Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-229-648/2013

Teisėjas Pavel Borkovski Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00996-2012-2

2013 m. vasario 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Lauretos Ulbienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 242 str. 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., prie D. B. paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 242 str. už tai, kad jis, būdamas Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-05-24 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 ir 2 d., paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams, po to, kai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-14 nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas, išvyko iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų ir tokiu būdu iki 2012-10-15 tyčia vengė atlikti paskirtą jam laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistuoju D. B., kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

D. B. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. B. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje įtvirtintą laisvės atėmimo bausmę.

D. B. padarė baigtą nesunkų nusikaltimą teisingumui veikdamas tiesiogine tyčia. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-14 nutartimi apeliantui buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, paskirtas Molėtų rajono apylinkės teismo 2010-05-24 nuosprendžiu (b.l. 58-59). Nuteistasis teisiamajame posėdyje parodė, kad jis jau 2012 m. sausio mėnesį žinojo, jog jam yra panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (b.l. 95). D. B. buvo sulaikytas 2012-10-15 (b.l. 19). Taigi, nuteistasis pakankamai ilgą laiko tarpą vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tai neigiamai apibūdina D. B. asmenybę, kadangi jis ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles. Nuteistojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. D. B. iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio (b.l. 47-49). Įvertinus visas aplinkybes, D. B. už Lietuvos Respublikos BK 242 str. numatyto nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei minėto straipsnio sankcijoje įtvirtintas šios bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežta. To nepaneigia apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad dėl sveikatos būklės D. B. negali daugiau dirbti betonuotoju, o siekiant išgyventi bus priverstas užsiimti žemės ūkiu, dirbti žemę reikia nuo ankstyvo pavasario, o jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas baigsis gegužės 30 d., nuteistojo motina yra sunkios fizinės būklės, o D. B. yra jos globėjas, be to, per paskutinius 8 metus nuteistasis turėjo dvi sunkias skrandžio operacijas, todėl būti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje jam yra ypač sunku. Dėl pastarosios aplinkybės pasakytina, kad apeliantas turi teisę prašyti laisvės atėmimo vietos administracijos, kad jam būtų teikiama reikalinga medicininė pagalba. Galutinė subendrinta bausmė D. B. taip pat nėra aiškiai per griežta, todėl jos švelninti irgi nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-30 nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo D. B. apeliacinį skundą.