- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- e2S-1452-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16807-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- Š. M.
- Advokatai
- Gintarė Girdzijauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui Š. M. dėl tėvo valdžios apribojimo arba bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. M. (toliau – ieškovė) pateikė ieškinį atsakovui Š. M. (toliau – atsakovas) dėl tėvo valdžios apribojimo arba bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, kuriuo prašo: 1) neterminuotai apriboti atsakovo Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, išskyrus pareigą teikti vaikui priteistą išlaikymą, nepilnamečio vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – nepilnametis vaikas), atžvilgiu; arba (alternatyvusis reikalavimas): 2) laikinai (2 metų laikotarpiui) apriboti atsakovo Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, išskyrus pareigą teikti vaikui priteistą išlaikymą, nepilnamečio vaiko atžvilgiu; alternatyvus reikalavimas (nenustačius pagrindų tenkinti ieškinio reikalavimą dalyje dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo): 3) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8715-214/2018 nustatytą atsakovo Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra E. M. tvarką ir ją išdėstyti sekančiai: a) atsakovas Š. M. bendrauja su dukra E. M. kas antrą kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitės antradienį ir ketvirtadienį (pirmąja savaite laikant pirmąją savaitę, einančią nuo teismo procesinio sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos) 18.00 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir 20.00 val. grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą; b) atsakovas Š. M. bendrauja su dukra E. M. kas antrą kiekvieno kalendorinio mėnesio šeštadienį ir sekmadienį (pirmąja savaite laikant antrąją savaitę, einančią nuo teismo procesinio sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos) 12.00 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 14.00 val. grąžinant į jos gyvenamąją vietą.
2. Ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8715-214/2018 vykdymą ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra E. M. tvarką: Š. M. bendrauja su dukra E. M., 2-ą ir 4-ą mėnesio savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį 12 val. pasiimant iš gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 18.00 val. grąžinant į jos gyvenamąją vietą (be nakvynių). Prašyme ieškovė nurodė, kad civilinėje byloje vaikas išreiškė savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu tvarkos. Atsakovas reikalauja, kad būtų vykdoma nustatyta bendravimo tvarka, tačiau toks reikalavimas neatitinka geriausių vaiko interesų, todėl taikytinos laikinosios apsaugos priemonės ir stabdytinas priimtos nutarties dėl bendravimo tvarkos vykdymas ir nustatytina laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka. Ieškovės nuomone, būtina apsaugoti šalių dukros interesus, užtikrinti, kad šalių dukra jaustųsi saugiai bei emociškai saugi, o bendravimas su atsakovu vyktų tokia tvarka, kokia pageidauja bendrauti su tėvu pati dukra. Ieškovė nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju reikalingas pereinamasis laikotarpis šalių dukrai tam, kad būtų atkurtas ryšys su tėvu, kad šalių dukra jaustųsi saugi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovės R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8715-214/2018 vykdymą ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra E. M. tvarką: Š. M. bendrauja su dukra E. M., 2-ą ir 4-ą mėnesio savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį 12 val. pasiimant iš gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 18.00 val. grąžinant į jos gyvenamąją vietą (be nakvynių), atmetė.
4. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8715-214/2018 yra patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria nustatyta atsakovo Š. M. bendravimo su nepilnamete dukra E. M. tvarka. Atsakovas 2021 m. birželio 1 d. minėtoje byloje kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, ieškovei pateikus atskirąjį skundą, byla išsiųsta į apeliacinę instanciją. Atsižvelgęs į tai, teismas nesprendė atsakovo atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antruoju reikalavimu išreikšto prašymo dėl vykdomojo rašo išdavimo.
5. 2021 m. gegužės 26 d., dalyvaujant teismo psichologei J. V., buvo išklausyta nepilnametės E. nuomonė. Teismas sutiko su išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, kad nepilnametis vaikas galimai yra įtakojamas savo mamos. Atkreipė dėmesį, kad mergaitė nurodė, kad nepatiko miegoti pas tėtį, nes mama liūdėjo, t. y. vaikas išreiškė ne savo objektyvią nuomonę, ne taip, kaip norėtų iš tikrųjų, o tai, ką norėtų girdėti mama. Priešingai nei teigia ieškovė, mergaitė nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių ji negalėtų bendrauti su tėčiu, liekant pas jį nakvoti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vaikas nurodė, jog mama sakė, kad jai tėčio telefono numerio nereikia ir jį ištrynė. Tačiau mergaitė nurodė, jog jai patinka leisti laiką su tėčiu, norėtų praleisti atostogas su tėčiu.
6. Teismo vertinimu, mergaitės amžius yra tinkamas vaikui likti su nakvyne pas tėvą, duomenų, kad dėl kažkokių priežasčių tokia bendravimo tvarka negali būti vykdoma šioje proceso stadijoje byloje nėra. Ieškovės pateikti sms susirašinėjimai patvirtina išvadoje nurodytas aplinkybes, kad šalys konfliktuoja tarpusavyje, nesutaria, kuri mėnesio savaitė yra pirma ar antra. Teismas pažymėjo, kad abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Todėl šalys, teikdamos prioritetą vaiko interesams, privalo vengti tarpusavio ginčų, nenuteikinėti vaiko, nekalbėti neigiamai vienam apie kitą šalių vaikui girdint ir siekti užtikrinti abiejų tėvų dalyvavimą vaiko gyvenime, taip sudarant vaikui sąlygas palaikyti pastovų ir stabilų ryšį su jam artimais žmonėmis, užtikrinant visapusišką ir harmoningą vaiko raidą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė R. M., atstovaujama advokatės Gintarės Girdzijauskienės, prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nesivadovavo prioritetiniu vaikų teisių ir interesų gynimo principu, neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus. Šalių dukra yra išreiškusi aiškią poziciją, kad nepageidauja nakvoti pas atsakovą namuose, o tokią aiškią ir tvirtą vaiko nuomonę tikslinga gerbti, juolab vaikas yra tokio amžiaus, kuomet jis gali aiškiai išreikšti savo valią ir ją išsakyti. 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis įpareigoja teismą ir kitas institucijas, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Iš esmės toks pat įpareigojimas nustatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje, CK 3.174 straipsnio 2 dalyje. Taigi, vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju būtina apsaugoti šalių dukros interesus, užtikrinti, kad šalių dukra jaustųsi saugiai bei emociškai saugi, o bendravimas su atsakovu vyktų tokia tvarka, kokia pageidauja bendrauti su tėvu pati dukra. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju reikalingas pereinamasis laikotarpis šalių dukrai tam, kad būtų atkurtas ryšys su tėvu, kad šalių dukra jaustųsi saugi. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad vaiko tėvas veikia priešingai vaiko interesams, patvirtina ir aplinkybė, jog yra susidaręs materialinio išlaikymo įsiskolinimas, be to, dukros E. M. tėvas Š. M. dukrą ne kartą vežė transporto priemonėje (savo automobilyje), ją pasodinęs ant kelių, o ne tam skirtoje vaiko ūgiui ir svoriui pritaikytoje kėdutėje.
7.2. Teismas neanalizavo, jog vaiko bendravimas su tėvu yra pažeidžiantis jo teises ir interesus bei yra jam žalingas, kadangi tėvas galimai siekia manipuliuoti vaiku ir daro neigiamą psichologinį poveikį. Pagal nustatytą bendravimo tvarką atsakovas galimai siekia kryptingai nuteikinėti vaiką prieš ieškovę, jį išbalansuoti, kas kenkia vaiko interesams. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai išvadą teikiančios institucijos pateikta išvada, formaliai vertinant ir netgi analizuojant vaiko išsakytos nuomonės turinį, eliminuojant vaiko nenorą likti nakvynėms pas tėvą, bet ir netgi nevertinant, jog išvadą teikianti institucija prieš išvados teikimą vaiko netgi neapklausė, neišklausė jo nuomonės. Vertinant pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, būtų tikslinga pakartotinai išklausyti vaiko nuomonę, dalyvaujant psichologui, tačiau tai padaryta nebuvo. Be to, pagal dabartinę nustatytą bendravimo tvarką ieškovė neturi galimybės dirbti, nes 16 val. dukra turi būti parengta susitikimui, darbo laikas paprastai nustatomas bent iki 17 val., o dukra paimama iš ieškovės gyvenamosios vietos, o dukros ugdymo įstaiga nesutinka, kad vaiką atsakovas pasiimtų iš ugdymo įstaigos dėl jo neprognozuojamo elgesio. Todėl minėta bendravimo tvarka yra ydinga.
7.3. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, apsiribota tik trumpu motyvavimu dėl priimtos nutarties pagrindimo, nėra išsamiai atsakyta dėl kokių priežasčių, teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, iš principo remiamasi tik išvadą teikiančios institucijos išvada.
8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos.
11. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8715-214/2018 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui Š. M. dalyje dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios pirmu punktus šalys susitarė: tėvas Š. M. bendrauja su dukra E. M., 2-ą ir 4-ą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant atgal; Š. M. 1-ą ir 3-ą mėnesio savaitę bendrauja su dukra E. M. pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 16.00 val. iki 20.00 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant atgal. 2,3,4 ir 5 punktais susitarta dėl atsakovo bendravimo su dukra atostogų ir švenčių dienomis. 6 punkte nurodyta, kad be nakvynių atsakovas savaitgaliais bendrauja iki dukrai sukaks penkeri metai.
12. Ieškovė Kauno apylinkės teisme 2020 m. spalio 22 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašo apriboti atsakovo valdžią dukros atžvilgiu arba pakeisti atsakovo bendravimo su dukra tvarką.
13. 2021 m. birželio 8 d. ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8715-214/2018 vykdymą ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra E. M. tvarką: Š. M. bendrauja su dukra E. M., 2-ą ir 4-ą mėnesio savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį 12 val. pasiimant iš gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 18.00 val. grąžinant į jos gyvenamąją vietą (be nakvynių). Ieškovė nurodė, kad atsakovas tinkamai neteikia išlaikymo dukrai, daro neigiamą įtaką dukrai, dėl neprognozuojamo atsakovo elgesio kyla grėsmė šalių dukros sveikatai ar net gyvybei, nesilaiko bendravimo su dukra grafiko.
14. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovės R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, atsakovas netinkamai rūpintųsi šalių nepilnametės dukros priežiūra, darytų žalingą įtaką dukrai savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų ją, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtintos atsakovo su nepilnamete dukra bendravimo tvarkos vykdymą iki ginčas šioje byloje bus išspręstas iš esmės.
16. Nesutikdama su skundžiama nutartimi, ieškovė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, į vaiko išreikštą aiškią ir tvirtą nuomonę, jog nepilnametė nenori nakvoti pas atsakovą. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju reikalingas pereinamasis laikotarpis šalių dukrai tam, kad būtų atkurtas ryšys su tėvu, kad šalių dukra jaustųsi saugi.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
18. Nagrinėjamuoju atveju nepilnametė buvo apklausta vaikų specialistės – psichologės teismo posėdžio, vykusio 2021 m. gegužės 26 d., metu. Nors 5 metų amžiaus mergaitė į psichologės klausimą – ar nori nakvoti pas tėtį, atsakė nenorinti, tačiau paklausta, kodėl nenori, paaiškinti nesugebėjo. Dėl ko teismui kyla abejonių, ar tokiu būdu išreikšta vaiko nuomonė išties atitinka tikrąją jo valią ir geriausią interesą, ar vaikas nėra įtakojamas motinos (ieškovės). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepilnametis vaikas galimai yra įtakojamas savo mamos. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) pateiktoje išvadoje nurodyta, kad atsakovo bendravimo su dukra ribojimas neatitiktų geriausių vaiko norų. VTAS, įvertinusi vaiko apklausą, vykdytą teismo posėdyje, padarė išvadą, jog vaikas išreiškė norą bendrauti su tėvu bei nurodė nenorą likti su nakvynėmis dėl mamos patiriamų neigiamų išgyvenimų, o ne dėl jos pačios neigiamų potyrių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamuoju atveju nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo prioritetiniu vaikų teisių ir interesų gynimo principu, neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus. Priešingai nei nurodo apeliantė, vaiko bendravimas su tėvu savaitgaliais su nakvynėmis sustiprintų atsakovo ir dukters ryšį, juolab, kad nepilnametė išsakė nuomonę norinti bendrauti su tėvu.
19. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, jog pagal nustatytą bendravimo tvarką atsakovas galimai siekia kryptingai nuteikinėti vaiką prieš ieškovę, jį išbalansuoti, kas kenkia vaiko interesams, nepagrįsti jokiais įrodymais.
20. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61). Įvertinęs skundžiamą nutartį apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ji yra pakankamai motyvuota, joje įvardytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas išvadas, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad skundžiama nutartis nemotyvuota.
21. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.