Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija), vyresniosios specialistės Ž. L. apeliacinį skundą dėl 2016 m. sausio 25 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimo V. A. (toliau – Pažeidėjas) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str. 1410 Eur bauda be automobilio konfiskavimo už tai, kad 2015-12-26 2³⁵ val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,97 promilių girtumas) bei neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį N. A., turėdamas galiojančią nuobaudą pagal ATPK 126 str. 5 d., tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus. Tuo pačiu nutarimu teismas skirtą 1410 Eur baudą pakeitė į 235 val. nemokamų viešųjų darbų ir įpareigojo juos atlikti iki 2016-07-31.

Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde keliamas ATPK 26 str. taikymo klausimas, t. y. ar buvo pagrindas konfiskuoti Pažeidėjo įvykio metu vairuotą automobilį, priklausantį kitam asmeniui. Todėl ši byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose, patikrinant apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą šiuo klausimu (ATPK 302¹¹ str.).

Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog V. A., leisdama automobiliu naudotis brolio V. A. draugui A. J., žinojo, jog pastarasis paliks automobilį, ir toliau šį automobilį vairuos pats V. A., kuris ir neblaivus ir neturintis teisės vairuoti. Todėl konfiskuoti N. A. transporto priemonę nėra pagrindo. Su tokia teismo išvada negalima sutikti, nes sprendimas priimtas neįsigilinus į bylos esmę.

Šiuo metu galiojančio ATPK 26 str. 2 d. 1 p., kuriuo vadovavosi apylinkės teismas priimdamas tokį sprendimą, numato, kad <...> ATPK 130² <...> straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Iš to vienareikšmiai aišku, kad analogiškose ATP bylose turi būti išsamiai išsiaiškintos aplinkybės, kaip kitam asmeniui priklausantis automobilis atsidūrė pas Pažeidėją. Tik jas išsamiai išsiaiškinus galima priimti teisingą sprendimą. Apie tai skundžiamame nutarime pažymėjo ir pats apylinkės teismas. Jau ne kartą apeliacinės instancijos teismo nutartyse minėta (ir dar kartą pakartotinai primenama), kad šias aplinkybes ištirti turėtų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašyti įgaliotos institucijos atsakingi pareigūnai. Jei jos nebuvo tinkamai ištirtos įvykio tyrimo metu, jas turėtų išsiaiškinti bylą nagrinėjantis apylinkės teismas.

Šios bylos duomenys patvirtina, kad Pažeidėjas pažeidimą padarė naudodamasis automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso N. A. (jo motinai) – tai matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, transporto priemonės priėmimo – perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), N. A. prašymo, jos paaiškinimo teisme. Pati N. A. paaiškino, kad ji yra tik formali savininkė, t. y. automobilis tik registruotas jos vardu, tačiau realiai priklauso jos dukrai V. A. Su tuo negalima sutikti, nes nuosavybės teisė į šį automobilį įregistruota būtent N. A. Todėl V. A. vaidmuo šioje byloje yra iš viso antraeilis, nes ji nebūdama šio automobilio savininke, ATPK 26 str. prasme negali spręsti dėl automobilio perleidimo trečiajam asmeniui ir būti atsakinga už galimus jo padarytus teisės pažeidimus. Nuosavybės teisė apima teisę valdyti, naudotis ir disponuoti daiktu. V. A. galimai buvo tik šio automobilio naudotoja, o faktinis naudojimasis daiktu nesukuria nuosavybės teisės į jį.

Iš byloje esančio V. A. paaiškinimo matyti, kad pažeidimą, anot jo, jis padarė dėl užpuolimo, t. y. dėl to, kad jis ir jo draugas A. J. atvažiavo pas draugą į (duomenys neskelbtini), kur buvo užpulti jaunuolių prie (duomenys neskelbtini) marių tuo metu, kai jis neblaivus miegojo. Draugas pabėgo, o jį nutempė į griovį, pavogė telefoną. Atsiradus galimybei, jis automobiliu skubėjo į policiją pranešti apie įvykį, tačiau pareigūnų buvo sustabdytas tik išvažiavus iš aikštelės (59 – 60 b. l.). Tačiau, iš bylos matyti, kad policijoje 2015-12-26 0.55 val. buvo registruotas skambutis apie neblaivaus vairuotojo vairuojamą automobilį, kuris sustojo prie (duomenys neskelbtini) marių aikštelėje. Pažeidėjas nurodė, kad aikštelėje miegojo – tai patvirtina ir pranešimą patikrinti atvykę pareigūnai. Tačiau, nei apie neblaivų vairuotoją pranešęs asmuo, nei atvykę policijos pareigūnai dviejų asmenų prie įvykio vietos nematė (71 – 72 b. l.). Minėtame automobilyje rastas miegantis (o ne važiuojantis iš aikštelės) vienas Pažeidėjas. Svarbu tai, kad sustabdytas Pažeidėjas ką nors paaiškinti apie įvykį iš karto po jo apskritai atsisakė, apie jokį užpuolimą neužsiminė, ir turėdamas progą apie tai pranešti policijos pareigūnams, ja nepasinaudojo (4 – 5, 30, 31 b. l.). Todėl jo vėliau iškelta versija, kad jis skubėjo policijos pareigūnams pranešti apie užpuolimą, kad A. J. pabėgo, yra absoliučiai neįtikinama ir nereali. Tokią išvadą sustiprina aplinkybės, kad Pažeidėjo nurodomas A. J. iš viso nebuvo apklaustas ir Pažeidėjas to neprašė padaryti; draugas, pas kurį jiedu įvykio dieną vyko į (duomenys neskelbtini), taip pat nenustatytas. Pagaliau, iš byloje esančios pažymos apie administracines nuobaudas (11 – 22 b. l.) matyti, kad Pažeidėjas yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus su ta pačia transporto priemone. Tokiu būdu, aukščiau išdėstyti duomenys leidžia spręsti, kad Pažeidėjas šiuo automobiliu (kuris tik registruotas motinos vardu) naudojosi pats kaip nuosavu, pažeidimą padarė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam atimta. Pažymėtina ir tai, kad N. A. kaip šio automobilio savininkė paaiškino žinojusi, kad sūnus neturi teisės vairuoti. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra ir faktinis, ir teisinis pagrindas skirti automobilio (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis V. A. padarė aptariamą administracinės teisės pažeidimą, konfiskavimą. Kadangi šios administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės dėl realios automobilio priklausomybės ir jos atsidūrimo pas Pažeidėją iš esmės aiškios, tokį sprendimą gali priimti ir apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas skundžiamą nutarimą. Šiuo atveju grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui kaip to prašoma apeliaciniame skunde pagrindo nėra.

Eilinį kartą atkreipiamas Institucijos atsakingų pareigūnų dėmesys, kad Institucijos įgaliotos atstovės skunde kalbama apie neteisingą ATPK 30¹ str. taikymą. Tačiau iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas šios teisės normos netaikė, todėl apeliaciniai skundai analogiškais atvejais turėtų būti rašomi tiksliau nurodant skundo motyvus, pagrindus, taikytiną teisę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p., teismas

NUTARĖ:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimą pakeisti.

Vadovaujantis ATPK 26 str. 2 d. 1 p., V. A., pagal ATPK 130² str. nubaustam 1410 eurų bauda, skirti automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto N. A. vardu, konfiskavimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.