Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos J. V. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-01-16 nutarimo, kuriuo ji nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir J. V. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Paskirtos 3000 Lt baudos sumokėjimas išdėstytas per 15 mėnesių laikotarpį, kiekvieną ketvirtį sumokant po 600 Lt.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

J. V. nubausta už tai, kad ji 2012-01-05, apie 13.15 val., Lokystos g., Šilalė, vairuodama automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, kliudė iš galo stovėjusį automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį L. J., po to nesustojo, nenubraižė eismo įvykio schemos, neužpildė deklaracijos, nepranešė policijai ir pasišalino iš įvykio vietos, su kuriuo buvo susijusi. Tokiais veiksmais J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 231.1, 232, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 130 str. 1 d. yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal LVAT praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N63-2972/2010, N62-5002/2010). LVAT yra išaiškinęs, jog atsižvelgiant į ATPK 130 str. 1 d. turinį ir sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų rūšis bei jų dydį (bauda vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų), atsakomybės už ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinto pažeidimo padarymą paskirtis yra nubausti asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį ir, siekdamas, kad jo asmenybė nebūtų nustatyta ir jis nebūtų patrauktas atsakomybėn, iš eismo įvykio vietos pasišalino (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N63-935/2010).

Nagrinėjamu atveju apeliantė pripažįsta sukėlusi eismo įvykį, supratusi, jog kliudė kitą automobilį, tačiau nesustojusi ir iš eismo įvykio vietos išvažiavusi. Ji nesutinka su teismo išvada, kad iš eismo įvykio vietos ji pasišalino tyčia, siekdama už tai išvengti administracinės atsakomybės, aiškina, kad ji taip padarė esant būtinajam reikalingumui, t. y. turėdama pagrindą manyti, kad dėl patirto susijaudinimo ir išgąsčio gali prasidėti priešlaikinis gimdymas, dėl to būtų kilusi grėsmė jos pačios ir kūdikio sveikatai ar net gyvybei. ATPK 17 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Pažymėtina, jog tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. Nagrinėjamu atveju apeliantė tvirtina, kad ji iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes dėl sukelto eismo įvykio ji labai susijaudino, jos sveikata staiga pablogėjo, ji išsigando, kad neprasidėtų priešlaikinis gimdymas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2012-01-05 (įvykio dienos) savo paaiškinime (b. l. 8) J. V. apie tokias aplinkybes net neužsiminė, nurodė pajutusi, kad atsirėmė į kelio bortelį, sustojusi nebuvo, nuvažiavo į namus, tačiau nebuvo tikra dėl to, kur atsirėmė, todėl sugrįžo į įvykio vietą, ten jai pasakė, kad atvykęs policijos pareigūnas formino eismo įvykį, todėl ji nedelsdama prisistatė į policijos komisariatą. Anksčiau minėtas aplinkybes J. V. nurodė tik teismui. Ji apylinkės teismui taip pat pateikė pažymą (b. l. 24), išduotą 2012-01-16, kurioje nurodyta, kad ji lankosi gydymo įstaigoje dėl nėštumo, nėštumas yra 38 savaičių, tačiau šioje pažymoje nėra jokių duomenų apie J. V. sveikatos būklę, kad ji būtų kreipusis į medikus ar pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek apylinkės teismui pateiktame paaiškinime, tiek apeliaciniame skunde J. V. nurodo, kad po to, kai grįžo į namus ir vyrui papasakojo apie eismo įvykį, ji kartu su vyru vyko į policiją duoti paaiškinimus, kad būtų kreipusis į medikus dėl pablogėjusios sveikatos būklės, ji nenurodo. Esant tokiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas mano, kad J. V. paaiškinime užfiksuoti duomenys atspindi realią įvykio situaciją, o apeliantės teiginius, kuriais ji bando pagrįsti būtinojo reikalingumo situaciją, vertina kritiškai, sprendžia, jog tai yra jos gynybinė taktika, pasirinkta siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad J. V. turėjo objektyvią galimybę vykdyti Kelių eismo taisyklių 234 p. reikalavimą apie įvykį nedelsiant pranešti policijai, jei eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo, tačiau šį reikalavimą pažeidė, iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai pasirinkusi priešingą teisei elgesio variantą. Išgąstis, pasimetimas sukėlus eismo įvykį neatleidžia nuo pareigos vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kreipimasis į policiją praėjus tam tikram laikui po įvykio, kai buvo objektyvios galimybės pranešti apie įvykį nedelsiant, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 234 p., nepašalina administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. Pažymėtina, kad apeliantė turi vairuotojo pažymėjimą, todėl privalėjo žinoti, kaip reikia elgtis įvykus eismo įvykiui.

Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausta J. V., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir nešališkai ištyrė šios bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl J. V. kaltės pagal ATPK 130 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos teisiškai reikšmingos veikos kvalifikavimui pagal ATPK 130 str. 1 d. aplinkybės, pakanka duomenų, pagrindžiančių visų būtinųjų ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų egzistavimą J. V. veikoje, todėl ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės prašymą panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-01-16 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Pagal LVAT praktiką byla grąžinama nagrinėti iš naujo tik tuomet, kai pažeidžiami ATPK 248 str., 256 str., 257 str., 284 str. reikalavimai. Tokių pažeidimų apylinkės teismas šiuo atveju nepadarė, net ir neapklausus kaip liudytojų J. V. sutuoktinio G. V., nurodytų policijos pareigūnų, nukentėjusiosios L. J., apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų įvykio aplinkybių ir išvados, kad J. V. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-01-16 nutarimą ir J. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.