Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. patikslintą ieškinį atsakovei R. M. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

18. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų (be Tėvo paaiškinimų ir I. R. pasirašyto Ugdymo įstaigos rašto), kurie leistų teismui preliminariai (neišnagrinėjus bylos iš esmės) spręsti, kad Motina negeba tinkamai pasirūpinti savo Vaikais bendravimo su jais metu. Iš 2025 m. vasario 26 d. teismo posėdyje Šalių Sūnaus nuomonės išklausymo galima daryti preliminarią išvadą, kad Motinos ir Sūnaus tarpusavio ryšys yra susilpnėjęs, todėl jam stiprinti yra būtinas intensyvesnis bendravimas. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas panaikinti ir kitą teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, kuria buvo laikinai nustatytas žymiai apribotas (lyginant su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5773-1115/2021) Motinos ir Vaikų bendravimas. Tokia teismo išvada dėl išnykusios būtinybės taikyti minėtą apsaugos priemonę padaryta dar ir todėl, kad minėta laikinoji apsaugos priemonė buvo teismo taikyta būtent pagal ieškovo prašymą, o ieškovas teismo nutarties dėl šios priemonės taikymo nevykdo.

19. Teismas nurodė, kad teismo iniciatyva panaikinus 2024 m. gegužės 15 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė turi teisę bendrauti su Vaikais tokia tvarka, kokia yra patvirtinta įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5773-1115/2021. Panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nebėra pagrindo spręsti Motinos prašymo dėl minėta nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

20. Teismas akcentavo tai, kad ieškovas turi bendradarbiauti su atsakove. Pažymėta tai, kad dėl ieškovo nurodytos situacijos, kai atsakovė, kaip nurodo ieškovas, „lindo po ratais“, taip pat dėl atsakovės galimo manipuliavimo Dukra, pasisakyta 2024 m. lapkričio 21 d. nutartyje, o po minėtos nutarties priėmimo naujai paaiškėjusių aplinkybių, kitų konkrečių, svarių ir įtikinamų argumentų, kurie būtų pagrindas siaurinti Vaikų teisę bendrauti su Motina, ieškovas nenurodė nei pateikdamas rašytinę nuomonę dėl atsakovės prašymo, nei 2025 m. vasario 26 d. teismo posėdyje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti skundžiamą 2025 m. vasario 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

21.1. Teismas nepagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones – draudimą artintis prie ugdymo įstaigos. Teismas nurodė du pagrindus draudimui artintis prie ugdymo įstaigos panaikinti: 1) I. R. parodymai nepatvirtina atsakovės trukdymo mokymo procesui; 2) I. R., kaip (duomenys neskelbtini), raštas, detalizuojantis atsakovės elgesį, nėra objektyvus pagrindas. Ieškovas nesutinka su teismo išvadomis, nes jos nepagrįstos ir atliktos įvertinus selektyviai pasirinktas aplinkybes, tačiau neįvertinus visų byloje esančių įrodymų ir (ar) aplinkybių. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino tokių aplinkybių: 1) atsakovės grasinančio pobūdžio el. laiškai ugdymo įstaigos darbuotojams; 2) konfliktas ugdymo įstaigos teritorijoje, kai atsakovė užpuolė ieškovo sutuoktinę ir atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; 3) atsakovės skambinėjimai į klasės telefoną.

21.2. Teismas be pagrindo vertino I. R. raštą kaip neobjektyvų įrodymą. 2024 m. kovo 28 d. I. R. pateiktas raštas laikytinas objektyviu įrodymu. Šį raštą I. R. sudarė ir pasirašė veikdama kaip (duomenys neskelbtini), o ne kaip šalių dukros bendraklasio vaiko motina, t. y. laikytina, jog sudarydama minėtą raštą I. R. veikė ugdymo įstaigos ir joje besimokančių moksleivių interesais. Teismo nurodytas „dvejopas“ santykis neturi įtakos minėto rašto patikimumui ir (ar) objektyvumui.

21.3. Ieškovas nesutinka su teismo išvadomis dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo tvarkos – panaikinimo. Teismas selektyviai pasisakė tik dėl dviejų byloje esančių įrodymų – 2025 m. vasario 26 d. teismo posėdžio metu ieškovo pateiktų paaiškinimų bei 2024 m. kovo 28 d. Ugdymo įstaigos rašto. Teismas nevertino kitų byloje esančių duomenų ir įrodymų, dėl to priėmė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė negeba pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, kai nepilnamečiai vaikai yra su ja.

21.4. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl 2024 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) pateiktame nepilnamečio vaiko L. M. apklausos protokole (toliau – ir Protokolas) užfiksuotų duomenų. Protokole pateikiami duomenys yra itin reikšmingi ir patvirtinantys, jog atsakovė negeba užtikrinti nepilnamečiams vaikams saugios aplinkos, kai nepilnamečiai vaikai būna su ja. 2024 m. lapkričio 21 d. teismas priėmė nutartį, kuria pasisakė dėl ieškovo pateiktų aplinkybių, 2024 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apskrities VPK pateikė Protokolą. Tai reiškia, jog po 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties vis tik buvo naujų duomenų, kurie neabejotinai patvirtina atsakovės manipuliuojantį elgesį, o taip pat patvirtina, jog atsakovė negali būti palikta viena su nepilnamečiais vaikais. Teismo išvada apie naujų duomenų nebuvimą tiesiogiai prieštarauja byloje esantiems duomenims. Apie Protokolą ir jame esančius duomenis, patvirtinančius ieškovo išdėstytą poziciją, ieškovas nurodė rašytinėje nuomonėje, tačiau teismas to nevertino, o taip pat nurodė, jog naujų duomenų nėra. Teismas nebuvo tinkamai susipažinęs nei su byloje esančiais duomenimis ir įrodymais, nei su ieškovo pateiktais duomenimis rašytinėje nuomonėje.

21.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ryšys tarp atsakovės ir nepilnamečių vaikų yra susilpnėjęs ir laikė tai pagrindu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. 2021 m. birželio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neatitinka geriausių nepilnamečių vaikų interesų. Protokolas patvirtina, jog nepilnamečiams vaikams būnant su atsakove, nėra užtikrinami nepilnamečių vaikų interesai. Protokolas patvirtino, jog atsakovės pozicija apie neva nepilnamečių vaikų patiriamą smurtą yra nepagrįsta ir neatitinkanti tikrovės. Palikus nepilnamečius vaikus su atsakove be priežiūros, iš esmės pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai ir neužtikrinamas jų saugumas. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino.

21.6. Teismas nutartyje nesivadovavo 2025 m. vasario 26 d. vykusio teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) išsakyta nuomone, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti paliktos nepakeistos. Tarnyba šios pozicijos nuosekliai laikosi nuo civilinės bylos pradžios – Tarnybos nuomone, 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka nepilnamečių vaikų interesus, todėl neturėtų būti keičiamos. Jei teismas būtų tinkamai susipažinęs su bylos medžiaga, ieškovo pateiktomis aplinkybėmis ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tikėtina, nebūtų konstatavęs vaiko teisių pažeidimo, kadangi Protokolas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina ieškovo nuosekliai dėstomą poziciją apie atsakovės manipuliaciją nepilnamečiais vaikais ir jos melagingus parodymus apie neva ieškovo šeimoje nepilnamečių vaikų patiriamą smurtą. Teismas, nesusipažinęs su visais byloje esančiais duomenimis, objektyviai negalėjo įvertinti byloje nurodytų aplinkybių, padarė paviršutinišką išvadą apie neva pažeidžiamas vaikų teises ir priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą nutartį, kuri prieštarauja Tarnybos nuomonei.

21.7. Aplinkybė, kad ieškovas netinkamai vykdė laikiną bendravimo tvarką, negali būti pagrindas visiškai panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nuo 2023 metų yra užfiksuota atsakovės neadekvataus ir nepilnamečių vaikų interesus pažeidžiančio elgesio epizodų (jie aprašyti ieškovo procesiniuose dokumentuose), todėl, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, laikina bendravimo tvarka privalėjo būti nustatyta. Byloje pagal 2024 m. gegužės 6 d. ieškovo ieškinyje pateiktą prašymą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina bendravimo tvarka. Atsakovė tuo metu, kai pagal laikiną bendravimo tvarką nepilnametė Duktė buvo perduota atsakovei, privertė nepilnametį vaiką meluoti apie neva patiriamą smurtą, tai patvirtino Protokolas. Visos šios aplinkybės lėmė, jog, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų saugumą ir jų interesus, ieškovas buvo priverstas riboti atsakovės bendravimą su nepilnamečiais vaikais, dėl to buvo inicijuota ši byla ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tai, kad ieškovas nepasinaudojo procesine teise apskųsti 2024 m. lapkričio 21 d. teismo nutartį, negali būti laikoma pagrindu, jog ieškovas pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Dėl netinkamo laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo ieškovui buvo paskirtos baudos, tačiau tai negali būti pagrindu visiškai panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, argumentuojant tuo, jog pažeidžiami vaikų interesai. 2024 m. gegužės 15 d. nutarties netinkamas vykdymas yra būtent to – netinkamo nutarties vykdymo – pagrindas, o ne pagrindas visiškai panaikinti 2024 m. gegužės 15 d. nutartį ir ja pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

22. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė R. M. prašo 2025 m. vasario 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

22.1. Ieškovas pats nuo pat 2024 m. birželio 15 d. tyčia nesilaikė teismo nutarties, kurią priimti pats paprašė, ir iki šios dienos nė karto neperdavė atsakovei vaikų pagal minėtą teismo nutartį. Devynis mėnesius iš eilės ieškovas nesilaikė laikinos bendravimo tvarkos, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kiekvieno Vaiko teisę gyventi ir bendrauti su savo tėvais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. ir 2025 m. sausio 24 d. nutartimis ieškovui buvo paskirtos civilinės sankcijos. Nepaistant jam skiriamų baudų ieškovas toliau tendencingai nevykdo teismo nutarties ir neperduoda atsakovei vaikų bendrauti.

22.2. Atsakovė palaiko teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį, atskirąjį skundą laiko nepagrįstu, nes ieškovo atskirasis skundas yra pateiktas siekiant ieškovui toliau piktnaudžiauti tėvo valdžia ir nesudaryti sąlygų motinai bendrauti su vaikais, prisidengiant 2024 m. gegužės 15 d. teismo nutartimi, pagal kurią vaikų paėmimas turėtų vykti iš ieškovo gyvenamosios vietos, iš kurios ieškovas, prieš atsakovei atvykstant pasiimti vaikų, kaskart pasišalina ir (arba) kitaip nesudaro atsakovei sąlygų bendrauti su vaikais.

22.3. Ieškovas toliau nevykdė teismo nutarties šiomis dienomis: 2024 m. gruodžio 14–15 d.; 2024 m. gruodžio 28–29 d.; 2025 m. sausio 11–12 d.; 2025 m. sausio 25–26 d.; 2025 m. vasario 8–9 d.; 2025 m. vasario 22–23 d.; 2025 m. kovo 8 d. Atsakovės vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo elgesio dinamiką, akivaizdu, kad ieškovas ir toliau nevykdys teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl to teismas 2025 m. vasario 27 d. priėmė teisingą ir labiausiai vaikų interesus atitinkantį procesinį sprendimą (nutartį), panaikindamas byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir taip sukurdamas situaciją, kai atsakovės bendravimas su vaikais turi vykti pagal 2021 m. birželio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-5773-1115/2021, pagal kurį vaikai turi būti paimami atsakovės iš vaikų ugdymo įstaigos.

22.4. Ieškovo teiginys, neva teismas be pagrindo vertino I. R. raštą kaip neobjektyvų įrodymą, nepagrįstas. I. R., teikdama raštą, nutylėjo savo asmeninių interesų konfliktą. Atsakovės vertinimu, I. R. negali būti objektyvi nė vienu iš minėtame rašte nurodytų klausimų – bet koks jos kritinis požiūris į esamą situaciją, taip pat mokytojos išsakytą nuomonę apie atsakovę pakenktų jos pačios vaiko ir klasės mokytojos tarpusavio ryšiui.

22.5. Tarnybos atstovo teismo posėdžio metu išsakyta žodinė pozicija nekeisti laikinųjų apsaugos priemonių teismui yra tik rekomendacinio pobūdžio ir yra neprivaloma.

22.6. Atskirajame skunde ieškovas remiasi dukros apklausos protokolu pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Dukra pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklausta 2024 m. rugsėjo 25 d., t. y. po daugiau nei trijų mėnesių. Atsakovė nurodo, kad dėl ieškovo veiksmų 2024 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3‑iojo skyriaus prokurorė pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00807-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį. Apklausos duomenimis teisiškai negalima vadovautis kaip objektyviais duomenimis, kadangi jie surinkti pažeidžiant vaiko apsaugos ir vaiko prioritetinių interesų principą. Pažymi, kad 2024 m. birželio 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo ieškovo sutuoktinės smurto prieš šalių nepilnametę dukrą. Byloje yra duomenys (2024 m. birželio 4 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 3VSV‑2273), kad dukra net dviejų apklausų metu aiškiai pasisakė dėl smurto. Atsakovės vertinimu, ieškovo veiksmai neperduoti dukros atsakovei nuo pat momento, kai dukra prakalbo apie ieškovo sutuoktinės smurtą, yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo baime, kad dukra atsakovei ir (ar) Tarnybai galės papasakoti ir kitų smurtinių epizodų ieškovo artimoje aplinkoje.

22.7. Atskirajame skunde ieškovas nepasisakė dėl teismo nutartyje nurodyto laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo motyvo – kad iš 2025 m. vasario 26 d. teismo posėdyje Šalių Sūnaus nuomonės išklausymo galima daryti preliminarią išvadą, jog Motinos ir Sūnaus tarpusavio ryšys yra susilpnėjęs, todėl jam stiprinti yra būtinas intensyvesnis bendravimas. Teismas nustatė ir tai, kad 2025 m. vasario 26 d. teismo posėdyje atsakovė nurodė, jog jai nėra galimybės susisiekti Dukros klasės telefonu, nes jos skambučiai yra užblokuoti. Kaip liudytoja apklausta Ugdymo įstaigos darbuotoja šią aplinkybę patvirtino. Minėto posėdžio metu atsakovės advokatas nurodė, kad ieškovas yra užblokavęs atsakovės telefono numerį, į elektroninius laiškus neatsako. Šių aplinkybių ieškovas, duodamas paaiškinimus minėtame teismo posėdyje, neneigė. Nekyla abejonės, kad su atsakove nebendradarbiauja ne tik ugdymo įstaiga, užblokuodama atsakovės telefoną ir taip tik dar labiau patvirtindama ieškovui išduotos pažymos neobjektyvumą, tačiau ir pats ieškovas, dėl to teismas privalėjo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, matydamas situaciją, kurią, ignoruodama Vaikų interesus, sukūrė tiek ugdymo įstaiga, tiek pats ieškovas. Teismas priėmė pagrįstą nutartį, užtikrindamas Mamos ir Vaikų bendravimą pagal 2021 m. birželio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-5773-1115/2021, kai yra aišku, jog per aštuonis teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo mėnesius ieškovas padarė didelę žalą atsakovės ir Vaikų ryšiui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

24. Ieškovo atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai panaikintos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl naujų įrodymų

25. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2024 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. IBPS-S-659117-24 ir 2024 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo posėdžio dėl nepilnamečio liudytojo apklausos protokolą. Apelianto pateikti rašytiniai įrodymai yra byloje (el. bylos t. 7, b. l. 83–89), dėl to teikiami duomenys nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2024 m. birželio 20 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01‑1‑23138-24. Šie atsakovės teikiami duomenys yra byloje (el. bylos t. 3, b. l. 37, 38), dėl to nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme.

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio yra susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis ir teisėtais interesais, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad klausimas būtų išspręstas teisingai, nutaria atsakovės pateiktus įrodymus priimti ir pridėti prie bylos bei vertina juos kartu su kitais įrodymais tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio

29. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 1 dalimi, iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

30. Pagal CK 3.161 straipsnio 3 dalies nuostatas, viena iš vaiko teisių – teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais; tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis).

31. Apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (CK 3.156 straipsnis, 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.175 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, galimas tik esant tam svarių, įtikinamų argumentų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 35 punktą).

32. Pažymėtina tai, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu; jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima tai, kad vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai; nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑16‑706/2016, 13 punktas).

33. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, sureguliuoti ginčo situaciją ir užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra viena iš galimų teismui taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Laikina vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarka, skirta užtikrinti bendravimą su vaikais iki šalių ginčas bus išnagrinėtas iš esmės (CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys). Akcentuotina tai, kad spręsdamas klausimus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, teismas nevertina ieškinio (priešieškinio) reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia dėl laikinų priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies, CK 3.3 straipsnio, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkto nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

34. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5773-1115/2021 bylos šalių nepilnamečių vaikų L. M. ir Ą. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu (tėvu) ir patvirtintas tėvų susitarimas dėl atsakovės (motinos) bendravimo su Vaikais tvarkos, be kita ko, numatantis, kad Motina turi teisę bendrauti su Vaikais: 1) kiekvieno mėnesio pirmąją visą (nuo pirmadienio iki sekmadienio) savaitę, pasiimdama Vaikus pirmadienį po užsiėmimų ugdymo įstaigoje (jeigu vaikai tą dieną ugdymo įstaigos nelanko, Motina paima Vaikus 10 val. iš Vaikų gyvenamosios vietos) ir tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val. pristatydama Vaikus į jų gyvenamąją vietą; 2) kiekvieno mėnesio trečios visos savaitės penktadienį, pasiimdama Vaikus po užsiėmimų ugdymo įstaigoje (jeigu Vaikai tą dieną ugdymo įstaigos nelanko, Motina paima Vaikus 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos) ir tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val. pristatydama vaikus į jų gyvenamąją vietą.

35. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi, patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovei uždrausta artintis mažesniu nei 100 metrų atstumu prie žemės sklypo, kuriame yra Vaikų Ugdymo įstaiga, taip pat nustatyta laikina atsakovės bendravimo su nepilnamečiais Vaikais tvarka: motina (ne šv. Kalėdų, Naujųjų metų, šv. Velykų ir vaikų gimimo dienų metu) kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais bendrauja su vaikais, pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį ne vėliau kaip 12.00 val. ir grąžindama vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 18.00 val. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2025 m. vasario 27 d. nutartį, nutarė panaikinti minėta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir, nustatęs, kad nebėra pagrindo spręsti atsakovės prašymo dėl minėta nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atsakovės 2025 m. vasario 10 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.

36. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose institutą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai panaikino teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, selektyviai vertino kelis įrodymus ir nevertino kitų byloje esančių aplinkybių bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuomonės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytus argumentus, ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais ir daro išvadą, kad šioje bylos proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė tinkamai įvertinęs klausimui išspręsti reikšmingų bylos aplinkybių visumą.

37. Iš skundžiamos teismo nutarties motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas su atsakovės elgesiu susijusias aplinkybes, į kurias atsižvelgus pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimdamas skundžiamą nutartį įvertinto bylos proceso eigą ir papildomus bylos duomenis, tarp jų, be kita ko, ir Vaikų (duomenys neskelbtini) I. R., pasirašiusios byloje esantį ieškovui adresuotą 2024 m. kovo 28 d. raštą, 2025 m. vasario 26 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje duotus parodymus. Iš 2025 m. vasario 26 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojos I. R. duotų parodymų nustatyta, kad tam tikrų minėtame rašte nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovės elgesiu dukters ugdymo įstaigoje, (duomenys neskelbtini) pati nematė, o dėl nurodytų aplinkybių gavusi informaciją iš mokytojos su atsakove susisiekti nebandė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip reikšmingą aplinkybę pripažino tai, jog Šalių santykiai su (duomenys neskelbtini) yra dvejopi – (duomenys neskelbtini) I. R. (duomenys neskelbtini) mokosi toje pačioje klasėje kaip ir šalių Dukra, taigi susidariusioje situacijoje ji yra ir šalių Dukters (duomenys neskelbtini). Reikšminga pažymėti ir tai, kad iš liudytojos I. R. paaiškinimų, byloje esančio Ugdymo įstaigos vadovės 2024 m. liepos 26 d. rašto duomenų ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. Tarnybos išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo duomenų taip pat matyti, jog mokymo paslaugų sutartį su Ugdymo įstaiga yra sudaręs ir už Vaikų mokslą Ugdymo įstaigai moka ieškovas, atsakovė nėra mokymo paslaugų sutarties šalis, dėl šios aplinkybės (tam tikrų duomenų neteikimo) tarp atsakovės ir Ugdymo įstaigos taip pat kyla įtampa. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs liudytojos I. R. duotus parodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad vien Ugdymo įstaigos 2024 m. kovo 28 d. raštas, kurį pasirašė I. R., ir tam tikros prielaidos apie Ugdymo įstaigos darbuotojų ir (ar) Ugdymo įstaigą lankančių vaikų tėvų sudėtingą tarpusavio bendravimą, nėra pakankamai objektyvus specifinės laikinosios apsaugos priemonės – draudimo atsakovei artintis prie Vaikų lankomos Ugdymo įstaigos – tolesnio taikymo pagrindas.

38. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių dėl atsakovės el. laiškų ugdymo įstaigos darbuotojams, atsakovės konflikto su ieškovo sutuoktine ugdymo įstaigos teritorijoje, atsakovės skambinimo į klasės telefoną. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio konkrečiu nagrinėjamu atveju, vertinant esamus bylos duomenis apie atsakovės elgesį, reikšminga juos įvertinti ir ieškovo elgesio kontekste. Vertinant apelianto nurodytas aplinkybes, kartu įvertintina tai, kad byloje yra duomenų dėl tarp šalių kylančių nesutarimų dėl atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos (galimybės susisiekti su vaiku telefonu sudarymo) (Tarnybos 2024 m. gegužės 3 d. vaiko situacijos vertinimo anketa). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo įvertintų 2025 m. vasario 26 d. teismo posėdyje atsakovės ir jos atstovo nurodytų aplinkybių, jog ieškovas yra užblokavęs atsakovės telefono numerį, į elektroninius laiškus neatsako, atsakovė neturi galimybės susisiekti Dukros klasės telefonu, nes jos skambučiai yra užblokuoti.

39. Iš bylos duomenų matyti, kad byloje tarp ieškovo (Vaikų tėvo) ir atsakovės (Vaikų motinos) yra kilęs ginčas dėl ankstesniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, taip pat ir dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Iš bylos duomenų visumos matyti, kad ieškovo ir atsakovės, kaip Vaikų tėvų, santykiai iš esmės yra konfliktinio pobūdžio, šalių tarpusavio bendravimas nekonstruktyvus (ieškovas bendravimo su atsakove vengia).

40. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos ieškovui pareiškus ieškinį ir pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovo prašymą bei nustačius ieškovo prašytą atsakovės laikiną bendravimo su Vaikais tvarką. Remiantis byloje esančių duomenų visuma nustatyta, kad ieškovas šios teismo pradiniame bylos etape pagal jo pašymą nustatytos laikinos Vaikų ir jų motinos bendravimo tvarkos tinkamai nesilaiko. Byloje pateikti duomenys, kad už teismo nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka, netinkamą vykdymą ieškovui kelis kartus teismų nutartimis buvo skirtos baudos, laikinos teismo nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymo epizodai nustatomi nuo 2024 m. birželio 15 d. (įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP‑22604‑566/2024 ieškovui paskirta vienkartinė 200 Eur bauda; įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3508-545/2025 ieškovui paskirtos po 100 Eur baudos už konkrečius nutarties nevykdymo epizodus (iš viso 600 Eur)). Tai sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovo elgesys, nevykdant pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, neužtikrinant atsakovei galimybės pasimatyti su vaikais, taip pat turi įtakos tam tikram atsakovės elgesiui. Šių aplinkybių visuma visapusiškai galės būti įvertinta išnagrinėjus bylą iš esmės.

41. Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinto, kad atsakovės ir Sūnaus tarpusavio ryšys yra susilpnėjęs ir jam stiprinti yra būtinas intensyvesnis bendravimas. Iš 2024 m. rugpjūčio 29 d. Tarnybos išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo duomenų taip pat matyti, jog Dukra nori bendrauti su mama (atsakove). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2025 m. vasario 26 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pats ieškovas nurodė, jog Sūnus nenorėtų susitikti su motina, o Dukra galbūt norėtų susitikti, tačiau ieškovas laikėsi pozicijos, jog tam turėtų būti sudaroma tam tikra, ieškovo vertinimu, saugi aplinka (2025 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 55 min. – 2 val. 58 min. 15 sek.). Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad ieškovo prašymas pakeisti laikiną bendravimo tvarką, sumažinant atsakovės bendravimą su Vaikais iki dviejų valandų per mėnesį, dalyvaujant psichologui iš anksto su ieškovu suderintu laiku ir ieškovo pasirinktose psichologo paslaugas teikiančios įstaigos patalpose, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo atmestas. Ieškovas minėtos teismo nutarties apeliacine tvarka neginčijo, tačiau ir po to teismo nustatytos laikinos Vaikų bendravimo su motina tvarkos nesilaikė (iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP‑3508‑545/2025, matyti, kad ieškovui bauda paskirta ir už Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutarties nevykdymą 2024 m. lapkričio 30 d.), taip pat nepateikė duomenų, kad siekė bendradarbiauti su atsakove ir spręsti šį klausimą.

42. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Tarnybos nuomone, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti paliktos nepakeistos. Nustatyta, kad išvadą byloje teikiančios Tarnybos atstovo pozicija buvo išklausyta 2025 m. vasario 26 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Tarnybos atstovas akcentavo abiejų šalių požiūrį į laikinos bendravimo tvarkos vykdymą, o nurodydamas, kad turėtų likti nustatyta laikina bendravimo tvarka, akcentavo bendravimo tvarkos stabilumo išsaugojimą. Tačiau įvertintina tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog laikina Vaikų bendravimo su motina tvarka nebuvo nuosekliai vykdoma, taigi jos stabilumas šiuo atveju nesusiformavo.

43. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje proceso stadijoje susidariusi situacija, kai vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, riboja vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu kitu tėvu (motina), neatitinka geriausių nepilnamečių vaikų interesų. Taip yra pažeidžiamos šalių Vaikų, kurių tėvai gyvena skyriumi, teisės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

44. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų (be ieškovo paaiškinimų ir I. R. pasirašyto Ugdymo įstaigos rašto), kurie leistų teismui preliminariai (neišnagrinėjus bylos iš esmės) nuspręsti, jog atsakovė negeba tinkamai pasirūpinti savo Vaikais bendravimo su jais metu. Apeliantas, nesutikimą su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, grindžia esminiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl Protokole, pateiktame pirmosios instancijos teismui 2024 m. gruodžio 19 d., užfiksuotų duomenų iš 2024 m. rugsėjo 25 d. vykusios nepilnametės Dukros apklausos. Nors apeliantas nurodo, kad nuo 2023 metų užfiksuoti atsakovės elgesio epizodai, kurie yra detaliai aprašyti ieškovo procesiniuose dokumentuose, tačiau atskirajame skunde nekonkretizuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kokių nors konkrečių kitų aplinkybių dėl atsakovės galimo reikšmingo negebėjimo pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, užtikrinti jiems saugios aplinkos, kai šie yra su ja. Apeliantas remiasi argumentais, kad laikinosios apsaugos priemonės 2024 m. gegužės 15 d. teismo nutartimi buvo pritaikytos siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, o Protokole pateikiami duomenys patvirtina atsakovės manipuliuojantį elgesį ir tai, jog atsakovė negeba užtikrinti nepilnamečiams vaikams saugios aplinkos, kai nepilnamečiai vaikai būna su ja.

45. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo tai, kad ieškovo argumentai dėl atsakovės galimo manipuliavimo Dukra preliminariai buvo įvertinti ir dėl jų pasisakyta pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartyje, sprendžiant ieškovo patikslintame ieškinyje pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Apeliantas akcentuoja tai, kad Protokolą Vilniaus apskrities VPK pateikė teismui 2024 m. gruodžio 19 d., dėl to, apelianto vertinimu, po 2024 m. lapkričio 21 d. teismo nutarties vis tik buvo naujų duomenų. Tačiau pažymėtina tai, kad apeliantas iš esmės remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis dėl atsakovės galimo elgesio 2024 m. birželio 1–2 d., kai Dukra pagal laikiną bendravimo tvarką buvo su atsakove, o šios aplinkybės minėtoje pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartyje preliminariai buvo įvertintos.

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad spręsdamas klausimus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, teismas nevertina ieškinio ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia dėl laikinų priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju. Apelianto nurodyti argumentai, siejami su atsakovės galimo manipuliavimo Dukra atveju, taip pat ir Protokolo duomenys, pirmosios instancijos teismo išsamiai ir visapusiškai galės būti įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus bylos duomenų visumą. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo argumentų preliminarus įvertinimas nesudaro pakankamo pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog šiuo metu yra akivaizdi būtinybė toliau reikšmingai siaurinti atsakovės (motinos) ir abiejų Vaikų tarpusavio bendravimą.

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad pasikeitus faktinei situacijai ar paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, CPK nedraudžia dar kartą spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje poreikio (CPK 144 straipsnis, CK 3.65 straipsnis).

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, rašytinius ir kitus įrodymus byloje, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose institutą reglamentuojančias teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, dėl to ji paliekama nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.