- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-12-30
- Bylos Nr.
- e1-1673-1150/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41352-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Pečkaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1673-1150/2022 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:
V. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. J. kaltinamas tuo, kad mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2022 m. spalio 30 d. apie 18.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimos gyvenamojoje vietoje – individualiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) – kilusio žodinio konflikto metu, tarp jo ir A. Č., tyčia pastarąjį mušdamas – paėmęs žarsteklį sudavė vieną kartą A. Č. į kairį šoną ir kairę ranką – vienu trauminiu poveikiu padarė odos nubrozdinimus, kas sukėlė nukentėjusiajam A. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
2. Kaltinamasis V. J. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Patvirtino, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu metu ir vietoje vieną kartą metaliniu žarstekliu sudavė nukentėjusiajam į nugaros sritį. Dėl savo poelgio kaltinamasis labai gailisi.
3. Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:
3.1. Nukentėjusysis A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su mama ir broliu. Tėtis miręs prieš septynis metus, tuo tarpu V. J. pažįsta apie 5-6 metus. V. yra kaip draugas, kuris atvažiuoja į savaitę vieną kartą, pernakvoja. 2022 m. spalio 30 d. apie 18.05 val. grįžo į namus, nuėjo į virtuvę pasidaryti arbatos. Į virtuvę atėjo mama ir pradėjo priekaištauti, ko jis trankosi. Mamai šaukdamas atsakė, kad ji prisikabinėja prie visko. Kai nukentėjusysis su mama ginčijosi virtuvėje, girdėjo, kaip kaltinamasis, jį vadino „brudu“. Dienos metu prie lovos matė stovinti alaus butelį ir stiklines, tad suprato, jog kaltinamasis išgėręs. Nukentėjusysis norėdamas išsiaiškinti kodėl jį taip vadina, nuėjo pasikalbėti su kaltinamuoju, tačiau kilo konfliktas, kurio metu susistumdė. Susistumdymo metu kaltinamasis nukrito ant žemės, po kurio laiko atsistojo ir nuėjęs prie pečiaus paėmė žarsteklį, kuriuo vieną kartą trenkė nukentėjusiajam į kairį šoną, pataikydamas į šonkaulius ir į kairę ranką. Nukentėjusiajam labai skaudėjo šoną, negalėjo normaliai įkvėpti. Atvykę medikai jį apžiūrėjo, siūlė važiuoti į ligoninę, tačiau nukentėjusysis atsisakė vykti kartu. Keletą dienų palietus šoną skaudėjo.
3.2. Liudytojas L. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 30 d., būnant namuose, savo kambaryje, išgirdo kaip namo grižo nukentėjusysis, o po keliu minučių išgirdo triukšmą ir riksmus. Liudytojas išėjo iš savo kambario į virtuvę, ir pamatė, kaip koridoriuje mamos sugyventinis V. J. paėmęs žarsteklį, trenkė į nugaros sritį broliui. Po smūgio brolis nukrito ant grindų, ir dejavo nuo skausmo. Liudytojui pribėgus prie brolio paklausti kurioje vietoje skauda, pastarasis atsakė, kad šoną.
3.3. Iš apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – metalinės žarsteklis. Žarsteklio metalinė rankena ilgis – 60 cm. Žarsteklio metalinė galvutė –14 cm ilgio. Žarsteklio metalinės rankenos ir galvutės paviršius yra su metaliniais raižiniais. Žarsteklio viršus yra sulenktas kilpa.
3.4. Iš apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra Body kameros padarytas vaizdo įrašas, pavadinimu „VLN_TRK_60BE4E 2022/10/3020:17:11“. Vaizdo įraše matyti, kaip nukentėjusysis policijos pareigūnams paaiškino, kad jį susimušė patėvis, t. y. patėvis nukentėjusiajam su žarstekliu trenkė per ranką ir šoną. Kaltinamasis prisipažino, kad sudavė nukentėjusiajam. Nukentėjusiojo brolis patvirtino, kad matė, kaip patėvis trenkė žarstekliu broliui.
3.5. Iš medicinos dokumentų apžiūros protokolo ir specialisto išvados teismas nustatė, kad nukentėjusiajam nustatyti odos nubrozdinimai, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.
3.6. Alkotesterio duomenimis, kaltinamajam po įvykio nustatytas 2,62 promilių girtumas.
V. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados
4. Prokurorė inkriminuoja kaltinimą V. J., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – posūniui) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis, arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajai pagrįstai inkriminuojama už nusikalstamos veikos (fizinio skausmo sukėlimo) padarymą šeimos nariui – posūniui.
6. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
7. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo parodymai, liudytojo L. Č. parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai tarpusavyje sutampa, abi šalys nurodė, jog konfliktas kilo virtuvėje įsikišus kaltinamajam į nukentėjusiojo ir nukentėjusiojo mamos pokalbį. Kaltinamasis norėjo užstoti sugyventinę, tad kilusio žodinio konflikto metu kaltinamasis pasiėmė metalinį žarsteklį ir sudavė nukentėjusiajam į nugaros sritį. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, jo parodymai sutampa su byloje esančia rašytine medžiaga.
8. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama V. J. nusikalstamiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti – teismas nustatė, kad kaltinamasis, smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – posūniui, o būtent: jis, 2022 m. spalio 30 d. apie 18.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimos gyvenamojoje vietoje – individualiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) – kilusio žodinio konflikto metu, tarp jo ir A. Č., tyčia pastarąjį mušdamas – paėmęs žarsteklį sudavė vieną kartą A. Č. į kairį šoną ir kairę ranką – vienu trauminiu poveikiu padarė odos nubrozdinimus, kas sukėlė nukentėjusiajam A. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą.
9. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – posūniui.
10. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Dėl V. J. skirtinos bausmės
11. Prokurorė kaltinamajam siūlo paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 paskirti – 8 mėnesių laisvės apribojimą), įpareigojant kaltinamąjį laisvės apribojimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
12. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
13. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
14. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
15. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – dirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.
16. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažinama 1/3, bei bausmės vykdymo metu įpareigojant kaltinamąjį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
17. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.
18. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamojo paskirtą bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. spalio 30 d. 19.22 val. iki 2022 m. spalio 31 d. 15.28 val., (1 para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
19. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – metalinis žarsteklis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,
nusprendžia:
V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į bausmės laiką įskaityti V. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 30 d. 19.22 val. iki 2022 m. spalio 31 d. 15.28 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. V. J. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – metalinį žarstiklį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.