Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „General Financing“ ir J. K. prašymą patvirtinti pateiktą taikos sutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

taikos sutartį dalinai vykdo, yra sumokėjęs 200 Eur, tačiau per nustatytą terminą skolos sumokėti negali, nes turi finansinių įsipareigojimų ir kitiems fiziniams asmenims.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 3 d. nutartimi patvirtino UAB „General Financing“ ir J. K. sudarytą taikos sutartį, kuria J. K., pradedant 2015 m. birželio mėnesiu ir baigiant 2015 m. rugsėjo mėnesiu, įsipareigojo sumokėti UAB „General Financig“ 1208,28 EUR einamąją skolą ir mokėti įmokas toliau pagal Sutarties grafiką. Nurodyta teismo nutartis įsiteisėjo. 2015 m. rugsėjo 18 d. UAB „General Financing“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad J. K. nevykdo taikos sutarties sąlygų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjo UAB „General Financig“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą tenkino, kadangi skolininkas J. K. nepateikė įrodymų, patvirtinančių taikos sutarties sąlygų įvykdymą (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo padarytomis išvadomis. Be to, atskirajame skunde pats skolininkas pripažino, jog taikos sutartį vykdo tik iš dalies ir per nustatytą terminą skolos sumokėti negalės, nes turi finansinių įsipareigojimų ir kitiems fiziniams asmenims. J. K. atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į patvirtintą taikos sutartį ir neatsižvelgė, kad taikos sutarties sąlygos faktiškai neįvykdomos. Pasak apelianto, teismas neturėjo teisės tvirtinti tokios taikos sutarties, matydamas, jog taikos sutarties sąlygos neįgyvendinamos. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, prieš tvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008).

Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584

straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismų sprendimai ir nutartys gali būti vykdomi tik po to, kai jie įsiteisėja (CPK 588 straipsnio 1 dalis). CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turi teisę pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

Nagrinėjamoje byloje šalys – kreditorius UAB „General Financing“ ir skolininkas J. K. – siekdamos išvengti galimų ginčų sudarė Taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2015 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Nutartis įsiteisėjo ir įgijo galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybė, kad skolininkas turi laiką vykdė savo įsipareigojimus pagal taikos sutartį, rodo, jog jis šią sutartį ir jos sąlygas pripažino. Minėtą aplinkybę įrodo ir skolininko parašas 2015-05-25 taikos sutartyje. Konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentas, kad skolininkui nebuvo išaiškintos sutarties sąlygų pasekmės, nebuvo sudaryta galimybė pasikonsultuoti su teisininku ir realiai įvertinti savo finansines galimybes dėl sutarties sąlygų įvykdymo, yra nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, todėl atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal teisinį reglamentavimą vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismui prašymas dėl Taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo nebuvo pateiktas. Net jei toks prašymas būtų pateiktas, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, galėtų spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o materialinių teisinių santykių aspektas negalėtų būti liečiamas. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismai turi įvertinti įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, res judicata reikšmę. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas nevertina šalių pasirašytos ir teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties teisėtumo, įmanomumo ją įvykdyti ir pan. Minėtos aplinkybės teismo turėjo būti vertinamos tada, kuomet jis tvirtino šalių pateiktą taikos sutartį. Be to, pažymėtina ir tai, jog J. K. neskundė teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta tarp jo ir UAB „General financing“ sudaryta taikos sutartis, nors tokią galimybę turėjo. Darytina išvada, jog taikos sutartį jis pradėjo ginčyti tik tuomet, kuomet nebegalėjo vykdyti ja prisiimtų įsipareigojimų ir UAB „General Financing“ kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad taikos sutarties turinys (sąlygos), jo atitiktis šalių valiai, kartu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartis galėtų būti peržiūrimos atnaujinus procesą byloje, kurioje buvo patvirtinta Taikos sutartis, o ne vykdomojo rašto išdavimo procese (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.