB „Automobilistas LT“ sumokėjo 500 Lt sumą (II t., b. l. 22). Už atstovavimą teisme, pagal 2012-05-28 Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 299 (II t., b. l. 23) ir 2012-06-26 Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 302 (II t., b. l. 25), pareiškėjas sumokėjo 1001,75 Lt sumą. Šias aplinkybes patvirtina 2012-05-28 Pinigų priėmimo kvitas Nr. 605461 (II t., b. l. 24) ir AB DNB banko sąskaitos išrašas (II t., b. l. 26). Pagal 2012-08-20 Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 311 (II t., b. l. 24) ir 2012-08-22 Pinigų priėmimo kvitą Nr. 605463 (II t., b. l. 28), už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-484-665/2012 pareiškėjas sumokėjo 500 Lt.

Teismo vertinimu, pagrindo, - pripažinti pareiškėjo patirtais nuostoliais visą 2000 Lt sumą ir ją priteisti kaip turtinę žalą, nėra. Rašytiniai bylos duomenys vienareikšmiškai tvirtina, kad už skundo dėl VRAAD Švenčionių rajono agentūros 2012-03-01 nutarimo panaikinimo parengimą advokatei Solveigai Gečaitei mokėjo ne pareiškėjas, bet UAB „Automobilistas LT“ (II t., b. l. 22). Atsižvelgiant į tai, 500 Lt suma, negali būti pripažinta realiai pareiškėjo patirtais nuostoliais, nes teismui nėra pateikti objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas iš asmeninių lėšų būtų grąžinęs 500 Lt sumą UAB „Automobilistas LT“.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad 1000 Lt suma už atstovavimą teismo posėdyje yra nepagrįstai didelė, todėl turi būti mažinama vadovaujantis teisingumo ministro 2004-04-12 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.18 p. Pagal Rekomendacijų 8.18 p. už vieną atstovavimo valandą teisme taikomas koeficientas - 0.15. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (9 p.). Bylai aktualiu laikotarpiu galiojusiu Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 nuo 2008-01-01 iki 2012-08-01 buvo patvirtinta 800 Lt minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Vadinasi, už vieną atstovavimo valandą teisme priteistina maksimali suma yra 120 Lt. Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-484-665/2012 duomenys tvirtina, kad pirmas teismo posėdis byloje vyko 2012-05-28 ir truko 1,35 val. (ATP bylos Nr. II-484-665/2012 l. 27–30), kitas teismo posėdis vyko 2012-06-26 ir truko 4,30 val. (ATP bylos Nr. II-484-665/2012 l. 56–65). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 p. ir 9 p., už atstovavimą teismo posėdyje maksimaliai gali būti atlyginama 600 Lt suma ((0,15 × 800 Lt MMA) ×5 val.). Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo patirtos 1000 Lt išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotą maksimaliai priteistiną 600 Lt sumą, teismas vertina, kad 400 Lt suma nėra pagrįsti nuostoliai ir negali būti pripažinta turtine žala.

Rekomendacijų 8.11 p. nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas koeficientas – 1,5. Atsižvelgiant į nuo 2012-08-01 patvirtintą MMA – 850 Lt, galiojusią atsiliepimo rengimo ir apmokėjimo už atsiliepimo parengimą metu, ir vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 p., maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma – 1275 Lt. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pareiškėjas patyrė 500 Lt išlaidų (II t., b. l. 24, 28). Ši suma neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimaliai priteistino užmokesčio dydžio, todėl pripažintina realiai pareiškėjo patirtais nuostoliais ir priteistina.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo G. K. skundas tenkintinas iš dalies. G. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, priteistina 1100 Lt turtinės žalos atlyginimo. Likusi 900 Lt suma nepripažintina pareiškėjo realiais ir pagrįstais nuostoliais, todėl šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė Solveiga Gečaitė patikslino prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir prašė teismą priteisti 1400 Lt su šios bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal ABTĮ 44 str. 6 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas G. K., pagal 2012-10-01 Sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas Nr. 319 (II t., b. l. 30), 2012-10-10 Pinigų priėmimo kvitu Nr. 605464 (II t., b. l. 31) advokatei Solveigai Gečaitei už ieškinio teismui dėl žalos atlyginimo parengimą sumokėjo 500 Lt. Už patarimų teikimą, atstovavimą byloje dėl žalos priteisimo pareiškėjas patyrė 400 Lt išlaidas (II t., b. l. 32, 33). Už atstovavimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme byloje dėl žalos atlyginimo pareiškėjas patyrė 500 Lt išlaidas (II t., b. l. 83, 84).

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra – 3. Ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. ieškinio rengimo ir mokėjimo už jo parengimą metu, Vyriausybės 2012-06-20 nutarimu Nr. 718 (nuo 2012-08-01 iki 2013-01-01) buvo patvirtina 850 Lt minimali mėnesinė alga. Vadinasi, už ieškinį priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra – 2550 Lt. Pareiškėjo patirtos 500 Lt išlaidos už ieškinio teismui parengimą neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio dydžio, todėl vertinos kaip pagrįstos.

Rekomendacijose nėra numatyta priteistino užmokesčio dydžio apskaičiavimo tvarka, už tokias teisines paslaugas kaip konsultacijų teikimą, todėl šiuo atveju turi būti taikomas Rekomendacijų 10 punktas, nustatantis, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis Rekomendacijų 10 punktu, priteistinas užmokesčio dydis už pareiškėjo konsultavimą skaičiuotinas taikant Rekomendacijų 8.18 punkte nustatytą koeficientą. Rekomendacijų 8.18 punkte nustatyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme taikomas koeficientas – 0.15. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinės bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (9 p.). Vyriausybės 2012-06-20 nutarimu Nr. 718 nuo 2013-01-01 patvirtina 1000 Lt minimali mėnesinė alga, todėl maksimalus užmokesčio dydis už vieną atstovavimo valandą teisme yra 150 Lt.

Advokatės pateiktoje 2013-01-04 Sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 329 (II t., b. l. 32) nėra detalizuojama, kiek laiko buvo skirta konsultacijų pareiškėjui teikimui, tačiau įvertinus nagrinėjamos bylos pobūdį ir sudėtingumą, 2013-01-08 parengiamojo teismo posėdžio metu advokatės išreikštą poziciją dėl bylos rūšinio teismingumo, darytina išvada, kad konsultacijų teikimas maksimaliai galėjo užtrukti iki 2,30 val. Parengiamasis teismo posėdis Vilniaus miesto apylinkės teisme truko 8 min. (I t., b. l. 49). Teisminio bylos nagrinėjimo metu advokatė Solveiga Gečaitė pateikė 2013-05-06 Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 352 (II t., b. l. 83) ir 2013-05-06 Pinigų priėmimo kvitą Nr. 605471 (II t., b. l. 84) tvirtinančius, kad pareiškėjas už atstovavimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykusiame teismo posėdyje patyrė 500 Lt išlaidų. Teismo posėdis byloje truko 18 min. (II t., b. l. 85). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Rekomendacijų 9 p. nuostatomis, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinės bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas, pagrįstomis pareiškėjo išlaidomis pripažįstama 450 Lt suma, t. y. už 3 atstovavimo valandas teisme.

Pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką, tais atvejais, kai pareiškėjo skundas yra tenkinamas iš dalies, jis turi teisę, kad jam būtų atlyginta bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų suma proporcinga sprendimu patenkintų reikalavimų daliai. Pareiškėjo skundą teismas tenkino iš dalies – iš prašomos priteisti 2000 Lt turtinės žalos sumos, priteisė jam 1100 Lt, likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Vadinasi, pareiškėjo prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkintinas tokia pačia apimtimi, kokia buvo patenkintas skundo reikalavimas ir jam priteistina 55 procentai pagrįstų atstovavimų išlaidų sumos, t. y. 522,50 Lt.

ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Pagal ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p., skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.) žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Teikdama Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, advokatė Solveiga Gečaitė pareiškėjo vardu 2012-10-12 mokėjimo nurodymu (AB Swedbank, I t., b. l. 29) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sąskaitą sumokėjo 69 Lt žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas ir vadovaujantis ABTĮ 41 str. 1 d. 1 p. G. K. grąžintinas sumokėtas 69 Lt žyminis mokestis.

Pareiškėjui išaiškintina, kad remdamasi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM (ABTĮ 42 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., 85–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 ir 129 str. teismas

nusprendžia:

pareiškėjo G. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui G. K. iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, priteisti 1100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) turtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjui G. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, 522,50 Lt (penkis šimtus dvidešimt du litus ir 50 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Sprendimui įsiteisėjus G. K. grąžinti advokatės S. G. (2012-10-12 mokėjimo nurodymas, AB Swedbank) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sąskaitą sumokėtą 69 Lt žyminį mokestį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.