Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 38 MGL bauda, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams bei automobilio „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, bauda nesumokėta (neišieškota), teistumas neišnykęs

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. L. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2025 m. kovo 26 d., apie 10.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais J. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad 2025 m. kovo 26 d., apie 05.00 val., jis, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atsikėlė ir išgėrė 4 butelius alaus, nes 2025 m. kovo 25 d. vakare jau buvo vartojęs alkoholio, tai 2025 m. kovo 26 d. anksti ryte dar išgėrė alaus. 2025 m. kovo 26 d., apie 09.45 val. jis su jam priklausančiu automobiliu „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš namų minėtu adresu, kartu su juo važiavo jo draugas, jo mama ir jo draugė, kurių vardų minėti nenori, jie visi važiavo į parduotuvę, automobilį vairavo jis (J. L.). Apie 10.00 val. jam važiuojant iš parduotuvės, jį sustabdė policijos pareigūnai su nežymėtu policijos automobiliu. Policijos pareigūnai jo paklausė, ar jis yra vartojęs alkoholio, jis jiems pasakė, kad 05.00 val. ryte vartojo alkoholį. Jam alkotesteriu pareigūnai neblaivumą tikrino du kartus, alkotesterio matuokliu abu kartus nustatė, kad yra neblaivus. Jis pareigūnams vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes yra jo neišsilaikęs niekada jo neturėjo. Jo automobilį „SAAB 9-3“ nuvežė į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Šį automobilį jis 2025 m. vasario 16 d. pirko, gali pateikti elektroniniu paštu transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, šiuo metu su savimi jos neturi, tačiau ją atsiųs. Jis automobilio „SAAB 9-3“ Regitroje dar neužregistravo ir planavo jį greitu metu parduoti. Anksčiau yra teistas dėl tos pačios padarytos nusikalstamos veikos, jam paskirtą baudą yra sumokėjęs. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas baudžiamuoju įsakymu. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto P. L. 2025 m. kovo 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. kovo 26 d., patruliuojant kartu su specialistu E. P., apie 10.10 val., (duomenys neskelbtini), patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „SAAB 93“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad automobilį vairavo J. L., kuriam papūtus į alkoholio detektorių, šis parodė, kad asmuo vartojo alkoholį. Paklausus J. L. dėl alkoholio vartojimo, jis paaiškino, kad alkoholį vartojo vakar vakare. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0284 jam buvo nustatytas 2,31 ir 2,08 promilių neblaivumas. Taip pat paaiškėjo, kad J. L. neturi teisės vairuoti transporto priemones. J. L. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus m. 3 PK procesiniams veiksmams atlikti. Automobilis „SAAB 93“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. Filmuota „body“ kamera.

2025 m. balandžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu ,,PSS-20250326-100508UTC+0200“ matosi, kad pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio. Kelkraštyje stovi juodos spalvos „Saab“ automobilis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalia tarnybinio automobilio stovi vyras (ikiteisminiame tyrime atpažįstamas kaip J. L.), dėvintis juodą kepuraitę su snapeliu, juodą megztinį su gobtuvu, vilkintis tamsiai raudonis spalvos striukę, pilkas kelnes, avintis baltos ir pilkos spalvų sportbačius. Pastarasis teigia alkoholį vartojęs penktą valandą ryte. Pareigūnas tikrina J. L. blaivumą.

Toliau tęsiama vaizdo įrašo pavadinimu ,,PSS-20250326-100738UTC+0200“ apžiūra. Matosi, kaip pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio ir prieina prie kelkraštyje stovinčio minėto automobilio vairuotojo J. L.. Pareigūnas prašo pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau pastarasis neturi. Automobilyje, priekinėje ir galinėje keleivių vietose sėdi du asmenys. Pareigūnas tikrina J. L. blaivumą. Pirmu pūtimu vyrui nustatytas 2.31 promilių girtumas. Pareigūnas pildo procesinius dokumentus.

Toliau tęsiama vaizdo įrašo pavadinimu ,,PSS-20250326-110308UTC+0200“ apžiūra. Vaizdas pradedamas fiksuoti prie tarnybinio automobilio. Vaizdo įraše matoma, kad minėtas vyras J. L. pasirašo dokumentus. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota.

2025 m. kovo 26 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad J. L. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 4 valandas, patikrinus jo neblaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0284, pirmojo tikrinimo metu 10.13 val. J. L. buvo nustatytas 2,31 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 10.35 val. jam buvo nustatytas 2,08 prom. neblaivumas. Byloje esančiame alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0284 rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai. Iš 2024 m. spalio 16 d. patikros sertifikato Nr. 2198650 matyti, kad alkotesteris „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0284 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2025 m. balandžio 15 d.

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju – savininku yra nurodytas A. J., tačiau iš išrašo matyti, kad 2025 m. vasario 16 d. buvo deklaruotas pirkimas-pardavimas, naujas automobilio savininkas – J. L..

Ikiteisminio tyrimo metu J. L. pateikė 2025 m. vasario 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš kurios matosi, kad E. V. pardavė automobilį „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), J. L..

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „SAAB 9-3“, 2004 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2025 m. kovo mėnesį buvo 1224 eurai su PVM.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis J. L., 2025 m. kovo 26 d., apie 10.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino J. L. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis J. L. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad 2025 m. kovo 26 d., apie 05.00 val., jis, būdamas namuose, vartojo alkoholį, išgėrė 4 butelius alaus, taip pat praeitos dienos vakare jau buvo vartojęs alkoholio. Apie 09.45 val. jis su jam priklausančiu automobiliu „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš namų minėtu adresu, kartu su juo važiavo jo draugas, jo mama ir jo draugė, jie visi važiavo į parduotuvę, automobilį vairavo jis (J. L.). Apie 10.00 val. jam važiuojant iš parduotuvės, jį sustabdė policijos pareigūnai su nežymėtu policijos automobiliu, kurie patikrino jo neblaivumą du kartus, alkotesterio matuokliu abu kartus nustatė, kad yra neblaivus. Tai, kad J. L. vairavo automobilį „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,08 prom. girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis J. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: Kaltinamasis J. L. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais padarytų asmenų, žala nebuvo padaryta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. L., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, teistas vieną kartą už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, paskirtos bausmės neįvykdęs (nesumokėjęs baudos), teistumas neišnykęs, iki šio įvykio per vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas vieną kartą, paskirta bauda nesumokėta, nuobauda galiojanti, SODRA duomenimis šiuo metu nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis (didesnis už BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį, bet artimas jam), atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis jau antrą kartą teisiamas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, yra proporcingas šiai kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad J. L. yra jauno amžiaus, anksčiau teistas tik vieną kartą, teismas vertina, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti kaltinamojo neizoliuojant nuo visuomenės, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymą tikslinga atidėti vienerių metų laikotarpiui, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimus, nustatant kad J. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo pradėti dirbti ir tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Nors ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymo vykdymo terminas šioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo pasibaigęs, tačiau jam pasibaigus J. L. teisės vairuoti transporto priemones neįgijo, kaip pats teigia, jos niekada neturėjo. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis J. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo tokių jo elgesio padarinių. Be to, automobilį jis vairavo praėjus nedideliam laiko tarpui nuo alkoholio vartojimo, todėl jis privalėjo suvokti, jog tokios būklės automobilį vairuoti yra itin pavojinga ir draudžiama, tačiau vis vien sėdo už vairo. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad kaltinamasis tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pakartotinai. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga J. L. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad J. L. nusikalstamos veikos padarymo metu teisės vairuoti neturėjo, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis J. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pačiam kaltinamajam J. L.. VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „SAAB 9-5“, 2004 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2025 m. kovo mėnesį buvo 1224 eurai su PVM. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo J. L. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis J. L. panaudojo šią transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nors apskritai neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo J. L. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo konfiskuojamas automobilis „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės 2025 m. balandžio 3 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2025 m. balandžio 3 d. iki 2025 m. spalio 3 d. Šios transporto priemonės saugotoju paskirtas J. L.. Atsižvelgiant į tai, kad J. L. priklausantis automobilis „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam J. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus jį vykdyti – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, J. L. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, J. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau skiriant įpareigojimus, nustatant kad J. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo:

1) pradėti dirbti ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Paskirti J. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 5 (penkeriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, J. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Renatos Augutavičienės 2025 m. balandžio 3 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiam J. L., palikti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam J. L. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.