- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-18
- Bylos Nr.
- 2-1247-875/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Atsakovas
- VŠĮ „Akmenės būstas“, UAB „Langresta“
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka spręsdamas R. K., D. B., R. D., J. J., J. F., L. M., A. L., S. V. ir S. P. pareiškimo dėl žalos, patirtos dėl nekokybiškai atliktų stogo remonto darbų, priteisimo iš atsakovų VŠĮ „Akmenės būstas“ ir UAB „Langresta“ priėmimo klausimą
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjai R. K., D. B., R. D., J. J., J. F., L. M., A. L., S. V. ir S. P., Naujosios Akmenės miesto (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo butų Nr. 66, 67, 68, 69, 71, 73, 74, 76, 79, savininkės, prašo priteisti žalos atlyginimą dėl nekokybiškai atliktų stogo remonto darbų iš atsakovų VŠĮ „Akmenės būstas“ ir UAB „Langresta“. Pareiškime nurodė, kad 2009 m. buvo vykdyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Naujojoje Akmenėje, stogo remonto darbai. Rangos sutartį sudarė VŠĮ „Akmenės būstas“ (užsakovas) su UAB „Langresta“ (rangovas). Dėl nekokybiškai atliktų stogo remonto darbų po liūčių pareiškėjų butai buvo ne kartą užlieti. Minėtų būtų savininkai ne kartą kreipėsi į VŠĮ „Akmenės būstas“, kaip atsakingą už namų priežiūrą organizaciją, taip pat rajono merą, administracijos direktorių. Nurodė, kad name tvyro tvaikas, pūva baldai, kiliminė danga, sugadintos grindys. Todėl prašo priteisti iš atsakovų jų patirtus nuostolius: R. K. – 10000 Lt, D. B. – 7000 Lt, R. D. – 1500 Lt, J. J. – 5000 Lt, J. F. – 1500 Lt, L. M. – 2000 Lt, A. L. – 100 Lt, S. V. – 200 Lt ir S. P. – 100 Lt. Patirtus nuostolius prašo priteisti iš VŠĮ „Akmenės būstas“. Atsakovu taip pat prašo patraukti UAB „Langresta“. Teismo prašo leisti patirtų nuostolių ir sugadintų daiktų aprašus pateikti kai byla bus pradėta nagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, patikrina, ar jis atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar ieškinį (pareiškimą) paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 111, 114, 135 str.). Imperatyvi proceso norma įpareigoja teismą atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą) tuo atveju, jei jį paduoda neįgaliotas bylą vesti asmuo (CPK 137 str. 2 d. 8 p.). Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų. Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padedant ne tik jam vesti bylą, bet ir teismui vykdyti teisingumą. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas, nustatydamas CPK 56 straipsnyje, kokie asmenys gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, įtvirtino pagrindinę nuostatą, kad tai turi būti asmenys, turintys teisinį išsilavinimą, ir padarė tik kelias išimtis, kai šis reikalavimas netaikomas. Kas gali būti fizinio asmens atstovais teisme, nurodoma CPK 56 str. 1 d., t. y. atstovais gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), profesinės sąjungos, jeigu jie atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Kiti asmenys gali būti atstovais pagal pavedimą kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais (CPK 56 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad L. M. vardu prašoma priteisti 2000 Lt dydžio nuostolių atlyginimą, o J. J. - 5000 Lt, tačiau pareiškimas nėra pasirašytas šių asmenų. Teismui nėra pateikta jokių duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjos L. M. ir J. J. įgaliojo pareiškimą pasirašiusius asmenis (ar kurią vieną iš jų) atstovauti jų interesus teisme ir jų vardu pareikšti ieškinį. Taip pat nėra duomenų, kad šie asmenys atitinka CPK 56 str. numatytus reikalavimus. Iš pateiktų procesinių dokumentų ir jų priedų matyti, kad pareiškėjos S. V. parašai procesiniuose dokumentuose taip pat yra labai skirtingi, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių ir dėl šios pareiškėjos parašo tikrumo.
Be to atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, kad CPK 135 str. numato, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, numatytus CPK 111 straipsnyje. Ieškinyje, be to, turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Taigi ieškinyje, taip pat turi būti ne tik nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bet ir įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, dokumentai, liudytojai, galintys paaiškinti konkrečias aplinkybes ir kita. CPK 135 str. 2 d. nustatyta, jog prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti tų įrodymų. CPK 178 str. nuostatos numato, kad ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškimas visiškai neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir reikalavimų keliamų ieškiniui. Pareiškime nenurodyti atsakovų duomenys, faktinis ieškinio pagrindas bei nepateikti įrodymai (duomenys patvirtinantys butų remonto išlaidas, sąskaitos - faktūros, darbų sąmatos, darbų atlikimo aktai, mokėjimo kvitai, turto sugadinimo, sunaikinimo aktai, fotonuotraukos ir pan.), atvirtinantys, kad dėl nekokybiškai atliktų stogo remonto darbų pareiškėjai patyrė pareiškime nurodytų dydžių nuostolius. Nenurodyti duomenys procesinių dokumentų įteikimui (CPK 122 str.). Teismas pažymi, kad ieškinyje šalis turi išsamiai nurodyti tas aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, bei turi būti paaiškinama, kuriuo konkrečiu dokumentu ar kuriais įrodymais patvirtinama ieškinyje nurodyta viena ar kita aplinkybė (CPK 135 str. 1 d., 3 p., 2 d.). Pareiškime turi būti nurodyti pareiškėjų asmens duomenis (asmens kodai ar (ir) gimimo datos), atsakovų - juridinių asmenų, buveinės, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai ir kredito įstaigos rekvizitai, taip pat turi būti pateikti duomenys patvirtinantys, kad pareiškėjai yra pareiškime minimų butų savininkai. Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo tikslinga į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti Akmenės rajono savivaldybės administraciją, Naujosios Akmenės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendriją. Byloje turi būti pateikta tiek procesinių dokumentų ir jų priedų egzempliorių, kad po vieną tektų byloje dalyvaujantiems asmenims.(CPK 113 str.) Be to pateikti procesinių dokumentų priedai taip pat neatitinka CPK 114 str. reikalavimų, nustatančių, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens.
CPK 27 straipsnio 4 punktas nustato, jog apygardos teismai pirmąja instancija nagrinėja bankroto bylas. Kai ieškovas turtinio pobūdžio reikalavimus pareiškia keliems atsakovams ir vienas iš jų yra bankrutuojanti įmonė, ginčo teismingumą lemia šių reikalavimų tarpusavio ryšys. Jei skirtingiems atsakovams pareikšti reikalavimai gali būti nagrinėjami skyrium, t. y. kuomet tie reikalavimai yra autonomiški ir tarp atsakovų egzistuoja fakultatyvusis bendrininkavimas, turtinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei turi būti reiškiamas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, o visų kitų reikalavimų teismingumas nustatomas pagal bendrąsias teismingumo taisykles (CPK 43 str. 1 d. 2 p.). Tuo tarpu tuomet, kai atsakovu patrauktai bankrutuojančiai įmonei ir kitiems atsakovams reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai yra glaudžiai susiję ir ieškovas juos grindžia ta pačia medžiaga bei įrodinėja atsakovų solidariąją atsakomybę, t. y. kada tarp atsakovų egzistuoja privalomasis bendrininkavimas, šie reikalavimai turi būti nagrinėjami kartu bankroto bylą nagrinėjančiame teisme (CPK 33 str. 4 d., 43 str. 1 d. 1 p.). (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 -09-17 nutartis civilinė byla Nr. 2-1069/2009) Pareiškėjai reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo dviem atsakovams. Duomenimis iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad UAB „Langresta“ 2010-07-02 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1050-357/2010 iškelta bankroto byla, UAB „Langresta“ administratoriumi paskirtas R. V., Tvenkinio g. 16, Ginkūnai, Šiaulių raj. 2010-10-22 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Langresta“ pripažinta bankrutavusia ir pradėtas likvidavimo procesas. Bankrutuojančiai įmonei kreditoriniai reikalavimai pareiškiami ikiteismine Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka – bankrutuojančios įmonės administratoriui, kuris, jei reikalavimus pripažįsta, perduoda juos tvirtinti skolininko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 5 p., 9 d., 11 str. 3 d. 10 p., 26 str.). Dėl reikalavimų kilusius ginčus sprendžia skolininko bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Pareiškėjams savo reikalavimus VŠĮ „Akmenės būstas“ ir BUAB „Langresta“, grindžiant tapačiomis aplinkybėmis ir tuo pačiu teisiniu pagrindu, įrodinėjant atsakovų solidariąją atsakomybę, t. y. kad tarp atsakovų egzistuoja privalomasis bendrininkavimas, šie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami kartu bankroto bylą nagrinėjančiame teisme ir byla tokiu atveju nebūtų teisminga Akmenės rajono apylinkės teismui. (CPK 137 str. 2 d. 2 p., Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 5 p., 9 d., 11 str. 3 d. 10 p., 26 str.)
CPK 80 str. numatyta, kad asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus turi sumokėti įstatymo nustatytą pinigų sumą - žyminį mokestį. Pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p., žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos, kuri bylose dėl pinigų išieškojimo nustatoma pagal išieškomą sumą. Iš pateiktų byloje duomenų nustatyta, kad pareiškėjai bendrai pareiškė reikalavimą dėl 27400 Lt žalos priteisimo. Todėl už šį reikalavimą mokėtinas 3 proc. dydžio nuo ieškinio sumos žyminis mokestis, kurį sudaro 822 Lt (3 proc. x 27400 Lt/ 100 proc.) arba byloje turi būti pateikti įrodymai patvirtinantys, kad pareiškėjai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. (CPK 83 str.)
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškimą atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
Išaiškintina pareiškėjams, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą, nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį. (CPK 137 str. 2 d. 8 p., 137 str. 4 d.)
Nors klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nėra kliūtis atlikti tuos procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame dokumente (CPK 115 straipsnio 4 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju atsisakius priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, šalindami pareiškimo trūkumus ir kreipdamiesi pakartotinai pareiškėjai tuo pačiu turtėtų patikslinti procesinio dokumento pavadinimą, bei savo procesinę padėtį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 8 p., 4 d., 5 d., 290 - 291 str. teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti R. K., D. B., R. D., J. J., J. F., L. M., A. L., S. V. ir S. P., pareiškimą dėl žalos, patirtos dėl nekokybiškai atliktų stogo remonto darbų, priteisimo iš atsakovų VŠĮ „Akmenės būstas“ ir UAB „Langresta“
Teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.
Atsisakytą priimti pareiškimą kartu su pateiktais priedais grąžinti pareiškėjams.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.