- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-14
- Bylos Nr.
- e2-37107-155/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Ieškovas
- UAB „D.“
- Atsakovas
- UAB „K.“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „D.“ ieškinį, pareikštą atsakovui UAB „K.“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo 992,67 EUR skolos, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „G. D.“ ir atsakovo UAB „K.“ vyko bendradarbiavimas prekių pirkimo-pardavimo teisinių santykių pagrindu, t.y. pradinis kreditorius parduodavo atsakovui prekes, o atsakovas įsipareigojo už prekes atsiskaityti pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Nors rašytinė sutartis su atsakovu pasirašyta nebuvo, tačiau pirkimo-pardavimo teisinių santykių susiklostymą patvirtina prie ieškinio pridėtos PVM sąskaitos-faktūros, kurias pasirašė atsakovo atstovas. Už suteiktas prekes atsakovui buvo išrašytos konkrečiai PVM sąskaitos-faktūros: 2015-03-16 PVM sąskaita-faktūra Nr. 16191, 2015-03-16 PVM sąskaita-faktūra Nr. 16192, 2015-03-20 PVM sąskaita-faktūra Nr. 16235, 2015-04-07 PVM sąskaita-faktūra Nr. 16473, bendrai 992,67 EUR sumai. Atsakovas prekes pagal šias sąskaitas-faktūras priėmė, tačiau šių sąskaitų neapmokėjo ir liko skolingas 992,67 EUR sumą. 2015-10-09 pradinis kreditorius UAB „G. D.“ perleido savo reikalavimą ieškovui UAB „D.“. Atsakovui buvo siunčiama pretenzija padengti įsiskolinimą, tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė. Atsižvelgiant į šias visas aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovui UAB „K.“ ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka 2016-11-29, t.y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „G. D.“ ir atsakovo UAB „K.“ vyko bendradarbiavimas prekių pirkimo-pardavimo teisinių santykių pagrindu, t.y. pradinis kreditorius parduodavo atsakovui prekes, o atsakovas įsipareigojo už prekes atsiskaityti pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Nors rašytinė sutartis su atsakovu pasirašyta nebuvo, tačiau pirkimo-pardavimo teisinių santykių susiklostymą patvirtina prie ieškinio pridėtos PVM sąskaitos-faktūros, kurias pasirašė atsakovo UAB „K.“ atstovas. Atsakovui UAB „K.“ iš viso buvo išrašytos šios PVM sąskaitos-faktūros: 2015-03-16 PVM sąskaita-faktūra Nr. 16191, 2015-03-16 PVM sąskaita-faktūra Nr. 16192, 2015-03-20 PVM sąskaita-faktūra Nr. 16235, 2015-04-07 PVM sąskaita-faktūra Nr. 16473, bendrai 992,67 EUR sumai. Duomenų, kad atsakovas būtų apmokėjęs šias sąskaitas byloje nėra (CPK 178 str.). Kaip ieškovas teismui nurodė, o atsakovas nepaneigė, pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras atsakovas liko nesumokėjęs pradiniam kreditoriui 992,67 EUR sumos. Byloje nėra duomenų, kad dėl šių gautų prekių, atsakovas būtų pareiškęs pradiniam kreditoriui kokias nors raštiškas pretenzijas. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas UAB „D.“ ir pradinis kreditorius UAB „G. D.“ 2015 m. spalio 9 d. sudarė Sutartį dėl skolų išieškojimo vykdymo sudarant cesijos sutartį Nr. 2015/10/09/-01 ir pasirašė Skolos priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1, pagal kuriuos UAB „G. D.“ perleido ieškovui UAB „D.“ reikalavimo teisę į UAB „K.“ 992,67 Eur dydžio skolą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Byloje nėra duomenų, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, laikytina, kad naujasis kreditorius tinkamai informavo skolininką apie reikalavimo teisės perleidimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Todėl, nesant byloje duomenų, kad atsakovas pilnai atsiskaitė su ieškovu, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 992,67 EUR skola (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 str., 6.305 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, iš atsakovo priteistinos ieškovo prašomos procesinės 8,05 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis)
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 22,00 Eur žyminio mokesčio ir 619,52 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Pagal 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovo nurodyti patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžiai neviršija rekomendacijose numatytų, tačiau teismas įvertindamas paminėtose rekomendacijose nurodytus kriterijus nustatant priteistiną užmokestį už teisinę pagalbą – byla nedidelės apimties ar sudėtingumo, nereikalaujanti specialių teisinių žinių, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant, taip pat įvertinus ginčo sumos dydį (992,67 Eur) - mano, kad yra pagrindas ieškovo prašomą priteisti 619,52 Eur sumą už suteiktas teisines paslaugas sumažinti iki 300,00 Eur, kuri yra pagrįsta ir protinga. Dėl nurodytų motyvų ir patenkinus ieškinį visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 322,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (22,00 Eur + 300,00 Eur).
Procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidos iš atsakovo nėra priteisiamos, atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, nes jos yra mažos, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285-286 str., teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „D.“, į.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „K.“, į.k. (duomenys neskelbtini), 992,67 EUR skolos, 8,05 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2016 m. rugpjūčio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 322,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 14 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-37107-155/2016 pagal ieškovo UAB „D.“ ieškinį atsakovui UAB „K.“ dėl skolos priteisimo. Atsakovui UAB „K.“ procesinių dokumentų buveinės vietos adresu ir kitais žinomais byloje adresais nepavyksta įteikti, todėl atsakovui UAB „K.“ sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. (8 5) 213 7238.“
Atsakovas per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 str. 2 d., 3 d. reikalavimus. Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka skųsti šį sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.