Kauno apygardos teismo nutarimas

2015-12-21 · Byla Nr. ATP-1207-593/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-21
Bylos Nr.
ATP-1207-593/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04581-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Pažeidėjas
V. D.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-1207-593/2015
Proceso Nr. 4-69-3-04581-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pažeidėjos V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarimo V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2015-10-23 Kauno apylinkės teismo nutarimu nubausta už tai, kad 2015-03-16, apie 17.20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo, vairuodama automobilį ,,N. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdama keisti važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, dėl ko greta ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis, vengdamas susidūrimo, staiga keitė važiavimo kryptį, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į tvorą, dėl ko buvo sugadinta tvora ir automobilis. Po eismo įvykio nesustojo, nepažymėjo įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219.1 p. reikalavimus.

Pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. jai paskirta 28 Eur bauda, pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir rašytinę bylos medžiagą, o nuobaudas (subendrintą nuobaudą) pažeidėjai paskyrė vadovaudamasis ATPK 30 str. nuostatomis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. D. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų V. D. atžvilgiu nutraukti. Skunde ji teigia, kad apylinkės teismas netinkamai ir neobjektyviai vertino įrodymus, o savo išvadas grindė abejonėmis. Tiek iš byloje esančių 2015-03-16 rašytų liudytojų R. B. ir R. S. paaiškinimų, tiek jų parodymų teisme matyti, jog nei vienas paties eismo įvykio nematė ir negali pasakyti ar būtent V. D. vairuojamas automobilis staiga pradėjo važiuoti link N. D. vairuojamo automobilio, dėl ko pastaroji, vengdama susidūrimo, turėjo keisti važiavimo kryptį, užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į tvorą. Šie liudytojai išsakė savo subjektyvią nuomonę remdamiesi savo pamastymais. Pati V. D. neneigė, jog tuo metu važiavo A. J. pr. ir matė, kaip prieš ją maždaug 50 metrų atstumu važiuojantis automobilis posūkio linkyje užšoko ant kelkraščio ir atsitrenkė į apsauginę tvorelę, šias aplinkybes nurodė ir policijos pareigūnui atvykusiam jos apklausti į namus bei nurodė, kad, kadangi eismo įvykis jau buvo įvykęs, ji elementariai sumažino greitį pravažiuojant pro atsitrenkusį į apsauginę tvorelę automobilį. Be to, kaip teisme nurodė liudytojas R. S., toje vietoje yra pėsčiųjų perėja, todėl dar ir dėl šių aplinkybių V. D. sumažino važiavimo greitį. Ji važiavo antra eismo juosta ir važiavimo krypties nekeitė bei pralenkė eismo įvykį patyrusį N. D. automobilį ir niekaip nėra susijusi su įvykusiu eismo įvykiu. Be to, teismas visiškai nepagrįstai kritiškai vertino ir pačios N. D. parodymus teisme, kad V. D. vairuojamas automobilis ją aplenkė, kai jau buvo įvykęs eismo įvykis ir N. D. lipo iš automobilio. N. D. net po įvykio duodama paaiškinimus policijos pareigūnams negalėjo nurodyti ir V. D. vairuojamo automobilio nei numerio, nei spalvos, ji duodama paaiškinimus rėmėsi liudytojų parodymais. Be to, teismui ji paaiškino, kad buvo išsigandusi ir nesuvokė kodėl įvyko eismo įvykis, gal jai tik pasirodė, kad užkišo kitas automobilis gal ji „pagavo žioplį“. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas D. M., kuris teisme patvirtino, jog nors paties įvykio ir nematė, tačiau pagal visas aplinkybes sprendė, kad N. D. „pagavo žioplį“ netiksliai pasukdama automobilį kelio vingyje, todėl ir atsitrenkė į apsauginę tvorelę. Skunde teigiama, kad nėra neginčytinai nustatyta, jog V. D. sukėlė eismo įvykį ir tai suvokdama tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos ketindama išvengti atsakomybės. Juo labiau, jei ji būtų siekusi išvengti atsakomybės, apie įvykusį eismo įvykį nebūtų papasakojusi tretiesiems asmenims.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

Apeliaciniu skundu V. D. ginčija savo kaltę dėl jai skundžiamu apylinkės teismo nutarimu inkriminuotų pažeidimų, numatytų (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir 130 str. 1 d., t. y. kad pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko buvo sugadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis ir kelio įrengimas, taip pat pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo ji yra susijusi. Įvertinus byloje esančius ir apylinkės teismo patikrintus įrodymus galima teigti, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, jog V. D. padarė jai skundžiamu nutarimu inkriminuotus pažeidimus, numatytus (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009, Kauno apygardos teismo 2013-04-12 nutartis byloje Nr. ATP-367-493/2013).

Iš bylos duomenų matyti, kad V. D. kaltė pagrįsta iš esmės dviejų liudytojų R. B. ir R. S. parodymais. Nukentėjusioji N. D. parodė, kad kai ji važiavo (duomenys neskelbtini) pr. pirma eismo juosta, pralėkė mašina, o ji gal blogai sureagavo, pasislinko, užšoko ant bordiūro ir trenkėsi, net nesureagavo kokia buvo mašina, pilka ar balta. Nukentėjusioji teigia, jog tik paskui pamatė pravažiuojančią mažą mašiną, kuri buvo ryški, galimai mėlyna, stabtelėjo ir nuvažiavo. Policijai ji sakė, kad jokių pretenzijų neturi, nes pati blogai pasuko. Policijai sakė, kad ji pasuko išsigandusi šviesaus automobilio, o žmonės sakė, kad matė mėlyną automobilį. Kadangi atsirado liudytojai, kurie nurodė automobilio markę ir numerius policininkui, ji taip ir parašė, nors policijai sakė, kad buvo ne tas automobilis. Kaip matyti iš N. D. parodymų, ji dėl eismo įvykio įžvelgė savo kaltę, kad netinkamai sureagavo, kai pro ją staiga pravažiavo automobilis, kurio tinkamai neįsidėmėjo, net negalėjo pasakyti kokios jis buvo spalvos, o policijai apie automobilio spalvą ji pasakė, tik tuomet, kai jai apie tai nurodė liudytojai, nors ji iš pradžių pareigūnui sakė, kad tai ne tas automobilis, kurį šie liudytojai nurodo. Tuo tarpu liudytoja R. B. nurodė, kad paties įvykio nematė, tačiau išgirdo smūgį ir tuoj pat išbėgo į centrinę gatvę, nes jos kiemas prie pat gatvės. Ji pamatė, kaip mėlyna mašina pristabdė persirikiuodama ir iš lėto riedėjo, todėl jai pasirodė, kad būtent ši mašina sukėlė avarinę situaciją. Nors ši liudytoja nurodė, kad išgirdo smūgį ir tuoj pat išbėgo į centrinę gatvę, tačiau tuo pačiu sau prieštaraudama pripažino, kad jai nueiti iš kiemo iki (duomenys neskelbtini) g. užtrunka kelios sekundės, gal minutė. L. R. S. paaiškino, kad buvo kieme, kai išgirdę smūgį su kaimyne išėjo į gatvę, matė mėlyną mašiną dėl kurios kito įtarimas, nes mašina po smūgio kaip ir sustojo, ir vėl pradėjo važiuoti, persirikiavo iš antros juostos į pirmą juostą, pristabdė, nes ten yra perėja ir nuvažiavo. Nukentėjusioji jam pasakė, kad užkišo jai kitas automobilis, koks tai automobilis – nesakė. Liudytojas taip pat pripažino, kad jis, išgirdęs smūgį, pribėgo 1-2 min. laikotarpyje. Iš liudytojo R. K. parodymų taip pat matyti, kad nors atvykus į įvykio vietą vairuotoja paaiškino, jog jai sudarė kliūtį mėlynos spalvos maža mašina, panaši į ,,N. M.“ ir davė numerių fragmentus, tačiau taip pat nurodė, kad nukentėjusioji vairuotoja automobilio spalvą nurodė liudytojų teigimu, nes pati mažai ką galėjo pasakyti. Todėl abejonių kelia ir ta aplinkybė, kad V. D. fotonuotrauką parodžius nukentėjusiajai, ji nurodė, kad būtent ši moteris vairavo automobilį. Todėl kyla pagrįstos abejonės, kaip iš karto po įvykio nelabai galėjusi ką pasakyti apie jai tariamai kliūtį sudariusį automobilį, nes nelabai jo įsidėmėjo, tame tarpe net spalvos, nukentėjusioji sugebėjo aiškiai įsidėmėsi V. D. veidą ir atpažinti ją praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po įvykio.

Tuo tarpu pati V. D. teisme paaiškino, kad važiavo nukentėjusiosios vairuojamai mašinai iš paskos maždaug 50 metrų atstumu ir matė, kaip įvyko eismo įvykis, t. y. kai tos mašinos vairuotoja ,,pagavo“ šaligatvį. Kadangi V. D. važiavo antra eismo juosta, tai ramiai pravažiavo pro įvykio vietą, tada persirikiavo į pirmą eismo juostą ir laisva pavara judėjo. Tuo metu per veidrodėlį pastebėjo, kad nukentėjusioji iššoko iš automobilio, o jai iš paskos sustojo VW automobilis, iš kurio išlipo vairuotojas ir nuėjo prie eismo įvykio vietos. Todėl pamačius, kad pagalba bus suteikta, nuvažiavo. Kaip matyti iš liudytojų R. B. ir R. S. parodymų, po išgirsto smūgio išbėgus į (duomenys neskelbtini) gatvę, jiems pasirodė, kad avarinę situaciją sudarė būtent V. D. vairuojamas automobilis, nes šio automobilio vairuotoja atrodė išsigandusi, ji įvykio vietoje pristabdė automobilį ir judėjo lėtai, o po persirikiavusi į pirmą eismo juostą nuvažiavo. Tačiau vertinant šioje dalyje esančius liudytojų parodymus ir pačios V. D. parodymus galima daryti išvadą, kad važiuodama iš paskos per atstumą nuo N. D. vairuojamo automobilio ir pamačiusi priešais ją įvykusį eismo įvykį, V. D. išsigando, sumažino greitį ir pro įvykio vietą antrąją eismo juosta pravažiavo lėtai, ką beje matė ir netrukus įvykio vietoje pasirodę R. B. ir R. S. bei pati N. D.. Tačiau įsitikinusi, kad įvykio vietoje sustojo kitas automobilis, kurio vairuotojas ėjo prie į eismo įvykį patekusio automobilio, suprasdama, kad vairuotojai bus suteikta reikiama pagalba, V. D., pravažiavusi įvykio vietą nuvažiavo nesustojusi toliau.

Tai, jog V. D. paaiškinime nurodė, jog įvykio dieną ji vairavo ne ,,N. M.“, o kitą automobilį, taip pat neįrodo V. D. kaltės sukėlus autoįvykį. Kaip matyti iš V. D. parodymų, šeimoje yra naudojami du automobiliai, V. D. paprastai naudojasi automobiliu ,,Mazda“, todėl visiškai tikėtina, jog praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po įvykio (paaiškinimas rašytas 2015-05-23), ji galėjo neprisiminti, kuriuo automobiliu važiavo 2015 m. kovo 16 d.

Įvertinus paminėtas aplinkybes negalima daryti išvados, kad V. D., nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, vairuodama automobilį ,,N. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdama keisti važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, dėl ko greta ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis, vengdamas susidūrimo, staiga keitė važiavimo kryptį, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, dėl ko buvo sugadinta tvora ir automobilis. Todėl V. D. veiksmuose nėra (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties. Kadangi V. D. nebuvo susijusi su šiuo eismo įvykiu, todėl jai nekilo pareigos sustoti po eismo įvykio ir pažymėti įvykio vietą kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, ir ji pagrįstai ir teisėtai iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Todėl negalima daryti išvados, kad savo veiksmais V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219.1 p. reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d. Tačiau šių aukščiau išdėstytų aplinkybių aplinkės teismas skundžiamame nutarime tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingą išvadą, kad V. D. kaltė pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir 130 str. 1 d. yra įrodyta. Tai yra pagrindas skundžiamą nutarimą naikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo V. D. atžvilgiu šią administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimų, numatytų (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėja

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylą dėl (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo V. D. atžvilgiu nutraukti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Daiva Jankauskienė