Kauno apygardos teismo nutartis

2025-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-163-954/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-28
Bylos Nr.
1A-163-954/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30906-2024-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Svetlana Jurgaitienė, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
T. J.
Nukentėjusysis
E. A.
Advokatai
Vidmantas Martyšius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-163-954/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30906-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.10.1.1; 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei,dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei,nuteistajam T. J., jo gynėjui advokatui Vidmantui Martyšiui,nukentėjusiajai E. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirta jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 (trisdešimt) parų areštas ir 18 MGL dydžio (900 Eur) bauda, ją sumokant per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. J. nuteistas už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d., apie 18.33 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš sugyventinę E. A. – sudavė rankomis ne mažiau kaip keturis smūgius į veido sritį ir kitas kūno vietas, tampė už plaukų ir ranka spaudė kaklą, šiais savo veiksmais padarydamas jai odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, virš viršutinės lūpos, poodines kraujosruvas krūtinėje, dešinės plaštakos sumušimą, taip šeimos nariui – nukentėjusiajai E. A. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Apylinkės teismas netaikydamas susitaikymo instituto nurodė, kad kaltinamasis neapgailestauja dėl savo elgesio, o tik siekia sušvelninti savo padėtį. Be to, viena būtinų sąlygų BK 38 straipsnio taikymui yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šioje byloje kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į labai svarbią įstatymo ginamą vertybę – žmogaus sveikatą, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, suduoti daugybiniai smūgiai, nukentėjusioji buvo smaugiama. Tokie kaltinamojo veiksmai liudija apie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą bei parodo kaltinamojo asmenybės ypatumus, po smūgio sudavimo kaltinamasis nesuteikė nukentėjusiajai jokios pagalbos, iš įvykio vietos pasišalino. Šiuo konkrečiu atveju labai svarbu, kad kaltinamasis anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, be to, jo atžvilgiu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš nukentėjusiąją E. A..

3. Apylinkės teismas netaikydamas bausmės vykdymo atidėjimo nurodė, jog pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas nenustatė. T. J. anksčiau buvo paskirta arešto bausmė ir šios bausmės vykdymas atidėtas, tačiau kaltinamasis jam paskirtų probacijos sąlygų nesilaikė, dėl ko paskirtos arešto bausmės vykdymas buvo panaikintas. T. J. savo nusikalstamo elgesio nekeičia, arešto bausmė jam skiriama ne pirmą kartą, todėl teismas sprendė, kad tik realus arešto bausmės vykdymas padės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Šalies argumentai

4. Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti (panaikinti) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje dalį, kuria nuspręsta T. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti, taikant T. J. ir sugyventinės E. A. susitaikymą arba taikyti nuteistojo T. J. atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos arešto bausmės 30 (trisdešimt) parų vykdymą atidėti, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas. Palikti nepakeistas kitas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje dalis.

4.1. Skunde nurodo, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendis baudžiamoje byloje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

4.2. Apeliantas mano, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai neatleisdami T. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jis realiai susitaikė su nukentėjusiąją – netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir taip iš esmės pažeidė nuteistojo ir jo sugyventinės (nukentėjusiosios) teisę į teisingą teismą, pažeidė pareigą nustatyti tikrąsias baudžiamosios bylos aplinkybes ir nepagrįstai netaikė T. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas. Pirmos instancijos teismas pažeidė proporcingumo ir humanizmo principus nuteisdamas T. J., kai nukentėjusioji raštu ir žodžiu primygtinai prašė nutraukti baudžiamąją bylą, taip užtikrinant jaunų žmonių faktinės šeimos materialinį ir terapinį poveikį tiek kaltininkui, kuris nėra nubaudžiamas bausme ir lieka šeimoje, tiek nukentėjusiajai, į kurios žodžius (poziciją) teisme turėjo būti įsiklausoma.

4.3. Skundo autorius nurodo, kad vertinant baudžiamąjį procesą teismuose dėl 2024 m. rugpjūčio 10 d. įvykio ir jo teisinių pasekmių, kyla pagrįstas klausimas ar Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendis nepažeidžia non bis in idem (už vieną nusikaltimą negalima dukart bausti) principo T. J. atžvilgiu, nes Alytaus kalėjime jis jau buvo atlikęs daugiau negu pusę teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-926-1232/2024 paskirtos bausmės.

4.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kyla pagrįstas klausimas ir dėl pirmos instancijos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio reikalavimų įvykdymo protingumo, teisingumo ir realumo aspektu, nes nuosprendyje nurodytas 30 parų arešto bausmės atlikimo terminas ir 900,00 eurų baudos sumokėjimo 2 mėnesių terminas, paprastam darbo žmogui – automobilių remontininkui yra nerealus, o laisvėje dirbdamas privalo padengti savo ir šeimos visas gyvenimo išlaidas. Toks teismo formalus ir neapgalvotas sprendimas skiriant bausmę gali priversti T. J. meluoti ir nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, t. y. paskirta bausmė – nustatant minimalius įvykdymo terminus – gali tapti nepakeliama našta nuteistajam, kuri prilygsta pakartotinam nubaudimui už tą patį jo padarytą nusikaltimą.

4.5. Apeliantas įsitikinęs, kad atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ir palikus galioti 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį dėl T. J. nubaudimo 30 parų arešto bausme, šios baudžiamosios bylos nenutraukiant šalims susitaikius (BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos) arba paskirtos bausmės vykdymo neatidedant nuo trijų mėnesių iki vienerių metų (BK 75 straipsnio 1 dalis), peršasi išvada, jog konstituciniai teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir kiti principai būtų iškreipti, nes pirmos instancijos teismo paskirta formali bausmė T. J. (tuo pačiu ir jo sugyventinei E. A.) yra nesuderinama su bausme ir jos paskirtimi (žiūrėti BK 41 straipsnio nuostatas).

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis prašė atsižvelgti į tai, kad susitaikė, jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą su jame išdėstytais argumentais. Nukentėjusioji prašė atleisti nuteistąjį nuo bausmės. Prokurorė prašė skundą atmesti.

6. Nuteistojo T. J. gynėjo apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis T. J. ir jo gynėjas faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir veikos kvalifikavimo bei kaltės neginčija. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu neatleisti nuteistojo nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja, todėl prašoma baudžiamosios bylos dalį nutraukti taikant T. J. atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatas, arba vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas. Neįžvelgusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų

8. Apeliaciniame skunde itin akcentuojamas nuteistojo susitaikymas su nukentėjusiąja, kas nuteistojo ir jo gynėjo vertinimu, yra besąlygiška sąlyga baudžiamosios bylos nutraukimui. Tačiau reikia pažymėti, kad BK 38 straipsnio 1 dalis apibrėžta taip, jog turi būti nustatyta šios dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų – asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų – visuma, t. y. ne viena iš aplinkybių, tačiau jos visos. Be to, net ir nustačius paminėtų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).???

9. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga (yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų) yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).??? ??

10. T. J. padarytas nusikaltimas, tai yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, patenka į BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamų veikų, kurias padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, sąrašą. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas svarstė galimybę atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, tačiau įvertinęs nusikaltimo pobūdį, nuteistojo elgesį po nusikaltimo padarymo, taip pat jo ankstesnius teistumus ir jo atžvilgiu pradėtą dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl smurtavimo prieš nukentėjusiąją konstatavo, jog tam nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, o būtent pagrįsto manymo, kad ateityje T. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors apeliaciniame skunde bandoma įrodyti priešingai, teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šis apkaltinamasis nuosprendis T. J. nėra pirmasis. Iki nusikaltimo, už kurio padarymą buvo nuteistas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, jis buvo teistas 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 18 MGL (900 Eur) bauda bei 2024 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 20 parų arešto bausme, jos vykdymą atidedant, taikant intensyvią priežiūrą ir paskiriant įpareigojimus. Nuteistajam atsisakius dėvėti apykoję ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2024 m. liepos 23 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi arešto bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti paskirtą arešto bausmę. Nors apeliaciniame skunde itin akcentuojama, jog netaikydamas BK 38 straipsnio nuostatų, nors nuteistasis susitaikė su nukentėjusiąja, apylinkės teismas pažeidė proporcingumo ir humanizmo principus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu T. J. atžvilgiu buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos nusikalstamos veikos galimo padarymo tos pačios nukentėjusiosios – sugyventinės E. A. – atžvilgiu. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu yra nagrinėjamos trys baudžiamosios bylos, kuriose T. J. kaltinamas įvairių nusikalstamų veikų padarymu. Nors šios bylos dar nėra išnagrinėtos, šie duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad T. J. per paskutinius trejus metus administracine tvarka eilę kartų baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2024 m. liepos 30 d. protokolu jis nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio 2 dalį už skirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą, baudos nesumokėtos, dalis jų galioja.

12. Taigi įvertinus aplinkybes, kad T. J. teisiamas už smurtinį nusikaltimą galimai pakartojo savo tyčinius smurtinius nusikaltimus (t. y. bylos nagrinėjimo metu galimai įvykdė analogišką nusikaltimą), be to per pakankamai trumpą laikotarpį, savo veiksmų nevertina nekritiškai, tačiau bando juos pateisinti nukentėjusiosios elgesiu ir susiklosčiusiomis aplinkybėmis, yra baustas administracine tvarka už jam skirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pažeidimus, yra teistas praeityje, tame tarpe ir už smurtinį nusikaltimą, o šiuo metu jo atžvilgiu yra nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje sukaupti duomenys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog T. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vadovaujantis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, suteikiančiu teismui teisę spręsti dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, konstatuotina, kad vien šiuo pagrindu netaikęs T. J. atžvilgiu BK 38 straipsnyje numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės apylinkės teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, tuo pačiu nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

13. Apeliaciniame skunde nurodomas alternatyvus prašymas nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas.

14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog neatidėdamas paskirtosios arešto bausmės, apylinkės teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus jos atlikimo, kadangi T. J. savo nusikalstamo elgesio nekeičia, be to, nuteistajam anksčiau buvo paskirta arešto bausmė ir šios bausmės vykdymas atidėtas, tačiau jis paskirtų probacijos sąlygų nesilaikė, dėl ko paskirtos arešto bausmės vykdymas buvo panaikintas.

15. Reikia pastebėti, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) buvo numatyta, jog arešto bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme. Šios nuostatos nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) neliko. Vadovaujantis šiuo metu galiojančia BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

16. Įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis ir pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pagrindų T. J. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos arešto bausmės ar jos dalies vykdymą atidėti teisėjų kolegija nenustatė. Kaip jau minėta, T. J. nusikalsta ne pirmą kartą, jis kartoja analogiškas smurtines nusikalstamas veikas, savo nusikalstamo elgesio kritiškai nevertina, yra linkęs jį pateisinti, nuo nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė nei ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės, nei vykstantys baudžiamieji procesai teismuose. Svarbu ir tai, kad ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam buvo atidėtas paskirtos arešto bausmės vykdymas, tačiau jis nesutiko su jam taikomos probacijos sąlygomis, dėl ko bausmės vykdymas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti bausmės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimo pobūdį ir nuteistojo asmenybę, nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, be to, prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama asmenį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl T. J. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikytinas. Sutiktina, kad paskirtos bausmės atlikimas nusikalstamą veiką padariusiam nuteistajam sukelia nepatogumus bei suvaržymus, tačiau BK 75 straipsnio taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties bei sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, tokiu būdu aukščiau iškeliant nusikalstamą veikią padariusio asmens interesus.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pritarti ir apelianto argumentui dėl draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą (lot. non bis in idem) principo pažeidimo. Kaip jau minėta, T. J. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-628-543/2024 pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 20 parų arešto bausme, jos vykdymą atidedant 5 mėnesiams su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais, buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą laikotarpiu nuo 2023 m. kovo mėnesio iki 2023 metų rugpjūčio mėnesio. Nuteistajam nesutinkant su intensyvios priežiūros taikymu, 2024 m. liepos 23 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi arešto bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir T. J. pasiųstas atlikti paskirtą arešto bausmę, baudžiamosios bylos duomenimis nuteistasis atlikęs bausmę iš Alytaus kalėjimo išvyko 2024 m. rugsėjo 30 d. Tuo tarpu iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-926-1232/2024 T. J. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 38 parų arešto bausme dėl 2024 m. rugpjūčio 10 d. nusikaltimo padarymo. Tačiau baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjo ir nebuvo pradėtas vykdyti, kadangi nuteistasis nesutiko su jam paskirta bausme ir prašė surengti bylos nagrinėjimą teisme. Dėl 2024 m. rugpjūčio 10 d. nusikaltimo baudžiamoji byla išnagrinėta ir galutinė bausmė nuteistajam paskirta skundžiamu nuosprendžiu, kuris įsiteisėjęs bus perduotas vykdyti. Taigi nenustačius, kad Alytaus kalėjime nuteistasis jau buvo atlikęs daugiau negu pusę teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-926-1232/2024 paskirtos bausmės, konstatuoti dvigubo baudimo principo pažeidimą šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

18. Skunde taip pat nurodoma, kad paskirta subendrinta 30 parų arešto ir 900 Eur baudos bausmė, nustatant minimalius jos įvykdymo terminus, gali tapti nepakeliama našta nuteistajam ir prilygsta pakartotiniam nubaudimui.

19. Pažymėtina, kad bausmių, tame tarpe arešto ir baudos, vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). Vadovaujantis šio kodekso nuostatomis, nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jam parinktą šios bausmės atlikimo vietą (BVK 24 straipsnio 3 dalis). Įvertinus tokį teisinį reglamentavimą yra akivaizdu, jog nuosprendį priimančiam teismui nėra suteikta teisė nustatyti kitokią arešto bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas nei numatyta BVK. Nuteistajam pažymėtina, kad dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą (BVK 24 straipsnio 4 dalis).

20. Pagal BVK 6 straipsnio 2 dalies nuostatas nuosprendžiu nuteistajam paskirta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą privalo būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju T. J., žinodamas apie jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirtą 18 MGL (900 Eur) dydžio baudos bausmę, kurią jis buvo įpareigotas sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2022 m. gruodžio 22 d.), kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 150 eurų, tačiau jos nesumokėjęs, aptariamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neprašė baudos sumokėjimui nustatyti ilgesnį terminą ir tokio prašymo nepagrindė. Atsižvelgiant į tai, kad BK ir BPK nuostatos įpareigoja bylą išnagrinėjusį teismą priimamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (jos dalimi), nustatant galutinę vykdytiną bausmę, apylinkės teismas subendrindamas bausmes nei nuteistojo teisių, nei bausmės ir jos paskirties nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu nėra prašoma nustatyti ilgesnį terminą.

21. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistojo T. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų

22. 2025 m. vasario 4 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl 162,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam T. J. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

23. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. J. buvo nuteistas, apeliaciniu skundu kaltės neginčijo, skundas šia nutartimi netenkinamas, byla nėra sudėtinga ir didelės apimties. Nuteistąjį apeliaciniame procese gynė advokatas pagal teisinių paslaugų sutartį, dėl ko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas nuo dalyvavimo apeliaciniame procese buvo atleistas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti iš nuteistojo išlaidų suma, susidariusi už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. J. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo T. J. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisSvetlana JurgaitienėAušra Vingilė