- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-26
- Bylos Nr.
- e2YT-28903-1193/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17119-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Blaževič-Mackevič
- Pareiškėjas
- E. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Blaževič-Mackevič
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Pareiškėja E. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji yra velionės B. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) dukterėčia. Pareiškėja nurodo, kad juridinę reikšmę turintį faktą siekia nustatyti tam, kad galėtų priimti B. R. palikimą.
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) mirė pareiškėjos teta iš motinos pusės B. R. (dar žinoma kaip R.), gyvenusi (duomenys neskelbtini), kur jai nuosavybės teise priklausė butas. Ji nepaliko testamento. Pareiškėja per įstatymo numatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes neturėjo giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų. Palikėja dažnai gyveno (duomenys neskelbtini), o butą buvo užleidusi gyventi pareiškėjai ir jos šeimai. Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad bute įvairiais laikotarpiais gyveno pareiškėjos sūnus, buvusi sūnaus sutuoktinė, pareiškėjos anūkė, proanūkė, kiti artimi giminaičiai. B. R. (iki santuokos – Š.) ir jos sesuo M. A. (iki santuokos – Š.), kuri yra pareiškėjos motina, buvo T. Š. ir M. M. dukterys. Abi seserys gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos giminystės ryšiui su palikėja pagrįsti reikalingi tokie dokumentai: 1) palikėjos gimimo liudijimas, kuriame būtų nurodyti palikėjos tėvai; 2) palikėjos tėvų santuokos dokumentai; 3) pareiškėjos motinos gimimo dokumentas, kuriame būtų nurodyti tie patys tėvai kaip ir palikėjos. Tačiau pareiškėja visų šių dokumentų neturi galimybės gauti, nes (duomenys neskelbtini)1911–1915 metų metrikų knygos nėra išlikusios. Taigi pareiškėja negali gauti giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, nes (duomenys neskelbtini) 1911–1915 metų metrikų knygos nėra išlikusios ir Lietuvos valstybės istorijos archyve nesaugomos. Dėl to būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Nepaisant to, kad nėra galimybės gauti palikėjos ir pareiškėjos motinos gimimo liudijimų, yra papildomų duomenų, leidžiančių nustatyti jų giminystės ryšį. Šį ryšį patvirtina: 1) valstybės įmonės Registrų centro gyventojų registro (toliau – Gyventojų registras) kaupiamų duomenų išrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjos tėvai yra V. G. ir M. Š.; 2) iš M., iki santuokos Š., A. (pareiškėjos motinos) santuokos ir mirties liudijimų matyti, kad jos tėvas buvo vardu T.; 3) „Arolsen“ archyvo (Vokietija) duomenys, iš kurių matyti, kad B. R., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo T. ir M. M. dukra. Perkeltųjų asmenų registracijos kortelėje taip pat nurodyta, kad B. motina buvo M. Š., o pati B. iki santuokos buvo Š.; 4) faktas, kad palikėjos bute gyveno ir gyvenamąją vietą deklaravo pareiškėjos vaikai ir vaikaičiai, taip pat pagrindžia artimus šeiminius ryšius.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime prašo pareiškėjos prašymą spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškėja šiuo metu neįrodo savo prašymo dėl giminystės santykių nustatymo su palikėja pagrįstumo. VĮ Turto bankas tik nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos. Įvertinus tai, kad palikėja mirė (duomenys neskelbtini), VĮ Turto banko nuomone, dėl pareiškėjos pareikštų prašymų savo argumentus šioje byloje turėtų išdėstyti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kadangi ši institucija palikėjos palikimo atsiradimo metu vykdė paveldėjimo procedūras valstybei.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškėjos prašymą spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl teismo 2025 m. liepos 28 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat papildomai išsiunčiant jiems teismo 2025 m. liepos 28 d. nutarties patvirtintas kopijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
8. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto, taip pat pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėja siekia, tačiau negali įgyvendinti paveldėjimo teisės, t. y. priimti palikimo, likusio po tetos B. R. mirties, nes neturi išlikusių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjos motina ir B. R., kuri mirė dar (duomenys neskelbtini), buvo seserys, atitinkamai, pareiškėja B. R. dukterėčia iš motinos pusės. Taigi prašomas nustatyti juridinis faktas turi juridinę reikšmę. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėja, kreipdamasi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, Gyventojų registrą išnaudojo jai prieinamas galimybes surasti dokumentus apie giminystės ryšius ir neturi galimybės trūkstamų dokumentų atkurti ar juos gauti kita, ne teismo, tvarka. Pastarieji duomenys ir pareiškėjos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos sąlygos, nurodytos šio sprendimo 8 pastraipoje, juridiniam faktui nustatyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
10. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam iš viso nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę bus atsižvelgiama sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad B. R., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (žr.: Gyventojų registro pažymą). Testamentų registre nėra įregistruotų B. R. testamentų ir palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo palikimo faktų (žr. Testamentų registro išrašą). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad B. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) vardu įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis aptariamame bute B. R., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo deklaravusi savo gyvenamąją iki (duomenys neskelbtini), taip pat šiame bute savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę pareiškėjos giminaičiai (žr. Gyventojų registro pažymas).
12. Iš byloje esančios perkeltųjų asmenų registracijos kortelės matyti, kad B. R., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo T. ir M. Š., kurios mergautinė pavardė buvo M., dukra, o B. R. sutuoktinis – V. R. Taip pat iš byloje esančio V. R. ir B. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), santuokos įrašo nustatyta, kad jos tėvai buvo T. Š. ir M. M. Šių duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad B. ir B. yra tas pats asmuo.
13. Iš teismo iniciatyva iš valstybės archyvų išreikalautų duomenų matyti, kad M. Š. iš viso turėjo keturis vaikus. Iš M. A. santuokos ir mirties liudijimų matyti, kad M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), pavardė iki santuokos taip pat kaip ir B. (B.) buvo Š. Taigi tiek B. (B.) R., tiek M. A. gimė (duomenys neskelbtini), o jų mergautinės pavardės buvo Š. Be to, M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties liudijime nurodyta, kad jos tėvo vardas taip pat T.
14. Iš byloje esančio pareiškėjos gimimo liudijimo nustatyta, kad pareiškėja E. D. (buvusi pavardė G.) gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o jos motina – M. Š. Iš gimimo knygos taip pat matyti, kad pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o jos motina – M. Š. Gyventojų registro duomenimis pareiškėjos E. D. motina – M. Š., gimusi (duomenys neskelbtini). Labiausiai tikėtina, kad prieš tai sprendime įvardyti neatitikimai tarp vardų, gimimo datų yra nulemti dokumentų pildymo klaidų.
15. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad labiausiai tikėtina, jog B. R. ir M. A. (mergautinė pavardė – Š.) buvo seserys, o pareiškėja E. D. yra B. R. dukterėčia. Todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja yra B. R. dukterėčia.
16. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti teisę priimti B. R. palikimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) yra B. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) dukterėčia.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.