Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos) galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – bei įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 10 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniams ieškovams Lietuvos draudimo bendrovei ADB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir J. A. padarytą turtinę žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir T. B. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę 2 metams 6 mėnesiams;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: jis laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 13 d. 16.00 val. iki 2020 m. sausio 14 d. 9.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios L. M. rankinės pagrobė jos vardu išduotą „SEB“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją laikė iki 2020 m. sausio 14 d. 11.48:30 val., kol panaudojo bankomate „SEB“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atlikdamas finansines operacijas, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę pakankamą finansinei operacijai inicijuoti.

Šiais savo veiksmais T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Be to, T. B. neteisėtai inicijavo aštuonias finansines operacijas viena svetima elektronine mokėjimo priemone, o būtent: jis 2020 m. sausio 14 d. 11:43:02 val. bankomate „SEB“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją svetima nukentėjusios L. M. „SEB“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau įvedė neteisingą PIN kodą, dėl to finansinės operacijos neatliko;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. sausio 14 d. 11:44:16 val. bankomate „SEB“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją svetima nukentėjusios L. M. „SEB“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bandydamas nuimti 600 Eur sumą, tačiau finansinės operacija nebuvo atlikta, kadangi sąskaitoje buvo nepakankamai lėšų;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. sausio 14 d. 11:45:30 val. bankomate „SEB“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją svetima nukentėjusios L. M. „SEB“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bandydamas nuimti 200 Eur sumą, tačiau įvedė neteisingą PIN kodą dėl to finansinės operacijos neatliko;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. sausio 14 d. 11:45:43 val. bankomate „SEB“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją svetima nukentėjusios L. M. „SEB“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bandydamas nuimti 200 Eur sumą, tačiau įvedė neteisingą PIN kodą dėl to finansinės operacijos neatliko;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. sausio 14 d. 11:46:05 val. bankomate „SEB“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją svetima nukentėjusios L. M. „SEB“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bandydamas nuimti 200 Eur sumą, tačiau įvedė neteisingą PIN kodą dėl to finansinės operacijos neatliko;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. sausio 14 d. 11:46:47 val. bankomate „SEB“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima nukentėjusios L. M. „SEB“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), ir bankomate įvedęs mokėjimo kortelės PIN kodą, iš sąskaitos nuėmė 200 Eur sumą;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. sausio 14 d. 11:47:34 val. bankomate „SEB“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima nukentėjusios L. M. „SEB“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), ir bankomate įvedęs mokėjimo kortelės PIN kodą, iš sąskaitos nuėmė 100 Eur sumą;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. sausio 14 d. 11.48:30 val. bankomate „SEB“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima nukentėjusios L. M. „SEB“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), ir bankomate įvedęs mokėjimo kortelės PIN kodą, iš sąskaitos nuėmė 20 Eur sumą, tokiu būdu, jis neteisėtai inicijavo šešias finansines operacijas viena svetima elektronine mokėjimo priemone.

Šiais savo veiksmais T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Be to, T. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis 2020 m. sausio 14 d. apie 11:46:47 val. bankomate „SEB“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės naudotis elektronine mokėjimo priemone „SEB“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota L. M. vardu, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. įvedęs mokėjimo kortelės PIN kodą, iš sąskaitos nuėmė 200 Eur sumą;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. sausio 14 d. apie 11:47:34 val. bankomate „SEB“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės naudotis elektronine mokėjimo priemone „SEB“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota L. M. vardu, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. įvedęs mokėjimo kortelės PIN kodą, iš sąskaitos nuėmė 100 Eur sumą;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. sausio 14 d. apie 11:48:30 val. bankomate „SEB“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės naudotis elektronine mokėjimo priemone „SEB“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota L. M. vardu, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. įvedęs mokėjimo kortelės PIN kodą, iš sąskaitos nuėmė 20 Eur sumą, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą L. M. bendrą 320 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, T. B. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą, o būtent: jis 2020 m. birželio 6 d. apie 16.37 val. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, prekybos salėje, nuo lentynos pagrobė žvejybinę ritę „Redarc - The Legend 4000“, 112 Eur vertės bei žvejybinę ritę „Cresta Advantor 3000-F“, 87 Eur vertės, bendrai 199 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 199 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusioji su juo susipažino ne per „(duomenys neskelbtini)“, bet per draugą V., šis juos supažindino nusikaltimo padarymo dieną, t. y. 2020 m. sausio 13-14 d. Tą dieną jie buvo pas V. trise – jis, V. ir nukentėjusioji. Kaltės dėl pinigų išgryninimo nepripažįsta. Gerai neprisimena situacijos, tačiau nukentėjusioji pati jam davė savo banko kortelę, kad nuimtų pinigus ir nupirktų maisto ar dar kažko, nes visą naktį gėrė ir trūko pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad neatsimena, kaip gavo kortelę, tačiau vėliau V. jam priminė, kaip viskas nutiko. Išgryninus pinigus kažką pirko parduotuvėje. Neprisimena, kaip įvedė PIN kodą bankomate, kadangi viskas buvo seniai. PIN kodą jam greičiausiai pasakė nukentėjusioji. Vaizdo įrašų iš parduotuvės nematė, matė tik nuotraukas, žino, kad nukentėjusioji jį atpažino. Neprisimena, kaip buvo apsirengęs, galėjo būti, kad buvo su pilka striuke, tamsiais batais ir kuprine. Dėl vagystės kaltę pripažįsta, bet nurodo, kad pavogė vieną ritę, o ne dvi. Užėjo į parduotuvę, pavaikščiojo, pastebėjo pardavėją, kuris nuėjo pas kitą pirkėją, o jis priėjo ir paėmė ritę. Ritę išsinešė iš parduotuvės įsidėjęs į krepšį. Neprisimena, kokios spalvos buvo ta ritė. Bandė išeiti per vieną išėjimą, tačiau jam nepavyko, nes šis buvo užrakintas, tada bandė išeiti per kitą, bet jį pagavo pardavėjas su apsaugos darbuotoju. Grįžęs su darbuotojais į parduotuvę stovėjo prie prekystalio, jam ten neleido kažkur vaikščioti, stovėjo apsaugos darbuotojas, pardavėjas ir laukė policijos. Ten ištraukė ritę iš krepšio ir atidavė, tada atvyko policija ir jį sulaikė. Liudytojai viską papasakojo taip pat, tik nurodė didesnį ričių kiekį negu jis paėmė. Nežino, koks pagrindas liudytojams jį apkalbėti. Pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. M. parodė, kad tą naktį buvo pas V., kuris yra jos vyro draugas, ten susipažino su T. B. Tuo metu laukėsi, negalėjo gerti. Bute gėrė T. B. ir V. Pas V. buvo iki ryto, gal iki 12.00 val. Kortelės ir pinigų pasigedo kitą dieną jau grįžusi namo. Patikrinusi banko sąskaitą pamatė, kad nuo jos sąskaitos buvo nurašyti pinigai. Kreipėsi į banką, kuris pateikė visą išklotinę ir tada viską sužinojo. Tą naktį jos rankinė buvo svetainėje ant stalo, joje buvo kortelė ir PIN kodas, o ji miegojo ant sofos kitame kambaryje. T. B. PIN kodą galėjo pamatyti, nes piniginėje ant lapelio turėjo užrašytą laikiną PIN kodą. Ta kortelė buvo nauja, nenaudota, dėl to ir buvo laikinas PIN kodas, kurį pamatė T. B. ir išsigrynino pinigus jai miegant. Nematė, kaip T. B. ėmė piniginę, nes miegojo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą kaltinamąjį atpažino iškart iš veido ir aprangos. Kai važiavo pas V., pakeliui paėmė T. B., tada matė jį su striuke. Patyrė neturtinę žalą, nes tuo metu laukėsi, galėjo persileisti, patyrė psichologinį šoką ir stresą, iki šiol bijo šių žmonių, nesijaučia saugi gyvendama Lietuvoje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. S. parodė, kad tuo metu dirbo parduotuvėje ir atėjo vienas asmuo, kuris galimai buvo susijęs su prieš tai buvusiomis vagystėmis ir nusivedė jį į kitą parduotuvės galą. Jį konsultuodamas pradėjo vis dairytis, nes jam kilo įtarimų, kad gali būti bandoma nukreipti jo dėmesį. Tuo metu kaltinamasis buvo prie ričių kitoje parduotuvės pusėje. Parduotuvėje tuo metu dar buvo 3 ar 4 asmenys. Konsultuodamas kitą asmenį vis atsisukdavo į tą pusę, kur buvo sukabintos ritės ir pastebėjo, kad trūksta dviejų ričių, o prie jų buvęs asmuo kažkur nuėjo. Ritės yra sukabintos stende taip, kad jei vieną nuimsi, stende liks tuščia vieta, jos kabo po vieną vienetą. Pažiūrėjo, kad nėra ričių, išėjo iš paskos to asmens, kad paklaustų, kur ritės. Jis išėjo iš parduotuvės ir pasuko į kairę pusę link išėjimo, ten buvo uždaryta, kartais tas duris užrakina, todėl jam teko grįžti atgal ir eiti link kito išėjimo. Jo paklausė, kur dingo ritės, jis pasakė, kad pažiūrėjęs padėjo atgal. Jį nusivedė atgal į parduotuvę. Jis vis kartojo, kad rites pakabino, paklausė kur, tuomet jis pradėjo bėgti, jį pagavo prie pagrindinio išėjimo. Kai jį pagavo, paprašė lauke buvusio apsaugos darbuotojo iškviesti policiją. Apsauginis juos atlydėjo į parduotuvę, kaltinamasis turėjo krepšį, kuriame turėjo rausvą ritę, matė ją kaltinamojo krepšyje. Vėliau jis iš krepšio ištraukė juodą ritę, padėjo ant prekystalio ir pabrėžė, kad paėmė tik tą vieną ritę. Taip pat vienu momentu parduotuvėje kaltinamasis priėjo prie stelažų, kurį laiką ten stovėjo, tada išlindo iš už kampo ir kartojo, kad paėmė tik vieną ritę. Užėjus už stelažų pamatė, kad ten gulėjo ta raudona ritė, kurią matė jo krepšyje. Parduotuvėje taip pat rado peilį, kuris atsirado nežinia iš kur. Kaltinamasis vis siūlė susitarti, galiausiai atvyko policija. Bendra ričių vertė galėjo siekti 199 Eur. T. B. iki to įvykio nebuvo matęs, jo nepažįsta ir apkalbėti neturi pagrindo.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse nurodyta, kad 2020 m. sausio 16 21.10 val. gautas L. M. pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė „SEB“ banko bankomate nuimta 320 Eur. Vėliau apstebėjo, kad dingusi banko kortelė (1 t., b. l. 59-60).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Pastato dešinėje pusėje, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės, yra automobilių stovėjimo aikštelė. Įėjimas į parduotuvę yra nuo automobilių stovėjimo aikštelės. Parduotuvė uždaryta, nes dirba iki 23.00 val. Per parduotuvės duris matosi, kad parduotuvėje, kairėje pusėje, prie sienos yra sustatyti bankomatai. Pastato kairėje pusėje yra (duomenys neskelbtini) patalpos. Ant pastato yra vaizdo stebėjimo kameros. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 91-94).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad L. M. pateikė „SEB“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. sausio 16 d. išrašą, T. B. nuotrauką (1 t., b. l. 114-116, 117, 118).

AB „SEB“ banko rašte nurodyta, kad AB „SEB“ banko bankomatas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nefilmuojamas (1 t., b. l. 134).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo išrašas, kuriame matoma, kad 2020 m. sausio 14 d. 11:43:02 „SEB“ bankomate (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), buvo neaptarnauta kortelė, nes įvestas neteisingas PIN kodas. 2020 m. sausio 14 d. 11:44:16 „SEB“ bankomate (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), buvo bandyta nuimti 600 Eur, tačiau neaptarnauta, nes nepakanka lėšų. 2020 m. sausio 14 d. 11:45:30, 11:45:43, 11:46:05 „SEB“ bankomate (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), buvo bandyta nuimti 200 Eur, tačiau buvo suvestas neteisingas PIN kodas. 2020 m. sausio 14 d. 11:46:47 „SEB“ bankomate (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), buvo nuimta 200 Eur. 2020 m. sausio 14 d. 11:47:34 „SEB“ bankomate (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), buvo nuimta 100 Eur. 2020 m. sausio 14 d. 11:48:30 „SEB“ bankomate (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), buvo nuimta 20 Eur (1 t., b. l. 129-131).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu „2020-01-14 11_30_00 (UTC+02_00)“ matoma parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), įėjimo išėjimo durys, taip pat matoma kasų erdvė, bei prie jų esantys bankomatai. Peržiūrint vaizdo įrašą 11:41 (Vaizdo įrašo laiku) matomas pilkai apsirengęs vyriškis, su pilka kepure ir raudonos, baltos, juodos spalvos kuprine bei juodomis pirštinėmis, kuris nuo vaizdo įraše matomo įėjimo juda link vaizdo įraše matomo balto bankomato. 11:50 minėtas vyriškis priėjęs prie bankomato iš galinės kelnių kišenės išsitraukia žalios, mėlynos ir geltonos spalvos kortelę (galimai banko kortelę) bei galimai įdeda minėtą kortelę į bankomatą. Įdėjęs kortelę, iš striukės vidinės kišenės išsitraukia telefoną, jį atsirakina, pasijungia aplikaciją (dėl nepakankamai gero matomumo nėra galimybės nustatyti ką konkrečiai telefone pasijungia) ir pasižiūrėjęs suveda galimai PIN kodą į bankomatą. Toliau bankomate atlieka kažkokius veiksmus. 13:15 vėl iš striukės vidinės kišenės išsitraukia mobiliojo ryšio telefoną, jį atsirakina ir vėl pasižiūri į galimai tą pačią telefone esančią aplikaciją ir pasižiūrėjęs vėl kažką įveda. 14:55 iš bankomato vyriškis išsitraukia baltos spalvos lapelį ir toliau atlieka nenustatytus veiksmus bankomate. 16.05 vyriškis vėl iš vidinės striukės kišenės išsitraukia mobiliojo ryšio telefoną ir pakartoją ta patį veiksmą kaip ir prieš tai ir jį įsideda į vidinę striukės kišenę, ir įveda kažką į bankomatą. 16:50 vyriškio dešinė ranka pajuda į bankomato pusę (galimai paima pinigus iš bankomato) ir grįžtant rankai prie jo pastebimas kairės rankos sujudimas (galimai perėmė pinigus buvusius dešinėje rankoje į kairę ranka). Po atlikto veiksmo vyriškis toliau atlieka kažkokius veiksmus su bankomatu. 17:14 matosi vyriškio kairėje rankoje esantis baltos spalvos lapelis ir taip pat dar kažkoks daiktas panašus į piniginį banknotą. 17:47 matosi kaip vyriškis vėl tiesia dešinę ranką link bankomato ir pritraukęs dešinę ranką atgal prie savęs galimai perima joje buvusius pinigus į kairę ranką. 18:45 vėl pakartoja prieš tai atliktą veiksmą. 19:00 iš bankomato galimai vėl išsitraukia baltos spalvos lapelį. 19:12 vyriškis išsitraukia galimai banko kortelę iš bankomato, įsideda į galinę kelnių kišenę ir išeina. 19:44 vaizdo įraše minėto vyriškio nebematyti. Daugiau su ikiteisminiu tyrimu susijusios informacijos vaizdo įraše nepastebėta. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 135-141).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse nurodyta, kad 2020 m. birželio 6 d. 16.40 val. gautas E. G. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), žvejybos parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjas sulaikė vagį, laukia vietoje. Pranešė parduotuvės klientas (1 t., b. l. 77-84).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ yra einant pro „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės kasas tiesiai ir koridoriaus viduryje pasukus į kairę pusę. Parduotuvės vidus matomas pro stiklinius vitrininius langus. Įėjus į parduotuvę ant prekystalių matomos išdėliotos įvairios žūklės prekės. Parduotuvės vidus nėra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis. Parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ žvejybinės ritės yra sudėtos dešinėje parduotuvės pusėje žiūrint nuo įėjimo į parduotuvę, lentynose prie sienos, netoli kasų. Kartoninės dėžės yra parduotuvės viduryje, tiesiai priešais įėjimą į parduotuvę (2 t., b. l. 4-8).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje

Teismas, visapusiškai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo T. B. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta nukentėjusios L. M. parodymais, apžiūros protokolais, banko raštais bei kita rašytine bylos medžiaga. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Visų pirma, teismas vadovaujasi nukentėjusiosios L. M. parodymais, kurie iš esmės buvo nuoseklūs viso proceso metu, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. M. nurodė, kad jai su T. B. būnant pas draugą V. bute ji buvo pasidėjusi savo rankinę ant stalo, kurioje buvo piniginė, o piniginėje buvo banko kortelė su PIN kodo lapeliu ir T. B. galėjo ištraukti banko kortelę ir nusirašyti PIN kodą. Kitą dieną, kai buvo namuose, prisijungusi prie „SEB“ banko internetinės paskyros, pastebėjo, kad pasinaudojus jos vardu išduota „SEB“ banko mokėjimo kortele, bankomate buvo atliktos trys finansinės operacijos, per kurias buvo nuimta 200 Eur, 20 Eur ir 100 Eur, iš viso 320 Eur. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. M. iš esmės parodė analogiškai, nurodė, jog buvo pas V., ten susipažino su T. B. Tą naktį jos rankinė buvo svetainėje ant stalo, joje buvo kortelė ir PIN kodas, T. B. PIN kodą galėjo pamatyti, nes piniginėje ant lapelio turėjo užrašytą laikiną PIN kodą. Kitą dieną grįžusi namo pasigedo kortelės ir pinigų, patikrinusi banko sąskaitą pamatė, kad nuo jos sąskaitos buvo nurašyti pinigai. Kreipėsi į banką, kuris pateikė visą išklotinę.

Kaltinamasis T. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu su jam pareikštu kaltinimu dėl neteisėto svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo, laikymo, finansinių operacijų inicijavimo bei apgaule įgyto svetimo turto nesutiko. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. B. parodė, kad galimai nukentėjusioji pati jam davė savo banko kortelę, kad nuimtų pinigus ir nupirktų maisto. Neprisimena, kaip įvedė PIN kodą bankomate. Tačiau, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu T. B. duotų parodymų, jis parodė, kad neprisimena, jog būtų paėmęs kažkieno svetimą kortelę ir ja pasinaudotų. Iš kaltinamojo T. B. duotų parodymų sugretinimo matyti, kad jo parodymai yra nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. B. teigė, kad nesinaudojo svetima kortele, to neprisimena, teisiamojo posėdžio metu jau parodė, kad galimai nukentėjusioji pati jam davė savo banko kortelę. Tokie kaltinamojo T. B. parodymai nėra nuoseklūs, prieštarauja tarpusavyje ir kitiems bylos duomenims. Be to, pastebėtina, jog logiškai nėra gyvenimiška ir įtikinama, kad vos tik susipažinus L. M. būtų pasitikėjusi T. B. ir davusi jam savo banko mokėjimo kortelę su PIN kodu. Nors kaltinamasis T. B. teigė, kad nukentėjusioji pati jam davė savo banko kortelę, kad nuimtų pinigus ir nupirktų maisto ar dar kažko, nes visą naktį gėrė ir trūko pinigų, pažymėtina, kad nukentėjusioji L. M. teigė tuo metu buvusi nėščia ir alkoholio nevartojusi. Tokia nukentėjusiosios pozicija nėra niekaip paneigta.

Be to, iš byloje esančio „SEB“ banko išrašo matyti, kad „SEB“ bankomate (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 14 d. 11:43:02 buvo neaptarnauta kortelė, nes įvestas neteisingas PIN kodas, tą pačią dieną 11:44:16 buvo bandyta nuimti 600 Eur, tačiau neaptarnauta, nes nepakanka lėšų. 2020 m. sausio 14 d. 11:45:30, 11:45:43, 11:46:05 „SEB“ buvo bandyta nuimti 200 Eur, tačiau buvo suvestas neteisingas PIN kodas. Vėliau tą pačią dieną 11:46:47 buvo nuimta 200 Eur, 11:47:34 buvo nuimta 100 Eur, o 11:48:30 buvo nuimta 20 Eur (1 t., b. l. 128). Taigi, iš „SEB“ banko išrašo matyti, kad 320 Eur buvo nuimta inicijuojant aštuonias finansines operacijas. Taip pat, baudžiamojoje byloje yra pateiktas vaizdo įrašas iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur ir yra „SEB“ bankomatas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo apžiūros metu nustatyta, kad pilkai apsirengęs vyriškis, su pilka kepure ir raudonos, baltos, juodos spalvos kuprine bei juodomis pirštinėmis priėjęs prie bankomato iš galinės kelnių kišenės išsitraukia žalios, mėlynos ir geltonos spalvos kortelę bei galimai įdeda minėtą kortelę į bankomatą. Įdėjęs kortelę, iš striukės vidinės kišenės išsitraukia telefoną, jį atsirakina, pasijungia aplikaciją ir pasižiūrėjęs suveda galimai PIN kodą į bankomatą. Toliau bankomate atlieka kažkokius veiksmus. Vėliau iš bankomato vyriškis išsitraukia baltos spalvos lapelį ir toliau atlieka nenustatytus veiksmus bankomate (1 t., b. l. 135-141). Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis apskritai neigė, kad naudojosi svetima kortele, o teismo posėdžio metu teigė, kad galimai pati nukentėjusioji jam davė kortelę, iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kad asmuo nuimantis pinigus vis dėlto yra T. B., kadangi ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai parodžius vaizdo įrašą L. M. atpažino T. B. iš jo aprangos (įvykio dieną susitikus jis buvo apsirengęs taip pat kaip ir matomas vaizdo įraše) bei vaizdo įraše atpažino savo banko kortelę (1 t., b. l. 106-109).

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvada, kad T. B. parodymai vertintini kritiškai, nes jie neatitinka kitų byloje surinktų ir aukščiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Įvertinęs kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotų parodymų prieštaringumą, taip pat tai, kad kaltinamojo skirtingi parodymai prieštarauja ne tik vieni kitiems, bet ir objektyviems byloje esantiems įrodymams, teismas juos vertina toje apimtyje, kiek jie atitinka kitą bylos medžiagą, taip pat ir objektyvius byloje surinktus įrodymus, tarp kurių „SEB“ banko išrašas, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad T. B. neteisėtai įgijo ir laikė L. M. vardu išduotą banko kortelę ir jo veika šioje dalyje atitinka BK 214 straipsnio 1 dalį. Be to, T. B. panaudodamas apgaulę ir svetimą banko kortelę savo naudai įgijo svetimą turtą, jo veika dėl turto įgijimo atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį, o dėl finansinių operacijų inicijavimo – nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Atskirai pastebėtina, kad kaltinamojo gynėjas nurodė, jog tai, kad teismas atmetė prašymą liudytoju apklausti V., vertina kaip šališkumą, tačiau su šiais argumentais sutikti negalima. Visų pirma, pažymėtina, kad nušalinimų nagrinėjant bylą nebuvo pareikšta. Be to, teismų praktika patvirtina, kad vien tik tai, jog teismas netenkino kurio nors proceso dalyvio prašymo, jokiu būdu savaime nereiškia teismo šališkumo. Taigi, gynėjo argumentai dėl teismo šališkumo yra akivaizdžiai nepagrįsti ir teisiškai nepriimtini.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Kaltinamasis T. B. viso proceso metu kategoriškai neprisipažino, jog pasikėsino pagrobti dvi rites, teigė, kad pasikėsino pagrobti tik vieną ritę. Nors kaltinamasis nepripažįsta savo kaltės dėl pasikėsinimo pagrobti antrą ritę, tačiau byloje surinktų duomenų visuma šią kaltinamojo versiją paneigia. Aplinkybę, jog T. B. pasikėsino pagrobti dvi rites, o ne vieną patvirtina, o kartu ir kaltinamojo parodymų dalį paneigia byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai.

Pirmiausia tokiu įrodymu pripažintini liudytojo E. S. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kurie esminėse detalėse nekito viso proceso metu. Liudytojas proceso eigoje nuosekliai parodė, jog kaltinamasis parduotuvėje buvo prie ričių ir vėliau pastebėjo, kad trūksta dviejų ričių, o prie jų buvęs kaltinamasis nuėjo. Jis išėjo iš parduotuvės ir pasuko į kairę pusę link išėjimo, bet ten buvo uždaryta, todėl bandė eiti link kito išėjimo. Paklausus kaltinamojo, kur dingo ritės, jis pasakė, kad pažiūrėjęs jas padėjo atgal. Nusivedus atgal į parduotuvę kaltinamąjį, jis pradėjo bėgti, jį pagavo prie pagrindinio išėjimo. Jį pagavus atlydėjo į parduotuvę. Kaltinamasis turėjo krepšį, kuriame turėjo rausvą ritę. Vėliau jis iš krepšio ištraukė juodą ritę ir padėjo ant prekystalio. Taip pat vienu momentu parduotuvėje kaltinamasis priėjo prie stelažų, kurį laiką ten stovėjo. Po to, užėjus už stelažų pamatė, kad ten gulėjo ta raudona ritė, kurią matė jo krepšyje.

Liudytojo E. S. parodymus patvirtina ir liudytojo E. G. parodymai viso proceso metu. Teisiamajame posėdyje liudytojas E. G. parodė, jog pardavėjas paprašė jo iškviesti policiją. Atėjęs į parduotuvę matė, kad parduotuvėje stovėjo kaltinamasis. Laukiant policijos jis vaikščioji po parduotuvę. Matė, kad jis ant dėžių kažką padėjo, ten buvo ritė. Pastebėtina, kad byloje nenustatytas joks nei liudytojo E. S., nei liudytojo E. G. suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų duotais parodymais.

Nors kaltinamojo gynėjas nurodė, jog pardavėjai dėl savo asmeninės naudos neretai stengiasi padidinti pavogtų daiktų vertę tam, kad už vagystę grėstų baudžiamoji atsakomybė, tokie argumentai atmestini, nes yra niekuo nepagrįsti ir prielaidų pobūdžio.

Aptariamos nusikalstamos veikos dalyko požymis – nedidelė turto vertė – yra svarbi šioje baudžiamojoje byloje įrodinėtina aplinkybė, susijusi su tinkamu baudžiamojo įstatymo – BK 178 straipsnio 4 dalies taikymu. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos. Nagrinėjamu atveju T. B. pasikėsinto pagrobti turto vertė sudaro 199 Eur, kas viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, todėl T. B. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad T. B. kaltinimo aplinkybės yra įrodytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis T. B. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą. Surinktų ir ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, jog kaltinamojo veiksmuose nustatyti ir įrodymais pagrįsti visi būtinieji pasikėsintos padaryti nedidelės vertės svetimo turto vagystės sudėties požymiai, todėl T. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę T. B. teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį (tiesiogine tyčia padaryti trys nusikaltimai, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių ir du apysunkių nusikaltimų kategorijoms bei vienas tyčinis baudžiamasis nusižengimas), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę: teistas (2 t., b. l. 37-41), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 43-54), prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę vykdė individualią veiklą (2 t., b. l. 42), duomenų apie gydymąsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog kaltinamajam T. B. skirtinos baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytos laisvės atėmimo ir arešto bausmės, kurių dydžiai nustatytini mažesni nei sankcijoje numatyti bausmės vidurkiai. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei BK 178 straipsnio 4 dalį, subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio nuostatomis, subendrintina su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, iš dalies bausmes sudedant, nes veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas T. B. suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 4 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai bei bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nuosprendį.

T. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikintina, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį.

Dėl civilinio ieškinio, kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji L. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 322 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo T. B. (1 t., b. l. 112). Ieškinyje nurodyta, kad turtinė žala susidarė, nes įvykio metu iš jos buvo pavogta banko kortelė ir iš jos buvo nuimti pinigai, t. y. 320 Eur, taip pat jai teko daryti naują banko kortelę, kuri kainavo 2 Eur. Neturtinė žala susidarė dėl to, kad įvykio metu laukėsi ir dėl to patyrė psichologinius išgyvenimus, pasekmės galėjo persiduoti kūdikiui. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. M. paaiškino, kad neturtinę žalą grindžia tuo, kad galėjo persileisti, patyrė psichologinį šoką ir stresą, iki šiol bijo šių žmonių, nesijaučia saugi gyvendama Lietuvoje.

Iš byloje esančio „SEB“ banko išrašo matyti, kad „SEB“ bankomate (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 14 d. buvo nuimta 320 Eur. Byloje įrodyta, kad nurodytą sumą „SEB“ bankomate (duomenys neskelbtini) nuėmė T. B. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad L. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai ir jai priteistina 322 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Pagal CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios instancijos teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. Pažymėtina, jog konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-895/2017).

Nukentėjusioji L. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neturtinę žalą grindžia tuo, kad galėjo persileisti, patyrė psichologinį šoką ir stresą, iki šiol bijo šių žmonių, nesijaučia saugi. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė nepatogumus, tam tikrus išgyvenimus, tačiau, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad šiuo atveju padaryti turtiniai ir finansiniai nusikaltimai, o ne nusikaltimas žmogaus sveikatai, nukentėjusiosios patirti nepatogumai buvo trumpalaikiai, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo būtų likę sunkūs padariniai ir panašiai, todėl atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra mažintina iki 300 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą išieškoti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo – 319,28 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš teismui pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą T. B. buvo patirta 319,28 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, teisinę pagalbą teikė advokatas M. Girdiušas (3 t., b. l. 32-34). Atsižvelgiant į nedidelę išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad T. B. iki bausmės atlikimo dirbo, yra darbingo amžiaus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra tenkintinas, šios bylos nagrinėjimo metu valstybės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš T. B.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

T. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

T. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

T. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir T. B. skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę T. B. laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti T. B. suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 4 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką ir bausmės dalį, atliktą pagal šį nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš T. B. nukentėjusiajai L. M. 322 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus) turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti ir priteisti valstybei iš T. B. 319,28 Eur (tris šimtus devyniolika eurų ir dvidešimt aštuonis euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

T. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.