- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- 2S-1788-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14850-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Suinteresuotas asmuo
- Č. L., V. L.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Č. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys Č. L., V. L., antstolė N. L..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Bylos esmė
Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti V. L. ir Č. L. turto dalis jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame turte. Nurodė, kad antstolė N. L. vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 14-19-18476 dėl 154 112 Eur ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-55041 dėl 5 112 Eur išieškojimo iš skolininko V. L. pareiškėjo naudai. Antstolė pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su skolininko sutuoktine nustatymo. Skolininkas ir jo sutuoktinė vedybų sutarties nėra sudarę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi tenkino prašymą ir nustatė, kad skolininkui V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Č. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio 1/5 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad 2009-08-18 priimtas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimas dėl išieškojimo mokestinės nepriemokos iš turto, kuriuo nuspręsta iš V. L. išieškoti 532 119,98 Lt į biudžetą (vykdomoji byla Nr. 0062/09/03409). 2012-11-08 priimtas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimas dėl išieškojimo mokestinės nepriemokos iš turto, kuriuo nuspręsta iš V. L. išieškoti 17 651,08 Lt į biudžetą (vykdomoji byla Nr. 0062/12/03205). Antstolė, vykdydama minėtus sprendimus, 2015-03-31 priėmė patvarkymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuo areštavo skolininkui priklausančią 1/5 žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią bendrojoje nuosavybėje su Č. L., bei vadovaudamasi CPK 667 str. 1 d., pasiūlė išieškotojui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (b.l. 5). Nustatyta, kad V. L. ir Č. L. santuoka sudaryta 1966-01-12 (v.b.l. 11). Teismas nustatė, kad skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančiam nekilnojamajam turtui, t.y. 1/5 žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pritaikytas areštas ir sprendė, kad išieškojimas gali būti įvykdytas iš skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 3.112 str.). Pažymėjo, kad nei skolininkas, nei jo sutuoktinė pareiškimui neprieštaravo. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl šių suinteresuotų asmenų dalys jiems priklausančiame 1/5 žemės sklype lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Dėl to nustatė, kad V. L. priklauso ½ dalis jam ir jo sutuoktinei Č. L. nuosavybės teise priklausančio 1/5 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (CK 3.112 str., CPK 667 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo Č. L. pateikė atskirtąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti. Pareiškėja nurodė, kad 1998 m. balandžio 27 d. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau prašymas paliktas nenagrinėtas. Nurodė, kad nuo 1998 metų pareiškėja su V. L. negyvena. Teigia, kad 2006 m. rugpjūčio 16 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo buvo sudaryta nurodant, jog turtas įgyjamas bendrojon jungtinėn nuosavybėn kartu su V. L. vien dėl to, kad teismine tvarka nenutraukta santuoka. Apeliantė nurodo, kad V. L. ir Č. L. santuoka yra formaliai iširusi, todėl nuo 1998 metų gaunamos pajamos negali būti laikomos bendrąja jungtine nuosavybe.
Apeliantė taip pat pateikė prašymą stabdyti civilinę bylą Nr. 2-22111-854/2015 iki įsiteisės sprendimas (nutartis) civilinėje byloje pagal Č. L. ieškinį V. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad laikosi pozicijos, kuri buvo nurodyta prašyme dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl prašymo stabdyti civilinę bylą.
Apeliantė prašo stabdyti civilinę bylą dėl skolininko turto dalies nustatymo iki bus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Kai sutuoktiniai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą bei kreditorių teises turto padalijimo byloje, siekia operatyviai ir nepažeidžiant įstatymo nuostatų pasidalyti santuokinį turtą, teismas gali spęsti dėl šios bylos pirmesnio nagrinėjimo, o kitos sustabdymo ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).
Šiuo atveju apeliantė prašymą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą grindžia apeliuodama į tai, kad yra nagrinėjama santuokos nutraukimo byla. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš LITEKO duomenų bazės, ieškinys dėl santuokos nutraukimo pateiktas teismui tik 2015 m. birželio 30 d., t.y. po skundžiamos nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju privalomojo bylos sustabdymo pagrindo apeliantė bei suinteresuotas asmuo nepagrindė, o turėdamas diskreciją spręsti dėl bylos sustabdymo fakultyviiuoju pagrindų, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos Č. L. ir skolininko V. L. santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-30039-859/2015, 2015 m. lapkričio 17 d. teismo nutartimi santuokos nutraukimo byla sustabdyta iki Vilniaus apygardos teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 2S-1788-653/2015 dėl skolininko turto dalies nustatymo, sprendžia, kad šios bylos stabdymas nėra tikslinga ir proporcinga priemonė bei neatitinka proceso operatyvumo principo; bylos sustabdymas šiuo atveju nepagrįstai pažeistų vykdymo procesų, prasidėjusių 2009 m. ir 2012 m., dalyvio teises ir teisėtus interesus. Dėl to pareiškėjos prašymas dėl bylos, kurioje sprendžiamas skolininko turto dalies nustatymas, sustabdymo netenkinas.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad iš skolininko V. L. yra vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2009-08-18 sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto, kuriuo nuspręsta išieškoti 532 119,98 Lt į biudžetą (vykdomoji byla Nr. 0062/09/03409) bei pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2012-11-08 sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto, kuriuo nuspręsta išieškoti 17 651,08 Lt į biudžetą (vykdomoji byla Nr. 0062/12/03205), viso iš skolininko išieškoma suma sudaro 159 224, 70 Eur (549 771, 06 Lt). Antstolės 2015-03-31 patvarkymu dėl skolininko turto dalies nustatymo, išieškotojui pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje dalies nustatymo.
Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje atskleisdamas CPK 667 straipsnio turinio esmę yra išaiškinęs, jog pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3.118 ir kiti straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje H. Ž., S. B. ir kt. v. P. A., bylos Nr. 3K-3-423/2006).
Antstolis sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis, gali priimti tik nustatęs, jog skolininko asmeninio turto nėra ar neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Antstolė konstatavo faktą, jog Skolininkas jokio asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Pagal bylos duomenis turtas, t. y. 1/5 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)įgytas santuokoje, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį teisingai nustatė santuokoje įgyto turto teisinį režimą ir sprendė, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po ½ dalį.
Atkreiptinas dėmesys, jog būtent apeliantė ir skolininkas pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę turėjo paneigti antstolio nustatytus faktus (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos nepagrįstai būtų tenkinęs pareiškėjo prašymą. Šiuo atveju apeliantė, kuri buvo tinkamai informuota apie bylą (b.l.11), neginčijo įstatyme nustatytos santuokos metu įgyto turto bendrumo prezumpcijos, nagrinėjant bylą prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo nereiškė, todėl apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Pažymėtina, kad vien duomenys apie 1998 m. užvestą santuokos nutraukimo bylą nesuteikė pirmosios instancijos teismui pagrindo spręsti, jog tam tikras turtas yra asmeninė apeliantės nuosavybė, tuo labiau, kad, kaip nurodė pati apeliantė, toje byloje sprendimas nebuvo priimtas, be to, duomenų apie apeliantės minėtą bylą ir LITEKO sistemoje nėra.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes byla išspręsta teisingai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.