Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. A. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Reditos Vinterytės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo Z. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie naujos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir Z. A. paskirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis, taip pat laikiname sulaikyme nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 16 d. ir suėmime nuo 2023 m. rugsėjo 16 d. iki 2024 m. kovo 15 d. išbūtas laikas (šeši mėnesiai ir trys dienos).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji Z. A. ir jos gynėjas advokatas R. Prėskienis prašė nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorės R. Vinterytės apeliacinį skundą – išspręsti teismo nuožiūra. Prokuroras G. Balčiūnas prašė prokurorės R. Vinterytės apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistosios – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistosios Z. A. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Vinterytės apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistosios Z. A. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir sprendimu ją nuteisti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu į skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai Z. A. paskirtą galutinę subendrintą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirtą ir atliktą bausmės dalį. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl nuteistosios Z. A. apeliacinio skundo

Skundžiamu nuosprendžiu Z. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji: visų pirma, neteisėtai laikė didelį kiekį, ne mažiau kaip 0,00348 g, narkotinės medžiagos – karfentanilio turėdama tikslą ją platinti; antra, nenustatytą kiekį (vieną folijos lankstinuką) šios narkotinės medžiagos už 6 Eur pardavė N. O.. Z. A. savo nesutikimą su jos veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį apeliaciniame skunde motyvuoja iš esmės tuo, kad pas ją rastos narkotinės medžiagos buvo skirtos tik jos asmeniniam naudojimui, ji neturėjo tikslo platinti šias medžiagas kitiems asmenims, todėl, pasak apeliantės, jos veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnį.

Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio straipsnio dispozicijoje nustatytos veikos yra alternatyvios. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, jis reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2014, 2K-352/2013, 2K-516/2011). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos duomenų kontekste (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-693/2016, Nr. 2K-1-719/2020).

Nors nuteistoji Z. A. viso baudžiamojo proceso metu neigė turėjusi tikslą platinti skundžiamame nuosprendyje nurodytas su savimi laikytas narkotines medžiagas – karfentanilį, pažymėtina, kad tuo pačiu nuosprendžiu ji nuteista ir už tai, kad dalį šių medžiagų išplatino (pardavė už 6 Eur) N. O.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme Z. A. nuosekliai tvirtino, kad aptariamas narkotines medžiagas laikė asmeniniam vartojimui. Kita vertus, ji taip pat pripažino aplinkybę, kad šiomis medžiagomis pasidalijo su N. O., nes pastarajai buvo bloga. Atkreiptinas dėmesys, kad Z. A. parodymai, susiję su narkotinių medžiagų perdavimo (ne)atlygintinumu, yra prieštaringi.

Apklausta 2023 m. rugsėjo 16 d. (kitą dieną po nagrinėjamo įvykio) Z. A. parodė, kad planavo aplankyti seserį Santariškių ligoninėje. Eidama į parduotuvę nupirkti seseriai maisto Naujininkų mikrorajone prie stotelės pamatė ant žemės gulintį narkomaną. Prie jo gulėjo popierinis paketas. Ji paėmė paketą ir pamatė, kad jame folijos lankstinukuose supakuotos galimai narkotinės medžiagos. Vieną lankstinuko turinį sunaudojo patį, nes jai buvo bloga, t. y. pusę lankstinuko turinio surūkė, o kitą pusę – susileido į veną. Su savimi turėjo švirkštą ir adatą. Nuėjo prie mėlynos spalvos automobilio „VW Passat“ ir pasiūlė vairuotojui už 10 Eur nuvežti ją į Dzūkų g. 5, po to į Santariškes pas seserį. Vairuotojas sutiko ir nuvežė ją minėtu adresu. Turėtas narkotines medžiagas ji padėjo automobilyje po kilimėliu, priekinėje keleivio vietoje. Prie automobilio priėjo nepažįstama moteris ir paklausė, ar ji (Z. A.) turi parduoti narkotinių medžiagų. Moteris labai prašė, sakė, kad jai labai bloga. Ji liepė moteriai sėsti ant galinės sėdynės ir padavė moteriai tris lankstinukus, už kuriuos moteris jai davė 12 Eur. Iškart po to prie jų pribėgo policijos pareigūnai, išlaipino iš automobilio ir surado paketą su narkotinėmis medžiagomis (2 t., b. l. 9). Vėlesnėje (2023 m. gruodžio 11 d.) apklausoje Z. A. patikslino, kad moteriai, kurios vardas N., davė tik vieną lankstinuką, t. y. pavaišino, nes moteris pinigų jai nedavė (2 t., b. l. 22–23). Apklausta 2023 m. gruodžio 12 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo Z. A. taip pat tvirtino, kad moteriai padavė vieną lankstinuką ir už tai neėmė pinigų (2 t., b. l. 29). Iš esmės analogiškos pozicijos nuteistoji laikėsi ir duodama parodymus pirmosios instancijos teisme, tik papildomai nurodė, kad moteris, kuriai davė narkotinių medžiagų, kažką kalbėjo apie pinigus, tačiau ji (Z. A.) nieko neatsimena (2 t., b. l. 148–149).

Z. A. pirmoje apklausoje nurodytą aplinkybę, kad ji gavo pinigus už narkotines medžiagas, patvirtina pačios N. O. parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. O. parodė, kad turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Naujininkų mikrorajone ieškojo, kas jai galėtų parduoti narkotinių medžiagų. Prie pastato Dzūkų g. 5 pastebėjo automobilį, kuriame sėdėjo (duomenys neskelbtini) tautybės moteris ir vyriškis. Šią moterį pažįsta iš matymo, prisiminė, kad anksčiau ji prekiavo narkotinėmis medžiagomis. Ji paklausė moters, ar ši turi narkotinių medžiagų. Moteris jai nurodė sėstis į automobilį. Kai ji atsisėdo ant galynės sėdynės, moteris jai padavė vieną folijos lankstinuką. Ji moteriai už šią dozę sumokėjo 6 Eur. Tuomet staiga pasirodė policijos pareigūnai. Pastebėjusi pareigūnus, ji prarijo lankstinuką su viduje esančia narkotine medžiaga (1 t., b. l. 95). Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja patvirtino, kad už Z. A. jai perduotas narkotines medžiagas sumokėjo 6 Eur (monetomis) (2 t., b. l. 173).

Z. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi minėtos liudytojos, kuri įvykio metu buvo abstinencijos būsenoje, parodymais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais. Visų pirma, liudytojos N. O. parodymai atitinka pačios Z. A. pirminės apklausos metu duotus parodymus apie tai, kad visgi liudytoja sumokėjo Z. A. už narkotines medžiagas. Antra, byloje nėra duomenų, patvirtinančių apeliantės akcentuojamą liudytojos įvykio metu neva buvusią abstinencijos būseną, išskyrus pačios apeliantės teiginius. Pati liudytoja apklausos ikiteisminio tyrimo metu apie blogą savijautą neužsiminė. Tokią išvadą daryti nėra pagrindo ir atsižvelgiant į jos parodymų turinį. Liudytoja N. O., pasakodama apie įvykį, parodė, kad narkotines medžiagas – karfentanilį vartoja tik periodiškai. Įvykio dieną Naujininkų mikrorajone ieškojo šių medžiagų, tačiau jų neradusi jau ruošėsi važiuoti namo, tik tada pamatė automobilyje sėdinčią iš matymo pažįstamą moterį (Z. A.), kuri anksčiau prekiaudavo narkotinėmis medžiagomis. Pažymėtina, kad apklausiama teisiamajame posėdyje ši liudytoja taip pat parodė, kad tik retkarčiais vartoja narkotines medžiagas, negali pasakyti, kokia buvo jos savijauta įvykio dieną. Tačiau, pasak liudytojos, „lomkės“ (teismo pastaba – abstinencijos sindromas) būna, jei vartoja dideles dozes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju liudytoja įsigijo tik vieną dozę, o tai netiesiogiai patvirtina, jog tuo metu ji nebuvo abstinencijos būsenoje. Trečia, aplinkybės, kad liudytoja N. O. įvykio metu būtų buvusi minėtos būsenos, nepatvirtino byloje liudytojais apklausti įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai A. J. ir P. K.. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai vadovavosi liudytojos N. O. parodymais. Pagrindo nesivadovauti šiais parodymais nesudaro ir kita Z. A. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, t. y. kad, pasak minėtos liudytojos, ji su Z. A. bendravo be žodžių, tik akimis. Priešingai nei teigia apeliantė, ši aplinkybė (narkotinių medžiagų pardavimas pirkėjui ir pardavėjui nebendraujant žodžiu) tik papildomai patvirtina, kad abiem pusėms viskas buvo aišku ir be žodinio bendravimo, t. y. jog N. O. reikėjo narkotinių medžiagų, o Z. A. tai buvo įprasta veikla platinant narkotines medžiagas. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nebuvo ištirta aplinkybė (liudytoja N. O. nebuvo nuvežta pas medikus), ar ši liudytoja tikrai prarijo folijos lankstinuką su karfentaniliu, staiga pasirodžius policijos pareigūnams. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės šiai bylai, kadangi minėto folijos lankstinuko su karfentaniliu perdavimo liudytojai fakto neginčijo ir pati nuteistoji, todėl nebuvo pagrindo šią aplinkybę papildomai tirti. Teisėjų kolegijos vertinimu, N. O. duotais parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie yra nuoseklūs. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad N. O. būtų suinteresuota apkalbėti nuteistąją ar turėtų kokį subjektyvų interesą byloje, kadangi tiek N. O., tiek Z. A. nurodė, kad viena kitos asmeniškai nepažįsta. Iš N. O. duotų parodymų akivaizdu, kad jos pagrindinis tikslas įvykio dieną buvo įsigyti narkotinių medžiagų, nes turi joms priklausomybę, jai nebuvo svarbu iš ko jų įsigyti. Pasitaikius progai, ji įgijo juos iš Z. A..

Šios bylos kontekste teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nepriklausomai nuo to, ar nuteistoji perdavė narkotines medžiagas (karfentanilį) N. O. atlygintinai ar neatlygintinai, tokie nuteistosios veiksmai yra vertintini kaip narkotinių medžiagų platinimas, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 260 straipsnyje.

Z. A. narkotinių medžiagų neteisėto laikymo turint tikslą jas platinti faktą patvirtina taip pat nuoseklūs policijos pareigūnų A. J. ir P. K. parodymai. Apklausta liudytoja A. J. parodė, kad tiriamo įvykio dieną ji dirbo kartu su savo kolegomis iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato. Ji apie Dzūkų g. 5 pastebėjo įtartiną mėlynos spalvos „VW Passat“ automobilį. Šis automobilis sukėlė įtarimą, kadangi prie jo buvo priėję keli asmenys, kurie buvo panašūs į asmenis, vartojančius narkotines medžiagas. Pastebėjo, kad vienas asmuo priėjo prie automobilio priekinės keleivio sėdynės ir rankų veiksmais kažką apsikeitė su automobilyje sėdinčiu asmeniu. Tai sukėlė įtarimą, kad galėjo būti išplatintos narkotinės medžiagos. Minėtas asmuo pasišalino ir sulaikytas nebuvo. Apie šį veiksmą liudytoja informavo kolegas, kurie nežymėtu automobiliu po kelių minučių privažiavo su prie įtartino automobilio. Iš automobilio „VW Passat“ buvo išlaipinti visi asmenys. Už automobilio vairo sėdėjo vyras T. K., šalia jo priekinėje keleivio vietoje sėdėjo (duomenys neskelbtini) tautybės moteris Z. A., o automobilio gale sėdėjo moteris N. O.. Kolegė A. N. pastebėjo, kad N. O. kažką įsidėjo sau į burną ir prarijo. Vėliau N. O. prisipažino, kad ji į burną įsidėjo ir prarijo narkotinę medžiagą, kurią įsigijo iš Z. A.. Apžiūrėjus „VW Passat“ automobilį, priekinėje keleivio vietoje po sėdyne buvo rastas popierinis maišelis su 10 vnt. folijos lankstinukų. Z. A. prisipažino, kad šie lankstinukai yra jos (1 t., b. l. 148–149). Apklaustas liudytoju P. K. parodė, kad įvykio dieną dirbo su kolega ne viešai, t. y. nežymėtu automobiliu ir be tarnybinių uniformų stebėjo aplinką Naujininkų mikrorajone. Kolegos per tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną informavo, kad prie Dzūkų g. 5 stovi įtartinas mėlynos spalvos automobilis „VW Passat“, prie kurio stovi įtartini asmenys. Tuo metu jis buvo netoliese ir po kelių minučių nežymėtu automobiliu privažiavo prie įtartino automobilio. Tuo metu automobilyje buvo du asmenys, t. y. vairuotojas (kaip vėliau paaiškėjo tai buvo T. K.) ir ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo (duomenys neskelbtini) tautybės moteris (kaip vėliau paaiškėjo tai buvo Z. A.). Prie priekinių automobilio durelių stovėjo N. O., kuri pastebėjusi policijos pareigūnus, savo dešinės rankos plaštaką pridėjo prie savo burnos. Jiems iškart N. O. sukėlė įtarimą, kad galimai jį kažką įsidėjo į burną, t. y. galėjo suvartoti narkotinę medžiagą. Z. A. tuo metu sėdėdama automobilyje pasilenkė link savo kojų ir kažką pradėjo daryti savo rankomis, galimai kažką slėpė. Asmenys buvo iškart išlaipinti iš „VW Passat“ automobilio. Buvo apžiūrėtas minėto automobilio salonas ir priekinio keleivio vietoje, kur sėdėjo Z. A., buvo rastas popierinis ryšulys, kuriame buvo 10 vnt. folijos lankstinukų, galimai su narkotine medžiaga. Paklausus Z. A., kam priklauso minėti lankstinukai, pastaroji atsakė, kad jie yra jos. Paklausus N. O., ką ji įsidėjo į burną, pastaroji atsakė, kad folijos lankstinuką, kurį gavo iš Z. A.. Po kratos atlikimo Z. A. namuose ji pripažino, kad išplatino N. O. narkotines medžiagas (1 t., b. l. 142–144).

Taigi, bylos pačios nuteistosios ir minėtų liudytojų parodymais nustatytos Z. A. narkotinių medžiagų – karfentanilio laikymo ir dalies medžiagų išplatinimo N. O. aplinkybės patvirtina, kad nuteistoji laikė šias medžiagas turėdama tikslą jas platinti. Kaip nepagrįsti vertintini apeliantės argumentai, kad ji turi priklausomybę karfentaniliui ir įvykio dieną automobilyje ruošėsi jį suvartoti. Iš įvykio vietos apžiūros 2023 m. rugsėjo 19 d. protokolo matyti, kad po priekine automobilio sėdyne keleivio pusėje, po kojų kilimėliu, aptiktas popierinis ryšulys su 10 vnt. folijos lankstinukais, kurie galimai yra narkotinė medžiaga. Prie (duomenys neskelbtini) tautybės moteries (Z. A.) ant žemės aptiktas dar vienas popierinis ryšulys, kuriame viduje yra permatomas celofaninis maišelis su pilkos spalvos milteliais, kurie galimai yra narkotinė medžiaga (1 t., b. l. 20–22). 2023 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad dešimtyje folijos lankstinukų yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00041 g, plastikiniame maišelyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00307 g (1 t., b. l. 67–72). Taigi, bendras rastas karfentanilio kiekis pas nuteistąją – 0, 00348 g. Dalis narkotinių medžiagų buvo supakuota į dozes. Akivaizdu, kad toks kiekis aiškiai viršija vieno vartotojo poreikius. Be to, apklaustas liudytoju P. K. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad nei automobilio apžiūros, nei asmens kratos ar kratos atlikimo metu švirkštų, adatų ar kitų priemonių intraveniniam narkotinių medžiagų vartojimui neaptiko, jei tokie daiktai būtų rasti, apžiūros protokole jie būtų pažymėti ir paimti. Liudytoja A. J. taip pat parodė, kad automobilyje nematė nei švirkštų, nei adatų. Pažymėtina ir tai, kad 2024 m. vasario 19 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 484/2024(1) konstatuota, jog Z. A. šlapime karfentanilio nerasta (2 t., b. l. 180). Šios aplinkybės paneigia Z. A. teiginius, kad ji laikė narkotinę medžiagą – karfentanilį asmeniniam vartojimui.

Įvertinusi aptartų įrodymų visumą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl Z. A. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliantės veiksmuose nustatyti visi BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl ją išteisinti ar perkvalifikuoti inkriminuotą nusikalstamą veiką apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Apeliantė prašo ne tik perkvalifikuoti jos veiką, bet ir paskirti švelnesnę bausmę, tačiau teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų parenkant nuteistajai bausmės rūšį ir nustatant jos dydį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatuota, kad Z. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, pagrįstai nustatė, kad yra viena nuteistosios baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką Z. A. padarė būdama recidyviste, t. y. turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)), o baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į Z. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. ji yra pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, turi mažametį vaiką, negydyta psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) neįrašyta į priklausomybės ligų centro įskaitą, jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu du kartus teista, abu kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, bausta administracine tvarka, naują nusikaltimą padarė neatlikusi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos. Šių aplinkybių visumą leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai paskyrus vienintelę baudžiamajame įstatyme numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir jo dydį nustatė lygų BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo vidurkiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši bausmė, atsižvelgiant į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nėra per griežta, ji proporcinga ir atitinkanti Z. A. asmenybės bei jos padaryto nusikaltimo pavojingumą, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajai paskiriant dar švelnesnę bausmę. Nuteistosios apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai dėl paskirtos bausmės, todėl teisėjų kolegija dėl to išsamiau nepasisako.

Dėl prokurorės R. Vinterytės apeliacinio skundo

Z. A. šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė neatlikusi jai Vilniaus miesto apylinkės 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Bylos duomenimis, minėtu nuosprendžiu jai buvo paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtinus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti Z. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Z. A. 2022 m. birželio 8 d. buvo lygtinai paleista iš Panevėžio pataisos namų, neatlikusi visos jai paskirtos bausmės. Taigi, Z. A. naują nusikalstamą veiką 2023 m. rugsėjo 15 d. padarė būdama lygtinai paleista iš pataisos įstaigos.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos laikytinas sąlyginiu atleidimu nuo bausmės. Sąlyginai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės asmuo bausmės toliau neatlieka, jis paleidžiamas į laisvę, tačiau neatliktos bausmės laikotarpiu vykdoma probuojamo asmens priežiūra. Sąlyginis atleidimas nuo bausmės gali baigtis nuteistojo grąžinimu į pataisos namus toliau atlikti bausmės, jei jis pažeidžia jam nustatytas sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų – naujo nusikaltimo padarymas neatliktos bausmės laikotarpiu, kuris įvertinamas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Tokiu atveju paskirta bausmė bendrinama su neatlikta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies bausmes sudėdamas. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47-628/2018, 2K-199/2014).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis subendrindamas Z. A. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2023 m. rugsėjo 15 d. veika) paskirtą 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausmę su neatlikta laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, dalimi (bylos duomenimis, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną A. A. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis buvo 2 metai 1 mėnuo 1 diena, 3 t., b. l. 24A), prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedamas dalį (1 metus) neatliktos bausmės, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Kita vertus, sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad į Z. A. paskirtą galutinę subendrintą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę įskaitytina pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis. Minėta, kad pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama tik neatliktos bausmės dalis, o ne visos paskirtos bausmės dalis, todėl jau atliktos bausmės dalies įskaitymas negalimas. BK 64 straipsnio nuostatose, priešingai nei BK 63 straipsnio 9 dalyje, atliktos bausmės dalies įskaitymas nenumatytas. Prokurorė apeliaciniame skunde teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje apie tokį atliktos bausmės įskaitymą neužsimenama, rezoliucinė dalis taip pat nėra grindžiama BK 63 straipsnio 9 dalimi, numatančia atliktos bausmės dalies įskaitymą, todėl labai tikėtina, jog skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje tiesiog per klaidą buvo padarytas įrašas (dėl atliktos bausmės dalies įskaitymo), kuris turi esminę reikšmę Z. A. galutinei faktiškai atliktinai laisvės atėmimo bausmei. Apeliacinės instancijos teismui neištaisius šios klaidos, Z. A. faktiškai atliktina laisvės atėmimo bausmė būtų tik 4 (ketveri) metai, t. y. tokiu būdu Z. A. būtų sumažinta paskirta ir realiai atliktina laisvės atėmimo bausmė, nors tam nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. naikinta nuosprendžio dalis, kuria Z. A. į paskirtą galutinę subendrintą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis. Kita skundžiamo nuosprendžio dalis paliktina nepakeista.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš Z. A. valstybės naudai prašoma išieškoti 54,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir (ar) bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7, 10 punktais, 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir Z. A. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios Z. A. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Atmesti nuteistosios Z. A. apeliacinį skundą ir patenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Reditos Vinterytės apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Z. A. į paskirtą galutinę subendrintą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis.

Palikti nepakeistą kitą nuosprendžio dalį.

Neišieškoti iš nuteistosios Z. A. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.