- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-610/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- E. K., E.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DnB NORD banko
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Šimtas aukštų“
- Advokatai
- Gintarė Girdzijauskienė, Kristina Balevičienė
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, ir dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. papildomo sprendimo, kuriuo atmestas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, civilinėje byloje Nr. 2-1007-343/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovui E. K., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Šimtas aukštų“, dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo E. K. 297 792,42 Lt skolą, 12,03 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad trečiajam asmeniui UAB ,,Šimtas aukštų“ iškėlus bankroto bylą, laikomas suėjusiu ieškovo trečiajam asmeniui 2007 m. spalio 24 d. Kreditavimo sutartimi Nr. K-2500-2007-543 suteikto kredito grąžinimo terminas. Kadangi šių įsipareigojimų įvykdymą garantavo atsakovas 2007 m. spalio 24 d. Laidavimo sutartimi Nr. 2275, tai iš jo ir priteistinas susidaręs įsiskolinimas, nesumokėtos palūkanos ir delspinigiai. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad yra prašoma priteisti skolą 297 792,42 Lt, kurią sudaro 293 371,67Lt negražinto kredito, 4 376,26 Lt palūkanų, 4 449 Lt delspinigių, bei 12,03 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas teismo posėdžio metu prašė teismo vadovaujantis CPK 284 straipsniu atidėti ar išdėstyti dvylikai mėnesių, atsižvelgiant į atsakovo materialinę ir šeimyninę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo E. K. ieškovui AB DnB NORD bankui 297 792,42 Lt skolos, 12,03 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 956 Lt žyminio mokesčio, 3 600 Lt atstovavimo išlaidų, 697,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu, priteisė iš atsakovo E. K. 52,70 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškiniui pagrįsti pateikė 2007 m. spalio 24 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-543 bei tos pačios dienos Laidavimo sutartį Nr. 2275, pagal kurias atsakovas laidavo ieškovui už visų trečiojo asmens iš sutartinių kreditavimo santykių kylančių prievolių ieškovui įvykdymą, iš kurių matyti, jog ieškovą su atsakovu sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Teismo teigimu, reikalavimas, jog įsiskolinimą padengtų laiduotojas, pagrįstas atsakovo laidavimo sutartimi prisiimtais įsipareigojimais ir CK 6.6 straipsnio 5 dalyje, 6.81 straipsnyje įtvirtinta laiduotojo solidariąja atsakomybe bei prievolės kreditoriaus teise pasirinkti iš kurio prievolės bendraskolio reikalauti įvykdyti prievolę. Laidavimo sutartimi atsakovas užtikrino ir ieškovo prašomų priteisti kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 p., 15 p., bendrosios dalies 16 p. pagrindu apskaičiuotinų mokestinę funkciją atliekančių palūkanų sumokėjimą bei su netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu susijusių papildomų prievolių įvykdymą. Teismo vertinimu tiek nesumokėtos palūkanos, tiek delspinigiai yra atsakovo skola ieškovui, todėl motyvą, kad nėra prašoma priteisti nei palūkanų, nei delspinigių teismas vertino kaip nepagrįstą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, šalių ir jų atstovų išsakytus argumentus, ieškinio reikalavimus pripažino pagrįstais, įrodytais, todėl tenkintinais. Taip pat teismas nurodė, kad iš atsakovo valstybei priteistinos teismo patirtos su procesinių dokumentų įteikimu susiję išlaidos – 52,70 Lt, ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis – 6 956 Lt, išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu 697,46 Lt bei atstovavimo išlaidos. Teismas sprendė, kad ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos mažintinos iki Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytos maksimalios priteistinų išlaidų už advokato parengtą ieškinį (8.2 p.) ir tris kitus dokumentus (8.16 p.), dalyvavimą dviejuose teismo posėdžiuose sumos – 3 600 Lt (CPK 93, 98 str.).
Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 22 d. papildomu sprendimu prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas nenurodė, jog jis bus pajėgus kas mėnesį mokėti ieškovui maždaug po 25 695,70 Lt, todėl net ir patenkinus atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą dvylikai mėnesių, jis nebus vykdomas. Kita vertus, atsakovas prašo atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams, nurodydamas, kad tikisi, jog per metus bus parduotas BUAB „Šimtas aukštų“ turtas ir bus atsiskaityta su ieškovu. Teismas sprendė, kad kadangi šis argumentas yra pagrįstas tik prielaida, nepateikti jokie įrodymai, kokia suma bus gauta už parduotą turtą ir, kad tos sumos pakaks atsiskaityti su ieškovu. Todėl teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, motyvus ir argumentus, konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo.
Šalies argumentai
Atsakovas E. K. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį dėl 4 376,26 Lt palūkanų, 44,49 Lt delspinigių, 2 600 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo; 2) pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį dėl 12,03 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir sumažinti palūkanas nuo 12,03 procentų iki 5 procentų; 3) atidėti arba išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams; 4) priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jam negrąžinta skola sudaro 293 371,67 Lt negrąžinto kredito, 4 376,26 Lt nesumokėtų palūkanų bei 44,49 Lt delspinigių. Tačiau ieškovas prašė priteisti 297 792,42 Lt skolos. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas skolingas 4 376,26 Lt nesumokėtų palūkanų, tačiau šios sumos priteisti neprašė. Ieškovas taip pat neparašė priteisti 44,49 Lt delspinigių. Todėl laikytina, kad teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 297 792,42 Lt skolos.
2. Teismas priteisė iš atsakovo nepagrįstai dideles 12,03 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Atsakovas savo nesutikimą su procesinių palūkanų dydžiu buvo išreiškęs atsiliepime į ieškinį. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, pagal kurį iš atsakovo turėtų būti priteista 5 proc. dydžio palūkanos.
3. Teismas nesvarstė atsakovo prašymo atidėti arba išdėstyti sprendimo vykdymą, todėl tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą
4. Teismas iš atsakovo ieškovui priteisė nepagrįstai dideles advokato atstovavimo išlaidas.
Atsakovas E. K. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. papildomą sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo tenkinti, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, nusprendęs skirti teismo posėdį dėl papildomo sprendimo, turėjo priimti dėl to nutartį ar rezoliuciją ir pranešti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, bei dėl ko šis posėdis šaukiamas. Atsakovui teismo šaukimas nebuvo įteiktas, o jo atstovei teismo šaukimas buvo įteiktas su nuoroda, jog byla negarinėjama dėl skolos priteisimo, bet ne dėl papildomo sprendimo priėmimo vykdymo ar atidėjimo klausimu. Dėl to atsakovas negalėjo tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui.
2. Teismo šaukimas atsakovo atstovei buvo įteiktas likus trims dienoms iki teismo posėdžio, tą dieną atsakovo atstovė dalyvavo posėdžiuose kituose teismuose, kurių laikas buvo suderintas iš anksto. Atsakovas per tokį trupą laiko tarpą neturėjo galimybės pasinaudoti tinkamu atstovavimu, todėl teismo prašė bylos nagrinėjimą atidėti. Tačiau teismas, pažeisdamas atsakovo teisės į tinkamą bylos nagrinėjimą ir teisę bylą vesti per atstovą bei lygiateisiškumo ir teismo proceso rungtyniškumo principus, bylą nagrinėjo toliau.
3. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, privalėjo atsižvelgti į abiejų šalių, tiek ieškovo tiek atsakovo turtinę padėtį, tačiau to nepadarė ir ieškovo turtinės padėties nesiaiškino. Aplinkybę dėl sunkios materialinės atsakovo padėties patvirtina byloje esantys dokumentai: darbo sutartis, pažyma apie darbo užmokestį, pažyma apie atsakovo pajamas, dokumentai apie atsakovo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
4. Teismas, priimdamas papildomą sprendimą, pažeidė Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi du nepilnamečius vaikus ir atmetus atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo, būtų pažeisti jų interesai.
Atsiliepimas
Ieškovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nesumokėtos palūkanos ir delspinigiai nėra skola. Šiuos apelianto argumentus išsamiai išnagrinėjo ir kaip nepagrįstus teisėtai atmetė pirmosios instancijos teismas.
Atsiliepimas
2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisėtai priteisė iš atsakovo 12,03 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo spendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje numatyto dydžio palūkanos taikytinos, kai šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos. Kadangi pagal kreditavimo sutartį šalys buvo susitarusios dėl palūkanų dydžio, teismas pagrįstai jas priteisė iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Atsakovo reikalavimas dėl teismo sprendimo išdėstymo ar jo vykdymo atidėjimo buvo išnagrinėtas papildomu sprendimu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryti procesinės teisės pažeidimai ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
4. Atsakovo nuomonė, kad 1000 Lt būtų pakankama suma už ieškovo atstovavimą teisme yra visiškai nemotyvuota.
Atsiliepimas
Ieškovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas tenkinti jo prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo ar atidėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Byloje ieškinio reikalavimas kildinamas iš ieškovo AB DnB NORD banko ir atsakovo E. K. 2007 m. spalio 24 d. sudarytos laidavimo sutarties. Atsakovas savo, kaip laiduotojo, atsakomybės neginčija, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo palūkanas ir delspinigius, kurių ieškovas neprašė priteisti, bei priteisė nepagrįstai dideles procesines palūkanas.
CK 6.70 straipsnyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų mokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.
Byloje nustatyta, kad ieškovas AB DnB NORD bankas ir tretysis asmuo UAB ,,Šimtas aukštų“ 2007 m. spalio 24 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-543, kuria ieškovas suteikė trečiajam asmeniui 293 371,67 Lt kreditą (t. 1, b. l. 8-14). Prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui ieškovas AB DnB NORD bankas ir atsakovas E. K. 2007 m. spalio 24 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 2275, kuria atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovui ta pačia apimtimi, kaip ir tretysis asmuo UAB ,,Šimtas aukštų“, jei šis nevykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai ieškovui prievoles ir ieškovui pareikalavus įvykdys už trečiąjį asmenį UAB ,,Šimtas aukštų“ prievoles kreditavimo sutartyje numatytais terminai ir sąlygomis (t. 1, b. l. 15-16).
Bylos duomenimis, ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 297 792,42 Lt skolą, ieškinyje nurodydamas, kad skolą sudaro: 293 371,67 Lt negrąžinto kredito, 4 376,26 Lt nesumokėtų palūkanų pagal kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5.1 p. ir bendrosios dalies 15 p., bei 44,49 Lt delspinigių pagal kreditavimo sutarties bendrosios dalies 34 p. Ieškovas pateikė 2009 m. sausio 15 d. pažymą apie skolos dydį ir skolos grafiką (t. 1, b. l. 21-22). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškinyje nurodytus argumentus palaiko, prašė priteisti iš atsakovo 297 792,42 Lt skolą, kurią sudaro 293 371,67Lt negražinto kredito, 4 376,26 Lt palūkanų, 4 449 Lt delspinigių. Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovas neprašė priteisti iš atsakovo 4 376,26 Lt nesumokėtų palūkanų ir 44,49 Lt delspinigių ir kad teismas nepagrįstai juos priteisė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 str.). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Faktas, kad kreditorius patyrė minimalius nuostolius yra preziumuojamas (CK 6.261 str.). Kreditoriaus, kuriam minimalūs, patirti nuostoliai nėra atlyginti, reikalavimas priteisti didesnius nei minimalūs nuostoliai apima ir reikalavimą priteisti minimalius nuostolius. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki jam kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės šias mokėti. Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kokio dydžio palūkanas turi mokėti skolininkas, praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str. 2 d.). Šios palūkanos atlieka kreditoriaus patiriamų nuostolių kompensavimo funkciją, skolininkui neįvykdžius savo prievolės dėl paskolos sumos grąžinimo pasibaigus sutarčiai. Tačiau sutarties šalys už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą gali nustatyti ir kitokio dydžio palūkanas, nei numatyta CK 6.210 straipsnyje. Tokiu atveju skolininkui atsiranda prievolė mokėti ne CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos, bet sutartines palūkanas. Nagrinėjamoje byloje kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 p., bendrosios dalies 16 p. buvo nustatyta, kad už gautą kreditą, kredito gavėjas moka ieškovui kintamas palūkanas, kurios paskaičiuojamos įvertinant tuo metu esantį VILIBOR ir pridedant banko maržos dydį, bei nustatyta, kad už laiku negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos papildomos palūkanos. Taigi kreditavimo sutartimi šalys susitarė dėl procesinių palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio numatytos dydžio palūkanos taikomos tuomet, kai šalys nėra susitarusios dėl kitokių palūkanų normos. Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pagal CK 6.210 straipsnio nuostatas iš atsakovo turėtų būti priteista 5 procentų dydžio palūkanos.
Atmestini ir apelianto argumentai, kad teismas nesvarstė atsakovo prašymo atidėti arba išdėstyti sprendimo vykdymą, todėl tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą. CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato galimybę teismui priimti papildoma sprendimą tuo atveju, jeigu teismas, priėmęs sprendimą, neišsprendė kurio nors šalių pareikšto reikalavimo. Kadangi atsakovo reikalavimas dėl teismo sprendimo išdėstymo ar jo atidėjimo buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. papildomu sprendimu, tai nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryti procesinės teisės pažeidimai ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas iš atsakovo ieškovui priteisė nepagrįstai dideles advokato atstovavimo išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 4 165 Lt advokato atstovavimo išlaidų (t. 1, b. l. 41-42). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, bei įvertinęs, kad byloje ieškovo buvo pateiktas ieškinys (8.2 p.), trys kiti dokumentai (8.16 p.), ieškovo atstovas dalyvavo trejuose teismo posėdžiuose (8.18), teisingai nustatė, kad ieškovo prašoma priteisti advokato atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 3 600 Lt.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Netenkinant ieškovo apeliacinio skundo, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 3 d. nutartimi atidėjo atsakovui žyminio mokesčio mokėjimą paduodant apeliacinį skundą iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo (t. 2, b. l. 3a), todėl 132,62 Lt dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei. Taip pat iš atsakovo priteistinos ieškovui 1 210 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (t. 2, b. l. 29).
Apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo tenkintinas.
Apeliantas dėl sunkios finansinės padėties prašė atidėti arba išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymų ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Savo turtinei padėčiai pagrįsti pateikė įrodymus: darbo sutartį (t. 1, b. l. 170), pažymą apie darbo užmokestį (t. 1, b. l. 173), pažymą apie atsakovo pajamas (t. 1, b. l. 174), dokumentus apie atsakovo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (t. 1, b. l. 175-182). Nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra komplikuota. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gauna pastovias pajamas, turi transporto priemonių, nekilnojamojo turto, spręstina, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, atsakovas būtų pajėgus jį įvykdyti. Pagal įstatymą pagrindinis ir esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant procesinį klausimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, yra abiejų ginčo šalių turtinė padėtis. Priteistos didelės sumos iš atsakovo išieškojimo išdėstymas yra labai reikšmingas atsakovui kaip fiziniam asmeniu, nes taip sudaroma jam galimybė grąžinti ieškovui skolą atitinkamomis pinigų sumomis. Šiuo atveju ieškovas yra bankas, todėl ieškovui teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neturėtų sukelti didelių neigiamų pasekmių, nes skolą ieškovas atgaus laipsniškai per ilgesnį laiko tarpą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į priteistą iš atsakovo sumą, bei į tai, kad nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo jau praėjo daugiau nei pusė metų, sprendžia, kad atsakovui teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas 6 mėnesių laikotarpiui atitiktų teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus bei nepažeistų ieškovo interesų.
Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas naikintinas, apelianto prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo tenkintinas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skolos priteisimo įvykdymas išdėstytinas 6 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktu,
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui AB DnB NORD bankui (į. k. 135922211) 1 210 Lt (tūkstantį du šimtus dešimt litų) advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo E. K. 132, 62 Lt (šimtą trisdešimt du litus, 62 ct) žyminio mokesčio valstybei.
Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. papildomą sprendimą panaikinti.
Atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies – Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį dėl skolos priteisimo įvykdymą išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant po 49 632,07 Lt (keturiasdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du litus, 7 ct).