- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-06
- Bylos Nr.
- I-701-171/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01451-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Bronius Januška, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Trečiasis asmuo
- R. L.
- Pareiškėjas
- VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, J. Č., M. K. L.
- Atsakovas
- Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Advokatai
- Gediminas Pranevičius
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Rasos Ragulskytės-Markovienės, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Gediminui Pranevičiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, J. Č. ir M. K. L. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. L. dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–4), prašydami panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Inspekcija) asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2010-04-21 sprendimo Nr. 4A-79(NK-11) (toliau – ir Sprendimas) 3.1.2 ir 3.1.3 punktus.
Skunde nurodė, kad skundžiamą sprendimą priėmusi institucija nepagrįstai ir neteisėtai kaltina gydytojus M. K. L. ir J. Č. pažeidus sveikatos apsaugos ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 13.3.105 punktą. Papildomų tyrimų neskyrimas ar atliktų tyrimų nekartojimas esant patenkinamai paciento būklei ir nesant tam klinikinių indikacijų neturėtų būti vertinamas kaip nemokėjimas diagnozuoti ir gydyti ligą.
Mano, kad priimdama sprendimą Inspekcija vadovavosi nepagrįstomis medicinos specialisto abdominalinės chirurgijos gydytojo, vertinusio ligonio J. L. klinikinį atvejį, išvadomis. Nėra nė vieno norminio teisės akto, kuriame būtų reikalaujama diagnozėje nurodyti ūminio pankreatito sunkumą ar kuriame būtų nurodyti kriterijai, kuriais remiantis nustatomas ūminio pankreatito sunkumas. Pacientui J. L. VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje (toliau – VMUL) 2009-09-15–2009-09-25 paslaugos teiktos ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai pateiktos apmokėti pagal ligų gydymo profilį Abdominalinė chirurgija I1A, ligų gydymo profilio kodas – 2558, t. y. ligų gydymo profilio kodas yra vienas, tačiau medicinos specialistas išvadoje rašė apie skirtingus gydymo profilio kodus. Specialistas galimai neįsigilino į J. L. klinikinį atvejį ir net nežinojo, pagal kokį ligų gydymo profilį jam VMUL buvo teiktos paslaugos.
Nurodo, kad nėra nė vieno teisės akto, kuriame būtų nurodyta, kokius tyrimus privalu atlikti diagnozuojant ūmų pankreatitą, kaip dažnai juos reikia kartoti. Tyrimai atliekami ar kartojami ir gydymas skiriamas bei koreguojamas atsižvelgiant į paciento būklę. Sveikatos apsaugos ministro 2000-11-09 įsakymu Nr. 653 „Dėl abdominalinės chirurgijos stacionarinių vaikų ir suaugusiųjų paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“ patvirtintame 1 priede „Abdominalinės chirurgijos stacionarinių antrinio lygio vaikų ir suaugusiųjų paslaugų teikimo specialieji reikalavimai“ nurodyta, kad esant ūminiam pankreatitui (be kasos nekrozės) turi būti taikoma viena iš nurodytų diagnostikos technologijų: sonoskopija, ezofagogastrofibroskopija, rentgenologinis tyrimas, laparoskopija. Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad kompiuterinės tomografijos tyrimas, diagnozuojant ūminį pankreatitą, neturi būti atliekamas rutiniškai visiems pacientams. J. L. būklė gydymo eigoje pagerėjo, išnyko tiek subjektyvūs, tiek ir objektyvūs uždegimo simptomai, todėl indikacijų kompiuterinei tomografijai atlikti bei C reaktyvaus baltymo koncentracijos kraujyje tyrimui kartoti gydymo eigoje (atvykus C reaktyvaus baltymo koncentracija buvo normos ribose) nebuvo.
Pareiškėjai mano, kad medicinos specialisto išvadoje nurodytas teiginys, jog pacientas J. L. buvo gydytas netinkamai, nes jam karščiuojant 5–6 dienas nebuvo paskirtas nė vienas antibakterinis vaistas, yra subjektyvi medicinos specialisto nuomonė, nes visame pasaulyje nėra vienos nuomonės dėl antibakterinio gydymo skyrimo ir jo efektyvumo sergant ūminiu pankreatitu.
Teigia, kad neobjektyvūs medicinos specialisto išvadoje nurodyti teiginiai, jog nustatyti požymiai (ryškūs antriniai pankreatito požymiai ezofagogastroduodenofibroskopinių tyrimų metu, ūmus kraujavimas iš stemplės erozijų trečią hospitalizacijos dieną, nuo 2009-09-19 prasidėjęs karščiavimas ir kt.) yra būdingi sunkios eigos pankreatitui. Nežymus karščiavimas (toks jis ir buvo J. L. atveju), nedidelio laipsnio hiperglikemija bei nedidelis laisvo skysčio kiekis pilvo ertmėje yra galimas bet kokios eigos pankreatitui, o pakitimai, rasti atlikus ezofagogastroduodenofibroskopinius tyrimus, yra paciento ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu ir jo surogatais pasekmė. Medicinos specialistas, pateikdamas išvadą, neįvertino J. L. gyvenimo būdo, jo paciento priklausomybės nuo alkoholio. J. L. dėl ūmaus pankreatito, komplikuoto ascitu, VMUL gydytas ir 2008-01-28–2008-02-14, kai į ligoninę pateko dėl pilvo skausmų, atsiradusių po ilgalaikio ir gausaus alkoholio vartojimo. Prieš patekdamas į ligoninę 2009-09-15, pacientas vėl gėrė alkoholį. Iš 3 abdominalinės chirurgijos skyriaus jis patenkinamos būklės išrašytas 2009-09-25, tačiau 2009-09-27 atvežtas dėl skausmų pilve, vėmimo tamsiu turiniu. 2009-09-27 į reanimacijos skyrių hospitalizuotą pacientą apžiūrėjo budintis gydytojas chirurgas V. M. L. ir nurodė, kad tik išrašytas iš skyriaus (2009-09-25) vyriškis gėrė alkoholio. Būtent alkoholio ar jo surogatų vartojimas ir sukėlė kasos nekrozę, komplikuotą hiperglikeminę komą. Gydytojas M. K. L. išraše iš medicininių dokumentų Nr. 9207, kuris buvo atiduotas pacientui, nurodė, kad jam išaiškintas režimas ir dieta, bei nurodė rekomenduojamą gydymą medikamentais. Vidaus naudojimo blanke „Paciento valios pareiškimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Všį VMUL“ yra J. L. parašas, patvirtinantis, kad, išrašant iš stacionaro, jam buvo suteikta išsami informacija dėl tolesnio gydymo. Tai, kad J. L., išėjęs iš ligoninės, nesilaikė duotų gydytojo rekomendacijų ir tai sukėlė ūmią kasos nekrozę ir staigią mirtį, negali būti įvardijama kaip gydytojų M. K. L. ir J. Č. kompetencijos stoka.
Pažymi, kad gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 2009/S9207 yra gydytojo M. K. L. 2009-09-16 įrašas, kad, remiantis klinikiniais ir tyrimo ultragarsu duomenimis, grindžiama klinikinė diagnozė: ūmus pankreatitas, girtumas. Klinikiniai duomenys nurodyti prieš tai esančiuose gydytojų įrašuose vidaus naudojimo blanke „Ligonio priėmimo lapas“, ligos istorijos dienyne; tyrimo ultragarsu duomenys aprašyti vidaus naudojimo blanke „Pilvo organų ir inkstų ultragarsinis tyrimas“, todėl nei klinikiniai duomenys, nei tyrimo ultragarsu duomenys neperrašinėti antrą kartą. Klinikinės diagnozės pagrindimas patvirtintas skyriaus vedėjo J. Č. spaudu ir parašu. VMUL direktoriaus 2003-02-28 įsakymu Nr. V1-17 patvirtintos darbo instrukcijos „Medicininės dokumentacijos pildymas teikiant stacionarinę pagalbą“ (toliau – Darbo instrukcija) 24 punkte nurodyta, kuo remiantis turi būti grindžiama klinikinė diagnozė, bet tai nereiškia, kad turimi duomenys dar kartą turi būti perrašinėjami.
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Atkreipė dėmesį, kad teismo paskirta ekspertizė patvirtino pirmosios ekspertizės šioje byloje išvadas, kurioje nurodyta, kad pareiškėjai, gydydami J. L., teisės aktų nepažeidė (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).
Atsiliepimas
Atsakovė su pateiktu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 57–61) nurodo, kad išvadą dėl papildomų tyrimų neskyrimo priėmė remdamasi medicinos specialisto abdominalinės chirurgijos gydytojo, vertinusio J. L. klinikinį atvejį, išvada. VMUL turi teisę teikti antrinio abdominalinės chirurgijos bei trečiojo lygio suaugusiųjų abdominalinės chirurgijos paslaugas. Sveikatos apsaugos ministro 2000-11-09 įsakyme Nr. 653 ūminis pankreatitas, pažymėtas TLK-10 kodu K85, yra priskirtas tiek antriniam lygiui (įsakymo 1 priedas „Chirurgija IIA“ 42 eilės numeris, ūminis pankreatitas (be kasos nekrozės), tiek trečiajam lygiui (įsakymo 2 priedas 45 eilės numeris, ūminis nekrozinis pankreatitas). Šiuo teisės aktu ūminis pankreatitas išskirtas pagal sunkumą į skirtingo lygio teikiamas paslaugas, nustatant skirtingą diagnostikos technologijos ir gydymo metodikos apimtį. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2005-06-30 įsakymu Nr. 1K-181 patvirtintame Asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir sveikatos programose numatytų paslaugų, už kurias mokama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, klasifikatoriuje paslaugos kodu 2519 išskirtas ūminis nekrozinis pankreatitas (konservatyvus gydymas), o paslaugos kodu 2595 – ūminis nekrozinis pankreatitas (operacinis gydymas). Medicininėje literatūroje ūminio pankreatito pagrindinis skirstymas yra į dvi formas: ūminį nesunkų ir ūminį sunkų.
Akcentuoja, kad ginčo atveju ūminio pankreatito diagnozė, remiantis medicinos specialisto išvada, buvo nustatyta teisingai, tačiau taip pat buvo visos prielaidos teisingai įvertinti tikrąjį paciento ligos sunkumą ir pacientui taikyti kitos apimties diagnostikos bei gydymo metodus, atitinkamai teikiant aukštesnio lygio paslaugas.
Atkreipia dėmesį, kad VMUL pildytoje J. L. medicininėje dokumentacijoje yra neatitikimų. J. L. 3.40 val. atliktame kraujo tyrime gliukozės kiekis kraujyje buvo 9,64 milimolio litre (toliau – mmol/l), C reaktyvaus baltymo 2,87 mg/l (VMUL patvirtinta norma turėtų būti nuo 3,9 iki 6,4), o epikrizėje Nr. 9207 gydytojas M. K. L. atliktuose tyrimuose neteisingai įrašė nustatytą gliukozės kiekį kraujyje (6,6 mmol/l vietoje buvusių 9,64 mmol/l) ir amilazės kiekį šlapime (1984 vienetų litre (toliau – v/l), vietoje buvusių 1299,4), neteisingai nurodė per tyrimo echoskopu subhepatiniame tarpe buvusio skysčio kiekį (5 cm vietoje buvusių 6,5 cm). 2009-09-25 gydytojas M. K. L. J. L. apžiūrėjo su chirurgijos klinikos vadovu docentu A. G. ir skyriaus vedėju gydytoju J. Č.: paciento kūno temperatūra buvo normali, bendra būklė patenkinama, niekuo nesiskundė, peristaltika normali, nurodė, kad pacientas išrašytas į namus, paaiškintas režimas, dieta, paskirtas ambulatorinis gydymas (koks, nenurodyta), tačiau po įrašu klinikos vadovo docento A. G. parašo nėra.
Tvirtina, kad nors gydytojas V. M. L. pažymėjo, kad J. L. vartojo alkoholio, tačiau VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties 2009-09-27 3.49 val. atvežto ir 2009-09-27 4 val. atliktame J. L. kraujo tyrime nustatyta 0 mmol/l alkoholio koncentracija. Be to, pirmasis antro stacionarizavimo metu pacientą apžiūrėjęs gyd. D. N. ligonio priėmimo lape nefiksavo duomenų, kad pacientas būtų vartojęs alkoholio. Taigi, objektyvių duomenų, kad pacientas po pirminio stacionarizavimo vartojo alkoholio, nėra. 2009-09-27 4 val. J. L. atliktame kraujo tyrime nustatyta 67,4 mmol/l gliukozės kiekis (VMUL nustatyta norma 3,9–6,4).
Atsiliepimas
Atsakovė mano, kad medicinos specialistas konsultantas pateikė pagrįstą išvadą, jog pacientui nekoreguota / nekontroliuota hiperglikemija, kuri, labiausiai tikėtina, buvo antrinės kilmės, t. y. dėl ūminio pankreatito, ir 2009-09-27 išaugo iki ypač didelio lygio – 67,4 mmol/l bei sukėlė hiperglikeminę komą. Daro išvadą, kad 2009-09-25 J. L. tolesnis stacionarinis gydymas buvo reikalingas.
Nurodo, kad 2009-10-07 J. L. autopsiją Nr. 57/2009 atlikusi gydytoja patologė M. Č. pažymėjo, kad mirusiam pacientui J. L., 28 m. amžiaus, pakartotinai hospitalizuotam skubos tvarka ir gydytam ne visą parą, klinikinė diagnozė sutapo su patologoanatomine. Remiantis anamneze, autopsinio ir klinikinių tyrimų duomenimis, pacientas pavartojęs alkoholio susirgo ūminiu pankreatitu, kuriam progresuojant išsivystė kasos nekrozė, liga komplikavosi ūmiu vartų venos uždegimu ir tromboze, cukriniu diabetu, hiperglikeminė koma, plaučių pabrinkimu, o tai lėmė paciento mirtį. Taigi J. L. atlikus autopsiją patvirtintas ūmus pankreatitas su kasos nekroze, todėl padaryta pagrįsta išvada, kad jam teikdami abdominalinės chirurgijos profilio sveikatos priežiūros paslaugas gydytojai M. K. L. ir J. Č. neskyrė tyrimų pankreatito eigai patikslinti ir galimoms komplikacijoms nustatyti, netinkamai įvertinę paciento sveikatos būklę, jį 2009-09-25 išrašė iš stacionaro ir taip pažeidė sveikatos apsaugos ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 13.3.105 punkto nuostatą, kad abdominalinės chirurgijos gydytojas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti ūminį pankreatitą. Sveikam pacientui kasos nekrozė per ne visas 40 valandų, t. y. nuo išrašymo į namus iki pakartotinio stacionarizavimo, išsivystyti negalėjo.
Vadovaujasi Darbo instrukcijos 24 punktu ir nurodo, kad pagrindžiant klinikinę diagnozę duomenų įvertinimas turi būti dokumentuojamas, subjektyvaus, objektyvaus bei papildomo ištyrimo duomenys turi būti įvertinami pagrindžiant klinikinę diagnozę ir apie tai pažymint medicininėje dokumentacijoje. Iš gyd. M. K. L. ir skyriaus vedėjo J. Č. įrašo nėra aišku, kuriais tyrimų duomenimis remiantis pagrįsta klinikinė diagnozė, todėl pagrįstai konstatuotas 24 punkte nustatytos pareigos nevykdymas.
Teismo posėdyje atsakovės atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (t. II, b. l. 145).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. L. su pateiktu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 132–133) nurodė, kad gydytojas D. N. ligonio priėmimo lape nurodė, jog pacientas atvyko dėl būtinosios medicinos pagalbos bei pažymėjo 3 kategorijos 9 punkto indikacijas, tačiau pagal būtinosios pagalbos paslaugų teikimo reikalavimus paciento nepradėjo nuskausminti per 30 minučių nuo atvykimo į sveikatos priežiūros įstaigą ir taip pažeidė sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 patvirtinto skubios medicinos pagalbos masto nuostatą. 2009-09-16 gydytojai M. K. L. ir J. Č. pacientui nustatė ūmaus pankreatito ir girtumo klinikinę diagnozę, tačiau atliktų tyrimų rezultatų neinterpretavo, diagnozės nepagrindė ir taip neįvykdė Darbo instrukcijos 24 punkto nuostatų. Gydytojai M. K. L. ir J. Č. pacientui J. L. neskyrė tyrimų pankreatito eigai patikslinti ir galimoms indikacijoms nustatyti, netinkamai įvertinę paciento sveikatos būklę, jį 2009-09-25 išrašė iš stacionaro. Tokiais veiksmais pažeidė sveikatos apsaugos ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 13.3.105 punkto nuostatą.
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Inspekcija, gavusi R. L. skundą, atliko VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje 2009-09-15–2009-09-25 jos sūnui J. L. teiktų abdominalinės chirurgijos profilio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę bei 2010-04-21 surašė asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą Nr. 1A-79 (NK-11) (toliau – ir Ataskaita) (t. I, b. l. 62–66).
Atliktus patikrinimą, nustatyta, kad 2009-09-15 2.14 val. J. L. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo atvežtas į VMUL Suaugusiųjų priėmimo skyrių, siuntimo diagnozė – ūmus pankreatitas. Jį apžiūrėjo gydytojas chirurgas D. N. ir 3.15 val. ligonio priėmimo lape įrašė nusiskundimus ir ligos anamnezę (nuo vakaro pykino, vėmė, skaudėjo pilvą epigastriume ir po dešiniu šonkaulių lanku (skausmo intensyvumo balais neįvertino), savaitę laiko gėrė alkoholį) ir įvertino objektyvią būklę (bendra būklė – vidutinio sunkumo, pacientas hipersteniško kūno sudėjimo, oda švari, pulsas 85 kartai per min., arterinis kraujo spaudimas (toliau – AKS) 130/90 mmHg, plaučiuose vezikulinis alsavimas, be karkalų), aprašė specialiąją būklę (liežuvis „paveltas“, pilvas minkštas, papūstas, jautrus epigastriume ir po kairiu šonkaulių lanku, peritonito požymių nėra), nurodė priėmimo skyriuje paskirtus tyrimus (bendras kraujo tyrimas, biocheminis šlapimo tyrimas, elektrokardiograma), tačiau tyrimų rezultatų nevertino, ir taikytą gydymą (šaltis ant pilvo), nustatė ūmaus pankreatito diagnozę. Tyrimų ir gydymo plane pažymėtas gydymas: infuzija, zondas į skrandį, šaltis ant pilvo, spazmolitikai, analgetikai, H2 receptorių blokatoriai. Vaistų pavadinimai, dozės, jų vartojimo būdas bei periodiškumas nenurodyta. Gydytojo paskyrimų lape (apskaitos forma Nr. 003-4/a) gydytojas D. N. įrašė paskirtų medikamentų pavadinimus: fiziologinis natrio chlorido, Ringerio, analgino, elitano ir endospazmino tirpalai į veną, jų dozes. Ligos istorijos tituliniame lape pažymėta, kad apžiūra pradėta 2.14 val., tačiau medicininėje dokumentacijoje duomenų apie paciento apžiūrą nurodytu laiku, paskirtus tyrimus ir gydymą nėra, pacientui analgetikai ir spazmolitikai buvo suleisti tik 3-iame abdominalinės chirurgijos skyriuje, t. y. pacientui nuskausminimas pradėtas vėliau nei po 30 minučių po patekimo į VMUL. 2009-09-15 3.40 val. J. L. kraujyje alkoholio buvo 54,98 mmol/l, kai norma mažiau 2 mmol/1, mirtina koncentracija virš 87 mmol/1, gliukozės kiekis kraujyje buvo 9,64 mmol/l, C reaktyvaus baltymo 2,87 mg/l (norma mažiau nei 5 mg/l). 2009-09-15 8.00 val. abdominalinės chirurgijos gydytojas M. K. L. istorijos dienyne įrašė, kad pacientą apžiūrėjo su skyriaus vedėju abdominalinės chirurgijos gydytoju M. Č., paciento būklė buvo vidutinio sunkumo, po lašelinės infuzijos ir spazmolitikų skausmai sumažėjo, paciento nepykino, amilazės kiekis šlapime buvo padidėjęs, anamnezėje nurodytas alkoholio vartojimas, apžiūros metu pilvas buvo skausmingas epigastriume, peritonito požymių nebuvo, preliminariai nustatė ūmaus pankreatito diagnozę, numatė atlikti pilvo organų ultragarsu ir fibroezofagogastroduodenoskopijos (toliau – FEGDS) tyrimą. 2009-09-15 J. L. atliktas pilvo organų ir inkstų tyrimas ultragarsu Nr. 2641 ir išvadoje nurodytas kepenų padidėjimas, steatozė, galima įtarti pankreatitą. 2009-09-15 J. L. atliktas FEGDS tyrimas ir endoskopinio tyrimo lape Nr. 2396 įrašyta, kad stemplėje buvo refliuksezofagito požymių, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinė difuziškai paraudusi, su pavienėmis taškinėmis erezijomis, dvylikapirštės žarnos proksimalinės dalies užpakalinėje sienelėje nežymūs spaudimo požymiai, išvadoje pažymėjo antrinius pankreatito požymius (refliuksinis ezofagitas ir gastroduodenitas). 2009-09-16 gydytojas M. K. L. ligos istorijos dienyne įrašė, kad pacientą apžiūrėjo su skyriaus vedėju M. Č., paciento būklė buvo patenkinama, skundėsi skausmu epigastriume, nepykino, pilvas buvo jautrus epigastriume, be pilvaplėvės dirginimo, infiltratas nečiuopiamas, pažymėjo, kad pagal klinikos ir echoskopijos duomenis pacientui nustatė ūmaus pankreatito ir girtumo klinikinę diagnozę. 2009-09-17 J. L. atlikta kontrolinė echoskopija Nr. 2663: kasa buvo kaip 2009-09-15 atlikto tyrimo aprašyme, nurodė, kad atsirado apie 6,5 cm dydžio laisvo skysčio sankaupa subhepatiniame tarpe ir 4,7 cm mažajame dubenyje. 2009-09-18 gydytojas M. K. L. ligos istorijos dienyne nurodė, kad paciento kūno temperatūra buvo normali, būklė vidutinio sunkumo, maudė duobutėje, pykino, nevėmė, pilvas buvo kiek papūstas, skausmingas epigastriume, pilvaplėvės dirginimo nebuvo, peristaltika vangi, įvertino kontrolinės echoskopijos duomenis, įrašė, kad tęsiamas konservatyvus gydymas, paskyrė pacientui klizmą, nustatęs meleną, paskyrė pakartotiną FEGDS tyrimą, kuris buvo atliktas tą pačią dieną. Tyrimo Nr. 2428 išvadoje nurodyta, kad aktyvaus kraujavimo požymių nebuvo. Gydytojas M. K. L., įvertinęs atliktą tyrimą, paskyrė pacientui H2 receptorių blokatorius ir gydytojo paskyrimo lape nurodė gerti kvamatelio 20 mg tabletę 3 kartus per dieną. 2009-09-21 gydytojas M. K. L. pacientą apžiūrėjo su skyriaus vedėju gydytoju M. Č. ir nustatė, kad paciento kūno temperatūra buvo 37,0 °C, bendra būklė geresnė, skausmai aprimo, naktį miegojo, pilvas minkštas, nedaug papūstas, palpuojant šiek tiek skausmingas epigastriume, pilvaplėvės dirginimo nebuvo, infiltrato pilve nebuvo, klizmuojant melenos nebuvo, pacientas pradėjo vaikščioti. 2009-09-23 gydytojas M. K. L. istorijos dienyne nurodė, kad J. L. kūno temperatūra buvo normali, bendra būklė gera, nepykino, išliko spaudimo jausmas epigastriume, pilvas minkštas, neskausmingas, ruošiamasi išrašyti į namus, 2009-09-23 pakartotame šlapimo tyrime amilazės kiekis buvo 76,3 vienetų litre (VMUL laboratorijos nurodyta norma – mažiau 460 vienetų litre). 2009-09-25 gydytojas M. K. L. J. L. apžiūrėjo su chirurgijos klinikos vadovu docentu A. G. ir skyriaus vedėju gydytoju J. Č. ir nustatė, kad paciento kūno temperatūra normali, bendra būklė patenkinama, niekuo nesiskundė, peristaltika normali, nurodė, kad pacientas išrašytas į namus, paaiškintas režimas, dieta, paskirtas ambulatorinis gydymas (koks, nenurodyta). Po įrašu klinikos vadovo docento A. G. parašo nėra. J. L. ligos istorijos temperatūros kortelėje pažymėta, kad paciento kūno temperatūra 2009-09-19, 2009-09-22 ir 2009-09-24 buvo padidėjusi iki 37,4 °C–37,5 °C, tačiau istorijos dienyne gydytojas M. K. L. temperatūros pakilimų nevertino, pakartoti tyrimų neskyrė. 2009-09-15 atliktame bendrame kraujo tyrime leukocitų buvo 14,01 x 109/l, gliukozės 9,64 mmol/l. Epikrizėje Nr. 9207 gydytojas M. K. L. įrašė nustatytą klinikinę ūmaus pankreatito ir erozinio kraujuojančio refliuksezofagito diagnozę, atliktuose tyrimuose neteisingai įrašė nustatytą gliukozės kiekį kraujyje (6,6 mmol/l vietoje buvusių 9,64 mmol/l) ir amilazės kiekį šlapime (1984 v/l vietoje buvusių 1299,4 vienetų litre), neteisingai nurodė echoskopinio tyrimo metu subhepatiniame tarpe buvusio skysčio kiekį (5 cm vietoje buvusių 6,5 cm), nenurodė rekomendacijų ambulatoriniam gydymui, nekonkretizavo dietos ir režimo rekomendacijų. Epikrizę pasirašė gydytojas M. K. L. ir skyriaus vedėjas J. Č.. Gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2009/S9652 epikrizėje Nr. 9652 gydytojas anesteziologas reanimatologas nurodė, kad 2009-09-27 4.00 val. į VMUL pacientas atvyko labai sunkios būklės, įtartas kraujavimas iš virškinamojo trakto, buvo komos būklės, atvykus gliukozės kiekis kraujyje buvo 67,4 mmol/l, pacientui suleistas insulino 16–20 vienetų boliusas, tęstas gydymas insulinu pagal schemą, infuzoterapija pagal veninį spaudimą, antibiotikai, hemostatikai, laziksas, deksametazonas, lašinti kraujo pakaitalai, elektrolitų tirpalai, simpatomimetikai, tačiau intensyvus gydymas efekto nedavė, cukraus kiekis kraujyje išliko labai aukštas, svyravo 60–35–40 mmol/1, bendra būklė dinamikoje sunkėjo, progresavo kepenų-inkstų ir širdies-plaučių nepakankamumas, įvyko klinikinė mirtis, reanimacijos priemonės buvo neefektyvios, 2009-09-27 19.05 val. konstatuota paciento mirtis. J. L. nustatyta klinikinė diagnozė – ūmus pankreatitas, cukrinis diabetas, išeičių stadija, hiperglikemija, hiperglikeminė koma, erozinis ezofagitas ir gastritas, ūmus širdies-plaučių ir kepenų-inkstų nepakankamumas, antrinė anemija, hipovoleminis šokas.
2009-10-07 J. L. atliktos autopsijos Nr. 57/2009 (t. I, b. l. 117) patologoanatominė diagnozė: pagrindinė liga – ūmus pankreatitas, komplikacijos – kasos nekrozė, cukrinis diabetas, hiperglikemija, vartų venos ūmus tromboflebitas, hiperglikeminė koma, plaučių edema, lydinčios ligos ir būklės – alkoholio vartojimas (kliniškai), buvęs kraujavimas virškinamajame trakte (senas kraujas dvylikapirštėje žarnoje, melena kylančioje storžarnėje), nutukimas, gana ūmus metabolinis hepatitas, paūmėjimas. Autopsiją atlikusi gydytoja patologė M. Č. pažymėjo, kad 28 metų amžiaus mirusiam pacientui J. L., pakartotinai hospitalizuotam skubos tvarka ir gydytam ne visą parą, klinikinė diagnozė sutapo su patologoanatomine. Remiantis klinika, anamneze ir autopsinio tyrimo duomenimis, pacientas po alkoholio vartojimo susirgo ūminiu pankreatitu, kuriam progresuojant išsivystė kasos nekrozė, liga komplikavosi ūmiu vartų venos uždegimu ir tromboze, cukriniu diabetu, hiperglikeminė koma, plaučių pabrinkimu ir tai nulėmė paciento mirtį.
Medicinos specialistas abdominalinės chirurgijos gydytojas, vertinęs J. L. klinikinį atvejį, išvadoje (t. I, b. l. 131) nurodė, kad gydytojai nesiėmė tolesnių laboratorinių (C reaktyvus baltymas) ir radiologinės diagnostikos (kompiuterinės tomografijos tyrimas) veiksmų, kad būtų detalizuota, pirma, kokios eigos (lengvos ar sunkios) yra ūminis pankreatitas, ir, antra, ar nesivystė kitų ūminiam sunkios eigos pankreatitui būdingų komplikacijų – kasos ir šalia kasos esančių audinių nekrozės, infekcijos, hiperglikemijos, antrinio diabeto ir kt. Įtarti ir prognozuoti, kad vystėsi sunkios eigos pankreatitas, buvo visos prielaidos: nustatyti ryškūs antriniai pankreatito požymiai FEGDS tyrimų metu, ūmus kraujavimas iš stemplės erozijų trečią hospitalizacijos dieną, dvi ūminės skysčio sankaupos pilvaplėvės ertmėje antrą hospitalizavimo parą, nuo 2009-09-19 prasidėjęs karščiavimas, hiperglikemija hospitalizavimo dieną (9,64 mmol/1), kurios laboratorinė kontrolė nebuvo atlikta ne vieną kartą per pirmąsias 10 gydymo parų VMUL. Kadangi ūminio pankreatito sunkumo įvardijimas yra būtina diagnozės dalis, turinti esminės įtakos paciento stebėjimui, papildomiems tyrimams, gydymui ir ligos prognozės įvardijimui (gydymo profilio kodai yra skirtingi), medicinos specialistas abdominalinės chirurgijos gydytojas padarė išvadą, kad ūminio pankreatito diagnozė buvo nustatyta teisingai, bet netinkamai, pacientas gydytas netinkamai, nes 5–6 paras karščiuojančiam pacientui nepaskirtas nė vienas antibakterinis vaistas, nekoreguota / nekontroliuota hiperglikemija (labiausiai tikėtina, kad buvo antrinės kilmės, t. y. dėl ūminio pankreatito) ir 2009-09-27 išaugo iki ypač didelio lygio – 67,4 mmol/l bei sukėlė hiperglikeminę komą, su ja susijusias tolesnes komplikacijas bei mirtį tą pačią dieną. Pacientui J. L. 2009-09-25 tolesnis stacionarinis gydymas buvo reikalingas.
Atlikusi kontrolės tyrimą, įvertinusi aptartus duomenis, Inspekcija padarė išvadas, kad 2009-09-15–2009-09-25 VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje J. L. abdominalinės chirurgijos profilio sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Ataskaitos 1.2 ir 1.3 p. Inspekcija konstatavo, kad gydytojai M. K. L. ir J. Č. pacientui J. L. neskyrė tyrimų pankreatito eigai patikslinti ir galimoms komplikacijoms nustatyti, netinkamai įvertinę paciento sveikatos būklę, jį 2009-09-25 išrašė iš stacionaro; 2009-09-16 gydytojai M. K. L. ir J. Č. pacientui nustatė ūmaus pankreatito ir girtumo klinikinę diagnozę, tačiau atliktų tyrimų rezultatų neinterpretavo, diagnozės nepagrindė.
Inspekcija, remdamasi Ataskaitos 1.2 ir 1.3 punktuose padarytomis kontrolės išvadomis, priėmė 2010-04-21 sprendimo Nr. 4A-79(NK-11) 3.1.2 ir 3.1.3 punktus (t. I, b. l. 67–68), kurių teisėtumą ir pagrįstumą byloje ginčija pareiškėjai. Juose teigiama, kad gydytojai M. K. L. ir J. Č. pažeidė 2003-02-28 VMUL direktoriaus įsakymu Nr. V1-17 patvirtintos Darbo instrukcijos 24 punktą ir 2004-11-26 sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 13.3.105 punktą.
Ginčo šioje byloje objektas – medicininės dokumentacijos pildymo teikiant stacionarinę pagalbą tvarka ir abdominalinės chirurgijos gydytojo teisės, pareigos, kompetencija bei atsakomybė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šią bylą, 2012-04-20 nutartyje (t. II, b. l. 63–72) pažymėjo, kad byloje esanti prof. habil. dr. Ž. Endzino išvada neatitinka ekspertizės akto reikalavimų, todėl vienareikšmiškai ja remtis negalima, be to, padarė išvadą, kad buvo reikalinga apklausti gydytoją V. L., kuris medicininiuose dokumentuose įrašė, kad J. L., tik išrašytas iš skyriaus, vartojo alkoholio, bei ištirti kitus byloje esančius įrodymus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. V-838 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (toliau – ir medicinos norma MN 86:2004), VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės direktoriaus 2003-02-28 įsakymu Nr. VI-17 patvirtinta Darbo instrukcija bei kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu.
Pagal medicinos normos MN 86:2004 13.3.105 punktą, abdominalinės chirurgijos gydytojas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti ūminį pankreatitą (K85).
Remiantis Darbo instrukcijos 24 p., ne vėliau kaip per 3 dienas ligoniui turi būti nustatyta klinikinė diagnozė. Klinikinės diagnozės pagrindimas turi būti atliekamas ir dokumentuojamas įvertinant subjektyvaus ištyrimo duomenis (nusiskundimus, ligos anamnezę), objektyvaus ištyrimo duomenis (apžiūrą, palpaciją, auskultaciją, perkusiją ir kt.), papildomo ištyrimo duomenis (klinikinius tyrimus, specialistų konsultacijas, specialiuosius tyrimus).
Iš gydymo stacionare ligos istorijoje nurodytų duomenų (t. I, b. l. 72) matyti, kad J. L. nuo 2009-09-15 iki 2009-09-25 gydytas III pilvo chirurgijos skyriuje. Atvyko dėl skausmų duobutėje, plintančių po šonkauliu kairėje pusėje, pykinimo, vėmimo. Savaitę gėrė alkoholį. Kraujospūdis 130/90 mmHg, pulsas 88 kartai per min. Pilvas minkštas, papūstas skausmingas, be peritoneum dirginimo. Liežuvis „apveltas“. Įtariant ūminį kasos uždegimą, stacionarizuotas. Atlikti tyrimai: pilvo organų tyrimas ultragarsu (galima įtarti pankreatitą) (t. I, b. l. 81); endoskopiniai tyrimai Nr. 2396 ir Nr. 2428 (antriniai pankreatito požymiai) (t. I, b. l. 82, 83); kraujo ir šlapimo tyrimai (t. I, b. l. 85–87). Pacientas J. L. konsultuotas kardiologo, prižiūrimas ir derinamas gydymas su Anesteziologijos reanimacijos skyriaus vedėju G. B.. Gydytas lašelinėm fiziologinio tirpalo infuzijom su gliukoze, spazmolitikais, analgetikais. Skausmai sumažėjo ir praėjo. Išrašytas visiškai patenkinamos būklės. Patartas režimas, dieta, paskirtas ambulatorinis gydymas (t. I, b. l. 76–79).
Teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad gydytojai M. K. L. ir J. Č. laikėsi Darbo instrukcijos 24 punkto reikalavimų, t. y. J. L. klinikinę diagnozę pagrindė ir dokumentavo įvertinę subjektyvaus ištyrimo duomenis (nusiskundimus, ligos anamnezę), objektyvaus ištyrimo duomenis bei papildomo ištyrimo duomenis (klinikinius tyrimus, specialistų konsultacijas, specialiuosius tyrimus).
Kaip minėta, Sprendimo 3.1.3 p. nurodyta, kad pareiškėjai neskyrė tyrimų pankreatito eigai patikslinti ir galimoms komplikacijoms nustatyti, netinkamai įvertinę paciento sveikatos būklę, jį 2009-09-25 išrašė iš stacionaro ir tokiais veiksmais pažeidė medicinos normos MN 86:2004 13.3.105 punkto nuostatas, kuriose reglamentuojama, kad abdominalinės chirurgijos gydytojas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti ūminį pankreatitą (K85).
Kaip matyti iš Ataskaitos bei paties ginčijamo Sprendimo turinio, atsakovė pripažįsta, kad pareiškėjai M. K. L. ir J. Č. pacientui J. L. diagnozę nustatė teisingai, tai patvirtino ir atsakovės atstovai 2011-03-31 teismo posėdyje (t. II, b. l. 11–13). Vadinasi, gydytojai mokėjo diagnozuoti, todėl Sprendimo 3.1.3 punkto dalis, kurioje teigiama, kad gydytojai pažeidė medicinos normos MN 86:2004 13.3.105 punkto nuostatą, kad abdominalinės chirurgijos gydytojas turi mokėti diagnozuoti pankreatitą (K85), nepagrįsta.
Ataskaitoje bei Sprendime nurodyta, kad J. L. gydytas netinkamai, nurodytos galimos netinkamo gydymo aplinkybės ir padaryta išvada, kad pacientui 2009-09-25 tolesnis stacionarinis gydymas buvo reikalingas (t. I, b. l. 8).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnio 1 dalį, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai.
Dėl gydymo tinkamumo ir kitų klausimų, į kuriuos atsakyti buvo reikalingos specialios žinios, nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ekspertizė (t. II, b. l. 121–122). Ją pavesta atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Atlikus ekspertizę, 2012-10-09 surašytas ekspertizės aktas Nr. EDM 64/12(02) (t. II, b. l. 133–134), kuriame padaryta išvada, kad gydytojai M. K. L. ir J. Č. 2009-09-16 ūmaus pankreatito ir girtumo diagnozę nustatė teisingai ir pagrįstai, o 2009-09-25 J. L. išrašė iš stacionaro praėjus ūmiam pankreatito epizodui ir patenkinamos būklės. Gydytojai M. K. L. ir J. Č. tinkamai diagnozavo ūmų pankreatitą ir taikė teisingą gydymą.
Pagal ABTĮ 57 str. 1 ir 2 d., įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: remiantis proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais.
Teismas, vadovaudamasis išdėstytomis nuostatomis, kaip vienu iš rašytinių įrodymų remiasi ir Kauno medicinos universiteto klinikų Chirurgijos klinikos Skrandžio žarnyno ligų sektoriaus vadovo, prof. habil. dr. Ž. Endzino pateikta išvada (t. I, b. l. 159–170), kad ir diagnozė buvo nustatyta tinkamai, ir pacientas pagal nustatytą pagrindinę diagnozę bei išaiškintas komplikacijas iš esmės buvo gydytas tinkamai. Pasak eksperto Ž. Endzino, atliktų tyrimų užteko J. L. teisingai nustatyti ūminį pankreatitą. Rentgenologinis pilvo tyrimas ūminio pankreatito atvejais yra neinformatyvus, nes specifinių pokyčių, kuriuos galima būtų pamatyti šiuo tyrimu, sergant ūminiu pankreatitu nebūna. Kiek daugiau dujų žarnyne, sulėtėjusi žarnyno veikla – tai galima nustatyti paprastesniais tyrimais, tai ir buvo atlikta paciento apžiūros metu. Paciento ligos išraiška įtarti kasos nekrozę nedavė pagrindo, todėl KT tyrimas šiuo atveju nebuvo būtinas. Pacientas nusiskundimų dėl savo būklės neturėjo, pilvas buvo neskausmingas, t. y. buvę skausmai praėjo, objektyviai ištyrus buvo pagrindas gydančiam gydytojui išrašyti pacientą iš stacionaro. Jei klinikinė ligos eiga yra teigiama, suprantama, kad gydytojas tyrimų nekartojo. Kadangi tik išrašytas iš stacionaro pacientas gėrė alkoholio, tikėtina, kad tai sukėlė ūminę žaibinę kasos nekrozę. Gydytojai M. K. L. ir J. Č. minimalius reikalavimus gydyti ūminį pankreatitą įvykdė. Medicininėje literatūroje yra duomenų, kad kasos nekrozė gali vystytis be klinikinės simptomatikos ir randama tik atliekant patologoanatominį tyrimą staigios mirties atvejais. Eksperto nuomone, J. L. tiesioginė mirties priežastis buvo alkoholio sukelta kasos nekrozė, kuri išsivystė pakartotinai pavartojus alkoholio ar jo surogatų po išvykimo iš ligoninės 2009-09-25.
Pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, 2012-04-10 teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas Ž. Endzinas (t. II, b. l. 61–62), kuris pasirašytinai buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingą išvadą teisme pagal Baudžiamąjį kodeksą (t. II, b. l. 60). Teismo posėdyje Ž. Endzinas patvirtino, kad palaiko savo surašytą išvadą, nurodė, kad gydantys gydytojai tinkamai teikė gydymo paslaugas, todėl teismas vadovaujasi jo išvada kaip rašytiniu įrodymu.
Teismas, apibendrinęs išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad tiek Ž. Endzinas, tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ekspertai, įvertinę pateiktus J. L. medicininius dokumentus, padarė vienodas ir vienareikšmes išvadas, kad gydytojai M. K. L. ir J. Č. J. L. diagnozę nustatė teisingai ir pagrįstai, jį 2009-09-25 išrašė iš stacionaro praėjus ūmiam pankreatito epizodui ir patenkinamos būklės bei tinkamai diagnozavę ūmų pankreatitą, taikė teisingą gydymą.
Dėl byloje paskirtų ekspertų nei atsakovė, nei trečiasis suinteresuotas asmuo prieštaravimų nepateikė, o teismas neturi pagrindo abejoti pateiktomis išvadomis.
Teismas, vertindamas atsakovės abejones dėl gydytojo V. M. L. 2009-09-27 4.00 val. įrašo, jog J. L. tik išrašytas iš skyriaus gėrė alkoholio, pažymi, kad iš byloje esančio 2009 m. rugsėjo mėn. VMUL 3 abdominalinės chirurgijos skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraščio (t. II, b. l. 97) matyti, jog gydytojas V. M. L. 2009-09-27 dirbo.
Taigi teismas atmeta atsakovės argumentą kaip nepagrįstą dėl gydytojo V. M. L. 2009-09-27 įrašo, jog J. L. išrašytas iš skyriaus vartojo alkoholio, nes nurodytas gydytojas tuo laiku dirbo, tą patvirtina rašytiniai įrodymai. Liudytojas, apklaustas teismo posėdyje, paaiškino, kad nieko neprisimena (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į prof. habil. dr. Ž. Endzino pateiktą išvadą bei 2012-10-09 ekspertizės aktą Nr. EDM 64/12(02), teismas daro išvadą, kad Sprendimo 3.1.2 ir 3.1.3 punktai nepagrįsti, todėl naikintini, kadangi byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog 2009-09-16 gydytojai M. K. L. ir J. Č., pacientui J. L. nustatę ūmaus pankreatito ir girtumo klinikinę diagnozę, neinterpretavo atliktų tyrimų rezultatų ir nepagrindė diagnozės bei neskyrė tyrimų pankreatito eigai patikslinti ir galimoms komplikacijoms nustatyti ar netinkamai įvertino paciento sveikatos būklę ir jį 2009-09-25 išrašė iš stacionaro.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjų VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės, J. Č. ir M. K. L. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2010-04-21 sprendimo Nr. 4A-79(NK-11) 3.1.2 ir 3.1.3 punktus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.