- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- eI2-14043-342/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04196-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Romano Klišausko ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Atsakovas, Migracijos departamentas) 2024-07-22 Migracijos departamento sprendimo Nr. 24S171287 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760329826 (toliau – ir Sprendimas1) bei 2024-07-29 sprendimą Nr. 24S176993 ,,dėl sprendimo pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Sprendimas2).
Nurodo, UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutartį su asmeniu, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), nutraukė 2024-07-11. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas asmuo šiuo metu nedirba.
Paaiškina, kad pareiškėjas nieko nežinojo apie tai, kad 2024-07-11 darbdavys UAB (duomenys neskelbtini), be jokio įspėjimo neteisėtai atleido jį iš darbo. A. S. įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) 2023-07-21 ir kurį laiką viskas buvo gerai, tačiau vėliau darbdavys pradėjo nemokėti darbo užmokesčio arba mokėti ne visą. Kadangi, pareiškėjas sąžiningai dirbo, tačiau paskutiniu metu negavo iš darbdavio sulygto darbo užmokesčio, nors jam visą laiką buvo žadama, kad tuoj bus pilnai atsiskaityta, tik reikia dar truputi palaukti, jis suprato, jog darbdavys yra nesąžiningas ir nori jį apgauti.
Teigia, kad kai pareiškėjas pradėjo ieškoti naujo darbo ir kol dar dirbo UAB (duomenys neskelbtini), bei laukė, kol su juo bus pilnai atsiskaityta, jis rado naują darbdavį UAB (duomenys neskelbtini) kuris kaip tik neseniai pradėjo vykdyti ūkinę-komercinę veiklą ir ieškojo darbuotojų bei pasiūlė geras darbo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2024-06-27 pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, o naujas darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną pateikė tarpininkavimo raštą dėl pareiškėjo įdarbinimo.
Akcentavo, kad 2024-06-27 pateikęs prašymą leisti pakeisti darbdavį, pareiškėjas rezervavo vizitą į Migracijos departamentą 2024-07-11, ir tą dieną nieko blogo neįtardamas nuėjo į vizitą ir pateikė visus dokumentus, o jo prašymas buvo priimtas ir pradėtas nagrinėti. Tik vėliau pareiškėjas sužinojo, kad tą pačią dieną, t. y. 2024-07-11 kai jis buvo apsilankęs Migracijos departamente, darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) atleido jį iš darbo. Teigia, kad toks buvusio darbdavio poelgis nėra tik sutapimas ir daugiau negu akivaizdu, kad darbdavys, sužinojęs, jog pareiškėjas nori pereiti dirbti į kitą įmonę, pasielgė itin nesąžiningai ir, tyčia, be jokio įspėjimo vienašališkai atleido jį iš darbo, kad sukeltų jam kuo daugiau problemų.
Mano, kad skundžiamas Sprendimas2 yra visiškai nepagrįstas, kadangi Migracijos departamentas pažeidė lex retro non agit principą, kadangi šiuo atveju UTPĮ 44 str. 8 d. nuostatos pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2024-07-01, taikė atgal. Nurodo, kad pareiškėjas, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), kai jis dar nebuvo atleistas, surado naują darbdavį UAB (duomenys neskelbtini), kuris dar 2024-06-27 per ,,migris“ paskyrą pateikė Migracijos departamentui Tarpininkavimo raštą su įsipareigojimu įdarbinti pareiškėją įmonėje, 2024-06-27 pateiktas prašymas – jame yra nurodyta laiško gavimo/pateikimo diena. Tą pačią dieną, t.y. 2024-06-27 pareiškėjas pateikė ir registravo prašymą Nr. 2406-LLGD-2177 leisti pakeisti darbdavį ir pridėjo visus dokumentus. Teigia, kad pareiškėjo prašymas buvo pateiktas 2024-06-27, t.y. dar iki įsigaliojant UTPĮ 44 str. 8 d. nuostatos pakeitimams (2024-07-01) – įmonė, kuri kviečia užsienietį, vykdo veiklą ne trumpiau nei 6 mėnesius.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Bendrovei nutraukus darbo sutartį su pareiškėju, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
Atmestini pareiškėjo argumentai, jog Migracijos departamentas turėjo pareigą bent minimaliai paklausti pareiškėjo, kodėl jis negauna darbo užmokesčio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų.
Pabrėžtina, kad pareiškėjas daugiau nenurodė jokių aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų įvertinęs. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui buvo kliūčių iki ginčijamo sprendimo Nr. 24S171287 priėmimo teikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, įrodymus Migracijos departamentui.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ , 57 p. Migracijos departamentui teikiamas užsieniečio prašymas išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą, leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį laikomas priimtu, kai Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, nustatęs, kad pateikti visi reikiami Aprašo 8, 10, 47 ar 50 punkte nurodyti dokumentai ir duomenys, atlikęs Aprašo 56 ir 561 punktuose nurodytus veiksmus, apie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą, leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį priėmimą pažymi MIGRIS. Iš to seka, kad prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi laikomas priimtu (paduotu) tik tada, kai užsienietis atvykstą į Migracijos departamento padalinį ir Migracijos departamento tarnautojas atlieka Tvarkos aprašo 57 punkte minėtus nurodytus veiksmus. Taigi, pareiškėjo prašymas buvo priimtas tik 2024-07-11, jau įsigaliojus Įstatymo pakeitimams ir lex retro non agit principas nebuvo pažeistas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024-07-22 sprendimo Nr. 24S171287 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760329826 ir 2024-07-29 sprendimo Nr. 24S176993 ,,Dėl sprendimo pripažinimo netekusiu galios“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. S. yra Tadžikistano Respublikos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023-11-24 darbdavys pareiškėjo vardu pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tarpininkavimo rašte Nr. 20240627-121863 nurodyta, kad pareiškėjo pragyvenimo Lietuvos Respublikoje šaltinis – planuojamas gauti darbo užmokestis (kitų pajamų šaltinių ar pragyvenimui skirtų lėšų nebuvo nurodyta). Nurodyta, kad užsienietis planuoja dirbti apdailos mūrininku (711208). Tarpininkavimo rašte nurodytas, darbo sutarties galiojimo laikotarpiu įsipareigotas mokėti mėnesio darbo užmokesčio dydis 1140,7 Eur.
2023-09-15 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojantį iki 2025-09-18.
Bendrovė (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo rašte Nr. 20240627-12186 darbdaviui arba darbo funkcijai pakeisti nurodė, kad planuojama pareiškėją įdarbinti Apdailos mūrininkas (711208), atlyginimas nurodytas 1580 Eur.
2024-06-27 pareiškėjas pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį.
Remiantis pateiktais SODROS duomenimis ir pateiktais šalių paaiškinimais, nustatyta, kad pareiškėjui 2024 m. birželio mėnesį buvo sumokėtas 930 Eur darbo atlygis, tų pačių metų liepos mėnesį pareiškėjas negavo sutarto atlygio, o rugsėjį 400 Eur.
Migracijos departamentas 2024-07-22 priėmė Sprendimą Nr.24S171287, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760289418, galiojantį iki 2025-09-18, nes nutraukta darbo sutartis su asmeniu.
Migracijos departamentas 2024-07-29 priėmė Sprendimą Nr.24S176993 pripažinti netekusiu galios Migracijos departamento 2024-07-11 priimti A. S. prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį Nr. 2406-LLGD-2177. Nuo 2024-07-01 darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti sąlygas pagal UTPĮ 44 str. 8 d. Peržiūrint asmens byloje esančius dokumentus buvo nustatyta, kad 2024-07-11 buvo priimtas asmens prašymas leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį, nors užsienietis neatitinka sąlygų pagal UTPĮ 44 str. 8 d. 4 p. nuostatas, t.y. įmonė, kuri kviečia užsienietį, vykdo veiklą trumpiau nei 6 mėnesius. Nurodyta, kad asmens prašymas Nr. 2406-LLGD-2177 neturėjo būti priimtas.
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Žemesnės instancijos teismas
Pagal UTPĮ 1 straipsnio 1 dalį, šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Vadovaujantis UTPĮ 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.
Remiantis minėto įstatymo 62 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsienietis kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
Pažymėtina, kad UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Tvarkos aprašo 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta pragyvenimo Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paais?ke?ja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
Aptartų teisės aktų nuostatų analizė, leidžia konstatuoti, kad būtent Migracijos departamentui yra UTPĮ suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui (šiuo atveju – pareiškėjui) išdavimo ir panaikinimo, t. y. Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.
Nustatyta, kad 2024-07-22 Migracijos departamentas užsieniečiui išdavė leidimą laikinai gyventi, tačiau remiantis SODROS duomenimis uz?sieniec?iui nebuvo is?moke?tas pras?yme de?l leidimo laikinai gyventi is?davimo ir tarpininkavimo ras?te nurodytas moke?tinas me?nesinis darbo uz?mokestis – 1140,7 Eur, kurį laiką buvo mokamas daug mažesnės su darbo santykiais susijusios pajamos. Pareiškėjas neginčija fakto, kad darbo sutartis buvo nutraukta, taip pat byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas bandė apginti jo manymu pažeistas teises atitinkamu būdu.
Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose.
Pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad neatitinka jam darbo sąlygų keltų kriterijų, nei nurodyta pras?yme ir tarpininkavimo ras?te. Pareiškėjas nepateikė įrodymų ar kitų aplinkybių, kad kreipiantis dėl darbdavio pateikimo, kodėl jis pateikė įstatymų reikalavimus neatitinkantį darbdavį, arba nenurodė priežasčių, kodėl atsakovas turėjo priimti kitokį sprendimą jo atžvilgiu. Teismas atkreipia dėmesį, kad teikiant prašymą leidimui laikinai gyventi gauti, prašymą teikiantis asmuo patvirtina, kad žino, kad turi informuoti apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Tai buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju.
Įvertinant aplinkybes dėl reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat aktualu tai, jog pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 minimalus mėnesinis atlyginimas (2023 m. – 840 Eur; 2024 m. – 924 Eur).
Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie liudytų, kad pareiškėjas turi pakankamai lėšų gyventi Lietuvos Respublikoje. Nors pareiškėjas mano, kad sąžiningai nurodė ir pateikė informaciją, tačiau nenurodo, kodėl su darbdaviu nebuvo pasirašyta ir vykdoma darbo sutartis, teigia, kad darbo sutartis nebuvo įvykdyta ne dėl jo kaltės, jam nepatiko siūlomos darbo sąlygos, tačiau jo pateikti argumentai šioje byloje nenuginčija atsakovo pateiktų faktų ir įrodymų.
Pareiškėjas atsakovo priimto ginčijamo sprendimo neteisėtumą sieja su tuo, kad atsakovas sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs ir negali suprasti, kokiu pagrindu jam yra panaikintas leidimas gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį, kad vien faktas, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, yra UTPĮ nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus, todėl skundo argumentai, kad Migracijos departamentas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, vertintini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo pateikta pozicija apie jo kaltės nebuvimą atmetami kaip deklaratyvūs, neįrodyti ir nepaneigiantys Migracijos departamento Sprendime nustatytų faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2024-06-27 teikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, tačiau nuo sprendimo pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes (sulygto darbo užmokesčio negavimą, kitas turimas pakankamas pajamas pragyvenimui ir kt.) neinformavo Migracijos departamento, todėl konstatuotina, jog pareiškėjas neįvykdė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui buvo kliūčių iki Sprendimo priėmimo teikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, įrodymus Migracijos departamentui, ar vėliau – teismui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs informaciją Migracijos departamentui apie aplinkybių pasikeitimą, nors jis kaip minėjo, nežinojo, kad yra atleidžiamas, tačiau kaip ir minėta, aplinkybių, kodėl nebuvo mokamas numatytas darbo užmokestis, nesudaryta darbo sutartis nepateikė ir teismui pateiktame skunde.
Taigi, atsakovas, nustatęs Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas sąlygas, taip Įstatymo 44 str. 8 d. pagrindus, pagrįstai ir teisėtai, Sprendimu1, kuris pagrįstas teisės aktų normomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjui neišdavė leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Sprendimu2 pripažino netekusiu galios Migracijos departamento 2024-07-11 sprendimą priimti pareiškėjo prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį. UTPĮ 44 str. 8 d. 4 p. numato, kad darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti šias sąlygas: 1) turi licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti bei atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas, jeigu užsienietį ketinama įdarbinti licencijuojamai veiklai; 2) jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai; 3) nenustatoma šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 ar 19 punkte nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų; 4) vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius; 5) nėra rimto pagrindo manyti, kad jo įmonė yra fiktyvi arba kad gali kilti jo kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė. Jeigu darbdavys arba nors vienas iš visų darbdavių, ketinančių įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, neatitinka bent vienos iš šio straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos (9 dalis).
Remiantis suformuota teismų praktika dėl atsakovo pareigos pagrįsti skundžiamus sprendimas, atkreiptinas dėmesys, kad jis pagrįstas kitais teisiniais motyvais (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p.). Nustatęs, kad pareiškėjas negauna nustatyto dydžio darbo užmokesčio, atsakovas remiasi, be kita ko, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis dėl pakankamų pragyvenimo lėšų stokos bei 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, numatančiu, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas nustačius, jei nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu. Lietuvos vyriausiasis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas iš šių pagrindų atskirai yra pakankamas pagrįsti administracinio sprendimo teisėtumą, nes minėti pagrindai yra savarankiški. Todėl Migracijos departamento argumentai turintys įtakos tik vienai iš ginčijamo administracinio sprendimo motyvų grupei, negali būti pakankama sprendimo panaikinimui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2417-415/2024 32-33 p. Šiuo atveju skundo argumentas dėl ginčijamo sprendimo motyvo, susijusio su tikrovės neatitinkančių duomenų teikimu, kuris, pareiškėjo teigimu, sudaro pagrindą panaikinti sprendimą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Šiuo aspektu pareiškėjas nepateikė išsamių ir įrodymais pagrįstų argumentų, o savo motyvus grindė prielaidomis ir asmenine nuomone, pareiškėjas nedetalizavo šių teiginių, nurodė, kad atsakovas turėjo vertinti papildomas aplinkybes kurių tuo metu jis pats nežinojo, kad darbdavys ketina dėl neaiškių priežasčių nutraukti darbo santykius. Be to, kaip minėta, nustačius Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas sąlygas, Migracijos departamentas turėjo pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Vertintina, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus teisinio reglamentavimo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024 ir kt.).
Pažymėtina, kad Departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis teisinio reglamentavimo, tuo atveju, nustačius, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, jis privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, Departamentas, sprendime vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsniu 8 dalimi 4 punktu, pagrįstai panaikino ginčijamą leidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teise?s aktu? normomis, pateiktos is?samios ir motyvuotos is?vados. Taip pat pažymi, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks UTPĮ nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.
Teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Taip pat ginčijamu sprendimu nėra pažeidžiamos proporcingumo principas, valstybės interesų ir užsieniečio teisių bei interesų pusiausvyra. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl ginčijamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2024-07-11 pareiškėjas turėjo paskirtą vizitą Migracijos departamente, kurio metu atsakovo įgalioti asmenys patikrina visus faktus ir duomenys, nustato ar visi dokumentai užpildyti ir pateikti. Laikytina, kad nuo šio momento pareiškėjo prašymas yra paduotas, atsižvelgiant į visas aplinkybes atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą2, kuriuo pripažino netekusiu galios Migracijos departamento 2024-07-11 sprendimą priimti A. S. prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį Nr. 2406-LLGD-2177. Vertinant įvykių seką sutiktina su atsakovu, kad pareiškėjo prašymui buvo taikytina Įstatymo redakcija, keista 2024-06-20 įstatymu Nr. XIV-2784 (nuo 2024 07 01) (TAR, 2024, Nr. 2024-11777), t. y. įsigaliojusi jau po 2024-07-01.
Atsižvelgus į išdėstytus faktus bei į tai, jog Migracijos departamentui pateiktas naujo pareiškėjo darbdavio prašymas dėl leidimo laikinai gyventi netenkintinas, pareiškėjo prašymas įpareigoti Migracijos departamentą skubos tvarka nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo atmestinas, nes pareiškėjas nepagrindė savo prašymo ir nenurodė pateikiamų aplinkybių svarbos ir prioriteto šios bylos kontekste.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Nustačius, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti, skundas atmestinas.
Ginčas išspręstas ne pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.