Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-128-837/2021 pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovui L. K. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaikaičiu tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba), išvadoje nurodė, kad skyrius neturi specialių ar pritaikytų patalpų, kuriose būtų įmanomas pilnavertis asmenų bendravimas su vaikais. Tarnyba rekomendavo, kad pereinamuoju laikotarpiu, t. y. kartą per savaitę atsakovas su vaikaičiu iki dviejų valandų bendrautų dalyvaujant psichologui, pvz. Panevėžio pedagoginėje – psichologinėje tarnyboje ar kitoje panašaus pobūdžio įstaigoje, kuri teikia psichologo konsultacijas. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui atsakovas galėtų bendrauti su anūku pagal šalių nustatytą tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu anūku tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pateikusi ieškinį dėl senelio ir vaikaičio bendravimo tvarkos pakeitimo, ieškovė (vaiko motina) prašė pakeisti taikos sutartimi nustatytą bendravimo tvarką, nustatant mažiau intensyvų bendravimą, naują vienerių metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį ieškovės sūnus su seneliu bendraus Tarnybos patalpose ir konsultuosis bendravimo su anūku klausimais su psichologu. Ieškinį ieškovė grindė tuo, kad atsakovas nesupranta kaip ir nemoka bendrauti su vaikaičiu, negeba užmegzti su juo kontakto, nesuvokia kaip bendrauti su tokio amžiaus vaiku.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo neginčijamą atsakovo teisę bendrauti su vaikaičiu, sprendė, kad šiuo atveju negalima vadovautis vaiko nuomone, suformuota ieškovės. Taip pat nurodė, kad šalių sudarytoje taikos sutartyje yra numatytas pereinamasis laikotarpis, jo metu yra galimybė kartą per savaitę atsakovui su vaikaičiu iki dviejų valandų bendrauti dalyvaujant psichologui.

16. Ieškovė apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad teismas, spręsdamas ieškinį, privalėjo įvertinti, ar nustatyta bendravimo tvarka su seneliu nekenkia vaiko interesams, ar senelio nenoras konsultuotis su psichologu dėl bendravimo su anūku, netraumuos vaiko ir nepakenks jo interesams.

17. Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir kt. v. E. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-203/2009).

18. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.172 straipsnį, tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus.

19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat lemti tam tikras pozityvias pareigas, neatskiriamai susijusias su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31). Teismo teigimu, „šeimos gyvenimas“ Konvencijos 8 straipsnio prasme apima mažiausiai ryšius tarp artimų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokius ryšius normaliai plėtoti (žr. cituotą sprendimą Marckx v. Belgium, § 45; Scozzari and Giunta v. Italy, no. 39221/98, judgment of 13 July 2000). Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, yra šio ryšio teisinis vertinimas. Jei toks ryšys Konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas „šeimos gyvenimu“, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, valstybei atsiranda pozityvioji pareiga teisinėmis priemonėmis užtikrinti šį ryšį (inter alia, pareiga užtikrinti vaiko bendravimą su konkrečiu asmeniu), išskyrus atvejus, jei tokio ryšio užtikrinimas neatitiktų vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016).

20. Byloje nustatyta, kad tarp ginčo šalių sudaryta taikos sutartimi, patvirtinta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8807-956/2019, buvo nustatyta L. K. bendravimo su vaikaičiu N. K. tvarka, šia tvarka buvo numatytas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis, per kurį senelis turėjo bendrauti su nepilnamečiu vaikaičiu kiekvieną mėnesio pirmadienį po 2 valandas Tarnybos patalpose, o po trijų mėnesių pereinamojo laikotarpio – kiekvieno mėnesio sekmadienį ne ilgiau kaip tris valandas lankantis sporto, kultūros ir kituose renginiuose.

21. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o teismas privalo nustatyti ginčo esmę, atsižvelgęs į keliamo ginčo pobūdį įvertinus jo visumą.

22. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcentavo neginčijamą atsakovo teisę bendrauti su vaikaičiu, tačiau svarbu tai, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, iš esmės nesiekė paneigti atsakovo teisės į bendravimą su vaikaičiu, tai yra ji nesiekė uždrausti atsakovui bendrauti su anūku. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo bei savo ieškinį motyvavo iš esmės vaiko interesais ir grindė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis apie vykusius atsakovo ir vaikaičio susitikimus, kurie, pasak ieškovės, nebuvo sėkmingi, taip pat vaiko pozicija, pagal kurią jis atsisako bendrauti su atsakovu.

24. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip išvadą teikianti institucija šioje byloje, pateikė teismui 2020 m. liepos 17 d. išvadą (DOK-29756), kurioje rekomendavo, kad pereinamuoju laikotarpiu, t. y. kartą per savaitę atsakovas su vaikaičiu iki dviejų valandų bendrautų dalyvaujant psichologui, šioje išvadoje nurodoma ir vaiko nuomonė. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, ši institucijos išvada byloje liko visiškai neįvertinta.

25. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė ir tuo, kad šalių sudarytoje taikos sutartyje yra numatytas pereinamasis laikotarpis, jo metu yra galimybė kartą per savaitę atsakovui su vaikaičiu iki dviejų valandų bendrauti dalyvaujant psichologui. Tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad psichologo dalyvavimas taikos sutartyje nebuvo numatytas, o pereinamasis laikotarpis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš viso jau buvo pasibaigęs. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad šalių sudarytos taikos sutarties vykdymas nutrūko dėl 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikoje įvesto karantino, tai yra nors teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog vienas iš trukdžių senelio ir anūko bendravimui buvo šalyje paskelbtas karantinas, tačiau visiškai nevertino aplinkybės, ar taikos sutartimi ir joje numatytu pereinamuoju laikotarpiu buvo pasiektas tikslas atkurti atsakovo ir vaikaičio emocinį ryšį ir ar esamuoju metu taikos sutartis gali būti realiai vykdoma.

26. Be to, byloje esant duomenų, kad atsakovo vaikaitis atsisako bendrauti su atsakovu, kai pagal šalių nustatytą bendravimo tvarką atsakovas jau turėtų pasiimti vaiką sekmadieniais iš jo gyvenamosios vietos ir praleisti su juo laisvalaikį, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8807-956/2019 patvirtinta bendravimo tvarka šiuo metu gali būti vykdoma pagal taikos sutartyje nustatytas sąlygas, užtikrinant, kad jos vykdymas neprieštarautų vaiko interesams.

27. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad negalima vadovautis vaiko nuomone, nes ji yra suformuota ieškovės, nuteikinėjant vaiką prieš atsakovą, visgi tokį sprendimą teismas grindė tik atsakovo ir vaiko tėvo paaiškinimais. Be to, byloje yra duomenų, kad vaikas atsisako bendrauti su atsakovu ir dėl kitų priežasčių, tai yra, kad atsakovo ir vaikaičio bendravimas ilgą laiką iš viso nevyko, dėl to yra sudėtinga greitai atkurti emocinį ryšį, o taikos sutartimi nustatyto pereinamojo laikotarpio nepavyko išnaudoti nutrūkusio bendravimo atkūrimui, nes jis nutrūko dėl šalyje prasidėjusios pandemijos ir paskelbto karantino. Todėl teismas turėjo spręsti, ar šiuo konkrečiu atveju nebuvo būtina pasitelkti trečiojo, objektyvią nuomonę ir specialių žinių turinčio, asmens, t. y. psichologo, pagalbą, jam dalyvaujant atsakovo ir nepilnamečio vaikaičio susitikimuose, tuo pačiu nustatant papildomą pereinamąjį laikotarpį, kuris padėtų atkurti atsakovo ir anūko emocinį ryšį. Teismo liko neįvertintas ir ieškovės ieškinio reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo konsultuotis su psichologu. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo, kad yra galimybė pagal taikos sutartį atsakovui su vaikaičiu pereinamuoju laikotarpiu bendrauti dalyvaujant psichologui, tačiau kuo remiantis buvo padaryta tokia išvada teismas nemotyvavo, o byloje esantys duomenys tokios išvados nepatvirtina. Be to, kaip jau buvo nurodyta, taikos sutartimi nustatytas pereinamasis laikotarpis bylos nagrinėjimo metu jau buvo pasibaigęs.

28. Remdamasis aptartu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylai išnagrinėti aplinkybių, netyrė ir nevertino institucijos, teikiančios išvadą byloje, rekomendacijų, tinkamai neįvertino ieškovės ieškinio reikalavimų ir ieškinį atmetė iš esmės atsižvelgdamas tik į atsakovo interesus, kas iš esmės prieštarauja CK 3.172 straipsnio nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, nenurodė jokių argumentų, kodėl, atsižvelgus į vaiko interesus, negali būti nustatoma tokia bendravimo tvarka, kokios ieškiniu prašė ieškovė. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo motyvus negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei pakankamai motyvavo ieškinio atmetimo pagrindą. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal tirtinų aplinkybių mastą bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, dėl ko byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu).

29. Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas privalo nuspręsti, ar pareikštu ieškiniu pagrįstai ir ar neprieštaraujant vaiko interesams yra siūloma keisti vaikaičio bendravimo su atsakovu tvarką. Be to, teismas turėtų įvertinti ir tai, ar ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui konsultuotis su psichologu bendravimo su vaiku klausimais galėtų būti realiai vykdomas ir įvykdomas, arba pasiūlyti ieškovei tikslinti pareikštą reikalavimą (CPK 5 straipsnis). Civilinio kodekso 3.5 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga ginti šeimos teises. Teismas ir kitos institucijos turi siekti, kad šalys išspręstų ginčą taikiai – tarpusavio susitarimu, ir visokeriopai padėti šalims pasiekti tokį susitarimą (Civilinio kodekso 3.5 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje šalims galėtų būti pasiūlyta pačioms apsvarstyti galimybę dėl psichologo dalyvavimo atsakovo ir nepilnamečio vaikaičio susitikimuose, jo kandidatūros pasirinkimo, o šalims jį pasirinkus, gali būti tikslinga pasiūlyti šalims aptarti su tuo susijusias aplinkybes( pvz., mokėjimo už jo paslaugas aplinkybes arba įvertinti ar nagrinėjamu atveju yra galima įvairių valstybinių institucijų ir organizacijų psichologų, kurie teikia nemokamas konsultacijas, pagalbą). Ypač tai aktualu yra dėl to, kad išvadą byloje teikianti institucija tvirtina, jog ji neturi galimybės jos patalpose vykstančiuose susitikimuose suteikti psichologo pagalbos. Taip pat tikslinga būtų siūlyti šalims apsvarstyti galimybę, jeigu visgi būtų sprendžiama (ar šalims būtų siūloma) dėl papildomo pereinamojo vaikaičio bendravimo su atsakovu laikotarpio nustatymo, kaip to prašoma ieškinyje, sutikimus organizuoti ten, kur yra galimybė dalyvauti psichologui.

30. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), apeliacinis skundas tenkinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

31. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus – nuotraukas. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dalis nuotraukų anksčiau pateikta nebuvo, o byloje visi dokumentai yra elektronine forma, spręstina, kad atsakovo pateiktų nuotraukų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl papildomi rašytiniai įrodymai pridėtini prie bylos.

32. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.