- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- I-1043-739/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02462-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Č. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–3) nurodė, kad jis atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, ir laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2018 m. spalio 17 d. jam nebuvo išduotos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetėlis ir skutimosi peiliukai. Pareiškėjas teigė, kad jis ne kartą kreipėsi su prašymais (žodžiu ir raštu) į atsakovės atstovą dėl minėtų higienos priemonių išdavimo, tačiau šis jam atsakydavo, kad tokios higienos priemonės jam nepriklauso, o rašytinių jo prašymų neregistravo. Teigė, kad dėl to, kad jam nebuvo išduotos higienos priemonės, jis jautėsi blogai, jautėsi nešvarus, jam niežtėjo odą, jis buvo visą laiką nenusiskutęs, jam pradėjo skaudėti ir gesti dantys, atsirado blogas burnos kvapas, su juo nebendravo kiti asmenys, o tai jam sukėlė kančią. Teigė, kad anksčiau į teismą jis nesikreipė todėl, kad nežinojo, kad nuteistiesiems privalo būti išduotos higienos priemonės. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 8000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovės. Atsikirsdamas į atsakovės atstovo teiginius atsiliepime į skundą, pareiškėjas atsikirtime (b. l. 40) teigė, kad per šį laikotarpį jis neteko šešių dantų, kadangi jie sugedo, už jų taisymą būtų reikėję mokėti, o pataisos įstaiga iš biudžeto neturėjo tam piniginių lėšų. Taip pat teigė, kad jam artimieji ir draugai siuntė pinigines perlaidas todėl, kad atsakovės atstovas jo negali pilnai aprūpinti, išlaikyti, ir kad gautas pinigines perlaidas jis skirdavo maistui, vitaminams.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundą į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. 10–13) nurodė, kad iki 2017 m. sausio 1 d. Alytaus PN neturėjo prievolės nuteistuosius aprūpinti dantų pasta, dantų šepetėliais ir skutimosi peiliukais. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Nuteistųjų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d., bausmę atliekantiems nuteistiesiems mėnesiui turėjo būti išduodama: 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus. Iki 2017 m. sausio 1 d. muilas ir tualetinis popierius pareiškėjui buvo išduodamas neatsižvelgiant į jo pajamas ir neatsižvelgiant į tai, ar jis rūko, ar ne. Minėtame teisės akte nebuvo numatyta, jog nuteistieji turėtų būti aprūpinami dantų pasta, dantų šepetėliais ir skutimosi priemonėmis. Atsakovės atstovas nurodė, kad vadovaujantis 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, įsigaliojusiu nuo 2017 m. sausio 1 d., nuteistiesiems yra išduodamos šios higienos priemonės: dantų šepetėlis (1 vnt. vienam mėnesiui), dantų pasta (75 ml kas du mėnesius), skutimosi peiliukai (4 vnt. vienam mėnesiui). Pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, kadangi jis buvo mokus ir rašytinių prašymų dėl higienos priemonių išdavimo neteikė. Pareiškėjas pats galėjo apsirūpinti higienos priemonėmis, nes ginčo laikotarpiu į savo sąskaitą gavo pajamų. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, o nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, neturtinę žalą kildina iš to, kad atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2018 m. spalio 17 d. jam neišdavė higienos priemonių – dantų pastos, dantų šepetėlio ir skutimosi peiliukų.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Alytaus pataisos namuose buvo laikomas jo nurodytu laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2018 m. spalio 17 d. (su pertraukomis) (b. l. 15–16) (toliau – ir ginčo laikotarpis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra nuteistasis, jam teismo nuosprendžiu buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galioję teisės aktai nenumatė dantų pastos, dantų šepetėlio ir skutimosi peiliukų išdavimo nuteistiesiems, taigi ir pareiškėjui, iki šios datos pareiškėjui buvo išduodamas muilas ir tualetinis popierius, o po šios datos pareiškėjui higienos priemonės nebuvo išduotos, kadangi jis nepateikė rašytinių prašymų ir buvo mokus (b. l. 10–11), o 2019 m. sausio 24 d. rašte papildė, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjas dėl higienos priemonių išdavimo į Alytaus PN žodžiu ir raštu nesikreipė (b. l. 39).
Dalį ginčo laikotarpio – nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. sausio 1 d. – galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), kurios numatė, kad nuteistiesiems vyrams, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vieną kartą per mėnesį išduodamos šios higienos priemonės: 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo ir 1 rulonas tualetinio popieriaus. Šiose normose, nustatytose pataisos namams, minėtu laikotarpiu nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos ir skutimosi peiliukų (ar kitokių skutimosi priemonių) išdavimas nuteistiesiems. Tačiau teismas pažymi, kad tuo pačiu laikotarpiu galiojusios, patvirtintos tuo pačiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos normos (2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija), jų 7 punktas numatė, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Kitokios skutimosi priemonės, išskyrus skutimosi peiliukus, suimtiesiems minėtame teisės akte nebuvo numatytos. Taigi, šį laikotarpį – nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. sausio 1 d. – galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems: suimtieji buvo aprūpinami dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais, o nuteistiesiems šios higienos priemonės neturėjo būti išduodamos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtų teisės normų (galiojusių iki 2017 m. sausio 1 d.) nuostatas, konstatavo, kad pareiškėjo neaprūpinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis (t. y. dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais) vien dėl to, jog Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma nenumato tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 ir 14 straipsnių reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padarytas Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Teismas, vadovaudamasis ir nenukrypdamas nuo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai), į tai, jog Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas dalį ginčo laikotarpio – nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. sausio 1 d. – konstatuoti neteisėtą Alytaus pataisos namų neveikimą (CK 6.246 straipsnis), pareiškėjo neaprūpinus dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais.
Kitą dalį ginčo laikotarpio – nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 17 d. – galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (nuo 2017 m. sausio 1 d. išdėstytas nauja redakcija 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. pakeistas 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1R-219), kurio 4 ir 5 punktai numatė, kad higienos reikmenys, drabužiai ir avalynė išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui, o 13 punktas numatė: laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Išduodamas higienos reikmenų kiekis vyrams numatytas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normose, patvirtintose tuo pačiu teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 įsakymu (su minėtais pakeitimais): 400 g skalbimo miltelių (trims mėnesiams), 100 g tualetinio muilo (vienam mėnesiui), 3 tualetinio popieriaus ritinėliai (vienam mėnesiui), 1 dantų šepetėlis (vienam mėnesiui), 75 ml dantų pastos (dviem mėnesiams), 4 skutimosi peiliukai (vienam mėnesiui), 75 ml dezodoranto arba antiperspiranto (trims mėnesiams). Kitokių skutimosi priemonių, išskyrus skutimosi peiliukus, nei nuteistiesiems, nei suimtiesiems aptartas teisinis reglamentavimas nenumatė. Vadovaudamasis minėtu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, Alytaus pataisos namų direktorius 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 yra patvirtinęs Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą (b. l. 32–34), kuriame taip pat yra numatyta, kad higienos reikmenys išduodami nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui (įsakymo 5 punktas), numatyti tokie patys išduotinų skalbimo miltelių, tualetinio muilo, tualetinio popieriaus, dantų šepetėlių, dantų pastos ir skutimosi peiliukų kiekiai (aprašo, patvirtinto įsakymu, 1 priedas), ir tokie patys kriterijai nemokumui (įsakymo 7 punktas), kaip ir minėtame teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 17 d. dantų pasta, dantų šepetėlis ir skutimosi peiliukai turėjo būti išduodami tik esant dviem sąlygoms: pareiškėjas buvo nemokus ir pateikė rašytinį prašymą išduoti jam šias higienos priemones. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis – 38 Eur galiojo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 17 d., taigi pareiškėjas minėtu laikotarpiu būtų nemokus, jeigu per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti higienos reikmenimis pateikimo dienos asmeninėje sąskaitoje turėtų ir (ar) išleistų ne daugiau kaip 19 Eur.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad šią ginčo laikotarpio dalį (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 17 d.) pareiškėjui higienos priemonės nebuvo išduotos, kadangi pareiškėjas nepateikė rašytinių prašymų ir buvo mokus (b. l. 11). Iš pinigų apskaitos žiniaraščio (b. l. 27–31) duomenų nustatyta, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 17 d.) beveik kiekvieną mėnesį į asmeninę sąskaitą gaudavo pinigų, iš viso šiuo laikotarpiu gavo 5243,04 Eur. Pareiškėjas pinigus išleisdavo, kiekvieną mėnesį išleisdavo nuo 21,77 Eur iki 1537,19 Eur, t. y. daugiau kaip 19 Eur. Pinigų apskaitos žiniaraščio duomenys patvirtina, kad pareiškėjas visą šią ginčo laikotarpio dalį - nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 17 d. - buvo mokus, kadangi asmeninėje sąskaitoje kiekvieną mėnesį turėjo ir (ar) išleido daugiau kaip 19 Eur. Nors pareiškėjas ir nurodė, kad jis Alytaus pataisos namuose kreipėsi dėl higienos priemonių išdavimo, jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Be to, kadangi pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo mokus, nėra aktualus jo rašytinis prašymas. Remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu (galiojusiu ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 17 d.), ir nustatęs byloje šias faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad Alytaus pataisos namai neturėjo pareigos pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 17 d. išduoti dantų pastą, dantų šepetėlį ir skutimosi peiliukus, todėl nėra pagrindo konstatuoti Alytaus pataisos namų neteisėtą neveikimą šiuo aspektu. Dėl to teismas šią pareiškėjo skundo dalį atmeta kaip nepagrįstą.
Šioje byloje buvo nustatytas neteisėtas Alytaus pataisos namų neveikimas (CK 6.246 straipsnis), laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjo neaprūpinus dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais. Nustatęs neteisėtą neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.247 ir 6.249 straipsniai).
Spręsdamas dėl neturtinės žalos kompensavimo būdo, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu (nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją su prašymu išduoti trūkstamas higienos priemones. Nors pareiškėjas nurodė, kad jis Alytaus pataisos namuose kreipėsi dėl higienos priemonių išdavimo, jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Ši aplinkybė sudaro pagrindą teismui abejoti pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis apie didelio masto dvasines ir fizines kančias, kurias galimai sukėlė atsakovės atstovo neteisėti veiksmai. Nesant asmenų prašymų, pareigūnai negali žinoti apie pareiškėjo patiriamą diskomfortą bei tam tikrų higienos priemonių trūkumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Melnitis prieš Latviją pabrėžė, kad įvertinus valstybės pareigą užtikrinti, jog asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios būtų suderinamos su asmens orumu, nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas atsisakymas taikomas suimtiems asmenims, neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai pažeminimą (2012 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Melnitis prieš Latvija, § 76, pareiškimo Nr. 30779/05). Tuo tarpu nagrinėjamoje pareiškėjo byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas tokį prašymą būtų pateikęs atsakovės atstovui, o šis būtų atsisakęs jį patenkinti. Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 11) ir 2019 m. sausio 24 d. rašte (b. l. 39) nurodytais duomenimis, pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu dėl minėtų higienos priemonių nesikreipė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, tačiau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje buvo nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau jo prašymas buvo netenkintas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Alytaus pataisos namų administraciją ar pareigūnus dėl higienos priemonių išdavimo, nagrinėjamos bylos faktinė situacija nelaikytina analogiška nurodytai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylai. Kita vertus, teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo (neišduotų higienos priemonių – dantų pastos, dantų šepetėlio ir skutimosi peiliukų) pareiškėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų ar išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei atsakovės atstovas jį būtų aprūpinęs šiomis priemonėmis.
Pareiškėjas šią ginčo laikotarpio dalį (nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), gaudavo pajamų, iš viso gavo 459,15 Eur (b. l. 25-27). Tik 2015 m. rugsėjo mėn. pareiškėjas gavo tik 0,13 Eur, o 2016 m. gegužės, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. išvis negavo pajamų. Kitus mėnesius pareiškėjas gaudavo po 3,80–108,88 Eur. Kadangi pareiškėjas šią ginčo laikotarpio dalį gaudavo pajamų, nors ir nedideles sumas, jis turėjo galimybę apsirūpinti minimaliomis asmeninės higienos priemonėmis, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis dėl atsakovės atstovo kaltės negalėjo valytis dantų ir nusiskusti, yra abejotini, nepatvirtinti įrodymais. Iš pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu pirkdavo prekes iš parduotuvės (b. l. 25-27). Teismas sprendžia, kad pareiškėjas dalį gautų pinigų galėjo skirti ir higienos priemonėms, o ne tik maistui ir vitaminams, kaip teigė pareiškėjas (b. l. 40). Pastebėtina, kad maistu nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, yra aprūpinami nemokamai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis).
Todėl nors pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijos (b. l. 20–24) duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu – 2016 m. sausio, vasario mėn., 2018 m. sausio, vasario, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. – kreipėsi į odontologą, ir 2018 m. pareiškėjui buvo ištraukti dantys, tačiau šie duomenys nepatvirtina, jog egzistavo tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjo kreipimosi į odontologą priežasčių ir Alytaus pataisos namų neveikimo, tai yra 2015 m. rugsėjo 22 d. - 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu neišdavimo pareiškėjui dantų šepetėlio ir dantų pastos.
Pareiškėjas atsikirtime teigė, kad jam buvo ištraukti dantys, nes jie sugedo, už jų taisymą būtų reikėję mokėti, o pataisos įstaiga iš biudžeto neturėjo tam piniginių lėšų (b. l. 40). Tačiau iš asmens sveikatos istorijos kopijos duomenų matyti, kad dantys pareiškėjui buvo traukti 2018 metais (b. l. 23–24), o iš pinigų apskaitos žiniaraščio duomenų matyti, kad pareiškėjas per visą ginčo laikotarpį iš viso gavo 5702,19 Eur pajamų (b. l. 25–31). Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas, jeigu jis dėl tam tikrų priežasčių nevalė dantų ir jie sugedo, ir pats turėjo galimybę sumokėti už tam tikras odontologo paslaugas.
Be to, pareiškėjas ginčo laikotarpio dalį nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. spalio 17 d. būdavo išvykęs iš Alytaus pataisos namų: 2015 m. spalio 27 d. – 2015 m. lapkričio 3 d. – į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, 2016 m. gegužės 24 d. – 2016 m. birželio 3 d. – į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, 2017 m. rugsėjo 25 d. – 2017 m. spalio 2 d. – į Kauno tardymo izoliatorių (b. l. 15–16), kur jam galėjo būti išduotos asmeninės higienos priemonės.
Jau minėta, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovės atstovą dėl dantų šepetėlio, dantų pastos ir skutimosi peiliukų išdavimo 2015 m. rugsėjo 22 d. – 2017 m. spalio 17 d. laikotarpiu ar skundėsi, kad higienos priemonės nėra išduodamos. Be to, pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus trejiems metams nuo ginčo laikotarpio pradžios (b. l. 4). Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Barbulescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimą Hansen prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą O’Keeffe prieš Airiją, § 202, pareiškimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, § 33, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad pažeidimo pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą (2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-376-662/2017; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-601/2013).
Teismas, įvertinęs aukščiau šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas, jo neaprūpinus dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad Alytaus pataisos namuose buvo pažeista A. Č. teisė į jo aprūpinimą dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.