Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2611-661/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos bankas ieškinį atsakovams A. L., G. L. ir uždarajai akcinei bendrovei „Taksi 1455“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Bumba“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo paliktas nepakeistas preliminarus sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

27. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB Medicinos bankas ir trečiasis asmuo UAB „Bumba“ 2008 m. rugsėjo 29 d. sudarė kredito sutartį Nr. LOAN_82168 (toliau – kredito sutartis), kuri buvo pakeista 2008 m. spalio 17 d., 2010 m. gegužės 5 d., 2010 m. gegužės 6 d., 2012 m. rugsėjo 7 d., 2016 m. rugsėjo 6 d., 2017 m. liepos 13 d. papildomais susitarimais. Ieškovė trečiajam asmeniui suteikė iš viso 148 583,80 Eur kreditą.

28. Trečiojo asmens įsipareigojimai ieškovei pagal kredito sutartį buvo užtikrinti:

28.1. 2008 m. rugsėjo 29 d. laidavimo sutartimi Nr. 08-19L (laiduotojai: atsakovė A. L. ir V. L., kuris mirė 2012 m. rugsėjo 28 d.);

28.2. 2011 m. gegužės 6 d. laidavimo sutartimi Nr. LOAN_82168 (laiduotojas G. L.);

28.3. 2016 m. rugsėjo 6 d. laidavimo sutartimi Nr. LOAN_82168/1 (laiduotojas UAB „Taksi 1455“).

29. Trečiajam asmeniui nevykdant prievolės, ieškovė raštais kreipėsi į UAB „Bumba“ ir laiduotojus dėl susidariusio įsiskolinimo įvykdymo, tačiau, neįvykdžius šio nurodymo, ieškovė 2018 m. gruodžio 21 d. vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir pareikalavo sumokėti visą kredito sumą – 99 537,39 Eur.

30. Pagal ieškovės pateiktus duomenis 2018 m. gruodžio 28 d. skolininko įsiskolinimas ieškovei buvo 98 898,31 Eur (97 938,21 Eur negrąžinto kredito, 373,51 Eur nesumokėtų palūkanų ir 586,58 Eur nesumokėtų delspinigių).

Dėl kredito sutarties nutraukimo

31. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl priteisto įsiskolinimo dydžio, ginčas byloje kilo dėl to, ar ieškovė pagrįstai vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir įgijo reikalavimo teisę į atsakovus (laiduotojus). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad lizingo sutartys nutrauktos neteisėtai, nes teismas neįvertino, jog trečiojo asmens UAB „Bumba“ prievolės nevykdymas buvo laikino pobūdžio, taip pat neatsižvelgė, jog UAB „Bumba“ siekė vykdyti kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

32. Ieškovė nesutinka su tokiais apelianto argumentais, teigdama, jog kredito sutartis buvo nutraukta ne dėl vienkartinio pažeidimo, o dėl ilgą laiką trunkančio daugkartinio ir nuolatinio kredito sutarties pažeidimo. Prieš sutarties nutraukimą ieškovė buvo ne kartą nustačiusi terminus pažeidimams pašalinti, tačiau, nepašalinus pažeidimų, ieškovė turėjo teisę, apsaugodama savo interesus, nutraukti kredito sutartį.

33. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog UAB „Bumba“ nuo 2018 m. liepos 15 d. nemokant kredito dalių, palūkanų nuo kredito likučio, palūkanų nuo pradelsto kredito likučio, o nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. nemokant delspinigių nuo pradelstų palūkanų, delspinigių nuo atidėtų pradelstų palūkanų, nuo 2018 m. spalio 5 d. nemokant delspinigių nuo pradelstų palūkanų, ieškovė pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalį, turėjo teisę nutraukti kredito sutartį ir reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą, kartu su priskaičiuotomis palūkanomis.

34. Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį sutartis vienašališkai gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia šalims teisę susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį net tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Pagal sutarties laisvės principą šalys gali susitarti dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tai neprieštarauja CK 6.156 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos.

35. Pagal kredito sutarties 7.5 papunktį, ieškovė turėjo teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, įspėjusi skolininką raštu prieš 10 kalendorių dienų (skaičiuojant nuo banko pranešimo išsiuntimo dienos) nutraukti kredito sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad skolininkas per 10 kalendorinių dienų nuo banko pranešimo išsiuntimo dienos grąžintų visą kreditą prieš terminą, sumokėtų priskaičiuotas palūkanas bei kitas mokėtinas sumas, esant bent vienai iš 7.5.1 - 7.5.7 papunkčiuose nurodytai aplinkybei. Kredito sutarties 7.5.2 papunktis numatė aplinkybę / sąlygą kredito sutarčiai nutraukti, skolininkui ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžinus kredito dalies ir (ar) nemokant palūkanų ir (ar) nemokant kitų pagal kredito sutartį mokėtinų sumų.

36. Kredito sutarties 7.5.4 papunktyje nurodyta kita aplinkybė /sąlyga kredito sutarčiai nutraukti, jeigu skolininkas neįvykdo kredito sutarties 6.12 papunktyje numatyto įsipareigojimo (pareiga skolininkui ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo banko reikalavimą pagal 7.4 ir 7.5 papunkčius). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė kredito sutartį nutraukė vadovaudamasi kredito sutarties 7.5 ir 7.5.2 ir 7.5.4 punktais, nes UAB „Bumba“ žymiai ilgiau kaip 30 dienų nesumokėjo pagal kredito sutartį mokėtinų sumų ir nepašalino padarytų pažeidimų per nustatytus papildomus terminus.

37. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija, kad pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Nagrinėjamu atveju sudarytos kredito sutarties 7.5 papunktyje nustatyta, kad sutartis gali būti vienašališkai neteismine tvarka nutraukta dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo. Esminiai lizingo sutarčių sąlygų pažeidimo atvejai išvardinti kredito sutarties 7.5.1. – 7.5.7. papunkčiuose.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalys kredito sutarties nuostatose įtvirtino susitarimą, kad griežtas įmokų pagal sutartis grafiko laikymasis turi esminės reikšmės (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CK 6.156 straipsnio, įtvirtinančio sutarties laisvės principą, 1 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas; 4 dalyje nurodyta, kad šalys taip pat turi teisę nustatyti sutarties sąlygas savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos, tai reiškia, kad sutarties šalims įstatymo leidžiama susitarti ir dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad jei sutarties vykdymui aplinkybės yra įprastinės (normalios) ir nėra ypatingų atvejų, tai įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį, remiantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus.

39. Kredito gavėjas (UAB „Bumba“) įmokų pagal sudarytą grafiką laiku nesumokėjo, t. y. prievoles vykdė netinkamai, todėl ieškovė kredito sutartį pagrįstai vienašališkai nutraukė, laikydama, kad UAB „Bumba“ pažeidė esmines kredito sutarties sąlygas. Nuo pirmo priminimo dėl prievolių vykdymo išsiuntimo (2018 m. lapkričio 8 d. iki kredito sutarties nutraukimo (2018 m. gruodžio 21 d.) praėjo 44 kalendorinės dienos, per kurias kredito gavėjas turėjo galimybę susidariusį įsiskolinimą sumokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė sudarė sąlygas bei skyrė pakankamai laiko pradelstoms skoloms ir netesyboms sumokėti. Trečiajam asmeniui nustatytais terminais skolų nepadengus, laikytina, kad ieškovė kredito sutartį nutraukė, nepažeisdama sutarčių nutraukimo tvarkos. Taip pat pažymėtina, jog nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo prievolės negalėjo vykdyti dėl laikinų finansinių sunkumų, nes būdamas trečiojo asmens vadovu, teismui nepateikė jokių duomenų apie UAB „Bumba“ finansinę padėtį, kurie būtų leidę spręsti apie trečiojo asmens finansinę padėtį kredito sutarties nutraukimo momentu.

40. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, negu tikėjosi apeliantas, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas.

Dėl laidavimo sutarties galiojimo

41. Apeliantas nurodo, jog sudarant 2012 m. rugsėjo 7 d. papildomą susitarimą Nr. 4, prie kredito sutarties pasikeitė esminės sutarties laidavimo sąlygos ir apimtis, todėl atsirado pagrindas taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalį ir pripažinti laidavimo sutartis pasibaigusiomis, nes atsakovai sutiko laiduoti tik už pirminę kredito sumą (37 651 Eur), taip pat nurodo, jog trečiajam asmeniui 2012 m. rugsėjo 7 d. papildomu susitarimu Nr. 4, prie kredito sutarties buvo suteikta kredito suma be laiduotojų žinios ir sutikimo.

42. Ieškovė su apelianto pozicija nesutinka, nes laiduotojai, pasirašydami laidavimo sutartis, 7.2. papunkčiu patvirtino, jog be jų sutikimo gali būti keičiamos kredito sutarties sąlygos ir didinama kredito suma. Taip pat pažymėjo, kad apeliantas yra UAB „Bumba“ vadovas ir A. L. sūnus, todėl laiduotojams buvo žinoma apie trečiajam asmeniui suteikiamus papildomas kredito sumas.

43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog G. L. yra UAB „Bumba“ akcininkas ir direktorius, kuris trečiojo asmens vardu pasirašė pirminę 2008 m. rugsėjo 29 d. kredito sutartį ir visus papildomus susitarimus prie jos, 2012 m. rugsėjo 7 d. susitarimą Nr. 4. Taip pat pažymėjo, jog atsakovė A. L. yra G. L. motina, buvusi trečiojo asmens akcininkė ir jai buvo žinoma apie skolininko gaunamą papildomą kredito sumą, tačiau atsakovai ieškovei jokių pretenzijų dėl jų nelaiduojamos papildomos kredito sumos nebuvo išreiškę.

44. Pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Kita vertus, iš CK 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos formuluotės aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad ši norma dispozityvi, t. y. suteikia galimybę sutarties šalims sutartyje sulygti dėl šio laidavimo pagrindo pabaigos netaikymo arba dėl jo taikymo apribojimų.

45. Nagrinėjamu atveju 2008 m. rugsėjo 29 d. laidavimo sutarties 7.2. papunktyje, 2011 m. gegužės 6 d. laidavimo sutarties 7.2. papunktyje ir 2016 m. rugsėjo 6 d. laidavimo sutarties 5.2. papunktyje šalys (ieškovė AB Medicinos ir atsakovai) sulygo, kad laiduotojai (atsakovai) sutinka, jog visos kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojų sutikimo ir toks kredito sutarties pakeitimas neturės įtakos laiduotojų šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui.

46. Taigi, kaip matyti iš sudarytų laidavimo sutarčių sąlygų turinio, šalys iš anksto sutarė pasinaudoti pačioje CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios normos taikymo išimtimi – laiduotojai davė išankstinį sutikimą ieškovei (kredito davėjai) be atskiro jų įspėjimo ir sutikimo keisti kredito sutarties sąlygas tokia apimtimi, kuri faktiškai reikštų laiduotojo atsakomybės padidėjimą, ir atsakovai savo parašais patvirtino, kad joks atlikto pakeitimo rezultatas (net jei jis bus nepalankus laiduotojams) nedarys įtakos laidavimo sutarties galiojimui. Todėl, nesant abiejų sąlygų CK 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatai taikyti, t. y. esant laiduotojų išankstiniam sutikimui dėl laidavimo prievolės pasikeitimo, jų atsakomybės padidėjimui bei laidavimo sutartyje susitarus, kad toks pasikeitimas neturės įtakos laiduotojų prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, nėra pagrindo laidavimo pabaigai bei laidavimas galioja tol, kol neįvykdyta juo užtikrinta prievolė (CK 6.87 straipsnio 1 dalis), o ginčo dėl to, jog kredito gavėja neįvykdė savo prievolių pagal kredito sutartį ir neįvykdytų prievolių suma viršija laidavimo sutartyse sutartą laidavimo sumą, nėra.

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas laidavimo sutarties nuostatas, pagal kurias atsakovė sutiko, kad bet kokios kredito sutarties sąlygos, be kita ko, susijusios ir su pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, pakeitimas be atskirų laiduotojų sutikimo neturės įtakos laiduotojų prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, taip pat atsižvelgdama ir į tai, kad šalys susitarė, kad jei kredito gavėja tinkamai nevykdys prievolių pagal sutartį, bankui nutraukus sutartį, ieškovė turės teisę nukreipti skolos išieškojimą į laiduotojus.

48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, neturi teisinio ir faktinio pagrindo sutikti su apelianto skunde dėstoma pozicija dėl pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumo.

Dėl bylos išnagrinėjimo nedalyvaujant atsakovams

49. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovams nedalyvaujant. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė apelianto teisę į tinkamą procesą, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų įgyvendinimą. Apeliantas teigia, kad jis buvo pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos bei pridėjo tai patvirtinančius duomenis, tačiau teismas esą nepagrįstai teismo posėdžio neatidėjo.

50. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatyme nustatyta, kad neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo, atsakovo ir jų atstovų ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys).

51. Apeliantas kartu su minėtu prašymu nepateikė argumentų ir duomenų, kodėl neatvykimo dėl ligos atvejis buvo toks išskirtinis, jog nuo paprastai taikomų proceso taisyklių teismas privalėjo nukrypti ir tenkinti apelianto prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Tokių duomenų dėl apelianto prašymo nepateikta ir apeliaciniame skunde. 2019 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas, patalpintas teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje, patvirtina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas posėdyje dalyvavusius asmenis informavo apie apelianto prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad pastarasis serga, taip pat apie gautą medicininę pažymą, 2019 m. balandžio 10 d. išduotą UAB „Nefridos“ klinikos, Nr. 7. Išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės pirmosios instancijos teismas apelianto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą netenkino, motyvuodamas tuo, kad liga nelaikytina svarbia neatvykimo į teismą priežastimi (CPK 246 straipsnis), bei tuo, kad apeliantas yra pateikęs prieštaravimus.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes ir atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismui neatidėjus teismo posėdžio pagal apelianto prašymą, byla vien dėl to būtų išnagrinėta neteisingai. Apeliantui buvo sudarytos galimybės teikti prašymus bei paaiškinimus tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme. Nurodyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad apeliantui nebuvo apribota galimybė savo interesus teisme ginti veiksmingai ir realiai, todėl jo apeliacinio skundo argumentai dėl teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimo laikytini nepagrįstais.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

53. Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus ir pritardama kitiems skundžiamame galutiniame sprendime pirmosios instancijos teismo nurodytiems bei šioje nutartyje nebekartojamiems motyvams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apelianto apeliacinis skundas atmestas, jam apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

55. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą neprašė priteisti iš apelianto jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.