- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-05
- Bylos Nr.
- 2-2229-188/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- S. M., V. M., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. M. ir V. M. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. A. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama pripažinti, kad ji po savo motinos V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos vardu atsiradusiam palikimui priimti terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir prašo šį terminą atnaujinti.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina V. M., su kuria kartu gyveno motinai priklausančioje sodyboje, į kurią įeina 11 arų namų valdos žemės sklypas, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. Prieš mirtų motina paliko testamentą, surašytą 1996-07-17, kurį patvirtino Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnas. Šiuo testamentu motina padarė patvarkymą, kuriuo po mirties visą savo turtą, kuris jai priklausytų mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko tik jai, kaip savo dukrai, nors tuo metu turėjo ir tris sūnus, iš kurių dabar S. yra miręs. Tuo metu jos pavardė po santuokos sudarymo buvo T. Ji po motinos mirties nurodytoje sodyboje gyveno iki 2012 m., iki antrą kartą susituokė. Ji sodybą visuomet prižiūrėjo, ja rūpinosi ir sąžiningai manė, kad jai ši sodyba priklauso teisėtai pagal testamentą, į notarus nesikreipė, nes tuo metu negalvojo, kad šioje sodyboje nebegyvens ir norės šį turtą kam nors perleisti, todėl nemanė, kad turėtų ką nors papildomai teisiškai sutvarkyti. Ji po motinos mirties atsiradusio palikimo niekuomet neatsisakė, jo neatsisako ir dabar. Ji yra įgijusi vidurinį išsilavinimą, todėl mano, kad dėl teisinių žinių trūkumo laiku tinkamai nesusitvarkė paveldėjimo reikalų. Prašo pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. M. nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašo jį tenkinti.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo V. M. į teismo posėdį neatvyko, iš 2014-12-05 teismo posėdžių sekretorės pranešimo (b.l.40) matyti, kad jis telefonu informavo, jog sutinka su V. A. pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmenims Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l.36), atsiliepime į pareiškimą (b.l.13) prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad pareiškimui neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai reikalingų įrodymų, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, o į bylą suinteresuotais asmenimis bus įtraukti visi pirmos eilės įpėdiniai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjos motina V. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.7), todėl paveldėjimo teisiniams santykiams turi būti taikomos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios paveldėjimo teisę. Minėto teisės akto 587 straipsnio 1 dalis numato, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad palikimą įpėdinis priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 2,3 d.). 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio kodekso 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pailginti, jei pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Tokia galimybė įtvirtinta ir šiuo metu nuo 2001-07-01 galiojančio CK 5.57 straipsnio nuostatose, o 2000-07-08 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 str. 2 d. nustatyta, jog esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus, todėl teismas mano, kad šiuo atveju turėtų būti taikomos 2001-07-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos CK nuostatos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja V. A., a.k. (duomenys neskelbtini), yra V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), dukra (b.l.8,9,10). Iš mirties liudijimo matyti, kad V. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.7). Iš 1996-07-17 V. M. surašyto testamento, kurį patvirtino Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnas, matyti, kad palikėja padarė patvarkymą, kuriuo po mirties visą savo turtą, kuris jai priklausytų mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo dukrai – pareiškėjai, tuo metu po santuokos sudarymo turėjusiai T. pavardę (b.l.6,9). Iš 2014-07-08 Kėdainių rajono 1-ojo notaro biuro pažymos matyti, kad po V. M. mirties į Kėdainių 1-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, ir paveldėjimo byla neužvesta (b.l.4). Iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2014-08-11 pažymos apie paveldimą turtą matyti, kad V. M. iki mirties (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., ir vedė bendrą ūkį kartu su dukra V. A., todėl seniūnijos manymu, V. A. faktiškai priėmė paveldimą turtą, nes jį valdo, moka mokesčius, prižiūri sodybą, ją remontuoja ir tvarko (b.l.5).Iš pareiškėjos, kuri nurodė turinti vidurinį išsilavinimą ir neturinti teisinių žinių, paaiškinimo nustatyta, kad pareiškėja ir toliau po motinos mirties likusi gyventi šioje sodyboje, kuria rūpinosi, tvarkė ir prižiūrėjo, sąžiningai manė, kad ji teisėtai valdo jai motinos testamentu paliktą turtą, tuo metu neketino niekam jo perleisti, todėl negalvojo, kad būtina kreiptis į notarą. Tik 2012 m. sudariusi antrą santuoką ji išsikėlė iš sodybos ir tik nusprendusi ją parduoti, kadangi sodyba tapo jai našta, o neprižiūrima taptų apleista, sužinojo, kad ji nėra tinkamai įforminusi palikimo priėmimo.
Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmenų, prašiusių pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-382/2007 bei 2007-06-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-258/2007). Nustatyta, jog be pareiškėjos daugiau asmenų, pageidaujančių priimti palikimą, atsiradusį po V. M. mirties, nėra, byloje nepateikta duomenų apie V. M. kitokio turinio testamentą, iki šiol palikimo niekas nepriėmė, nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Suinteresuoti asmenys V. M. ir S. M. neprieštarauja, kad jų sesuo V. A. priimtų jai motinos testamentu paliktą palikimą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepateikė teismui duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie tai, kad termino palikimui priimti atnaujinimas pareiškėjai, iš esmės pažeistų jų ar valstybės teises ir teisėtus interesus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.62 str. 1 d. 3 p. valstybė taip pat galėjo įgyvendinti teisę priimti palikimą, atsiradusį po V. M. mirties, tačiau šia teise iki šiol nepasinaudojo. Todėl teismas mano, jog termino pareiškėjai atnaujinimas negali būti vertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises, kadangi suinteresuoti asmenys iki šiol, t.y. jau taip pat praleidę įstatymo nustatytus terminus, nepareiškė pageidavimo priimti palikimą, atsiradusį po V. M. mirties.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad tiek objektyviąja, tiek ir teisine prasmėmis yra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo terminui atnaujinti.
Terminas palikimui priimti prakleistas dėl svarbių priežasčių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 578 str., turi būti atnaujintas.
Iš pareiškėjos valstybei išieškotinos bylinėjimosi išlaidos – 35,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu - CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai V. A., a.k. (duomenys neskelbtini), praleistą terminą palikimui priimti po jos mamos V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikui, skaičiuojant terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išieškoti iš pareiškėjos V. A., a.k. (duomenys neskelbtini), 35,90 Lt (trisdešimt penkis litus 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.