Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. R. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė ir K. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį atliktos bausmės laikas ir įskaityti laikotarpiai.

Nukentėjusiosios E. Z. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir jai iš nuteistojo K. R. priteista 300 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistojo K. R. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, jos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme ir prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad paskirta bausmė nėra subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta bausme. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. BK 54 straipsnio, reglamentuojančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

8. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

9. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pripažino kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančias (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl dar kartą atsižvelgti į jas nėra pagrindo. Be to, nuteistojo prisipažinimas buvo viena iš sąlygų taikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti skiriamą bausmę vienu trečdaliu. Dėl nuteistojo nurodytos kitos aplinkybės – jo sutikimo atlyginti nukentėjusiajai E. Z. padarytą turtinę žala pažymėtina, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas padarytos žalos savanoriškas atlyginimas, o ne sutikimas ją atlyginti. Be to, nuteistasis iki šiol nėra atlyginęs bent dalies padarytos žalos, todėl jo sutikimas vertintinas kaip deklaratyvus ir atsižvelgti į šią aplinkybę taip pat nėra pagrindo.

10. K. R. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį pirmosios instancijos teismas, be minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, padarytos veikos pavojingumo ir laipsnio, kaltės formos ir rūšies (nuteistasis veikė tiesiogine tyčia savanaudiškais motyvais), įvertino K. R. asmenybę, teisingai pažymėdamas, kad jis praeityje daug kartų teistas, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, taip pat ne kartą už nusikalstamas veikias, susijusias su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, baustas administracine tvarka, nedirbantis (b. l. 105, 107–123). Kaip matyti, K. R. administracine tvarka baustas daugiausia už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už smulkias vagystes. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad K. R. iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo (veika padaryta 2022 m. kovo 12 d.) teistas net penkiolika kartų, o iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo – dar keturis kartus. Jo teistumai susiję ne tik su nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, bet ir žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei bei neliečiamumui, ekonomikai ir verslo tvarkai, aplinkai ir žmonių sveikatai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje (penkios veikos), 178 straipsnio 4 dalyje (dvi veikos), padarymą K. R. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams. Jis 2021 m. spalio 13 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs 6 (šešių) mėnesių ir 6 (šešių) dienų laisvės atėmimo bausmės, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir K. R. pasiųstas atlikti neatliktą bausmės dalį. Taigi, šių aplinkybių visuma neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi.

11. Iš K. R. ankstesnių teistumų matyti, kad jam buvo skirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, taip pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šios priemonės buvo neveiksmingos, nes nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu, kad K. R. skirtos nei švelnesnė, nei griežtesnė bausmės iš esmės nepasiekė bausmei keliamų tikslų, nes jis nepadarė iš to išvadų ir vėl nusikalto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skirti jam švelnesnę bausmės rūšį arba mažinti jos dydį nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei paskyrė tinkamos rūšies bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatė mažesnį negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis ir, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams. Ši bausmė, atsižvelgiant į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, iš tiesų yra švelni, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam, kuris sistemingai daro nusikalstamas veikas, gali būti pasiekti paskiriant jam dar švelnesnę bausmę.

12. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes (nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus ir baustumus administracine tvarka, ankstesnių bausmių neefektyvumą ir kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas K. R. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

13. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis nėra atlikęs visos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Minėta, kad šiuo nuosprendžiu K. R. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo (toliau – ir Išrašas) duomenimis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 7/07-1202, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, K. R. 2021 m. spalio 13 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 6 (šešių) mėnesių ir 6 (šešių) dienų laisvės atėmimo bausmės, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir K. R. pasiųstas atlikti minėtu nuosprendžiu skirtą ir neatliktą bausmės dalį. Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 27 d., tačiau duomenų, kad ji buvo realiai vykdoma, nėra. Iš išrašo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad K. R. taip pat buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d., 2022 m. balandžio 25 d., 2022 m. balandžio 25 d. ir 2022 m. gegužės 17 d. baudžiamaisiais įsakymais, paskiriant jam arešto bausmes. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų teikimą, 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrino K. R. minėtais keturiais baudžiamaisiais įsakymais paskirtas bausmes ir paskyrė galutinę subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. Kaip matyti, skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį K. R. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta tik su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme, tačiau nėra subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

14. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo subendrinti K. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, kadangi formaliai tai reikštų nuteistojo teisinės padėties pabloginimą apeliacinės instancijos teisme (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Šis bausmių subendrinimo klausimas turi būti išspręstas BPK 347, 362 straipsniuose numatyta tvarka, paliekant galimybę skųsti sprendimą aukštesniame teisme pagal BPK 364 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija K. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. R. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.