Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-8024-284/2019 m.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.1; 2.6.16.11.1; 2.6.16.11.3; 3.1.7.3; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2019 m. spalio 31 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei S. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė D. P., patikslinusi ieškinį, prašė priteisti iš atsakovės S. P. 167,17 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. lapkričio 10 d. savo šeimos narei A. L. pavedė sudaryti ieškovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų – buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. 2017 m. lapkričio 10 d. rasta nuomininkė S. P., kuri pasirašė nuomos sutartį, pagal kurios 1.2 punktą įsipareigojo mokėti nuomotojui mėnesinį 50 Eur nuomos mokestį bei pagal nuomos sutarties 1.3 punktą,- kiekvieną mėnesį nuomotojui mokėti nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. Atsakovė nuo sutarties pasirašymo - 2017 m lapkričio 10 d. iki 2018 m. spalio 31 d. naudojosi išnuomotu butu ir mokėjo nuomos mokestį, todėl nebuvo kontroliuojama, kaip moka komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius, kurių dokumentai buvo gaunami išnuomoto objekto adresu. Ieškovė 2018 m. spalio mėnesį sužinojo, kad akcinė bendrovė (toliau – AB) „Šiaulių energija“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl susidariusio įsiskolinimo. Tokiu būdu išsiaiškino, kad atsakovė nuo sutarties sudarymo momento nevykdė sutartinių įsipareigojimų – nemokėjo komunalinių mokesčių, dėl ko susikaupė įsiskolinimai. Be to, atsakovė neinformavo ieškovės apie gaunamus raginimus, slėpė korespondenciją, sąskaitas, vengė įsipareigojimo. Ieškovė pati sumokėjo visus įsiskolinimus už laikotarpį nuo 2017 m lapkričio 10 d. iki 2018 m. spalio 31 d. – 317,17 Eur, kuriuos sudaro: 53,83 Eur uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šiaulių vandenys“, 20 Eur VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui, 57,04 Eur daugiabučių namų savininkų bendrijai ir 186,30 Eur AB „Šiaulių energija“. Kadangi ieškovė įskaičiavo nuomos metu sumokėtą 150 Eur dydžio depozitą, todėl atsakovės nesumokėta skola sudaro 167,17 Eur. Tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. spalio 24 d. buvo pasirašytas skolos raštelis, kuriame atsakovė skolą pripažino ir sutiko sumokėti 240 Eur. Tačiau atsakovė ir šio įsipareigojimo neįvykdė. Todėl ieškovė prašo priteisti likusį nesumokėtą 167,17 Eur įsiskolinimą. Be to, kadangi atsakovė nuo ieškovės slėpė aplinkybę dėl bylos iškėlimo Šiaulių apylinkės teisme, teismo šaukimą gavo per darbovietę, dėl visos susidariusios situacijos ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą bendradarbių tarpe, kurie sužinojo apie galimą skolą, reikėjo skubiai atlikti piniginius apmokėjimus, buvo pažeminta kaip pareiginga būsto savininkė ir žmogus, išsigando galimų pasekmių: antstolio procesinių prievartos priemonių taikymo bei būsto netekimo, patyrė nuotaikų kaitą, baimę, negali laisvai pasitikėti žmonėmis, todėl prašė priteisti iš atsakovės 500 Eur dydžio neturtinę žalą.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai, iš jos negauta prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Ieškovė D. P. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, papildomai prašė priteisti iš atsakovės ir 3,48 Eur sumą už Nekilnojamojo turto registro išduotą pažymą apie buto priklausomybę. Paaiškino, kad ji turi nuosavybės teise priklausantį bendrabučio tipo butą (duomenys neskelbtini), ir kad nelaikyti jo tuščio, išnuomavo. Visus buto tvarkymo reikalus, tame tarpe išnuomojimo, žodiniu pavedimu pavedė savo šeimos narei A. L. – sūnaus sugyventinei. Ji pati į butą nėjo, jo netvarkė, nes neturi tam laiko. Nuomininką surado A., ji pati nuomos mokesčio neėmė, nuomą gaudavo šeima, pinigai skiriami anūkei. Ji pati bute nėra gyvenusi, gyveno anksčiau sūnus. Ji su atsakove S. P. nebendravo iki tol, kol iškilo skolos klausimai. Jokiais nuomos klausimais ji nesidomėjo, tame tarpe buto mokesčiais, viskuo rūpinosi A.. Visos skolos paaiškėjo tuomet, kai kitu adresu pradėjo eiti laiškai apie tai, kad ji yra skolinga ir paduota į teismą. Nuvykus į Šiaulių apylinkės teismą paaiškėjo, kad ji paduota į teismą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), skolas. Tada sužinojo, kad atsakovė už butą nemokėjo. Ji susirado atsakovę „Facebook“ pagalba, sužinojo, kur ji dirba, nuėjo pas ją į darbo vietą. Atsakovė taip pat jos nepažinojo, tačiau kadangi jos dirbo viename pastate, o atsakovė pasirodė nebloga moteris, todėl susitarė, kad įsiskolinimą atsakovė sumokės dalimis, kai gaus atlyginimą. Tačiau po savaitės sužinojo, kad atsakovė išėjo iš darbo. Skolos raštelį susirašė, kai buvo susitikusios, tačiau pagal tą skolos raštelį, atsakovė nesumokėjo. Ji bandė skambinti atsakovei, bet ji nekėlė ragelio, todėl daugiau jos ir nebeieškojo. Ji nežino iki kada atsakovė gyveno jos bute, viską gali paaiškinti tik A. L.. Ji, surašant nuomos sutartį, nedalyvavo, nežino, ar atsakovė žinojo, kad būtent ji, o ne A. L., yra tikroji buto savininkė, jai tai neįdomu. Nuomos mokestį atsakovė mokėjo A., nežino, ar pinigus už komunalinius mokesčius taip pat turėjo paduoti A., nežino, koks buvo jų susitarimas. Mano, kad pati atsakovė turėjo viską sumokėti, bet tiksliai nieko nežino. Nežino iki kada gyveno P. bute, visus su butu susijusius reikalus žodžiu pavedė tvarkyti A.. Ieškinyje nurodė, kad mokesčius skaičiuoja iki 2018 m. spalio 31 d., bet datos, iki kada gyveno atsakovė bute, nežino. Atsakovė pabėgo naktį, negali paaiškinti, kodėl iki tos datos skaičiuoja mokesčius. Viską galėtų paaiškinti A.. AB „Šiaulių energija“ sumokėjo turbūt daugiau, nes priskaičiuotas komisinis atlyginimas. UAB „Šiaulių vandenys“ sumokėjo 53,83 Eur. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui sumokėjo 20 Eur už metus, tačiau nežino, kodėl už visus metus, t.y. iki 2018 m. gruodžio 31 d., prašo iš atsakovės. Daugiabučių namų savininkų bendrijai iš prašomų priteisti iš atsakovės 57,04 Eur, yra sumokėjusi tik 20,99 Eur, o dėl 36,05 Eur skolos, nežino iš kur ta skola ir už kokį laikotarpį, neturi kvito, bet dabar bendrijai skolos nėra. Kai susirašė skolos raštelį su P., ji ten nebegyveno, buvo pabėgusi, net ieškojo buto raktų. Dėl sutartyje nurodyto depozito nieko nežino. Viską gali paaiškinti A.. Kai susitiko su P., jos nepažino, pasirodė esanti normali moteris, todėl susitarė gražiuoju. Bet ji nemokėjo, daugiau jos nebendravo. Kai pasidomėjo apie atsakovę, sužinojo, kad ji skolinga daugybei žmonių. Padavė atsakovę į teismą todėl, kad nori parodyti, kad šitaip su žmonėmis elgtis negalima, nori jai duoti pamoką. Dėl moralinės žalos paaiškinto, kad ji išgyvena, patyrė žalą, jaučiasi blogai, turi važinėti į teismą. Ji yra sąžiningas žmogus. Apie tai, kad teismas išsiuntė jai dokumentus per darbovietę, sužinojo nuėjusi į Šiaulių apylinkės teismą, kur jai apie tai pasakė, nes negalėjo jos kitaip susirasti. Dokumentus teismas išsiuntė į (duomenys neskelbtini), į centrinę būstinę. Ji pati vadovei paaiškino, kad gaus šaukimą į teismą ir paaiškino kodėl. Pati vadovė paskambino į ofisą (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, dėl ko jai atsiųstas šaukimas. Dokumentų į (duomenys neskelbtini) nebepersiuntė, o ji pati sumokėjo skolas. Daugiau nieko į darbovietę ir negavo. Ji supranta, kad yra buto savininkė ir nesukontroliavo mokėtinų mokesčių, tačiau viskas įvyko dėl to, kad ji per daug pasitiki žmonėmis. A. apie butą irgi nieko neklausė, net nepagalvojo, kad gali taip įvykti. Tai jos ne pirmas nuomojamas butas ir problemų nebuvo. Šiuo atveju, norėdama padėti sūnui, anūkei, šeimai, butą patikėjo tvarkyti A., pasitikėjo ja, nieko neklausinėjo.

Liudytoja A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad D. P. yra uošvienė. Skelbimą į internetinį tinklapį „skelbiu.lt“ dėl ieškovės buto nuomos įdėjo ji. Paskambino keli žmonės, bet su jais nesusitiko, o po to paskambino S. P., su kuria susitiko ketinamame išnuomoti bute, pasirodė normali moteris, paaiškino, kad dirba netoliese, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje „(duomenys neskelbtini)“, todėl butas reikalingas. Ji sutiko išnuomoti, pasirašė sutartį. Pradžioje S. P. mokesčius mokėjo gerai, pasitikėjo ir nustojo tikrinti. Nuomos mokestį paduodavo kas mėnesį, bet ji nežinojo, kad S. P. nemoka mokesčių. Kaimynė jai pasakė, ar ji nežiūri mokesčių lapelių, o pažiūrėjusi pamatė, kad yra susidariusios skolos. Su D. P. susitarė žodžiu dėl buto išnuomojimo, rašytinio pavedimo neturi. 2017 m. lapkričio 10 d. jai pasirašant sutartį su S. P., D. P. nedalyvavo. Ji su S. P. sutarė, kad prižiūrės bute tvarką, mokės 50 Eur nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius. Sutarė, kad nuomos pinigus S. P. turės paduoti jai, o mokesčius S. P. sumokės pati pagal sąskaitas, o jai paduos lapelį apie sumokėjimą. Sutarė, kad S. P. turės sumokėti už patarnavimus: daugiabučių namų bendrijai, už elektrą, vandenį, šildymą. Sąskaitas paduodavo bendrijos pirmininkė. Pradžioje, gal 2-3 mėnesius, ji tikrino, nueidama į butą pas S. P., nes turėjo raktus. S. P. jai palikdavo nuomos pinigus ir sumokėtų komunalinių mokesčių lapelius. Tačiau vėliau ji nebetikrino, jos susitarė, kad S. P. pati paduos pinigus ir jos susitikdavo ar prie prekybos centro, ar kitur, ir S. P. paduodavo nuomos pinigus. Kadangi nuomos mokestį mokėjo tinkamai, todėl ji manė, kad yra sumokėti ir buto komunaliniai mokesčiai, jų mokėjimo nebetikrino. S. P. žinojo, kad buto savininkė yra ne ji, o D. P., bet jos nebuvo susitikusios. S. P. bute gyveno apie metus laiko, o kada tiksliai išsikėlė, negali pasakyti. Ji kartą paskambino S. P. dėl mokesčių, tačiau ji neatsiliepė, o pati S. P. parašė jai žinutę, pranešdama, kad ji išsikelia iš buto, pasiima visus daiktus, o raktą palieka kaimynei. Žinutės išsaugojusi nebeturi. Tai buvo 2018 m. spalio mėnesį. Jau už tą mėnesį nebepadavė nei nuomos mokesčio. Sudarant sutartį iš S. P. buvo paimtas 150 Eur depozitas ir 50 Eur nuomos mokestis. Dėl nesumokėtų mokesčių ji domėjosi, kai jai S. P. nebepadavė lapelių. Ji skambino į „Šiaulių vandenys“, dėl elektros, ir taip sužinojo, kad yra skolos. 36,05 Eur skolą bendrijai ji yra sumokėjusi, bendrijai skolos nėra, bet už ką yra ta skola, nežino, kvito pateikti negali. Dėl mokesčio už šiukšles paaiškino, kad S. P. už jas mokėti nepriklausė. Ji pati yra registruota tame bute, todėl už šiukšles sumokėti priklauso jai, o ne nuomininkei S. P.. 20 Eur mokestis už šiukšles yra nepagrįstai įtrauktas į ieškinį, nes S. P. neturėjo mokėti šio mokesčio. Ji pati susimoka už šiukšles. S. P. nebuvo registruota nuomojamame bute. Po to, kai S. P. atsiuntė žinutę apie išsikraustymą iš buto, jos nebebendravo. Paskolos raštelis buvo surašytas su D. P.. Pati ieškovė nieko apie butą nėra jos klaususi, pasitikėjo ja. Paskutinį kartą pinigus už buto nuomą iš S. P. gavo už rugsėjo mėnesį, už spalio mėnesį jau nebegavo. Nežino tikslios datos, kada S. P. išsikraustė, gal apie spalio 11 d., nes buvo susitarusios, kad pinigus už nuomą turi paduoti iki sekančio mėnesio 15 dienos. Kai tik sužinojo ir išsiaiškino apie skolas, apie tai pasakė ieškovei ir ieškovė pati tvarkėsi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. priimto teismo įsakymo ir pranešimo, AB „Šiaulių energija“ 2018 m. rugsėjo 28 d. pareiškimo, mokesčių mokėjimo kvitų, skolos raštelio, gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, darbuotojo darbo pažymėjimo, nustatyta, kad ieškovei D. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2017 m. lapkričio 10 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (toliau – Nuomos sutartis), sudaryta tarp nuomotojos A. L. ir nuomininkės S. P., išnuomotas laikinai atsakovei. Atsakovė pagal sutartį įsipareigojo mokėti nuomotojui mėnesinį 50 Eur nuomos mokestį ir sumokėti nuomotojui nuomojamų patalpų komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius. Iš 2018 m. spalio 24 d. ieškovės D. P. ir atsakovės S. P. pasirašyto skolos raštelio matyti, kad atsakovė patvirtino esanti skolinga ieškovei 340 Eur už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius ir nuomą, o kadangi yra sumokėjusi 100 Eur depozitą, todėl skolos likutį 240 Eur sumoje įsipareigoja sumokėti per 2 mėnesius: lapkričio 20 d. ir gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. priimtas teismo įsakymas patvirtina, kad iš skolininkės D. P. priteista kreditorės AB „Šiaulių energija“ naudai 169,62 Eur skolos, 4,88 Eur delspinigių ir 10 Eur žyminio mokesčio. Iš byloje esančių mokėjimo kvitų matyti, kad 2018 m. spalio 19 d. sumokėta AB „Šiaulių energija“ 186,30 Eur suma, 2018 m. spalio 22 d. daugiabučių namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) sumokėta 20,99 Eur suma, UAB „Šiaulių vandenys“ 2018 m. spalio 24 d. sumokėta 53,83 Eur suma, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 2018 m. spalio 31 d. sumokėta 20 Eur suma.

Byloje sprendžiamas iš gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių kilęs ginčas, ieškovei reikalaujant priteisti iš atsakovės komunalinių mokesčių įsiskolinimą. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnis). Sutartyje inter alia turi būti nurodytas nuomos mokesčio dydis ir šio mokesčio mokėjimo terminai bei atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka (CK 6.580 straipsnio 1 dalis). CK 6.583 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius), o mokesčių už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas klausimai nustatomi šalių susitarimu komercinėmis sąlygomis sudaromose gyvenamosios patalpos nuomos sutartyse (CK 6.577 straipsnio 2 dalis, 6.584 straipsnio 3 dalis).

Sutartys aiškinamos vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarčių aiškinimo principas įpareigoja teismą visas sutarties sąlygas aiškinti atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatytą taisyklę teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, turi analizuoti ne tik sutarties tekstą, bet ir faktines aplinkybes, susijusias su sutarties vykdymu. Siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, būtina aiškintis faktinius šalių veiksmus, atliktus vykdant sutartį. Dėl to atsižvelgtina į šalių pasirašytus dokumentus ir tarp jų susiklosčiusius santykius.???

Nors pagal CK 6.578 straipsnio 2 dalį nuomotojas yra gyvenamosios patalpos savininkas ar asmuo, ją valdantis kitu teisiniu pagrindu, tačiau šiuo atveju ginčo byloje dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalių, dalyko ir tinkamo buto perdavimo nėra, o, kaip patvirtina ieškovės ir liudytojos A. L. paaiškinimai teismo posėdžio metu, nuomos sutartis sudaryta iš esmės per įgaliotinę - ieškovės sūnaus sugyventinę A. L., kuriai žodiniu pavedimu ieškovė perdavė neatlygintinai valdyti ir naudoti šį butą, tame tarpe jį išnuomoti. Iš Nuomos sutarties 1.2, 1.3, 2.1 ir 2.3-2.4 punktų matyti, kad atsakovė Nuomos sutarties pagrindu įsipareigojo mokėti ne tik mėnesinį 50 Eur nuomos mokestį bei sumokėti ir nuomojamų patalpų komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius. Ir nors iš liudytojos A. L. parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad Nuomos sutarties šalių susitarimas dėl buto komunalinių mokesčių iš tiesų buvo kitoks, nei numatyta sutartyje (sumokami mokesčiai nuomotojui (Nuomos sutarties 1.3 ir 2.3-2.4 punktai)), t.y. susitarė, kad atsakovė mokesčius sumokės pati, o sumokėjimo dokumentus pateiks A. L., tačiau tai lemia, jog būtent atsakovei iš 2017 m. lapkričio 10 d. pasirašytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kilo pareiga mokėti sumokėti ne tik nuomos mokestį, bet ir buto komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius pagal paslaugų teikėjų pateiktus dokumentus (CK 6.193, 6.576, 6.583 straipsniai, 6.584 straipsnio 3 dalis). Todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė savo sutartines prievoles pažeidė, nes, kaip patvirtino liudytoja A. L., atsakovė tik keletą mėnesių sumokėjusi komunalinius mokesčius, vėliau jų nemokėjo, o faktą, kad atsakovė liko nesumokėjusi nuomoto buto komunalinius mokesčius, iš esmės atsakovė pripažino, 2018 m. spalio 24 d. pasirašydama su ieškove skolos raštelį.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Taigi, šis principas suteikia teisę, o kartu ir procesinę pareigą, šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

Vertinant ieškovės argumentus dėl 167,17 Eur turtinės žalos priteisimo iš atsakovės ir į bylą pateiktus įrodymus, pažymėtina, jog nors nei ieškovė, nei sutartį su atsakove sudariusi liudytoja A. L. negalėjo nurodyti tikslios atsakovės išsikėlimo iš nuomoto buto datos. Tačiau, įvertinus jų paaiškinimus bei bylos rašytinius dokumentus, pripažintina, jog atsakovė iš buto išsikėlė būtent liudytojos nurodomu laiku, t.y. 2018 m. spalio 11 d., kas lemia, jog prievolė pagal Nuomos sutartį sumokėti priklausančius buto komunalinius ir kitus mokesčius tenka atsakovei būtent iki šios dienos.

Iš 2018 m. spalio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymo, 2018 m. spalio 19 d. pinigų perlaidos priėmimo bei mokėjimo dokumento nustatyta, kad bendras 186,30 Eur dydžio įsiskolinimas AB „Šiaulių energija“ ieškovės sumokėtas pilnai, taip pat 2018 m. spalio 24 d. sumokėtas 53,83 Eur įsiskolinimas UAB „Šiaulių vandenys“ už 2019 m. rugsėjo mėnesį. Iš daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) sąskaitos bei šios sąskaitos apmokėjimo 2018 m. spalio 22 d. kvito matyti, kad už 2018 m. rugsėjo mėnesio paslaugas priskaičiuota 20,99 Eur suma, kuri ir sumokėta. Tuo tarpu sąskaitoje nurodytą 36,05 Eur skolos sumos sumokėjimą ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais, negalėjo paaiškinti šios skolos kilmės, jos susidarymo laikotarpio ir pan. Pastarieji duomenys lemia, jog ieškovė neįrodė, kad 36,05 Eur įsiskolinimas atsirado būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir jos buto nuomos laikotarpiu, dėl ko ji būtų atsakinga už šią skolą. Be to, nors ieškovė atkakliai teigė, kad įsiskolinimas sumokėtas ir skolų šiai bendrijai nėra, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 177-178 straipsniai). Todėl ieškovės reikalavimas dėl 36,05 Eur įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

Minėta, jog aiškinant sutartis ir sprendžiant klausimus dėl sutarties vykdymo, turi būti turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Liudytoja A. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nei sudarant sutartį, nei jos vykdymo metu, Nuomos sutarties šalys nesitarė dėl mokesčio už atliekų tvarkymą mokėjimo, kas lemia, jog atsakovė pareigos mokėti už atliekų tvarkymą neprisiėmė. Liudytoja taip pat nurodė, kad prievolę mokėti šį mokestį turėjo ji pati. Tokiu būdu darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 20 Eur sumą VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui už visus 2018 metus atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

Įvertinus aukščiau nurodytus bylos duomenis, konstatuotina, jog atsakovė S. P. pagal Nuomos sutartį už butą liko nesumokėjusi 261,12 Eur sumos komunalinių ir kitų paslaugų mokesčių, t.y. 186,30 Eur skola AB „Šiaulių energija“, 53,83 Eur skola UAB „Šiaulių vandenys“ bei 20,99 Eur skola daugiabučių namų savininkų bendrijai. Kadangi ieškovė išskaičiuoja Nuomos sutarties pasirašymo metu atsakovės sumokėtą 150 Eur dydžio depozitą, todėl atsakovės įsiskolinimas sudaro 111,12 Eur, kuris yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas ir ši suma priteistina iš atsakovės.

Ieškovė prašė priteisti 500 Eur dydžio neturtinės žalos, kuri atsirado, kaip ieškovė nurodė, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t.y. tinkamo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nevykdymo. Ieškovė šį savo reikalavimą grindė tuo, kad dėl atsakovės veiksmų buvo iškelta byla Šiaulių apylinkės teisme priteisiant iš ieškovės įsiskolinimą, teismo šaukimą gavo per darbovietę, dėl to iš visos susidariusios situacijos ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą bendradarbių tarpe, kurie sužinojo apie galimą skolą, reikėjo skubiai atlikti piniginius apmokėjimus, buvo pažeminta kaip pareiginga būsto savininkė ir žmogus, išsigando galimų pasekmių: antstolio procesinių prievartos priemonių taikymo bei būsto netekimo, patyrė nuotaikų kaitą baimę, negali laisvai pasitikėti žmonėmis.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atmeta kaip deklaratyvius ir jokiais įrodymais nepagrįstus (CPK 177-178 straipsniai) ieškovės argumentus, jog ji būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė reputacijos pablogėjimą bendradarbių tarpe. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai į jos darbo vietą (duomenys neskelbtini) iš ofiso (duomenys neskelbtini) net nebuvo persiųsti, o apie susidariusią situaciją pati papasakojo savo vadovei. Šios aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, kad būtent atsakovės tiesioginiai veiksmai lėmė, kad bendradarbiai sužinojo apie galimą skolą, dėl ko ji patyrė reputacijos pablogėjimą. Argumentai, jog ieškovė dėl susidariusių buto įsiskolinimų buvo pažeminta kaip pareiginga būsto savininkė, išsigando galimų pasekmių: priverstinio skolos išieškojimo ar būsto netekimo, reikėjo skubiai atlikti piniginius apmokėjimus ir pan., taip pat nepatvirtina aplinkybės, kad tarp nurodytų įvykių buvo kalta išimtinai atsakovė. Šiame kontekste teismas pažymi, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), o buto ar kitų patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name, savininko prievolė išlaikyti nuosavybės teise priklausantį turtą, sumokėti visus mokesčius nustatyta įstatymu (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 6.385, 6.388, 6.391 ir kt. straipsniai). Be to, šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį ir sutartinės atsakomybės klausimai spręstini atsižvelgiant ir į tai, kaip kiekviena iš jų, būdama sutartinių santykių dalyvė, vykdė bendradarbiavimo (kooperacijos) pareigą (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), pagal kurią šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, t. y. dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas.

Ieškovė teismo posėdžio metu ne kartą patvirtino, kad butu, kuriuo valdyti ir naudoti perdavė sūnaus sugyventinei, pati nesidomėjo, juo nesirūpino, įgaliotinės nekontroliavo, jai tai buvo neįdomu. Be to, ji teismui iš esmės negalėjo išsamiai paaiškinti net visų bylos aplinkybių, įsiskolinimų laikotarpių ir pan. Todėl aukščiau išdėstytas teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovė savo veiksmais pati prisiėmė riziką dėl tinkamo/netinkamo savo nuosavybės valdymo ir naudojimo, tame tarpe išlaikymo, o kartu ir Nuomos sutarties įgyvendinimo bei iš jos kylančių pasekmių. Tačiau teismas šiuo atveju laiko reikšminga tai, kad ieškovė po paaiškėjusio įsiskolinimo fakto siekė taikiai su atsakovė išspręsti skolos atlyginimo klausimą,- pasirašė su atsakove skolos raštelį, leisdama atsakovei skolą sumokėti dalimis. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, jog ieškovė tikėjosi tinkamo ir geranoriško atsakovės elgesio, likviduojant skolą gera valia. Pagal gausią teismų praktiką ir teisės doktriną sąžiningu laikomas toks asmuo, kuris veikia atidžiai, rūpestingai, teisingai, t. y. taip, kaip adekvačioje situacijoje elgtųsi bonus pater familias (apdairus, rūpestingas ir atidus žmogus). Sąžiningumas reikalauja atidaus, rūpestingo elgesio, šalių kooperavimosi, viena kitos informavimo, atsižvelgimo į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus ir pan. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė galėjo patirti nepatogumų ir išgyvenimų dėl to, kad atsakovė dar kartą savo įsipareigojimų neįvykdė, o ieškovei teko skubiai sumokėti susidariusius įsiskolinimus ir savo pažeistas teises ginti teisme. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovės patirtą neturtinę žalą teismas vertina 100 Eur suma. Nustatydamas būtent tokį neturtinės žalos dydį, teismas sprendžia, jog byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei kilo kiti ilgalaikiai neigiami padariniai, kuriuos būtų galima įvertinti ieškovės nurodoma 500 Eur suma. Priešingai, ieškovės argumentai dėl patirtų išgyvenimų, reputacijos pablogėjimo, nuotaikų kaitos ir pan., atsižvelgiant į aukščiau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Ieškovės paaiškinimai apie patiriamus išgyvenimus ir dėl to, kad reikia bylinėtis teisme, kartu pabrėžiant, kad tokiu būdu ji siekia pamokyti atsakovę, taip pat nėra pagrindas pripažinti, kad išgyvenimai ir patiriami nepatogumai yra netrumpalaikiai, o pasitikėjimas žmonėmis prarastas negrįžtamai. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog vertinti ieškovės patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma, nei 100 Eur, ieškovės patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste, nėra pagrindo.

Tenkinant ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje ieškovė sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį ir patyrė papildomas būtinas bei įrodymais pagrįstas 3,48 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto registro išduotą pažymą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kadangi ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies (kas sudaro 91,6 proc.), todėl iš atsakovės S. P. priteistina ieškovei rašytiniais įrodymais pagrįstos 21,51 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 91-92 straipsniais, 93 straipsnio 2 dalimi bei 96 straipsniu, iš atsakovės S. P. į valstybės pajamas priteistinos 15,06 Eur bylinėjimosi išlaidos. Iš ieškovės šios išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų suma neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 111,12 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 12 centų) turtinės žalos, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos ir 21,51 Eur (dvidešimt vieną eurą 51 centą) bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 15,06 Eur (penkiolika eurų 6 centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

Sprendimo nuorašą atsakovei S. P. įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt. tokio turinio pranešimą:

„2019 m. spalio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose (Pakruojo miestas, Vienybės a. 1) buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8024-284/2019m. pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei S. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo priteista iš atsakovės S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), 111,12 Eur turtinės žalos, 100 Eur neturtinės žalos ir 21,51 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. P. bei 15,06 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas. Šiuo pranešimu atsakovei įteikiamas sprendimo nuorašas. Sprendimo nuorašas atsakovei bus laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo dieną.“

Papildomai sprendimo nuorašą išsiųsti atsakovei S. P. ir paskutiniu žinomu jos gyvenamosios vietos adresu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.