Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012 m. gruodžio 27 d. Kėdainių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, skirtas laisvės apribojimas 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslus, bei paskirti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2013 m. gruodžio 5 d. Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, skirtas laisvės apribojimas 6 mėn., įpareigojant per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis, bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

3) 2014 m. rugsėjo 12 d. Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, skirtas terminuotas laisvės atėmimas 4 mėn., vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; skirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 9 mėn., įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti mokytis arba dirbti, arba registruotis ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti registruotam darbo biržoje;

4) 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, bauda 28 MGL (1054,48 Eur), įpareigojant sumokėti iki 2017 m. gruodžio 31 d.; skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 m. 6 mėn., ir turto konfiskavimas – konfiskuoti automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

5) 2017 m. rugsėjo 6 d. Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, skirtas terminuotas laisvės atėmimas 10 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, pagal 2017 m. rugsėjo 6 d. Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 10 mėn., bauda 28 MGL (1054,48 Eur); baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 m. 6 mėn., ir turto konfiskavimas – konfiskuoti automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, bausmės vykdymą atidėti 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio);

6) 2018 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, skirtas terminuotas laisvės atėmimas 10 mėn. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2, 3 dalimis, pagal 2018 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. rugsėjo 6 d. Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. ir bauda 28 MGL (1054,48 Eur). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikui, įpareigojant per visą šį laikotarpį: per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir gydytis nuo priklausomybės ligos (gydytis nuo alkoholizmo); per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų);

7) 2019 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 189 straipsnio 1dalį, skirtas terminuotas laisvės atėmimas 6 mėn. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, pagal 2019 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 10 mėn. ir bauda 28 MGL (1054,48 Eur);

8) 2019 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, skirtas terminuotas laisvės atėmimas 8 mėn., baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 m. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, pagal 2019 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 4 mėn., bauda 28 MGL (1054,48 Eur); baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 m., baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – išieškoti automobilio „Opel Astra“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 Eur. 2021 m. kovo 16 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 2-428 lygtinai nuo neatliktos 6 mėnesių 29 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyvią priežiūrą. 2024 m. kovo 18 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje (teistumas neišnykęs),

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. M. 2023 m. lapkričio 24 d., laikotarpyje nuo 23.00 val. iki 24.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį – nepasirinko saugaus važiavimo greičio, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio sankasos, atsitrenkė į apsauginę tvorą nuo žvėrių ir ją apgadino, padarydamas AB (duomenys neskelbtini) turtinę žalą, o po to vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, iki kol policijos pareigūnų jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai –2023 m. lapkričio 25 d., 04.17 val., alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ jam buvo nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, 4 val.42 min. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu buvo nustatytas 2,15 promilių girtumas.

2. Be to, V. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tam leidimo, neteisėtai įgijo šaudyti tinkamą pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) kalibro medžioklinį šovinį, kurį laikė prie savęs ir nešiojosi (duomenys neskelbtini) rajone, kol 2023 m. lapkričio 25 d., 06.07-07.15 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), poėmio metu šovinį iš jo paėmė policijos pareigūnai.

3. Be to, V. M. buvo kaltinamas, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: apie 2021-2022 metus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo C kategorijos nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro „B2-4“ modelio pneumatinį šautuvą „KANDAR“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis, kurį atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir joje neteisėtai laikė iki 2023 m. lapkričio 25 d., kol apie 12.23 val., kratos metu jį surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Dėl transporto priemonės vairavimo

9.9. VšĮ (duomenys neskelbtini) Autotransporto kainos Lietuvoje išrašu, kuriame nurodyta, kad automobilio „VW Passat 1.9 TD“, 1998 m. laidos, kuras – dyzelis, variklio darbinis tūris – 1896 cm³, galia 81 KW(110AG), sedanas, kaina su PVM – 1020 eurų (1 t., b. l. 71);

10. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

12. Taigi, be paties kaltinamojo V. M. visiško prisipažinimo, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. M. 2023 m. lapkričio 24 d., laikotarpyje nuo 23.00 val. iki 24.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį – nepasirinko saugaus važiavimo greičio, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio sankasos, atsitrenkė į apsauginę tvorą nuo žvėrių ir ją apgadino, padarydamas AB (duomenys neskelbtini) turtinę žalą, o po to vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, iki kol policijos pareigūnų jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai –2023 m. lapkričio 25 d., 4 val.17 min., alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ jam buvo nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, 04.42 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu buvo nustatytas 2,15 promilių girtumas. Teismo vertinimu, nėra abejonių, kad kaltinamasis, sukeldamas eismo įvykį bei vartodamas alkoholį iki policijos pareigūnai nustatys eismo įvykio aplinkybes, suprato ne tik savo veiksmų pavojingą pobūdį, taipogi numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamojo kraujyje etilo alkoholio koncentracija buvo didesnė nei 1,51 promilės, V. M. veika sukeliant eismo įvykį ir vartojant alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

13. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. asmuo žinojo, kad turi savo žinioje ginklus ar šaudmenis, suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo juos įsigyja, laiko, nešioja ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, Nr. 2K-4-895/2017).

15. Byloje esantis 2023 m. lapkričio 25 d. poėmio protokolas (1 t., b. l. 118-120) ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvada (1 t., b. l. 159-165) patvirtina, kad pas kaltinamąjį V. M. buvo rastas šovinys, kuris yra B kategorijos ginklams skirtas šaudmuo, skirtas šaudyti iš daugelio 16 kalibro medžioklinių lygiavamzdžių šautuvų. Teismo posėdyje kaltinamasis savo kaltės dėl nurodyto šaudmens įgijimo, laikymo ir nešiojimo neneigė, patvirtino, kad niekada neturėjo ir neturi leidimo laikyti šaudmenis, suprato, kad šovinys skirtas medžiokliniam šautuvui, tinkamas šaudyti, žinojo, kad neturi teisės jo laikyti, todėl jo veiksmai pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo

16. BK nenumato išimtinių ribojimų sprendžiant mažareikšmiškumo klausimą tam tikroms nusikalstamoms veikoms. BK 37 straipsnis, nustačius šio straipsnio taikymui būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius numato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275/2014). Pagal BK 37 straipsnio nuostatas, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumo veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-427/2010, Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-153-942/2016 ir kt.).

17. Kaltinamojo V. M. padaryta veika – pramoninės gamybos, tinkamo šaudymui, 16 kalibro medžioklinio šovinio įgijimas, laikymas prie savęs bei nešiojimas neturint leidimo, pagal baudžiamąjį įstatymą laikomas apysunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas siekiant sutrikdyti kito asmens sveikatą.

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad šovinys buvo rastas atliekant kaltinamojo V. M. apžiūrą, kairėje kelnių kišenėje. Nenustatyta, kad šaudmuo pas kaltinamąjį atsirado kitomis aplinkybėmis, nei nurodo V. M., bei kad laikomą šaudmenį jis būtų bandęs realizuoti ar kokiu nors būdu panaudoti. Duomenų, kad V. M. būtų turėjęs šaunamąjį ginklą, skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, nėra. Įvertinus aplinkybę, kad V. M. laikė tik vieną šovinį, juo nebuvo siekiama sutrikdyti kito asmens sveikatos, teismas laiko, kad kaltinamasis savo veiksmais nepadarė tokios žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ir valstybės vertybėms, už kurią būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Teismo vertinimu, V. M. veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-689/2020, Nr. 2K-202-489/2018).

19. Nors kaltinamojo V. M. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, teismas sprendžia, kad padaryta veika nėra tiek pavojinga, kad būtų tikslinga V. M. už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn, jo veika pripažįstama mažareikšme, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), o baudžiamoji byla jo atžvilgiu šioje dalyje nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu

20. Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.

21. V. M. kaltinamas, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: apie 2021-2022 metus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo C kategorijos nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro „B2-4“ modelio pneumatinį šautuvą „KANDAR“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis, kurį atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir joje neteisėtai laikė iki 2023 m. lapkričio 25 d., kol apie 12.23 val., kratos metu jį surado ir paėmė policijos pareigūnai. Pažymėtina, kad BK numato baudžiamąją atsakomybę tik už nešaunamojo ginklo įgijimą ar nešiojimą, tačiau už nešaunamojo ginklo gabenimą ar laikymą baudžiamoji atsakomybė nenumatyta. Ginklo ir šaudmenų nešiojimosi sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 15 punkte, kur išaiškinta, kad ginklo (taip pat ir nešaunamojo) nešiojimasis – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 13 punktą ginklo gabenimas – ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš kaltinamojo akto šalintina aplinkybė, kad V. M. nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro „B2-4“ modelio pneumatinį šautuvą „KANDAR“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis, atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini) ir laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2023 m. lapkričio 25 d., kol apie 12.23 val., kratos metu jį surado ir paėmė policijos pareigūnai.

22. Taip pat prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė patikslinti kaltinimą, atsižvelgiant į kaltinamojo teismo posėdyje duotus parodymus, kad nešaunamąjį ginklą jis įsigijo 2021 m. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisme duodamas parodymus nurodė, kad pneumatinį šautuvą įsigijo būtent 2021 m., kaltinimas šioje dalyje tikslintinas, nurodant, kad V. M. 2021 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo C kategorijos nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro „B2-4“ modelio pneumatinį šautuvą „KANDAR“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis, kurį 2023 m. lapkričio 25 d., apie 12.23 val., kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

23. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis įgijo nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro „B2-4“ modelio pneumatinį šautuvą „KANDAR“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis, kuris pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. gruodžio 18 d. specialisto išvadą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriamas prie C kategorijos ginklų (sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J), jam reikalingas leidimas.

24. Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pneumatinį šautuvą įsigijo daugiau nei prieš tris metus, teisiamojo posėdžio parodė, kad pneumatinį šautuvą įsigijo 2021 metais (duomenys neskelbtini) turguje. Šautuvą pirko dėžėje, ant dėžės buvo užrašytos 5 ar 4,5 džiaulių jėga. Galvojo, kad orinius šautuvus parduoda turguje, tai manė, kad su juo viskas yra gerai ir nesigilino į džiaulius, kiek jų turi būti, bet tada pasakė tyrėja, kad viršija, o ant dėžutės buvo parašytas visai kitoks skaičius. Nežinojo, kad tokiam šautuvui reikia leidimo. To šautuvo niekur iš sodybos, kurioje gyvena, nenešė, kartais pašaudydavo į skardines ar butelius sodyboje. Išskyrus kaltinamojo paaiškinimus, byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų apie tai, kada, iš ko, kokiomis aplinkybėmis ir kur šis pneumatinis šautuvas buvo įgytas.

25. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Taigi inkriminuojant kaltininkui BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines kaltinime nurodyto nešaunamojo ginklo įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo nešaunamąjį ginklą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju V. M. pareikštas kaltinimas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijus C kategorijos nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro „B2-4“ modelio pneumatinį šautuvą „KANDAR“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis. Teismo vertinimu, kaltinimas tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu šio nešaunamojo ginklo radimo kaltinamojo namuose faktu bei paties kaltinamojo gana abstrakčiais ir nekonkrečiais parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Bylos nagrinėjimo metu, apklausus kaltinamąjį, atlikus byloje esančių įrodymų tyrimą, nepavyko nustatyti esminių minėto nešaunamojo ginklo įsigijimo aplinkybių (kokiomis aplinkybėmis, kada tiksliai, kur, už kiek ir iš ko V. M. įsigijo šį ginklą), todėl laikytina, kad šioje byloje neįrodyta, kad V. M. civilinėje apyvartoje draudžiamą nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro „B2-4“ modelio pneumatinį šautuvą „KANDAR“ Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo neteisėtai. Pažymėtina, kad tikslaus nešaunamojo ginklo įgijimo laiko nustatymas svarbus ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų skaičiavimui. Byloje nesant jokių objektyvių duomenų apie pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro „B2-4“ modelio pneumatinio šautuvo „KANDAR“ Nr. (duomenys neskelbtini), paimto 2023 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini), įgijimo aplinkybes ir laiką, V. M. dėl jam inkriminuotos BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmės skyrimas

27. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už nusikaltimo numatyto šioje dalyje padarymą gali būti skiriama – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

28. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

29. Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

30. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį V. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis du kartus teistas už vairavimą esant neblaiviam, teistumas neišnykęs, šioje byloje inkriminuotą veiką padarė nepasibaigus baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2024 m. sausio 25 d. vairavo neblaivus, už ką 2024 m. vasario 19 d. nutarimu paskirta 1 400 Eur bauda, baudų nesumokėjęs. Psichikos sveikatos centro ir Priklausomybės ligų kabineto įskaitose neregistruotas.

31. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam gali būti skirtina straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio terminas, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytinas didesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis. Kaltinamasis nei ankstesniu nuosprendžiu, nei administracine tvarka paskirtų baudų nemoka, todėl bauda jam neskirtina.

32. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. M. savo kaltę pripažino visiškai, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

33. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2019 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme 28 MGL (1054,48 Eur) bauda, baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu – išieškoti automobilio „Opel Astra“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 Eur, taikant visišką bausmių sudėjimą.

34. Į bausmės laiką įskaitomas laikinas sulaikymas nuo 2023 m. lapkričio 25 d. 04.20 val. iki 2023 m. lapkričio 25 d. 11.30 val. (1 para), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

35. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

36. Teismas , atsižvelgdamas į padaryto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, jog jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio padarymo, kai neblaivumas viršija 1,51 promilės girtumą, be to, V. M. jau yra teistas už automobilio vairavimą esant neblaiviam, todėl, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, teismas sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga skirti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 29 d. Teismo nuomone, BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo, naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones paskyrimas pagal šios bylos aplinkybes yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad V. M. šiuo laikotarpiu neįgytų teisės vairuoti ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

37. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo 1,51 promilės ir daugiau alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).

38. Nepaisant to, kad šiuo atveju kaltinamojo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudaro alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau ši nusikalstama veika negali būti padaryta be transporto priemonės vairavimo, t. y. pagrindas tikrinti neblaivumą, nesant transporto priemonės vairavimo, neatsiranda, kaip ir pareiga tikrinti blaivumą nekyla, jeigu asmuo nėra vairuotojas toje situacijoje, nevairavo transporto priemonės ir nesukėlė eismo įvykio. Dėl šios priežasties V. M. vairuota transporto priemonė yra jam inkriminuoto nusikaltimo priemonė ir turi būti sprendžiama dėl jos konfiskavimo.

39. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022, 2K-30-788/2023).

40. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kurį padarė V. M., buvo įvykdytas jam vairuojant automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Minėtas automobilis registruotas kaltinamojo sugyventinės motinos V. Š. vardu (1 t., b. l. 58, 59-60), tačiau kaip matyti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje duotų liudytojos V. Š. parodymų, automobilis buvo pirktas už V. M. pinigus, registruotas jos vardu, kad būtų pigesnis draudimas. Be to, pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis bet kada galėjo pasiimti automobilį, V. Š. leidimo jam nereikėjo, V. M. automobiliu naudojosi kaip jo savininkas, todėl laikytina, kad faktinis automobilio savininkas buvo kaltinamasis V. M., o pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaltinamajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, tokia baudžiamojo poveikio priemonė užkirs kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

41. BK 75 straipsnio 5 dalis taip pat suteikia teismui teisę pripažinti, kad turto konfiskavimas konkrečiu atveju būtų netikslingas. Tai vertinamojo pobūdžio nuostata, todėl aiškinant ją visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

42. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būtų pažeista asmeninių kaltinamojo interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis V. M. ateityje neturėtų galimybės nekliudomai naudotis minėtu automobiliu bei daryti su juo naujus teisės pažeidimus, kaltinamajam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

43. Kaltinamajam V. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, kurios paliekamos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinamos.

44. Ikiteisminio tyrimo metu AB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 364,15 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 93-96). 2023 m. kovo 28 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK gautas AB (duomenys neskelbtini) raštas, kad bendrovės nuostoliai buvo atlyginti, todėl ji civilinio ieškinio atsisako (1 t., b. l. 104). Kadangi ieškinio atsisakyta dėl to, kad kaltinamasis patenkino civilinio ieškovo reikalavimus, byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis).

- transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jos užvedimo rakteliai perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariatui;

- 2023 m. lapkričio 25 d. kratos metu iš V. M. ūkinio pastato paimtas ginklas „KANDAR“ Model B2-4, CAL 4,5 mm, priduotas saugojimui į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugyklą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikintinas;

- 46 vnt. pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams ginklams skirtų kulkų, 2024 m. balandžio 24 d. grąžintos V. M., paliekamos V. M..

46. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo V. M. valstybei išieškomos 8,08 Eur dydžio proceso išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

V.M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant V. M. bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

V. M. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, pripažinti mažareikšme, jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnio pagrindais), o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu šioje dalyje nutraukti.

V. M. išteisinti nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme 28 MGL (1054,48 Eur) bauda, baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu – išieškoti automobilio „Opel Astra“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 Eur, taikant visišką bausmių sudėjimą ir V. M. skirti galutinę subendrintą bausmę – 6 mėnesių laisvės atėmimą, 28 MGL (1054,48 Eur) dydžio baudą, baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – išieškoti automobilio „Opel Astra“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 Eur, kurių mokėjimo terminai ir tvarka nustatyti įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 25 d. 04.20 val. iki 2023 m. lapkričio 25 d. 11.30 val. (1 para), vieną parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuoti.

Priimti AB (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo 364,15 Eur ieškinio ir šioje dalyje procesą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš V. M. valstybei 8,08 Eur (aštuonis eurus 08 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Išaiškinti V. M., jog proceso išlaidas (už procesinių dokumentų įteikimą) jis turi sumokėti per 2 (du) mėnesius į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB) nurodant įmokos kodą 5662. Mokėjimo pavedime (pavedimuose) (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos ir proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (duomenys neskelbtini).

V. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

- transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jos užvedimo raktelius perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariatui;

- 2023 m. lapkričio 25 d. kratos metu iš V. M. ūkinio pastato paimtą ginklą „KANDAR“ Model B2-4, CAL 4,5 mm, priduotą saugojimui į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugyklą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinti;

- 46 vnt. pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams ginklams skirtų kulkų, 2024 m. balandžio 24 d. grąžintų V. M., palikti V. M..

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.