- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- e2-714-213/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01983-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Ieškovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- R. I.
- Trečiasis asmuo
- V. K., Trakų rajono savivaldybės administracijos, Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Aukštadvario regioninio parko direkcijai
- Advokatai
- Martynas Stankevičius
dalyvaujant ieškovo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. I., tretiesiems asmenims V. K., Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai, VĮ Aukštadvario regioninio parko direkcijai, dėl 2011-01-05-05 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1D-217 panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo teismo:
1. Panaikinti R. I., a.k. (duomenys neskelbtini) surašytos 2011-01-05 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1D-217 dėl pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), galiojimą.
2. Panaikinti nekilnojamojo daikto pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.
Ieškinyje nurodo, kad 2016-11-16 Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1D-217 (toliau – deklaracija) neteisėtumo faktas užfiksuotas Inspekcijos surašytame 2017-05-29 Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo akte Nr. (23.38)-DTA-4. Statybos įstatymo (redakcijoje, galiojusioje Deklaracijos registravimo Inspekcijoje metu (2016-11-16) 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Naujo vieno ar dviejų butų namo ar nesudėtingo statinio statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o konservacinio prioriteto, kompleksinėse saugomose teritorijose ir jų apsaugos zonose deklaraciją tvirtina ir institucija, pagal kompetenciją atsakinga už šių teritorijų apsaugą. Pastebėtina, kad statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 2 dalies reikalavimai neprivalomi nesudėtingų statinių statybos ir statinio paprastojo remonto atveju ir gali būti vykdomi, jeigu to pageidauja statytojas (užsakovas). Kilusio ginčo atveju yra pastatytas nesudėtingas statinys. Pagal Valstybės įmonės Registrų centras duomenis ginčijamos deklaracijos pagrindu yra įregistruotas 35 kv. m ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis nuo 2010-10-01 galiojusio Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 17 dalimi ,,naujo statinio statyba - statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį“. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Ginčo deklaracijos pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 priedo 1 lentelės 2 eilutėje nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – be gyvenamųjų patalpų neviršijantys, nustatytų parametrų, t.y. 5 m aukščio bei 50 kv. m ploto priskiriami I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Šiuo atveju, pastatyto statinio plotas mažesnis nei 50 kv. m., todėl pagrįstai priskirtinas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Tokiam statiniui reikalavimo turėti statybą leidžiantį dokumento galiojusio statybos įstatymo 23 straipsnis nenumatė, tačiau vykdoma statyba turi nepažeisti kitų imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Žemės sklypas, kuriame yra užregistruota ginčijama deklaracija, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybės įmonės Registrų centras duomenis yra miškų ūkio paskirties. Miškų ūkio paskirties žemės ir miško žemės naudojimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Žemės įstatymas) ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (toliau – Miškų įstatymas), todėl atsakovas vykdydamas statybas ir deklaruodamas jų baigtumą privalėjo atsižvelgti į pagalbinio pastato statybos miškų ūkio paskirties žemėje (miško žemėje) reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pilnai palaikė pateiktus reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilna apimtimi, nurodydama, kad atsakovas pažeidė Miškų ir žemės įstatymų reikalavimus, kadangi ginčo pastatas buvo pastatytas Miško ūkio paskirties žemėje, kurioje statybą draudžia minimi įstatymai. Nurodė, kad 2017 metų gegužės mėnesį buvo surašytas patikrinimo aktas dėl 35 kv.m. ūkio pastato. Šiuo atveju statybą leidžiančio dokumento nereikėjo, tačiau vykdoma statyba neturėjo pažeisti kitus įstatymus, reglamentuojančius statybos galimumą miško paskirties žemėje, nes tokioje žemėje jokia statyba negalima. Nurodė, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą atsirado dėl to, kad nereikėtų derinti supaprastinto statinio įregistravimo su kitomis institucijomis. Nurodė, kad tokios deklaracijos registruojamos statybos inspekcijoje dėl apskaitos. Nurodė, kad ant deklaracijos buvo statybos inspekcijos antspaudas, nes tai yra būtina prieš atliekant tokio statinio teisinę registraciją. Nurodė, kad šios deklaracijos patikrinimas buvo atliekamas kameraliai, į vietą niekas nevyko, sutikrino su duomenimis VĮ Registrų centre ir nustatė, kad šis statinys buvo pastatytas miško paskirties žemėje ir kad jis neatitinka medienos sandėlio sąvokos. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo ieškinį atsakovas R. I. prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad tikrinant atsakovo deklaraciją apie statybos užbaigimą, aktą pasirašęs specialistas nebuvo atvykęs į vietą apžiūrėti statinio. Dėl nežinomų priežasčių apie patikrinimą nebuvo informuotas nei R. I., nei Statinio techninis prižiūrėtojas A. R., kuris yra pasirašęs Deklaraciją apie statybos užbaigimą. Jeigu specialistas būtų atvykęs į vietą, būtų įsitikinęs, kad jo minimas statinys, atitinka teisės aktų reikalavimus, nes tai yra statinys skirtas medienos bei kitų su mišku susijusių įrenginių sandėliavimui. Prie patikrinimo akto, kuriuo vadovaujasi ieškovas, nėra pateikta jokia vizualinė medžiaga, nes ji paneigtų patikrinimo akte nurodytas aplinkybes. Statinys-malkinė yra naudojamas pagal paskirtį ir jame sandėliuojami išimtinai su mišku susiję įrenginiai ir malkos. Patikrinimo akte nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, todėl šis dokumentas laikytinas nepatikimu ir juo negalima vadovautis. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiškose bylose, išaiškino, kad statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės priimant pastatytą statinį jo statybą pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas be leidimo, projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendinių esminių parametrų. Nagrinėjamu atveju, svarbu pastebėti, kad ginčo dėl to, kad statinys nesudėtingas inžinerinis statinys, kuriam nereikalingas leidimas, nėra, nes šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovas. Šiam statiniui rengiamas supaprastintas statybos projektas, kuriam turi pritarti savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas. Ieškovas nesidomėjo, ar aktualus statinys atitinka visas jam keliamas sąlygas registravimui ir šių aplinkybių neįrodinėja, tačiau atsakovas teikia į bylą įrodymus, kurie patvirtina, kad statinys buvo statytas su projektine dokumentacija nuo kurios nebuvo absoliučiai nukrypta. Statybos darbai, statinio projektas buvo suderinti su Aukštadvario regioninio parko direkcija, kurios atstovai patvirtino tiek statinio projektą 2009 metais, tiek 2011sausio 5 dieną. Patvirtino ir R. I. deklaraciją apie statybos užbaigimą. Ūkinio pastato statyba buvo suderinta ir su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriumi.
Teismo posėdžio metu prašė atsakovas R. I. prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir papildomai nurodė, kad 2008 metais buvo atlikta malkinės teisinė registracija, kuriai nereikėjo statybos projekto, nes pastatas yra malkinė, kurioje saugomos malkos, įrankiai. Ieškovas statinio neįvertino jo paskirties, tai, kad pastate yra laikomos malkos. Taip pat nurodė, kad ieškovas pats patvirtino atsakovo deklaracija apie statybos užbaigimą.
Atsakovo atstovas advokatas Martynas Stankevičius teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagalbinio ūkio pastatu laikoma ir malkinė, kurioje saugomos malkos - mediena. Atsakovas laikėsi Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nustatytu reikalavimų tokiam pastatui ir ginčo statinį naudoja pagal paskirtį, tai yra medienos sandėliavimui. Taip pat nurodo, kad ginčo statinio statyba buvo suderinta su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriumi, Aukštadvario regioninio parko direkcija, vėliau statinio statybos užbaigimo deklaracija buvo taip pat patvirtinta. Aukštadvario regioninis parkas taip pat nurodė, kad statinys buvo statomas pagal teisės aktus. Ieškovui nepatvirtinus statinio statybos užbaigimo deklaracijos, atsakovas nebūtų galėjęs statinio įregistruoti VĮ Registrų centras.
Trečiasis asmuo LR Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba prašė ieškinį tenkinti pilnai. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovo pastatytas statinys nepatenka į miško žemėje leistinų statinių kategoriją. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypo patikrinimo metu galiojusio Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta miško žemės sąvoka, numatanti, kad miško žemė - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimtiplotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Pagal savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusio Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami: 1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Minėtų įstatymų straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, kad Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie kiti statiniai gali būti statomi miškų ūkio paskirties žemėje. Darytina išvada, kad pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrengimų (įrenginių) statyba.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu LR Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnybos atstovas R. Š. palaikė ieškinį ir nurodė, kad buvo inicijuotas patikrinimas atsakovo žemės sklype, kurio metu buvo nustatinėjama, kur yra miško teritorija. Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad ta vieta, kur stovi ginčo statinys, yra miško paskirties žemė, o atsakovo tėvo žemė buvo net ne toje vietoje. Nurodė, kad šioje teritorijoje yra keli statiniai ir jie visi pastatyti miško paskirties žemėje, tačiau jau yra suėję senaties terminai kreiptis į teismą, todėl tose dalyse žemė buvo išmiškinta ir ginčo dėl to nėra. Nurodė, kad šiame žemės sklype lankėsi miško specialistai ir tame plote jie išbraukė dalinai dalį teritorijos iš miško paskirties žemės, nes kai kur nebuvo miško. O kita žemės sklypo dalis buvo palikta miškų kadastre. Nurodė, kad miškų kadastro tvarkytojas yra miškų tarnyba, o miškų urėdija parengė dokumentus ir pateikė miškų tarnybai revizijai. Pirmą kartą klausimas dėl išmiškinimo buvo atmestas. Nurodė, kad įregistruotas ūkio pastatas nėra malkinė, nes VĮ Registrų centre ginčo objektas yra įregistruotas kaip ūkio pastatas, o ne malkinė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, nes statiniai pastatyti ne miško paskirties žemėje. Nurodė, kad leidimas atstatyti ten buvusią sodybą buvo išduotas 2003 metais, t.y. iki Konstitucinio teismo priimto nutarimo. Leidimas buvo išduotas dėl darbų atlikimo pirmame etame, t.y. dėl pagalbinių pastatų statybos.
Trečiasis asmuo Aukštadvario regioninio parko direkcija į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 4 punkto reikalavimais, leidžiama pagal Miškų įstatymo nustatytas sąlygas atidalinti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį buvusiai sodybai atstatyti. Vadovaujantis šiomis nuostatomis žemės sklypo savininkai turi teisę rengti žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektą, kurio tikslas atidalinti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį buvusiai sodybai atstatyti ir pakeisti paskirtį iš miškų ūkio į kitą.
Trečiasis asmuo V. K. atsiliepimu į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsakovo R. I. poziciją išdėstytą atsiliepime ir su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
CK 4.103 str. 1 d. nustato, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai.
Dėl ginčo statinių – malkinės ir ūkinio pastato – statybos teisėtumo turi būti sprendžiama pagal statybos teisinius santykius ir statinių reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius šių statinių statybos metu.
Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso 59921/60521 dalis 6,0521 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Atsakovui taip pat priklauso Žemės sklype esantis 35 kv. m. pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - Ūkio pastatas).
Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2003-11-04 išdavė statybos leidimą Nr. 276, kuriuo statytojui R. I. leido statyti pagalbinį pastatą Drabužininkų k., Aukštadvario sen., Trakų r. sav., kad. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos leidime nėra nurodyta, kad atsakovui buvo leista statyti Ūkinį pastatą. Vėliau Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2006-04-12 išdavė naują statybos leidimą Nr. AS1-71, kuriuo statytojui R. I. leido statyti pagalbinį pastatą Drabužininkų k., Aukštadvario sen., Trakų r. sav., kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l.133-134), statybos leidime taip pat nebuvo nurodyta, kad atsakovui buvo leista statyti Ūkio pastatą. Teismas sutinka su tiek su ieškovės, tiek su atsakovo pozicija, kad ginčo objektui (Ūkio pastatui), kaip neypatingam statiniui statybos leidimas nebuvo reikalingas pagal tuo metu galiojusį Statybos reglamentą.
Žemesnės instancijos teismas
2011-01-05 Statytojas R. I. surašė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurioje nurodė, jog Trakų r. sav. Drabužininkų k. užbaigta ūkinio pastato, nesudėtingo statinio, statyba. Šios deklaracijos pagrindu 2011-01-17 Nekilnojamojo turto registre įregistruota R. I. nuosavybės teisė į 35 kv. m užstatyto ploto pastatą - Ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 20-22).
2017-05-29 ieškovas surašė deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo aktą Nr. (23.29)-DTA-4, kuriame nustatyta, kad Žemės sklype buvo pastatytas Ūkio pastatas po 2006 m. kovo 14 d. nutarimo ir iš jo išplaukiančio draudimo statyti gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, pirtis ir panašaus pobūdžio statinius miškų ūkio paskirties žemėje.
Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2017-08-09 pažymos Nr. 76215 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis matyti, kad į 6,0521 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka miško, registruoto Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, Trakų miškų urėdijos Aukštadvario girininkijos, iš viso miško ūkio žemės šiame sklype yra - 5,93 ha (1 t., b.l. 42).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2018-03-26 raštu, reg. Nr. R6-1528, informavo, kad miško ir miško žemės plotai, patenkantys į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003-10-16 įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, nagrinėjamoje teritorijoje pagal 1987 m., 2000 m., 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis miško žeme buvo inventorizuota tokia pati teritorija.
Byloje kilo ginčas dėl Ūkio pastato, esančio Žemės sklype teisėtumo, nes ieškovo pozicija miškų ūkio paskirties žemėje jokia statyba negalima išskyrus išimtinius atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatose. Atsakovas nesutinka su ieškiniu nurodydamas, kad Ūkio pastatas atlieka medienos sandėliavimo funkciją, nes jame yra laikomos malkos bei įrankiai. Taip pat nurodo, kad Ūkio pastato deklaracija apie statybos užbaigimą buvo patvirtinta atitinkamų institucijų, todėl buvo pripažintas statinio teisėtumas.
LR CK 4.37 str. 1 d. taip pat numatyta savininko teisė nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį objektą valdyti, naudoti ir disponuoti savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų.
Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami: mišku apaugęs plotas (medynai); neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos: žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.
Miškų įstatymo 2 str. 3 p.: miško žemė - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.
Miškų įstatymo 2 str. Miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės).
Žemės įstatymo 21 str. nurodytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos. 21 str. l ir 2 p. nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.
Žemės sklypo dalis, t.y. 6,0521 ha ploto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio paskirtis. Pažymėtina, kad pagal Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ //Valstybės Žinios, 1992, Nr. 22-652 patvirtintų Miško naudojimo sąlygų nuostatas, nurodytam plotui yra nustatyti miško kirtimo, cheminių trąšų naudojimo, miško tvarkymo apribojimai, tačiau „XXVI. MIŠKO NAUDOJIMO APRIBOJIMAI“ skirsnis nereglamentuoja statybų miško ūkio paskirties žemėje.
Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas miško žemėje leidžia statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, įrengti poilsio aikšteles, žvėrių pašarų aikšteles.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, jog atsakovas R. I., miškų ūkio paskirtis žemėje pastatė ūkinį pastatą, atsižvelgdamas į tai, kad tokio tipo (nesudėtingam statiniui) pastatui nereikia statybos leidimo, jį įregistravo VĮ Registrų centre, nors žinojo, kad miškų ūkio paskirties žemėje statyba negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. ir 2006 m. kovo 14 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į ekologinę, socialinę ir ekonominę miško reikšmę aplinkai, miškams, kaip ypatingiems nuosavybės teisės objektams, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas, lemiantis miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus (LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-360/2008).
Šioje byloje siekiama pašalinti teisės aktų pažeidimus, padarytus miško žemės naudojimo srityje. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005- 05-13 nutarimas byloje Nr. 14/02, 2006-03-14 nutarimas byloje Nr. 17/02-24/02-06. 03-22 04). Miškams, lyginant su kitais objektais, yra nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas. Miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų: jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę: miškui, kaip aplinkos sudedamajai daliai, yra taikomi bendrieji aplinkos apsaugos principai: aplinkos apsauga yra valstybės ir kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „Valstybinė miškų tarnyba – įstaiga prie Aplinkos ministerijos, skirta valstybės politikai aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių (tai yra miškų) valdymo srityje įgyvendinti. Valstybinė miškų tarnybos pagrindinė funkcija yra tvarkyti Lietuvos Respublikos miškų kadastrą.
Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 198-13-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo 4.8 punkte įtvirtinta, kad „kadastro duomenys keičiami <...> Kadastro tvarkytojo sprendimu“. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad „gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau – Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Jei patikrinimas atliekamas miesto teritorijoje, į tokį patikrinimą papildomai kviečiami dalyvauti atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu (Tvarkos aprašo 5 priedas). Jeigu komisijos išvadose konstatuojama, kad Kadastro duomenys yra keistini, tikslintini ir (ar) taisytini, pokyčius tvirtina Valstybinės miškų tarnybos direktorius ir duomenys pagal patikrinimo akto išvadas registruojami Kadastre“. Aprašo 10.3 punkte nurodyta, jog „kadastro duomenys taisomi Kadastro tvarkytojo sprendimu per 5 darbo dienas Kadastro tvarkytojui nustačius, kad į Kadastro duomenų bazę įrašyti klaidingi duomenų teikėjų pateikti duomenys“, o 11 punkte, kad „sprendimas dėl Kadastro duomenų taisymo įforminamas laisvos formos Kadastro duomenų taisymo aktu (Tvarkos aprašo 6 priedas), kurį pasirašo prašymą dėl Kadastro duomenų taisymo išnagrinėjęs Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas ir Miškų kadastro skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o tvirtina Valstybinės miškų tarnybos direktorius“.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad miškų apskaita tvarkoma ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Miškų valstybės kadastro objektas – miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai ir taksaciniai miško žemės sklypai (Miškų valstybės kadastro nuostatų 3 p.).
LR statybos įstatymo (Žin. 1996, Nr.32-788, Žin. 2001, 101-3597) 3 str. nustato, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą, taip pat turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Pagal LR Statybos įstatymo 2 str. 71 d. apibrėžtą sąvoką „Savavališka statinio statyba“ yra statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Pagal minėto LR statybos įstatymo nuostatas, statybos techniniai reglamentai yra privalomieji statybos techniniai dokumentai, kurių turi būti laikomasi statant statinius. Pagal LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.2. p., saugomoje teritorijoje statomiems nesudėtingiems statiniams reikalingas supaprastintas statinio projektas, kuris turi būti suderintas su minėtoje normoje nurodytomis valstybės institucijomis. Pagal minėto reglamento I priedą atsakovo Ūkinis pastatas priskiriamas prie nesudėtingų statinių.
Statybą miško ūkio paskirties žemėje reguliuoja LR Žemės įstatymas (Žin. 1994, Nr. 34-620, Žin. 2004, Nr. 28-868), LR Miškų įstatymas (Žin. 1994, Nr. 96-1872; Žin., 2001, Nr. 35-1161). Ginčo statiniai į LR Žemės įstatymo 26 str. įtvirtintą miškų ūkio paskirties žemės sąvoką, kuri iš esmės sutampa su LR Miškų įstatyme 2 str. 3 d. įtvirtinta miško žemės sąvoka, nepatenka. Atsakovo argumentas, kad Ūkinis pastatas yra skirtas malkoms laikyti ir atitinka medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimtus plotus, kas sudaro miškų ūkio paskirties žemę, laikytini nepagrįstais. Atsakovas nurodo, kad ginčo statinys yra malkinė, tačiau patikrinimo akte nustatyta, kad ginčo statinys - Ūkinis pastatas, tai patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos.
Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad ūkio pastate yra laikomos malkos. Šio statinio paskirtis, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ I priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1 lentelės 1 eilutę - pagalbinio ūkio. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nustato statinių klasifikavimo pagal paskirtį pagrindines grupes (pogrupius) ir požymius, kuriais vadovaujantis nustatoma statinių naudojimo paskirtis ir statiniai priskiriami šioms grupėms (pogrupiams). Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 8.17. punktas nustato, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes. Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 8.9. punktas įtvirtina, kad sandėliavimo paskirties pastatai – pastatai, kurių tiesioginė paskirtis – ką nors laikyti (sandėliuoti): saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti.
Taip pat pažymėtina, kad iš byloje esančio detaliojo plano matyti, kad Žemės sklype buvo planuojami buvusios sodybos atstatymo darbai. Projekte aprašyme nurodyta, kad teritorija yra 60521 kv.m. miškų ūkio paskirties žemė, Aukštadvario regioninio parko Spindžiaus kraštovaizdžio draustinyje. Sklype vyrauja miškas, yra keletas laukymių. Vienoje iš jų išlikę buvusios sodybos pamatai. Buvusios poilsiavietės teritorijoje yra ūkio pastatas ir valtinė. Sklypą kerta požeminė kabelinė elektros linija. Taip pat nurodyta, kad numatomas sodybos atstatymas, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Pastatų statyba numatoma ant esamų pamatų (gyvenamas ir pagalbinis pastatas) ir griaunamų pagalbinių pastatų vietoje (atitraukiant nuo ežero 50 m.) projektuojamas pagalbinis pastatas su patalpomis kaimo turizmui (ant polinių pamatų) bei pastogė 2 valtims. Medinis lieptas iki 30 kv. m. Medžiai nekertami, reljefas nekeičiamas. Aprūpinimas vandeniu ir nuotekų tvarkymas - vietinis. Iš detaliojo plano matyti, kad Ūkinio pastato, kaip įvardija pats atsakovas, statyba nebuvo suderinta su valstybės institucijomis.Taip pat sutiktina su ieškovo argumentu, kad pastatų statyba miško žemėje negalima. Ši išvada seka iš LR Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimo „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“, kuriame nustatyta, kad patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 p. nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Miškų įstatymo 2 str. (2001-04-10 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 d. ir Žemės įstatymo (2004-01-27 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 str. 1 d. 3 p..“, nutarime pažymėta, kad tiek Miškų įstatyme, tiek Žemės įstatyme nebuvo ir nėra kitų nuostatų (išskyrus Miškų įstatymo 2 str. 3 d. ir Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 p.), kurios apibrėžtų, kokie statiniai (pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės.“
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimą Nr. 363 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą), tverti tvoras; tiesti kelius; naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus; dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius; įrengti poilsiavietes (išskyrus paplūdimius), statyti autotransporto priemones, kūrenti laužus; ne miško žemėse kirsti medžius ir krūmus (išskyrus sausuolius, vėjovartas, vėjolaužas) (109 punktas). Šis nutarimas pakeistas 2014-07-09 nutarimu Nr. 662, tačiau draudimas pakrantės apsaugos juostose statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose, išliko (127.9 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiškose bylose, išaiškino, kad statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės priimant pastatytą statinį jo statybą pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas be leidimo, projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendinių esminių parametrų. Jei statybai vykdyti būtini dokumentai negauti, nėra pagrindo teigti, jog, ilgai naudojantis neteisėtai pastatytais statiniais, atsiranda pagrįstas tokios statybos įteisinimo lūkestis. Jei atitinkamų statinių buvimas negalimas, tai jų nugriovimas, išardymas ar kitoks statybvietės sutvarkymas yra proporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas). Valstybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsnių nuostatas, rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, saugo aplinką nuo kenksmingų poveikių. Užtikrinti šių nuostatų laikymąsi yra viešasis interesas. Asmuo, veikiantis priešingai įstatymų nustatytiems draudimams ir jų nepaisydamas, neturėtų savo veiksmų teisinti teisėtų lūkesčių buvimu ar įstatymų nustatyto jo nuosavybės teisių suvaržymo neproporcingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-22 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-89/2013; 2013-06-28 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-354/2013 ir kt.).
Statybos užbaigimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo. Statybos įstatymo 24 str. 4 d. nustato, kad statinių paprastasis remontas, nesudėtingų statinių kapitalinis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas), nekeičiant statinio kategorijos, užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.3 p. nurodyta, kad Deklaracija apie statybos užbaigimą (toliau – Deklaracija) – statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo, paveldėtojo (toliau – Statytojas) pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 punkte nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Inspekcijos išduotų statybos užbaigimo aktų ir statytojų (savininkų, užsakovų, valdytojų, naudotojų, paveldėtojų) surašytų bei Inspekcijos patvirtintų arba tiesiogiai Valstybės įmonei Registrų centras pateiktų deklaracijų apie statybos užbaigimą teisėtumo tikrinimo tvarką nustato Aprašas (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.). Deklaracijos, kurioje statytojas nenurodė statybą leidžiančio dokumento, patikrinimas atliekamas surašant Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo aktą (Aprašo 19 p.). Baigęs patikrinimą, jį atlikęs Inspekcijos pareigūnas Aprašo 11, 18 ir 19 punktuose nurodytuose aktuose įrašo išvadą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos apie statybos užbaigimą atitikties teisės aktų reikalavimams (Aprašo 22 p.). Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kurios neprivaloma patvirtinti ir įregistruoti Inspekcijoje, galiojimą panaikina statytojas arba teismas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 str. 6 d.).
Byloje konstatavus, kad atsakovas neturėjo pagrindo statyti Ūkinį pastatą miškų ūkio paskirties žemėje, ieškovas pagrįstai kelia klausimą dėl Deklaracijos teisėtumo. Tiek neteisėtai išduoto statybos užbaigimo akto, tiek neteisėtai surašytos Deklaracijos galiojimą panaikina teismas (STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 48 punktas).
Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime, iš esmės spręsdamas, ar LR Vyriausybės 1995- 12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto „Statybų privačioje žemėje reglamento“ 2 punkto nuostata dėl pastatų statybos miške, neprieštarauja Konstitucijai, iš esmės pasisakė dėl statybos miško žemėje (miškų ūkio paskirties žemėje) ir konstatavo, kad pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miško (miškų ūkio paskirties) žemėje galima statyti medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrengimus (įrenginius), o kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti miške (miškų ūkio paskirties žemėje), nei Miškų įstatyme, nei Žemės įstatyme nebuvo ir nėra. Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad įstatymuose apibrėžtos sąvokos „miško žemė“ ir „miškų ūkio paskirties žemė“ nevisiškai sutampa - jų skirtumai nėra esminiai. Statybos miško ūkio paskirties žemėje santykius reguliuoja inter alia Miškų įstatymas bei Žemės įstatymas. Žemės įstatymas ir Miškų įstatymas nenumato, kad miško žemėje ir miškų ūkio paskirties žemėje gali būti kiti statiniai, išskyrus medienos sandėlius ir kitus su mišku susijusius įrenginius. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus aukščiau išvardintus rašytinius įrodymus, šalių duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, atliktų patikrinimų dokumentus, fotonuotraukas, daro išvadą, kad Ūkinis pastatas pastatytas miško paskirties žemėje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo klausimą, kai statinys jau įregistruotas viešame registre, yra pasisakęs, kad paaiškėjus, jog nėra bent vienos iš Statybos įstatyme nustatytų teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų, surašyti paskesni dokumentai, bylojantys apie statybos užbaigimą, turi būti paneigti. Teismas pabrėžė, kad negalima tokia situacija, kai, nesant pradinių pagrindinių aplinkybių, leidžiančių būti statytoju, būtų sukurti statybą pateisinantys bei įteisinantys dokumentai, nes neteisėti veiksmai negali suponuoti teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, įvertinus įstatymines norams, reglamentuojančias statybos miško paskirties žemėje galimumą, konstatuotina, kad Deklaracija apie statybos užbaigimą apie Ūkinio pastato darbų pabaigą pateikta nebuvus pagrindo statyti ūkio paskirties pastato miškų ūkio paskirties žemėje, ši minėta deklaracija naikinta, o panaikinus deklaraciją , naikintina ir nuosavybės teisės į jį registracija VĮ Registrų centre. Atsakovo argumentai, kad ginčo objektas yra malkinė yra atmestini aukščiau įvardintais argumentais, nes byloje nėra jokių leistinų dokumentų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog miško paskirties žemėje yra pastatyta malkinė, o ne ūkio pastatas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įstatyminės normos nenumato galimybės miško paskirties žemėje statyti malkines, leidžiama įrengti tik miško sandėlius, o tai nėra tapatu. Ir nors kaip matyti iš į bylą pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimą, ją patvirtino Aukštadvario regioninio parko direkcijos vyr. inžinierius ir kaip jau buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ši deklaracija buvo įregistruota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, tai nėra teismui pagrindas ieškinį atmesti, konstatavus, kad visi atsakovo veiksmai buvo teisėti ir naikinti deklaraciją nėra pagrindo. Todėl ieškinys ir tenkintinas pilnumoje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Ieškinys tenkintinas pilnai.
Atsakovas R. I., tretieji asmenys V. K., Trakų rajono savivaldybės administracija prašė teismo netenkinti ieškinio, o Aukštadvario nacionalinio parko direkcija aiškios pozicijos neišreiškė. Trečiasis asmuo Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė teismo tenkinti ieškinį.
Sutinkamai su LR CPK 96 str. R. I., tretieji asmenys V. K., Trakų rajono savivaldybės administracija ir Aukštadvario nacionalinio parko direkcija privalo sumokėti į valstybės biudžetą žyminį mokestį nuo kurio mokėjimo buvo atleista institucija –75 Eur už ieškinio reikalavimą.
Taip pat Atsakovas R. I., tretieji asmenys V. K., Trakų rajono savivaldybės administracija prašė teismo netenkinti ieškinio, o Aukštadvario nacionalinio parko direkcija lygiomis dalimis turi sumokėti teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 8,06 Eur. Viso aukščiau nurodyti asmenys į valstybės biudžetą privalo sumokėti 83,06 Eur, tai yra kiekvienas po 20,76 Eur.
Ieškovas taip pat prašo priteisti 32,85 Eur kelionės išlaidas, kurios susidarė ieškovo atstovui vykstant į bylos nagrinėjimą Trakuose. Kadangi 32,85 Eur kelionės išlaidos yra pagrįstos byloje esančiai įrodymais, ieškovo prašymas tenkintinas, iš atsakovo R. I., trečiųjų asmenų V. K., Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Aukštadvario nacionalinio parko direkcijos ieškovo naudai priteistina 32,85 Eur suma, tai yra iš kiekvieno po 8,21 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinys tenkintinas visiškai.
1. Pripažinti negaliojančia R. I., a.k. (duomenys neskelbtini),2011-01-05 surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1D-217, dėl pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
2. Panaikinti nekilnojamojo daikto pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.
3. Priteisti iš atsakovo R. I., a.k. 288600210, trečiųjų asmenų Trakų rajono savivaldybės administracijos, j.a.k. 181626536, V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Aukštadvario regioninio parko direkcijos, j.a.k. 188738210,po 20,76 Eur iš kiekvieno žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.
4. Priteisti iš atsakovo R. I., a.k. 288600210, trečiųjų asmenų Trakų rajono savivaldybės administracijos, j.a.k. 181626536, V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Aukštadvario regioninio parko direkcijos, j.a.k. 188738210, po 20,76 Eur iš kiekvieno kelionės išlaidų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, įmonės kodas 288600210, naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.