Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, baustas administracine tvarka, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 66 straipsnį, paskirta 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. J. laikotarpiu nuo 2023 metų kovo mėnesio iki 2023 metų rugpjūčio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia mušė savo sutuoktinės V. J. sūnų – mažametį E. R., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, suduodamas rykšte du kartus į sėdmenis, taip nukentėjusiajam E. R. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. J. ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo kaltės ir paaiškino, jog nei V. J., nei E. R. atžvilgiu jis smurto nenaudojo. V. J. yra jo žmona, santuokoje gyvena 3 metus, turi bendrą dukrą, kuriai yra 3 metai, su jais gyveno ir V. vaikas E., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų. Su V. sutaria gerai, tačiau paskutinius 6 mėnesius tarp jų vyksta žodiniai konfliktai dėl to, kad V. viskas yra negerai. Su E. taip pat sutaria labai gerai, jis yra geras vaikas jam, tačiau kaip ir visi vaikai būna pašėlęs. E. mamos neklauso, jai atsikalbinėja. Prieš V. jis niekada nesmurtavo, jos nestumdė, nespjaudė į veidą, niekada jokių smūgių nesudavė, dažniausiai būdavo tik žodiniai konfliktai. Smurtinių veiksmų jis V. atžvilgiu tikrai nenaudojo. Mano, kad V. pareiškimą parašė dėl jo būdama supykusi po jų žodinio konflikto. Dabar jis net nežino, kur V. yra, gyvena tik su dukra. Paskutinį kartą jis V. matė vasario 2 d., tačiau ir tada tarp jų viskas buvo gerai. Ji dingo ir jam nieko nepasakė, dukrą paliko jam. Su E., kol gyveno jo namuose, jie sutarė gerai. E. su juo nebegyvena jau trys mėnesiai nuo gruodžio mėnesio po to, kai V. dėl jo parašė pareiškimą. E. šiuo metu gyvena pas V. brolį, ten jį apgyvendino vaiko teisės. Prieš E. jis niekada nesmurtavo, buvo taikomas tik žodinis sudrausminimas, kuomet jis neklausydavo, tačiau fizinių bausmių tikrai nebuvo. Vasaros pradžioje, tikslaus laiko nepamena, kuomet E. dar gyveno su jais, buvo įvykis, kai E. šaukė ant V., jos neklausė ir būnant lauke jis pasiėmė rykštę ir E. subarė. E. jis su rykšte prilietė prie sėdmenų ir nesmarkiai kepštelėjo, bet smūgių nesudavė taip, kad galėtų sukelti fizinį skausmą, tačiau kaip vaikas jis galėjo išsigąsti, E. po kepštelėjimo neverkė. Kada tai buvo pasakyti nei laiko, nei dienos jis negali. Daugiau tokių atvejų nebuvo, buvo tik žodiniai pabarimai, kuomet E. neklausydavo. Su E. jie dažnai leisdavo laiką kartu, jam įdomu traktoriai, automobiliai, jis domisi tuo ką jis daro buityje, jis yra paslaugus ir geras vaikas. Nei V., nei E. atžvilgiu jis nesmurtavo, tik, kaip ir minėjo, E. jis su rykšte kepštelėjo, diržu E. jis nemušė, su V. būdavo tik žodiniai konfliktai, smurto jis jos atžvilgiu nenaudojo. Su V. paskutinį kartą bendravo prieš tris savaites, ji gydosi priklausomybių centre, buvo susitikę Kaune, nes norėjo pamatyti dukrą (2 t., b. l. 16 – 19, 37 – 40, 59 – 61).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis T. J. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau tai neabejotinai patvirtina šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusysis E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Truputį žino apie ką kalbės. Kalbės apie tėtį ir mamą. Sutinka apie juos papasakoti. Pažada sakyti tiesą. Yra čia gal dėl to, kad tėtis skriaudė jo mamą. Gal metus viskas buvo gerai, o vėliau atvažiavo į kaimą ir gimė sesuo. Kažkas tėčiui nepatiko. Viskas buvo gerai kelis mėnesius. Mamai nepatiko gyventi pas močiutę. Tėtis susipyko su seneliu. Vėliau tėtis paprašė tetos, kad jie galėtų atvažiuoti pas ją truputį pagyventi. Tai tėčio teta. Mama pradeda jį ginti ir jis pradeda ant mamos rėkti. Vėliau jie pradėjo statytis namą, jis visą laiką likdavo su sese. Jis visą dieną būdavo su sese, iki šešių arba iki penkių. Jis dabar gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini). Gyvena su močiute. Prieš tai gyveno su dėde (duomenys neskelbtini). Tada dar ten buvo mama, tai ir su ja ten gyveno. Jis atvažiavo pas močiutę pabūti kelioms dienoms, nes buvo savaitgalis. Mama sakė, kad pabūtų, pailsėtų. Jis pasiėmė mamą ir išvažiavo jie į kaimą. Jie visi jaudinosi. Policija sakė, kad viskas gerai. Vėliau iškvietė policiją ir sakė, kas atsitiko. Tėtis ir mama norėjo, kad jis gyventų pas juos. Jis nenorėjo, nes jis smurtavo prieš mamą ir prieš jį. Pas močiutę gyveno 2 mėnesius. Su mama ir su tėčiu gyveno gal prieš tris mėnesius. Jie paskutinę dieną susipyko. Tėtis susinervavo, rėkė ant visų, daužė viską. Jis sakė mamai, kad dingtų iš čia, dėtųsi daiktus. Mama sakė gerai. Jis išvažiavo, nežino kur. Tėtis paskambino mamai ir pasakė, kad viskas gerai, kad nebereikia, o vėliau grįžo namo ir pradėjo vėl rėkti. Mama neišlaikė to ir dėdei buvo paskambinusi, jie laukė, kol dėdė atvažiuos. Prieš tris mėnesius įvyko konfliktas tarp mamos ir tėčio. Gyveno kaime (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų su policija atvažiavo ir pasiėmė sesę. Sesė buvo pas močiutę. Mama sako, kad taip niekas nedaro. Tėtis sako, kad jis taip augo ir taip visi darė. Tėtis yra T. J. Jis jį vadina tėčiu. Jis jo patėvis, bet vadina jį tėčiu. Tėtis pora kartų su diržu jį mušė per užpakalį. Vieną kartą su rykšte mušė. Su diržu mušė kaime (duomenys neskelbtini). Su rykšte mušė irgi kaime. Dienos neatsimena, tai buvo gal prieš 5-6 mėnesius. Buvo arba pavasaris, arba vasara. Į teisėjos klausimą atsakė: konfliktas įvyko dėl to, kad jis atsikalbinėjo prieš mamą. Jis jam aiškino, kad taip negalima. Aiškino ir susinervavo. Kitą dieną viskas gerai buvo. Vėliau pradeda su mama bartis. Jis tada verkia. Jis jo bijo. Į prokurorės klausimą atsakė: du kartus mušė jį su diržu. Pirmą kartą labai seniai mušė. Jam buvo gal 10 metų. Mušė ant lovos tame pačiame kaime. Du, tris kartus mušė per užpakalį. Jis jautė skausmą, degė viskas. Nežino, ar buvo kažkokių žymių. Antrą kartą mušė gal vieną arba du kartus per užpakalį. Mušė dėl to, kad jis atsikalbinėjo prieš mamą. Po trijų mėnesių mušė su rykšte, tai buvo praeitais metais pavasarį arba vasarą, arba rudenį. Jį mušė namuose ant lovos. Rykštė buvo iš beržo. Jis jį mušė per užpakalį du kartus. Jautė labai didelį skausmą. Gal ir buvo žymių po mušimo su rykšte. Į teisėjos klausimą atsakė: niekam nepasakojo, kad jį mušė su diržu ir rykšte. Mama matė, bet ne visus kartus. Mama buvo kambaryje su sese. Mama sakė tėčiui, kodėl jis taip daro, taip niekas jau nedaro. Mama buvo su sese kambaryje ir matė, kai jį mušė. Mama nematė, kai su diržu pirmą kartą mušė, antrą kartą matė, kai su diržu mušė, ir kai su rykšte mušė matė. Į prokurorės klausimą atsakė: kai jį mušė labai skaudėjo. Mamai sakė, kad labai skauda. Mama sakė, kad greitai jie iš čia išvažiuos, kai jis jai skundėsi, kad jam skauda. Jis laukė tos dienos, kai išvažiuos iš namų. Skausmas truko gal 10-20 minučių po to, kai sudavė. Vėliau dar truputį skaudėjo ir mažėjo po truputį. Tėtis rėkdavo ant mamos, sakė iš kur gauti pinigų. Sakė, kad gautų pinigų, paskambintų, skolintųsi. Sakė, kad jis jau prisiskolinęs. Matė, kaip jis norėjo mušti mamą. Būdavo kartais, kad mušdavo mamą. Nežino kaip pasakyti kaip mušė. Jis nematė, tik girdėjo. Mama rėkė ir iš to suprato, kad mamą muša. Nėra matęs, kad tėtis mušė mamą, tik girdėjo. Kai mamą tėtis pastūmė nuo laiptų, jam buvo 7-8 metai. Šito nematė, bet mama pati jam pasakojo. Į prokurorės klausimą atsakė: po suduotų smūgių diržu ir rykšte 10 minučių gal stovėjo arba klūpėjo. Kai jam sudavė smūgius, galėjo vaikščioti. Jam skaudėjo. Jį mušė ne per drabužius. Jis liepė nusimauti kelnes. Mušė per nuogą užpakalį. Į atstovės klausimą atsakė: tėtis jam nelabai pradeda patikti, jis pradeda jo nekęsti, kai pradeda atsiminti šiuos įvykius. Jis bijo tėčio (1 t., b. l. 144 – 146).

Liudytoja V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog keletą metų yra kaltinama tuo, ko nepadariusi, žeminama. Bijo, nes jai buvo grasinama, prieš vaiką iš pirmos santuokos T. J. kelia ranką, reikalauja grąžinti pinigus, kurių ji nesiskolina, grasina, kad jei neatveš skolos, tai dukrą perduos socialiniams darbuotojams. Ją T. J. yra mušęs, smaugęs. V. J. nurodė, kad anksčiau duotų parodymų, jog T. J. nėra smurtavęs prieš ją ir E. R., ji netvirtina, juos nori pakeisti. Pirminius parodymus davė, nes norėjo su T. J. susitaikyti ir jis ją parsivežė iš (duomenys neskelbtini), kad atsiimtų pareiškimą. T. J. tiek prieš ją, tiek prieš jos sūnų E. R. yra smurtavęs. Nei datų, nei laiko ji negali pasakyti, tačiau į savaitę bent kartą T. J. prieš ją smurtaudavo, tai vykdavo jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), taip pat prie jų namo. Tai būdavo jos purtymas, tampymas, smaugimas, pastūmimas. Vieną kartą gegužės mėnesį, dienos nepamena, buvo vakaras namuose, jai T. sudavė per rankas, o ji laikė rankose telefoną ir telefonas jai pataikė į akį, nuo ko liko mėlynė, ir sudavė per galvą, dėl ko ji net rankose laikytą jų dukrą paleido į maniežą. Šį įvykį matė jos sūnus E. T. pastovūs žeminimai ir jos tampymai, spjaudymai į veidą vyksta maždaug pusantrų metų, tačiau nei laiko, nei datų ji įvardinti negali. T. ją gniuždydavo ir psichologiškai, žodžiais. Dėl tokių T. veiksmų ji nesikreipė į policiją, nes jo bijojo. T. yra smurtavęs ir prieš jos sūnų E. Tikslios dienos nepamena, bet galėjo būti pavasaris arba vasara, dienos metu T. namuose paėmė diržą ir kelis kartus trenkė E. į sėdmenis tik dėl to, kad E. iš kaimyno parsinešė atiduotą „SIM“ kortelę ir dėl to T. supyko. Taip pat pavasario ar vasaros metu T. prieš E. smurtavo, su rykšte sudavė E. per kojas ar per sėdmenis, sudavė du ar tris kartus. Prieš E. smurtavo, nes jos vaikas neklausė. Dar gal kartą T. smurtavo prieš E., bet to karto neįvardins, nes nepamena. Daugiau T. prieš E. nesmurtavo. E. daugiau gali papasakoti. Šiuo metu E. gyvena su jos broliu J. S. Prieš jų bendrą dukrą T. niekada nesmurtavo. Paskutinį kartą T. prieš ją smurtavo vasario 3 d. namuose dienos metu, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jai T. sugriebė už dešinės rankos ir pradėjo tampyti, suplėšė striukę, kurią paskui sudegino, pastūmė ir ji nukrito ant grindų, laikė už kaklo, tačiau nesmaugė, tik laikė, vijo iš namų, tuomet vėl neleido išeiti iš jų, paėmė jos telefoną. Kadangi matė, kad su T. jų santykiai yra blogi ir jis nuolat ją žemina ir smurtauja, ji pabėgo į (duomenys neskelbtini), tai buvo vasario 5 d. Visą laiką, kuomet T. prieš ją smurtaudavo, ji jautė fizinį skausmą. Į medikus ji niekada nesikreipė. Kai prieš E. buvo smurtauta tiek su diržu, tiek su rykšte, jam buvo likę sužalojimai, tos vietos buvo raudonos. E. po šitų fizinių bausmių buvo tapęs agresyvus, bijojo T. (1 t., b. l. 21 – 25, 44 – 47, 48 –50).

Liudytoja D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra mokytoja, dirbanti (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Pas ją pradinėje klasėje du metus mokėsi E. R. E. buvo atvykęs gyventi į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) miesto. Pirmą dieną, kai atvyko, E. buvo su mama ir mamos vyru. Per tuos du metus E. elgesyje nieko blogo nepastebėjo. E. buvo guvus, bendraujantis, mandagus, paslaugus vaikas. Jis niekada jai nėra skundęsis, kad prieš jį šeimoje kas nors smurtautų. Jis visuomet buvo aprūpintas reikalingais daiktais, tvarkingai aprengtas, visą laiką pamokos buvo paruoštos. E. mama domėjosi jo mokslais, kai negalėdavo pasiimti, atsiųsdavo savo vyrą. E. elgesys jai nekėlė jokio nerimo, o ir pats vaikas niekuo nesiskundė (1 t., b. l. 192 – 194).

Liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog (duomenys neskelbtini) metų E. R. yra jo sesers V. J. sūnus. E. su V. gyveno jos vyro T. namuose. V. 2023 m. lapkričio mėnesį jam parašė ir paprašė, kad atvyktų ją parsivežti į (duomenys neskelbtini) iš jos vyro namų. Jam atvykus jos pasiimti, V. jam nieko nepaaiškino dėl ko, tik sakė, kad susipyko su T. V. ir E. parsivežė į (duomenys neskelbtini). Laikinai V. su E. gyveno pas jų mamą. V. su E. ten gyveno apie dvi savaites. Vėliau V. mama išnuomojo V. butą, ten V. pagyveno savaitę ir vėl grįžo pas T. Tuo laikotarpiu, kol V. gyveno (duomenys neskelbtini), buvo pasiėmusi ir jų su T. dukrą D. E. sugrįžus į (duomenys neskelbtini), jis buvo užrašytas į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Kuomet T. atvykęs pasiėmė V. ir dukrą, E. nebuvo, jis buvo pas močiutę, jis nieko apie tai nežinojo, kad mama išvyko su T. E. porą dienų pabuvo pas močiutę. Visa tai vyko gruodžio mėnesį. E. sugrįžti pas T. nenorėjo, todėl E. pasiėmė jie, buvo Kalėdų šventinis laikotarpis. E. laikina globa buvo pas jį, tai truko apie 2 mėnesius. Kas įvyko tarp E. ir T., jie bando šeimoje nekalbėti ir netraumuoti E. E. apie T. pats vengia kalbėtis, nenori, todėl jis nenori E. nieko klausti. Iš V. jis sužinojo tik tiek, kad T. su E. negražiai elgiasi, tačiau pati V. daugiau nieko jam nepasakojo. Kaip ir kuo buvo T. muštas E., jis sužinojo tik tuomet, kai E. buvo apklausinėjamas Alytaus teisme. V. niekada jam nesiskundė, kad prieš ją smurtauja T. V. jam tik buvo užsiminusi, kad kažkas vyksta su T. negerai, tuomet kai jis ją vežė į (duomenys neskelbtini) lapkričio mėnesį. Tačiau daugiau ji jam nieko nepasakojo. V. nebuvo linkusi kalbėtis apie santykius su T. Šiuo metu E. gyvena pas močiutę, nes ten arti mokykla (1 t., b. l. 197 – 199).

Liudytoja R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Viešojoje įstaigoje „T.“, yra direktorė ir socialinė darbuotoja. V. J. šiuo metu gydosi pas juos dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, gydosi nuo vasario 9 d., gydymas truks 12-14 mėnesių. V. yra impulsyvi, emocionali, reikli, tiesmuka, gina savo teises, mėgsta fantazuoti, tai pasekmės vartojančių narkotines medžiagas. V. jai yra trumpai papasakojusi, kad su vyru T. J. buvo konfliktų tiek fizinių, tiek psichologinių, tačiau konkrečių datų ir kaip buvo smurtauta, ji nepasakojo, tačiau minėjo, kad buvo su mėlynėmis, išpešta plaukų. Taip pat ji nurodė, kad prieš jos vaiką taip pat T. J. smurtavo, mušė su rykšte ir diržu, tai įvyko dėl kažkokios kortelės, kurią vaikas parsinešė, o apie kitą atvejį nepasakojo, kurią dieną tai įvyko. Tai yra iš V. žodžių, ar tai tiksli informacija, ji nežino. V. bendrauja su psichologais, tačiau tai yra konfidencialu ir psichologės apie tai nieko nepasakos. Mano, kad V. J. nereikėtų daugiau apklausti dėl jos sveikatos ir emocinės būklės (2 t., b. l. 3 – 5).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate gauto Skyriaus rašto matyti, kad 2023 m. lapkričio 12 d. Skyriuje buvo gautas policijos pranešimas dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio T. J. skyrimo. Nagrinėjant pranešimą, mažametis E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jo motinos V. J., laikinai gyvenančios (duomenys neskelbtini), vyras T. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra naudojęs fizinį smurtą, t. y. mušęs jį tris kartus su vytimi (1 t., b. l. 1 – 3).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 8 d. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VVTAĮT) pranešimas, kad Vilniaus miesto vaiko teisių skyriuje 2023 m. lapkričio 12 d. gautas policijos pranešimas, jog T. J. skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Nagrinėjant gautą pranešimą mažametis E. R. nurodė, kad jo mamos V. J. vyras T. J. yra prieš jį naudojęs smurtą, tai yra tris kartus jį mušė su vytimi. Aplinkybių tikslinimo metu VVTAĮT Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius papildomai pateikė vaiko situacijos vertinimo anketą. Susipažinus su joje esančia informacija, nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 4 d. 14 val. 30 min. bendrauta su E. R., kuris paaiškino, kad gyvenant su mamos vyru T. J. jie bardavosi. T. J. jį mušęs su rykšte, kadangi jis atsikalbinėdavo prieš mamą. Vieną dieną T. J. būdavo piktas, kitą geras. Iš pateiktos informacijos matyti, kad 2023 m. gruodžio 4 d. 14 val. 00 min. bendrauta ir su V. J. Ji nurodė, kad T. J. yra jos vyras. Jis dažnai būdavo agresyvus, ne kartą smurtavęs tiek prieš ją, tiek prieš sūnų. Ant jos sūnaus E. jis pykdavo, kai pastarasis jos neklausydavo. Jis ant jo rėkdavo, dėl ko su vaiku lankėsi pas psichiatrą. T. J. vaikai nuolat trukdydavo, todėl juos veždavo pas tėvus. Jis reikalaudavo skambinti tėvams ir prašyti pinigų. Ji jo bijodama tai ir darydavo. Aplinkybių tikslinimo metu patikrinti policijos registrai. Patikrinimo metu nustatyta, kad fiksuoti du iškvietimai, registruoti Nr. 0123000741980 ir 0123000684801. Patikrinus įvykį 0123000741980 nustatyta, kad jis registruotas 2023 m. gruodžio 10 d. 11 val. 09 min. Pranešimą pateikė N. S. Pranešime nurodyta, kad jos svainę V. J. ir jos vaiką išsivežė V. J. vyras T. J., kuriam paskirtas policijos orderis. Juos prievarta išsivežė į (duomenys neskelbtini). Jam paskambinus jis ant jos rėkė, buvo agresyvus. Baiminasi dėl svainės, prašo patikrinti informaciją. 2023 m. gruodžio 10 d. 12 val. 05 min., vykstant patikrinti pranešimo, kelyje sutikti V. J. ir T. J. V. J. nurodė, kad vakar naktį paskambino savo vyrui T. J. ir paprašė, kad parsivežtų ją namo į (duomenys neskelbtini), kadangi jie ten turi namą. Ji paaiškino, kad šiuo metu turi psichologinių problemų ir jai reikia vyro palaikymo. T. J. paaiškino, kad žmonai yra pakrikę nervai ir jie buvo pas daug gydytojų, tačiau niekas negali jai padėti, todėl jie nusprendė rytoj važiuoti į Ruklą pas egzorcistą, kuris gal pagydys jo žmoną. Atliktas vertinimas dėl smurto artimoje aplinkoje orderio taikymo. Orderis neskirtas. Patikrinus įvykį 0123000684801 nustatyta, kad jis registruotas 2023 m. lapkričio 12 d. 17 val. 01 min. Pranešimą pateikė V. J. Pranešime nurodyta, kad keletą metų yra kaltinama tuo, ko nepadariusi, žeminama. Bijo, nes jai buvo grasinama, prieš vaiką iš pirmos santuokos kelia ranką, reikalauja grąžinti pinigus, kurių ji nesiskolina, grasina, kad jei neatveš skolos, tai dukrą perduos socialiniams darbuotojams. Ją yra mušęs, smaugęs. Informacijos tikrinimo metu 2023 m. lapkričio 12 d. 20 val. 54 min. pranešėja V. J. paprašė pagalbos paimant vaiką D. J., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos vyro T. J. mamos. Nuvykus nurodytu adresu, vaikas buvo saugiai paimtas. Pareiškimą V. J. rašyti atsisakė, kadangi sakė jau užpildžiusi per e-policiją ir dėl vaiko nenori užtrukti ilgiau, nes vyksta pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini). T. J. buvo atliktas smurto artimoje aplinkoje orderio vertinimas, kuris buvo išduotas. Iš registre esančios informacijos taip pat matyti, kad V. J. yra pateikusi pareiškimą per e. policiją, kuris įkeltas į atliekamo patikslinimo medžiagą (1 t., b. l. 17 – 20).

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo 2023 m. gruodžio 11 d. ir 2023 m. gruodžio 24 d. anketose nurodoma, kad E. R. gyvenant kartu su mamos vyru T., bardavosi, T. yra jį mušęs su rykšte, nes E. atsikalbinėdavo prieš mamą. Vieną dieną T. būdavo piktas, kitą geras. Mažametis teigė, jog nebenorėtų grįžti su T. gyventi. Berniukas taip pat papasakojo, kad mamos vyras T. jį skriausdavo, dažnai apšaukdavo, o kai neklausė mamos, tai T. buvo paėmęs rykštę ir mušė jį per užpakalį, vaikui skaudėjo. Tai buvo, kaip teigia vaikas, maždaug prieš mėnesį. Vaikas pasakė, kad mažosios sesės D., T. nemuša, tačiau dažnai ją apšaukia. Pokalbio metu berniukas kategoriškai pareiškė, kad nenori grįžti pas mamą, kol su ja yra ir T., nes T. jį buvo mušęs ir berniukas dėl to jo bijo. E. pasakė, kad su mama sutaria gerai, ji jo neskriaudžia ir juo rūpinasi. Kol kas jis nori likti gyventi pas dėdę J., su juo, jo žmona, jų vaikais labai gerai sutaria, jam patinka būti dėdės namuose V. J. teigė, jog su T. J. susituokė (duomenys neskelbtini) m. Vyras dažnai būdavo agresyvus, yra ne kartą smurtavęs prieš ją ir jos sūnų. Vyras pykdavo, kai E. jos neklausydavo, nepadėdavo telefono, neidavo miegoti, rėkdavo ant vaiko. Ji dėl jo būsenos buvo su sūnumi pas psichiatrę. Vyrui vaikai nuolat trukdydavo, dėl to dažnai jis juos nuveždavo pas savo motiną. Su dukra jis niekada neužsiimdavo. Įvykio dieną jie nuo ryto pykosi, jis dukrą nuvežė savo motinai, o jai liepė skambinti savo tėvams ir prašyti iš jų pinigų. Moteris teigė, jog bijojo vyro ir skambino savo tėvams, tačiau ilgiau smurto kentėti nebenori, nebeketina grįžti pas vyrą, ieško (duomenys neskelbtini) nuomotis buto ir ruošiasi skirtis. Sūnus jau apsiprato naujoje mokykloje, o dukrelė lanko darželį. Motina nurodė, kad E. su tėvu A. R. nebendrauja, bet vaikas, susikūręs „Facebook“ paskyrą, susirado tėvą ir jam parašė, tačiau gavo atsakymą, kad tėvas ketina kreiptis dėl DNR testo (1 t., b. l. 6 – 61, 94 – 107, 106 – 119).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės viešosios įstaigos Antakalnio poliklinikos 2023 m. lapkričio 11 d. konsultacijos išvados matyti, kad nukentėjusiajam E. R. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini).

Iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2024 m. balandžio 9 d. nutarimo matyti, kad trūksta duomenų daryti išvadą, kad buvo smurtauta V. J. atžvilgiu ir diržu buvo mušamas E. R., todėl ikiteisminis tyrimas T. J. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį dėl smūgių suduotų diržu nukentėjusiajam E. R. nutrauktas. Nutraukus ikiteisminį tyrimą dalyje dėl šių T. J. veiksmų, tęsiamas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu dėl mažamečio nukentėjusiojo E. R. mušimo rykšte suduodant smūgius (1 t., b. l. 101 – 110).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis T. J. tyčia smurtavo prieš mažametį nukentėjusįjį E. R., kuriam tyčia sudavė rykšte du kartus į sėdmenis. Kaltinamojo panaudoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį iš esmės patvirtina tiek jo paties parodymai, jog E. R. jis su rykšte prilietė prie sėdmenų ir nesmarkiai „kepštelėjo“. Kaltinamasis sumenkina savo atliktus neteisėtus veiksmus, vadina tai „kepštelėjimu“, nors iš esmės jis pats pripažįsta fizinio smurto panaudojimą. Tiek liudytojos V. J. ir nukentėjusiojo E. R. parodymai, tiek ir tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei VVTAĮT Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus situacijos vertinimo anketose užfiksuoti duomenys, o sukeltas pasekmes nukentėjusiajam objektyviai patvirtina dar ir Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Antakalnio poliklinikos vaikų ir paauglių psichiatrės J. B. išvada. Taigi tarp visų kaltinamojo T. J. nusikalstamų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui nukentėjusiajam E. R. yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nors ikiteisminio bylos tyrimo metu kaltinamasis T. J. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau visgi pirmiau aptarti bylos įrodymai neabejotinai patvirtina, jog šis kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis sudavė mažamečiui nukentėjusiajam E. R. rykšte du kartus į sėdmenis. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamasis T. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Šią veiką kvalifikuojantis požymis yra tai, kad fizinis smurtas buvo panaudotas ir sukeltas fizinis skausmas mažamečiam asmeniui.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis T. J., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. T. J. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (2 t., b. l. 116 – 119).

Dėl bausmės skyrimo bei kitų klausimų

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis T. J. padarė baigtą tyčinį smurtinio pobūdžio nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis, kaltinamasis T. J. Lietuvos Respublikoje teisiamas antrą kartą, anksčiau paskirtos bausmės jis neatlikęs, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (2 t., b. l. 64 – 68). T. J., būdamas jau teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Penkerių metų laikotarpyje T. J. yra ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų jis nemoka (2 t., b. l. 69 – 80). Kaltinamasis yra dirbantis – vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), turintis nepilnamečių išlaikytinių (2 t., b. l. 62 – 63, 81 – 83). Kaltinamasis psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (2 t., b. l. 87 – 89). Kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas; 2 t., b. l. 64 – 68).

Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis T. J. yra teistas, anksčiau paskirtos bausmės jis neatlikęs, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, jis ne kartą baustas ir administracine tvarka ir nesumokėjęs jam paskirtų baudų. Todėl teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo T. J. asmenybę bei visas ją charakterizuojančias ypatybes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus visiškai įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką jam paskyrus prokurorės pasiūlytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu, o taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į esančią vieną sunkinančią aplinkybę, jam skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas neviršijantis šios bausmės rūšies vidurkio (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo T. J. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau jis nepripažino savo kaltės, todėl jo atžvilgiu negali būti taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė nesumažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. T. J. pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme. Vertinant visas pirmiau jau aptartas šį kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis turi nepilnamečių išlaikytinių, vykdo aktyvią darbo veiklą, teismas sprendžia, jog jis dar yra vertas pasitikėjimo ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Todėl kaltinamajam T. J. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 5 mėnesių laikotarpiui, taikant jam intensyvią priežiūrą, o siekiant kuo labiau individualizuoti skiriamą bausmę, šios bausmės vykdymo atidėjimo metu jam skiriamos pareigos – tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 41 – 44). Ši kardomoji priemonė T. J. panaikinama tik įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti jį 20 (dvidešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu T. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams, taikant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu jis privalo būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei paskiriant jam pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti T. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam T. J. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.