Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarimo A. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

A. N. buvo kaltinamas tuo, kad, (1) būdamas UAB „Vianora“ direktoriumi, neužtikrino, kad būtų įvykdytas Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) reikalavimas Nr. 0382-0714 visiškai atsiskaityti su E. S. iki 2009 m. lapkričio 25 d., taip pažeisdamas VDI įstatymo 11 straipsnio 4, 6 dalių reikalavimus; (2) būdamas UAB „Apicius“ direktoriumi, neužtikrino, kad būtų įvykdytas VDI reikalavimas Nr. 0382-0716 išmokėti darbo užmokestį K. S. už 2009 m. rugpjūčio mėn. bei paskaičiuoti delspinigius už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį iki 2009 m. lapkričio 25 d., taip pažeisdamas VDI įstatymo 11 straipsnio 4, 6 dalių reikalavimus; (3) būdamas UAB „Auksinis varniukas“ direktoriumi, neužtikrino, kad būtų įvykdytas VDI reikalavimas Nr. 0382-0715 visiškai atsiskaityti su E. S. bei paskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki 2009 m. lapkričio 25 d., taip pažeisdamas VDI įstatymo 11 straipsnio 4, 6 dalių reikalavimus. Šiais veiksmais padarė teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41² straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnyje nustatyta, kad kaip darbdaviai laikosi kodekso, darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, pagal įstatymų nustatytą kompetenciją kontroliuoja ir jų pažeidimų prevenciją vykdo Valstybinė darbo inspekcija ir kitos institucijos. Iš šios teisės normos matyti, jog Valstybinei darbo inspekcijai pavesta atlikti šiuos veiksmus: kontroliuoti kaip laikomasi darbo teisinius santykius reguliuojančių normų bei vykdyti pažeidimų šioje srityje prevenciją.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. IX-1768 redakcija) 4 straipsnyje taip pat nustatyta, kad pagrindinis šios institucijos uždavinys – vykdyti prevenciją pažeidimų, kurie gali atsirasti darbo teisinių santykių srityje, bei nurodyta, kad ši prevencija vykdoma, kontroliuojant, kaip laikomasi teisės aktų, ir konsultuojant darbuotojus bei darbdavius. Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją, vykdant pastarajai pavestus uždavinius, nustato Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnis. Iš šio straipsnio matyti, kad šiai institucijai nėra suteikta teisė spręsti individualaus pobūdžio darbo ginčų ir priiminėti dėl jų sprendimus.

Tokia teisė pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 286 straipsnį yra suteikta darbo ginčus nagrinėjantiems organams – darbo ginčų komisijai ir teismui. Šių institucijų kompetencijai pavesta spręsti darbo ginčus, kurie Lietuvos Respublikos darbo kodekso 285 straipsnyje apibrėžiami kaip nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad darbo ginčų nagrinėjimas, t. y. nustatymas faktinių aplinkybių, jų teisinis įvertinimas bei sprendimų dėl darbo ginčo esmės priėmimas, nepatenka į Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiškos kategorijos bylose taip pat darytina išvada, jog Valstybinei darbo inspekcijai Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsniu priskirto uždavinio turinį sudaro prevencija ir kontrolė tų darbo įstatymo pažeidimų, kurie tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas, t. y. iš esmės bendro pobūdžio materialines teises, kurios skirtos užtikrinti visų darbuotojų teises ir kurių pažeidimas yra akivaizdus. Paprastai tokios teisės yra įstatymo aiškiai suformuluotos ir reikalavimai jų laikytis nustatyti imperatyvia forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 – 727/2003).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-409/2011).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis bylos duomenimis tarp K. S. ir A. N. vyksta pagrįstas individualus darbo ginčas (b. l. 66-69). Faktą, kad tarp šalių egzistuoja darbo ginčas liudija ir tai, kad su K. S. vyksta keli teisminiai ginčai Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme civilinėse bylose Nr. 2-1854-432/2010, Nr. 2-1856-432/2010. Nesutarimas šiose bylose kyla dėl K. S. mokėtino atlyginimo dydžio (b. l. 64, 116-117).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš byloje esančios UAB „Auksinis varniukas“ 2009 m. gruodžio 7 d. pažymos Valstybinei darbo inspekcijai matyti, kad E. S. yra išmokėtas darbo užmokestis už 2009 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn., taip pat kompensacija už nepanaudotas atostogas (b. l. 20). 2009 m. gruodžio 7 d. UAB „Vianora“ pažymoje Valstybinei darbo inspekcijai nurodoma, kad E. S. yra išmokėtas darbo užmokestis už 2009 m. rugpjūčio mėn., atsižvelgiant į tai, kad jis visą rugsėjo mėn. neatėjo į darbą ir neturi tam pateisinančių dokumentų, jam darbo užmokestis už rugsėjo mėn. nebuvo priskaičiuotas, o tabelyje žymima pravaikšta (b. l. 26, 67). Iš minėtų UAB „Auksinis varniukas“ ir UAB „Vianora“ pažymų matyti, kad su E. S. įmonės tvirtina atsiskaičiusios, nors teismo posėdyje A. N. ir pripažino, kad atsiskaityta buvo vėliau, sulaikant darbo užmokestį už galimai neteisėtai įgytą automobilį (b. l. 67).

Teisėjų kolegija nurodo, kad atsižvelgus į bylos aplinkybes ir byloje esančius duomenis nėra aišku, ar su E. S. buvo visiškai atsiskaityta ar ne. Dėl klaidingai vestos buhalterinės apskaitos nėra galimybės pateikti kasos išlaidų orderio, taip pat kitų dokumentų, patvirtinančių lėšų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą (b. l. 66-75). Todėl galima teigti, kad tarp šalių yra kilęs darbo ginčas (t.y. dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo), kuris gali būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teismuose.

Atsižvelgiant į tai, kad VDI yra nesuteikta teisė spręsti individualaus pobūdžio darbo ginčus, teigtina, kad VDI Vilniaus skyriaus reikalavimai Nr. 0382-0714, Nr. 0382-0716, Nr. 0382-0715, pateikti A. N., negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nebuvo tinkamai įvertintos visos bylos aplinkybės, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, tačiau teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, bet jį grindė netinkamais motyvais. Todėl VDI Vilniaus skyriaus apeliacinis skundas netenkintinas, ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas (jo rezoliucinė dalis) paliekamas nepakeistas, atsitinkamai pakeičiant motyvus, kuriais remiantis yra nutraukiama administracinio teisės pažeidimo byla A. N. atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.