Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“ sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK; galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 471 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Subendrinus su 2002 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius amnestijos aktą nuo bausmės atleistas;

3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant 12 mėnesių trukmės elgesio apribojimą;

4. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 149 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2003 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

5. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), BK 187 straipsnio 1 dalį (3 epizodai) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d., Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis ir paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė;

8. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 30 parų areštu. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 12 parų arešto;

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 12 parų arešto bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams 10 dienų. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nuosprendis ir už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams 10 dienų;

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 1 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 9 dalimi, subendrinus 2014 m. lapkričio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir 2015 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir neatlikta bausmės dalimi, skirtas terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams;

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalį (5 veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi, kuria buvo paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį galutine bausme – 30 parų arešto;

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį galutine bausme – 30 parų arešto;

18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį galutine bausme – 20 parų arešto;

19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį galutine bausme – 20 parų arešto. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. ir kitu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. baudžiamaisiais įsakymais skirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – areštas 45 paroms;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

K. R. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2022 m. kovo 12 d. apie 14.00 val. iš parduotuvės „Maxima“, adresu Naugarduko g. 84, Vilniuje, pagrobė elektrinį paspirtuką „Ninebot Segway Kickscooter ES4“, 399 Eur bendros vertės, E. Z. priklausantį 399 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais K. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. R. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad užėjo į parduotuvę, pamatė, kad stovi paspirtukas, paėmė jį ir išvažiavo su juo. Paspirtukas nevažiavo. Šį pagrobtą iš parduotuvės paspirtuką pardavė už 40 Eur. Pinigus, gautus pardavus pagrobtą paspirtuką, išleido narkotinėms medžiagoms. Sutinka atlyginti byloje pareikštą nukentėjusiosios E. Z. civilinį ieškinį, bet dabar neturi tokios galimybės, nes yra įkalinimo įstaigoje. Nuo priklausomybių narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms praeityje gydėsi, paskutinį kartą 2018 m. Nelabai gerai vertina savo elgesį, jam reikėjo pinigų narkotinėms medžiagoms. Nori atsiprašyti nukentėjusiosios E. Z.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis K. R. parodė, kad 2022 m. kovo 12 d., tiksliai neprisimena ar buvo parduotuvėje, tačiau adresu Naugarduko g. 84, Vilniuje parduotuvėje „Maxima“ prie bankomato pamatė elektrinį paspirtuką. Priėjęs prie elektrinio paspirtuko jis nebuvo prirakintas, bei šalia nebuvo žmonių. Jis jį pagrobė ir kartu su elektriniu paspirtuku nuėjo į stotį jį parduoti. Paspirtukas tuo metu neveikė ir nevažiavo, galbūt buvo išsikrovęs arba sugedęs, jis nežino. Vilniaus stotyje elektrinį paspirtuką pardavė už 40 Eur nepažįstamam asmeniui. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Šiuo metu yra suimtas, todėl atlyginti padarytos 300 Eur turtinės žalos negali (1 t., b. l. 96).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. Z. parodė, kad 2020 m. balandžio 14 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko paspirtuką „Ninebot Segway Kicksocooter ES4“ už 399 Eur. Eksplotuojamas paspirtukas buvo dažnai, su juo nuvažiavo virš 2200 km (rida). Prisijungus galima matyti ridą (virš 2200 km.), su tokia rida paspirtuką jau paskolino M. M. ir prisijungus su „Bluetooth“ turėtų rodyti paspirtuko „vardą“ – „(duomenys neskelbtini)“. Visus šiuos duomenis prisijungus prie paspirtuko galima konfigūruoti ir ištrinti. Maždaug 2021 m. gruodžio mėnesį jį paskolino draugui M. M. Kaip jai yra žinoma, M. M. juo naudojosi iki vagystės, apie kurią sužinojo iš M. Ar paspirtukas M. naudojimosi laikotarpiu liko nepakitęs, ji nežino, paskutinį kartą jį matė, kai skolino M. M. M. pretenzijų neturi, jai padarytą žalą vertina 300 Eur. Civilinį ieškinį reikš, kai bus nustatytas asmuo pavogęs jos paspirtuką (1 t., b. l. 18-21).

2022 m. kovo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu atlikta įvykio vietos apžiūra (1 t., b. l. 37-40).

2022 m. gegužės 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašų apžiūra (1 t., b. l. 64-68).

2022 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens įvykdžiusio nusikalstamą veiką nustatymo nurodyta, kad nusikalstamą veiką įvykdė K. R. (1 t., b. l. 73-74).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad 2022 metų lapkričio mėnesį pasiskolino iš draugės E. Z. elektrinį paspirtuką NINEBOT SEGWAY KICKSCOOTER ES4, kuris yra juodos spalvos su raudonomis atšvaitų juostelėmis. 2022 m. kovo 12 d. apie 14.00 val. minėtu paspirtuku atvažiavo į parduotuvę „Maxima“, kuri yra adresu Vilniuje, Naugarduko g. 84. Paspirtuką trumpam paliko prie „Swedbank“ bankomato, kuris yra prie pat parduotuvės pagrindinių įėjimo durų. Paspirtukas buvo įvarytas į šalia esančio bankomato kampą, jis nebuvo prirakintas jokia spyna. Kadangi galvojo, kad minėta vieta, kur buvo paliktas paspirtukas yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, todėl paspirtuko neprirakino ir jį palikdamas išėjo į „Maximos“ parduotuvę trumpam apsipirkti. Parduotuvėje buvo apie 10 minučių, grįžęs į vietą, kur buvo paliktas paspirtukas, jo nerado. Tuomet jis nubėgo pas parduotuvės apsaugos darbuotojus, kurie atsuko vaizdo stebėjimo kameras ir pamatė, kad paspirtuką pavogė vyras. Paspirtukas priklauso jo draugei E. Z., ar jis yra draustas kokiu nors draudimu jis nežino, taip pat nežino, ar paspirtukas turi kokį nors identifikacinį numerį. Šių dalykų šiuo metu patikslinti negali, kadangi nežino. Apie tai, kad pavogtas paspirtukas jis informavo E. Z. vaikiną S. K., kurie dėl paspirtuko vagystės kreipsis į policiją su oficialiu skundu (1 t., b. l. 8-11).

2022 m. liepos 28 d. E. Z. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. kovo 12 d. apie 14.00 val. adresu Vilniuje, Naugarduko g. 84 iš jos draugo M. M., kuriam buvo paskolinus jai priklausantį paspirtuką „Ninebot Segway scooter Kickscooter ES4“, buvo pavogtas paspirtukas jai nepažįstamo asmens. Jai padaryta 300 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 4).

2022 m. kovo 15 d. M. M.pareiškime nurodyta, kad 2022 m. kovo 12 d. apie 14.00 val. adresu Vilniuje, Naugarduko g. 84 iš M. M., gim. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas elektrinis paspirtukas, kuris buvo pasiskolintas iš draugės E. Z. Padaryta 400 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad K. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumos analizė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad užėjo į parduotuvę, pamatė, kad stovi paspirtukas, paėmė jį ir išvažiavo su juo. Paspirtukas nevažiavo. Šį pagrobtą iš parduotuvės paspirtuką pardavė už 40 Eur. Pinigus, gautus pardavus pagrobtą paspirtuką, išleido narkotinėms medžiagoms.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo K. R. kaltė dėl svetimo turto pagrobimo yra įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, nes jis pagrobė turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, t. y. 300 Eur (BK 190 straipsnio 1 dalis).

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, visų pirma atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, savanaudiškais motyvais), atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – K. R. anksčiau daug kartų teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (1 t., b. l. 123-143), taip pat ne kartą už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 144-166), nedirbantis.

Įvertinęs visas aptartas ir baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Pagal teismų praktiką, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriami skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-570/2012, 2A-7-3-489/2019). Šioje byloje kaltinamajam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, kuria buvo paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant dalį ankstesnės neatliktos bausmės, kadangi nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą. Teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, metu pagrobto turto vertė yra 399 Eur, tačiau nukentėjusioji E. Z. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės žalos. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pagrobto turto, kurį nukentėjusioji E. Z. vertina 300 Eur, vertė nedaug viršija ribą, nuo kurios veika kvalifikuojama kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje. Kaip minėta anksčiau, K. R. daug kartų teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, šiuo atveju K. R. padaryta nusikalstama veika labai nesiskiria pagal savo pobūdį ir pavojingumą nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų, nors ir yra priskirtina skirtingai nusikalstamų veikų rūšiai. Į bausmės laiką įskaitytinas ankstesniais teismo nuosprendžiais įskaitytas ir atliktas bausmės laikas.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis prisipažino kaltu, šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Nors kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė skirti K. R. švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmę, toks prašymas nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamajam K. R. anksčiau buvo ne kartą skirta švelnesnė bausmės rūšis – areštas, taip pat ir realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau nei švelnesnė, nei griežtesnė bausmės iš esmės nepasiekė bausmei keliamų tikslų, nes kaltinamasis nepadarė iš to išvadų ir vėl nusikalto. Be to, kaip nustatė teismas, K. R. nuolat daro nusikalstamas veikas, todėl galima spręsti, kad tai yra jo pragyvenimo šaltinis, jo antivisuomeninės nuostatos yra įsišaknijusios, jis nesistengia keisti savo nusikalstamo elgesio ir taisytis, savo elgesiu integruotis į visuomenę ir laikytis joje priimtų elgesio taisyklių. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad švelnesnė negu laisvės atėmimo bausmė neužtikrintų vieno iš bausmės tikslų – nubausti kaltinamąjį. Ikiteisminio tyrimo metu K. R. kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina, jis suimtas kitame baudžiamajame procese.

V. Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 179). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad tokia yra iš nukentėjusiosios pagrobto turto, t. y. paspirtuko bendra vertė, kuri yra pagrįsta byloje esančiais dokumentais. Kaltinamasis K. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino civilinį ieškinį, nurodė, kad sutinka atlyginti civilinį ieškinį, tačiau neturi iš ko, nes dabar yra pataisos įstaigoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas tenkinti civilinį ieškinį visiškai ir priteisti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. Z. naudai turtinę žalą, t. y. 300 Eur.

VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas prie bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. rugsėjo 8 d. d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl 151,66 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl jam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Kaltinamojo gynėjos dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. R. yra nedirbantis, teismas neturi duomenų apie jokias jo gaunamas pajamas, teisiamojo posėdžio metu K. R. nurodė, kad sutinka atlyginti civilinį ieškinį, tačiau neturi iš ko, nes dabar yra pataisos įstaigoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš K. R. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. R. laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, kuria buvo paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė, ir galutinę subendrintą bausmę K. R. paskirti – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams. Į subendrintos bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį atliktą bausmės laiką ir įskaitytus laikotarpius.

K. R. kardomosios priemonės neskirti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Visiškai tenkinti nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš K. R. nukentėjusiosios E. Z. naudai 300 Eur (tris šimtus erų) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą prie bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš K. R. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.