- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-10
- Bylos Nr.
- 1-28-363/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00106-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskie
- Nukentėjusysis
- J. D., S. D., D. P.
- Kaltinamasis
- K. K.
- Advokatai
- Algis Staškūnas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilalės r. lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus.
Tai yra, kaltinamasis K. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Plungėje, direktoriumi, tai yra darbdaviu, 2012 m. vasario 09 d., apie 8 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, Plungėje, (duomenys neskelbtini), garaže, leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui K. D. atlikti vilkiko „Volvo FH12“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontą, nesant garaže UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų sunkvežimių vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3 67 p. numatytų įrenginių- metalinės konstrukcijos atramų, skirtų pakeltai automobilio daliai paremti, reikalingų atliekant darbus susijusius su automobilio pakėlimu (ratų ar lingių keitimas ir pan.). Tokiu būdu, jis nesudarė darbuotojui K. D. saugių darbo sąlygų visais su darbu susijusiais aspektais ir neužtikrino, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojosi K. D., būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, tuo pažeidė LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01 11 str. 1 dalyje ir Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 5 p. 6 p. numatytus reikalavimus. Dėl to 2012 m. vasario 09 d., apie 10.09 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaže, adresu Plungėje, (duomenys neskelbtini), vairuotojui K. D. garažo duobėje remontuojant sunkvežimio „Volvo FH12“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį dešinės pusės ratą, nusprūdus ir nusileidus žemyn hidrauliniu domkratu pakeltam automobilio priekiniam tiltui, pajudėjus automobiliui, K. D. buvo prispaustas automobilio. Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo vairuotojui K. D. buvo padarytas krūtinės ląstos sumušimas-suspaudimas, besikomplikavęs paradoksiniu kvėpavimu, galvos smegenų kraujotakos sutrikimu bei uždusimu, ko pasėkoje K. D. mirė.
Kaltinamasis K. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. vasario 9 d. naktį K. D. parvažiavo iš reiso ir sakė, kad kažkas yra su automobilio tiltu, kažkas bilda. Jis liepė K. D. važiuoti į garažą ir nuimti automobilio ratą, o pats išvažiavo. Apie 10 val. atvažiavęs į garažą, pamatė į dešinę pusę pakrypusį vilkiką. Kadangi į garažą atėjo tuo momentu liudytojas A. B., abu priėjo prie vilkiko ir pamatė K. D. duobėje gulintį aukštielninką. Paskambino pagalbos numeriu 112 ir, įlipę į duobę, K. D. iškėlė. Atvažiavę medikai konstatavo, kad K. D. yra miręs. K. D. jo vadovaujamoje įmonėje dirbo nuo 2011 m. balandžio ar gegužės mėn. Visos instrukcijos, visi darbo saugumui reikalingi prietaisai garaže buvo. Garaže buvo įrenginiai reikalingi ratui pakelti ir pakeltam automobiliui stabilizuoti, jų tik nebuvo prie įvykio vietos. K. D. žinojo, kur įrenginiai yra padėti. K. D. buvo supažindintas su darbo saugos reikalavimais, tačiau pats nepasiruošė saugiai dirbti, nepasiėmė įrenginių iš tų vietų, kur jie buvo padėti ir neužtraukė rankinio stabdžio. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad įrenginių automobiliui pakelti nebuvo, nes jų nebuvo prie įvykio vietos. Jis taip buvo supratęs klausimą, todėl taip ir atsakė. Sąskaitų-faktūrų apie metalinių įrenginių įsigijimą ikiteisminio tyrimo metu jis nepateikė, nes to niekas neparašė. Už saugos norminių aktų vykdymą bendrovėje yra atsakingas jis, jis yra atestuotas ir turi pažymėjimą. Automobilio „Volvo FH12“ gamintojo techninės dokumentacijos jis neturėjo, nes automobilį pirko ne naują, K. D. instruktavo pagal Sunkvežimių vairuotojų saugos ir sveikatos instrukciją.
Liudytojas A. B. parodė, kad tą dieną, kai įvyko nelaimė, darbo reikalais jis apie 8:30 val. atėjo pas K. K. į garažą. Tik įėjęs į patalpas, pamatė labai susijaudinusį K. K., kuris pasakė, kad kažkas atsitiko vairuotojui ir prašė kviesti greitąją med. pagalbą. Buvo priėjęs prie automobilio, matė, kad viena automobilio pusė pakrypusi, buvo nuimtas automobilio ratas. Automobilis buvo pakeltas ant dviejų medinių trinkų ir domkrato. Duobėje buvo tamsu, nieko nesimatė. Atvažiavus greitosios med. pagalbos ekipažui, jie iškėlė nukentėjusįjį iš duobės, bet medikai konstatavo jo mirtį.
Metalinės konstrukcijos „ožiukai“ garaže yra, jis yra buvęs prieš 1,5 metų juos pasiskolinęs. Ar jie buvo įvykio metu garaže, pasakyti negali.
Liudytojas J. L. parodė, kad apžiūrint įvykio vietą nuomojamame UAB „Kesris“ garaže metalinių konstrukcijų-„ožiukų“ jis nematė ir tai yra užfiksavęs 2012-2-10 įvykio vietos apžiūros akte. Artimoje aplinkoje šių metalinių konstrukcijų nebuvo. Matė, kad automobilis yra nukritęs, kad nėra atramų. Negali atmesti galimybės, kad galėjo nepastebėti tų „ožiukų“, kadangi pasieniuose buvo prikrauta įvairių daiktų, jis tų daiktų nekilnojo ir nežino, kas po jais galėjo būti. Nepamena, ar klausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus apie metalinių „ožiukų“ buvimą. Galėjo ir nepaklausti, nes pagal įvykio aplinkybes buvo akivaizdu, kad šių atramų įvykio vietoje nėra. K. K. tikrai nerodė, kad „ožiukai“ kur nors yra užkrauti, akte jis būtų pažymėjęs, kur jie yra padėti. Apžiūrint įvykio vietą dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas K. K. ir SODROS atstovas D. V.. K. K. pasirašė įvykio vietos apžiūros protokolą ir nelaimingo atsitikimo darbe aktą ir jų neginčijo.
Liudytojas N. L. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Nematė, kaip žuvo K. D., tik vėliau matė stovintį pakrypusį automobilį. Automobilis buvo be vieno rato. Duobėje buvo kažkokių pagalių.
Metalinės konstrukcijos „ožiukai“ garaže yra. Ar jie buvo garaže po įvykio, neatkreipė dėmesio.
Liudytojas R. R. parodė, kad jis vadovauja UAB „Litfransa“, kuri ir nuomoja garažą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiame garaže yra metalinės konstrukcijos pakeltai automobilio daliai atremti. Ar šios konstrukcijos buvo įvykio dieną garaže, jis nepasižiūrėjo. Kaip žuvo K. D. jis nematė.
Iš 2012-02-09 Telšių AVPK Plungės r. PK KPS tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-02-09 apie 10.09 val. pagal gautą pranešimą Plungės m. (duomenys neskelbtini) garaže rastas K. D. lavonas be išorinių smurto žymių, mirė galimai nesmurtine mirtimi. (T. 1, b.l. 53)
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Plungės mieste (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu pastatytas angaras garažas. Durys uždarytos, metalinės, pro duris įeinama į garažo vidų, nuo įėjimo už 25 metrų stovi sunkvežimis vilkikas valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po sunkvežimiu remonto duobė, prie sunkvežimio sustatyti įvairūs įrankiai. Šalia sunkvežimio kairės pusės priekiniu ratu, šalia duobės ant betoninių grindų guli vyriškos lyties lavonas, lavonas guli ant dešinio šono, veidu nusisukęs nuo duobės, kojos nuo sunkvežimio kairės pusės rato 0,3 m, galva į priekį nuo sunkvežimio priekinio rato už 2 metrų. Ant lavono išorinių sužalojimų nematyti, pėdsakų panašių į kraują nerasta. Kūnas guli lygiagrečiai pagal automobilių remonto duobę, nuo duobės krašto nutolęs 0,5 m. (T. 1, b.l. 54-56)
Įvykio vietos apžiūros akte 2012-02-10 VDI inspektorius nurodė tas pačias aplinkybes, bei papildomai konstatavo, kad uždėtas 20 t kėlimo galios hidraulinis domkratas neįveržtas, jį lengvai galima nuimti ranka, ant priekinio tilto sijos šiek tiek kairiau tos vietos, į kurią remiasi domkrato varžto galvutė, matosi neseniai nuglemžto metalo pėdsakai (galimai įvykusio sprūdimo vieta), automobilio užvedimo raktelis įkištas spynelėje ir pasuktas į „1“ pažymėtą padėtį, automobilio stovėjimo stabdis neįjungtas. Garaže priemonių, tinkamų saugiam domkratu pakelto automobilio parėmimui – metalinių ,,ožiukų“ ar kitokių atramų, nėra. Įvykio vietos apžiūra fiksuota nuotraukose. (T. 1, b.l. 21-24, 101-105)
Iš 2012-02-10 specialisto išvados Nr. M 13/12(07) matyti, kad K. D. mirtis įvyko nuo krūtinės ląstos sumušimo-suspaudimo, besikomplikavusio paradoksiniu kvėpavimu, galvos smegenų kraujotakos sutrikimu bei uždusimu. Mirtis įvyko 03.00-05.00 val. iki lavono teismo medicininio tyrimo, t.y. 2012-02-09 08.45- 10.45 val. (T. 1, b.l. 32-33, 59-60)
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. K. tyrimui pateikė darbo sutartį, kurioje nurodoma, kad nuo 2005-07-15 jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, darbų saugos pažymėjimo kopiją, kuriame nurodoma, kad K. K. yra nuo 2010-11-26 darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas. (T. 1, b.l. 92-96)
Iš 2012-03-21 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), Plungė, nelaimingo atsitikimo priežastys: I. Saugos ir sveikatos vidinės kontrolės nepakankamumas. Tuo pažeista: LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d. „darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas su visais su darbu susijusiais aspektais“, 25 str. 13 d. „Kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“. Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų (patvirtintų 1999-12-22 LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymu Nr. 102 6 p. reikalavimai „darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys“. II. Darbuotojui privalomos vykdyti instrukcijos reikalavimų pažeidimas. Pažeista: UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimių vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3., patv. 2010-12-07 57 p. reikalavimai: „Atliekant techninį aptarnavimą automobilis sustabdomas rankiniu stabdžiu“. (T. 1, b.l. 12-13)
Iš 2012-09-03 specialisto išvados Nr. 11-1801(12) matyti, kad:
Nelaimingas atsitikimas įvyko 2012-02-09 apie 8.45-10.45 val. (ikiteisminio tyrimo metu tikslus mirties laikas nenustatytas) Plungėje, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ garažo remonto duobėje, kur bendrovės darbuotojas K. D. turėjo atlikti vilkiko „Volvo FH12“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontą. Tikėtina, kad automobilis, pakeltas virš duobės, neteko stabilumo, nuvirto ir griūdamas mirtinai traumavo K. D., buvusį remonto duobėje.
Tiriant įvykį, Valstybinė darbo inspekcija 2012-03-21 įformino Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 01. Tokiu būdu tiriamas nelaimingas atsitikimas pripažintas susijusiu su K. D. darbo santykiais pagal Darbo kodeksą patvirtintą 2002-06-04 įstatymu Nr. IX-926.
2010-12-04 įsakymu Nr. 10/12-01 patvirtintų sunkvežimių vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.3 67 p. nurodyta, kad, kai atliekami darbai, susiję su automobilio pakėlimu (ratų ir lingių keitimas ir pan.), automobilis turi būti pastatytas ant specialių ,,ožiukų“ („ožiukas“ tai metalinės konstrukcijos atrama, skirta pakeltai automobilio daliai paremti – specialisto pastaba). Jų vietoje draudžiama naudoti atsitiktinius daiktus - akmenis, kalades, padangas, ratų diskus. Negalima dirbti po automobiliu, pakeltu tik domkratu.
Tiriamuoju atveju darbuotojas buvo po automobiliu remonto duobėje, kai automobilis nebuvo paremtas tinkamais apsauginiais įtaisais, tai neatitiko Nr.3 67 p. reikalavimo.
Apžiūros akte (žr. b. 13 l.) nurodyta, kad priemonių, tinkamų saugiam domkratu pakelto automobilio parėmimui-metalinių ,,ožiukų” ar kitokių atramų garaže - nėra.
Nelaimingo atsitikimo metu vykdyti darbai neatitiko LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo IX-1672, priimto 2003-07-01 11 str. 1 dalyje ir Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 5 p., 6 p. nurodytų reikalavimų, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, o įgyvendindamas šią pareigą darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje ir privalo užtikrinti, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, bei Sunkvežimių vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3 57 p., 67 p. reikalavimų, kad atliekant techninį aptarnavimą automobilis sustabdomas rankiniu stabdžiu, o pakeltas automobilis turi būti pastatytas ant specialių ,,ožiukų“. (T. 1, b.l. 7-10)
1. Tikėtina, nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2012-02-09 apie 8 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, mechanizmas yra toks: esant pakeltai vilkiko priekinei dešinei dalai ir paremtam galinio tilto dešiniajam ratui, vairuotojas K. D. vykdė vilkiko remonto darbus techninių apžiūrų duobėje, kai netinkamai stabilizuotas vilkikas virto ir dešine puse prispaudė po juo buvusį K. D..
Įvykusio nelaimingo atsitikimo techninėmis priežastimis yra tai, kad domkratu pakeltas vilkikas nebuvo tinkamai stabilizuotas (nebuvo įjungtas rankinis stabdis, pakelta automobilio dalis nebuvo paremta specialia atrama), kai darbuotojas buvo remonto duobėje po automobiliu. Tai neatitiko Sunkvežimių vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3 57 p., 67 p. reikalavimų.
Jeigu nelaimingo atsitikimo metu garaže nebuvo tinkamų atramų, tai organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingo atsitikimo kilimą ir tai neatitiko LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 dalyje ir Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 5 p., 6 p. nurodytų reikalavimų, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.
2. Pagal tyrimui parteiktą medžiagą negalima nustatyti, ar žuvusio darbuotojo instruktavimas atitiko įmonėje nustatytą tvarką, bet darbuotojo instruktavimo faktas (pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo tvarkos reikalavimus) patvirtintas jo parašu.
3. Jeigu garaže buvo metalinės atramos, tinkamos automobilio stabilizavimui ir nukentėjusysis žinojo, kur jos yra, tai techninė galimybė pasatyti šias atramas po remontuojamu vilkiku buvo. (T. 2, b.l. 45-50)
Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tai yra darbdaviu, 2012 m. vasario 09 d., apie 8 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, Plungėje, (duomenys neskelbtini), garaže, leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui K. D. atlikti vilkiko „Volvo FH12“ remontą, nesant garaže UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-04 įsakymu Nr. 10/12-01 patvirtintų sunkvežimių vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3 67 p. numatytų įrenginių- metalinės konstrukcijos atramų, skirtų pakeltai automobilio daliai paremti, reikalingų atliekant darbus susijusius su automobilio pakėlimu. Tokiu būdu, jis nesudarė darbuotojui K. D. saugių darbo sąlygų visais su darbu susijusiais aspektais ir neužtikrino, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojosi K. D., būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01 11 str. 1 dalyje ir Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 5 p. 6 p. numatytus reikalavimus. Dėl to 2012 m. vasario 09 d., apie 10.09 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaže, adresu Plungėje, (duomenys neskelbtini), vairuotojui K. D. garažo duobėje remontuojant sunkvežimio priekinį dešinės pusės ratą, nusprūdus ir nusileidus žemyn hidrauliniu domkratu pakeltam automobilio priekiniam tiltui, pajudėjus automobiliui, K. D. buvo prispaustas automobilio. Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo vairuotojui K. D. buvo padarytas krūtinės ląstos sumušimas-suspaudimas, besikomplikavęs paradoksiniu kvėpavimu, galvos smegenų kraujotakos sutrikimu bei uždusimu, ko pasėkoje K. D. mirė.
Motyvuojamoji dalis
Ši kaltinamojo veika yra įrodyta ir atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti jo įgalioti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Toks asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinamasis K. K.. Tai patvirtina ir pats kaltinamasis, ir jam išduotas darbų saugos pažymėjimas.
Įvertinus ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog nelaimingo atsitikimo pagrindinė kilimo ir jo padarinių atsiradimo priežastis yra Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo IX-1672, priimto 2003-07-01 11 str. 1 dalyje ir Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 5 p., 6 p. nurodytų reikalavimų, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, o įgyvendindamas šią pareigą darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sąlygas bei pavojus įmonėje ir privalo užtikrinti, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, bei Sunkvežimių vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3 57 p., 67 p. reikalavimų, kad atliekant techninį aptarnavimą automobilis sustabdomas rankiniu stabdžiu, o pakeltas automobilis turi būti pastatytas ant specialių ,,ožiukų“, pažeidimas.
Tai, kad K. D. automobilio remonto darbus atliko neįjungęs automobilio rankinio stabdžio, nors ir neatitinka saugaus darbo reikalavimų, tačiau nėra pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Be to kaltinamasis turėjo užtikrinti, kad šių darbų saugos reikalavimų K. D. laikytųsi.
Nors kaltinamasis teisme pakeitė savo poziciją ir parodymus, nurodydamas, kad garaže buvo metalinės atramos, tinkamos automobilio stabilizavimui ir žuvusysis K. D. žinojo, kur jos yra padėtos, bet jomis nepasinaudojo, teismas jo parodymus vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Netikėti liudytojo J. L. parodymais, kuriuos patvirtina kiti rašytiniai bylos įrodymai, teismas neturi pagrindo.
Tiriant nelaimingą atsitikimą, apžiūrint įvykio vietą, Valstybinės darbo inspekcijos specialistas J. L. užfiksavo, kad garaže priemonių, tinkamų saugiam damkratu pakelto automobilio parėmimui-metalinių ožiukų ar kitokių atramų nėra. Šios aplinkybės akcentuotos ir nelaimingo atsitikimo darbe akte. Šiuos dokumentus pasirašė K. K. ir Valstybinės darbo inspekcijos nustatytų aplinkybių neginčijo. Apklausiamas 2012-05-17 pats patvirtino, kad neturint atraminių oželių, jis neturėjo leisti K. D. savarankiškai nuimti vilkiko ratą, sutiko, kad K. D. trūko pravedamų darbų saugos instruktažų. (T. 1, b.l. 121-122)
Teisme apklausti liudytojai A. B. ir N. L. patvirtino matę anksčiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaže metalines konstrukcijas „oželius“, A. B. nurodė net juos skolinęsis, kaltinamasis pateikė teismui šių metalinių konstrukcijų įsigijimo dokumentus, tačiau ar šios konstrukcijos buvo garaže įvykio metu, liudytojai pasakyti negalėjo.
Iš įvykio vietoje užfiksuotų faktų akivaizdžiai matyti, kad, esant garaže, kaip nurodo kaltinamasis, specialiai pritaikytoms metalinėms konstrukcijoms automobiliui stabilizuoti, nebūtų reikėję žuvusiajam iš atsitiktinai surinktų nepatogių buitinių daiktų: krovinio automobilio stabdžių būgno, medinės kaladės bei trijų medinių tašų statyti konstrukcijos automobiliui pakelti. Šiuos daiktus, jeigu jie nebuvo nuolat naudojami automobilių remonto tikslais duobėje, reikėjo susirasti ir pasistatyti sušalusio vandens pripildytoje remonto duobėje. Vairuotojui paprasčiau būtų buvę atsinešti specialiai tam pritaikytas metalines konstrukcijas ir jas pastatyti, jeigu jos būtų garaže buvusios.
Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nelaimingo atsitikimo metu garaže metalinių konstrukcijų-„ožiukų“, reikalingų pakelto automobilio stabilizavimui, nebuvo. Jeigu šios metalinės konstrukcijos ir būtų buvusios, darbdavys turėjo prižiūrėti, kad jais K. D. naudotųsi.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys-rankinio stabdžio neįjungimas prieš remonto darbų atlikimą. Žuvusysis K. D. buvo apmokytas atlikti vairuotojo darbą, informuotas, kaip saugiai pakeisti automobilio ratą ir instruktuotas, kaip saugiai atlikti automobilio techninį aptarnavimą (tame tarpe ir ratų keitimą, kai atliekami darbai, susiję su automobilio pakėlimu). Šios aplinkybės yra konstatuotos ir darbų saugos ekspertizės akte. (T. 2, b.l. 48-49)
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi LR BK 41 str. numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. 1 ir 2 d., ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, į K. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę, kad nėra teistas, dirba, ikiteisminio tyrimo metu rodė iniciatyvą atlyginti bent dalį žalos nukentėjusiesiems, tačiau nukentėjusieji žalos atlyginimo nesutiko priimti, tai rodo, kad siekė pašalinti padarytą žalą. Darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam mažesnę negu įstatymo numatytas vidurkis, baudą.
Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta pagrįstai, todėl taikytina iki nuosprendžio vykdymo radžios.
Civiliniai ieškiniai.
Nukentėjusieji J. D. ir S. D. nurodo, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nusikalstamų veiksmų žuvo jų sūnus. Laidojant sūnų ir pastatant jam paminklą turėjo 9477 Lt išlaidų, todėl šią turtinę žalą prašo priteisti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Dėl sūnaus netekties jie patyrė ir didžiulę neturtinę žalą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, emocinę depresiją. K. D. buvo mažiausias jų vaikas ir gyveno kartu su jais, padėdavo ūkyje, jų šeimos ryšiai buvo stiprūs, vedė bendrą ūkį. Žlugo jų pagrįsti lūkesčiai, kad senatvėje turės paramą, pagalbą ligos atveju, materialinį aprūpinimą. Iki šiol negali susitaikyti su sūnaus netektimi, pablogėjo jų sveikata, nuolat vartoja raminamuosius vaistus. Prašo priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam. Taip pat prašo priteisti ir 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Nukentėjusioji D. P. parodė, kad žuvusysis K. D. buvo jos sužadėtinis, jie ruošėsi susituokti, buvo nunešę dokumentus į civilinės metrikacijos skyrių santuokos įforminimui ir 2012-03-10 turėjo įvykti vestuvės, kurioms buvo ruošiamasis, buvo sukviesti svečiai. Draugavo nuo 2009 m., vienas kitą labai mylėjo. Ji laukėsi kūdikio, buvo ketvirtą mėnesį nėščia.
Dėl K. D. žūties ji patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, emocinę depresiją. Žlugo pagrįsti jos lūkesčiai sukurti šeimą su mylimu žmogumi. Iki šiol patiria didelius išgyvenimus, negali susitaikyti su netektimi, ilgą laiką turėjo vartoti raminamuosius vaistus.
Ji buvo K. D. išlaikoma. S. G. gimė jau žuvus tėvui, tėvo netektį vaikas jaus visą gyvenimą, niekada nepamatys jo gyvo, nesužinos kas yra tėvo meilė, jo vyriškas žodis. Tėvo žūtis ir jo nebuvimas augant, neabejotinai gali turėti įtakos ir sūnaus auklėjimui, vystymuisi. Ji ir K. D. bei jos sūnus G. D. patyrė didelę neturtinę žalą, todėl prašo priteisti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100000 Lt neturtinės žalos atlydinimo G. D. ir 50000 neturtinės žalos atlyginimo jai.
Kaltinamasis, kuris atstovavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, ieškinių nepripažino ir parodė, kad už žuvusįjį UAB „(duomenys neskelbtini)s“ mokėjo socialinio draudimo įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui, VSDFV turi išmokėti socialinio draudimo išmokas žuvusiojo artimiesiems.
VSDFV atsiliepime dėl ieškinio nurodo, kad socialinio draudimo išmokos dėl K. D. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe nėra išmokėtos, nes VSDFV nėra priimtas sprendimas dėl minėto nelaimingo atsitikimo pripažinimo/nepripažinimo draudiminiu įvykiu iki bus baigtas tyrimas ir VSDFV gaus informaciją, patvirtinančią arba paneigiančią nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte nurodytas aplinkybes.
VSDFV negali būti atsakovu byloje dėl žalos atlyginimo, nes nėra atsakinga už nusikalstama veika padarytą žalą. Pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties atveju-jų šeimos nariams. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokos yra kompensacinio pobūdžio dėl apdraustojo asmens sužalojimo ar mirties įvykus draudiminiam įvykiui ir niekaip negali būti susiję su asmens, kuriam inkriminuojama nusikalstama veika, atsakomybe.
Pagal Civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
To paties Civilinio kodekso straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka.
Žuvusysis K. D. buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, todėl nukentėjusiesiems turi būti išmokėta draudimo išmoka.
Pagal Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 dalį, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.
Byloje nustačius, kokie darbdavio veiksmai ar neveikimas ir kaip nulėmė arba bent turėjo minimalios įtakos žalos atsiradimui, darbdavys privalo atlyginti tik tą padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-267/2009, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-103/205, 3K-3-575/206)
Be to pagal Civilinio kodekso 6.291 straipsnio 2 dalį, įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas.
Byloje nesant duomenų apie draudimo išmokos ir laidojimo pašalpos išmokėjimą nukentėjusiesiems, teismas negalį išspręsti civilinių ieškinių, todėl nukentėjusiesiems pripažįstama teisė į ieškinių patenkinimą, o klausimas dėl ieškinių dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Palikus ieškinius nenagrinėtus, 2013 m. sausio 2 d. Plungės r. apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, siekiant užtikrinti J. D., S. D., G. D. ir D. P. civilinius ieškinius, pratęstinas iki tol, kol bus ieškiniai išspręsti. (BPK 151 str. 6 d.)
Nukentėjusieji turėjo 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo. (BPK 106 str. 2 d.)
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę- 40 MGL tai yra 5200 litų baudą.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Nukentėjusiesiems J. D., S. D., D. P., G. D. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priteisti iš nuteistojo K. K. 2000 litų J. D., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiųjų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, kuris buvo taikytas 2013 m. sausio 2 d. Plungės r. apylinkės teismo nutartimi, siekiant užtikrinti J. D., S. D., G. D. ir D. P. civilinius ieškinius, iki tol, kol bus ieškiniai išnagrinėti. (Turto arešto akto unikalus numeris: (duomenys neskelbtini))
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.