- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-17
- Bylos Nr.
- 2-1069/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius (pirm.), Artūras Driukas (pran.), Alė Bukavinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Auto Travel“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (pranešėjas) ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Auto Travel“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį (ieškinio medžiaga Nr. 2-4974-623/2009).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB ,,Auto Travel“ 2009 m. birželio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš UAB ,,Žemaitijos verslas“ 13 806 Lt skolą, o iš UAB ,,Bobkatoma“ 2 124 Lt skolą, taip pat priteisti iš abiejų bendrovių 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 18 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartimi UAB ,,Bobkatoma“ iškelta bankroto byla. Iškėlus bankroto bylą teisme, kreditorių reikalavimai bankrutuojančiai įmonei pareiškiami ĮBĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka, tai yra kreditorius, siekdamas apginti savo finansinius interesus, turi teisę su savo kreditoriniais reikalavimais kreiptis į administratorių ir kartu pateikti reikalavimus pagrindžiančius dokumentus, o įmonės administratorius, pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro ar patikslina visų įmonės kreditorių sąrašus ir pateikia juos tvirtinti teismui (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Todėl teismas konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimas UAB ,,Bobkatoma“, nesant solidarios atsakomybės, nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Kartu teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 13 806 Lt skolos priteisimo iš UAB ,,Žemaitijos verslas“, kurios buveinė yra Palangoje, Ramybės g. 29, teismingas Palangos miesto apylinkės teismui (CPK 29 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos motyvus:
Bendrovės, kurioms reiškiamas ieškinys, yra solidariai atsakingos už skolos grąžinimą; ieškinyje reiškiami reikalavimai kyla iš tų pačių sutartinių teisinių santykių ir yra neatsiejamai susiję, todėl negali būti išskirti. Be to, vadovaujantis CPK 136 straipsnio pirmąja dalimi ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, kurie tokiu būdu būtų išnagrinėti teisingai ir greičiau. Vadovaujantis CPK 33 straipsnio pirmąja dalimi, ieškinys keliems atsakovams, esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų buveinę ieškovo pasirinkimu, o pagal CPK 33 straipsnio ketvirtąją dalį, jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisinėje valstybėje teisingumo vykdymas reiškia ne tik šalių ginčo dėl subjektinių teisių išsprendimą laikantis teisės ir įstatymų, bet ir griežtą proceso teisės taisyklių, nustatančių šio ginčo išsprendimo procedūras, laikymąsi. Tinkamas teismo, kuriam teismingas ginčas dėl teisės, nustatymas yra vienas iš pirmų ir svarbiausių proceso teisės klausimų. Proceso įstatymas įtvirtina bendrą civilinių ginčų teismingumo apylinkės teismams principą (CPK 26 str.). Apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja tik tuos ginčus, kuriuos jiems tiesiogiai priskiria įstatymų nuostatos (CPK 27 str.). CPK 27 straipsnio 4 punktas nustato, jog apygardos teismai pirmąja instancija nagrinėja bankroto bylas. Šią normą detalizuoja Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio antroji dalis, kuri numato, kad visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad iki bankroto bylos įmonei – skolininkei iškėlimo, turtiniai reikalavimai jai reiškiami pagal bendrąsias teismingumo taisykles, o iškėlus šiai įmonei bankroto bylą, šie reikalavimai reiškiami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme per bankroto administratorių.
Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas lemia, kad tik šalys disponuoja ginčo dalyku, tik jos turi teisę pasirinkti kam ir kokio pobūdžio reikalavimus pareikšti, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis juos grįsti (CPK 13 str.). Kai ieškovas turtinio pobūdžio reikalavimus pareiškia keliems atsakovams ir vienas iš jų yra bankrutuojanti įmonė, ginčo teismingumą lemia šių reikalavimų tarpusavio ryšys. Jei skirtingiems atsakovams pareikšti reikalavimai gali būti nagrinėjami skyrium, t. y. kuomet tie reikalavimai yra autonomiški ir tarp atsakovų egzistuoja fakultatyvusis bendrininkavimas, turtinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei turi būti reiškiamas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, o visų kitų reikalavimų teismingumas nustatomas pagal bendrąsias teismingumo taisykles (CPK 43 str. 1 d. 2 p.). Tuo tarpu tuomet, kai atsakovu patrauktai bankrutuojančiai įmonei ir kitiems atsakovams reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai yra glaudžiai susiję ir ieškovas juos grindžia ta pačia medžiaga bei įrodinėja atsakovų solidariąją atsakomybę, t. y. kada tarp atsakovų egzistuoja privalomasis bendrininkavimas, šie reikalavimai turi būti nagrinėjami kartu bankroto bylą nagrinėjančiame teisme (CPK 33 str. 4 d., 43 str. 1 d. 1 p.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje pareiškė du turtinio pobūdžio reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo priteisimo dviem atsakovams. Šie reikalavimai, nors ir išdėstyti viename ieškinyje, kiekvienam atsakovui grindžiami skirtingomis aplinkybėmis ir skirtingu teisiniu pagrindu. Ieškovas įrodinėja, kad 13 806 Lt nuostolių patyrė dėl atsakovo UAB „Žemaitijos verslas“ sutartinių prievolių netinkamo vykdymo, o 2 124 Lt nuostolių dėl atsakovo UAB „Bobkatoma“ darbuotojo padaryto delikto. Šie reikalavimai yra autonomiški ir gali būti nagrinėjami atskirai.
Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo reikalavimas atsakovui UAB „Bobkatoma“, kuri yra bankrutuojanti įmonė, dėl 2 124 Lt nuostolių priteisimo, turi būti reiškiamas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, o reikalavimas atsakovui „Žemaitijos verslas“ dėl 13 806 Lt nuostolių priteisimo, turi būti reiškiamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, šiuo atveju - Palangos miesto apylinkės teisme.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 p.).
Tuo pačiu pastebėtina, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai ieškovo reikalavimą bankrutuojančiai įmonei atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme, nes, kaip minėta, jis gali būti reiškiamas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Tačiau ši proceso teisės klaida neturi įtakos galutiniam teisiniam rezultatui (CPK 328, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.