Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Byloje dalyvauja suinteresuoti asmenys – V. P., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonės „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimo teismui nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė tenkinti pareiškimą. Papildomai paaiškino, kad į teismą kreipėsi, nes norėjo sutvarkyti klausimą dėl sutuoktinės palikimo priėmimo, jį priimti savo vardu; kad praleido įstatymo nustatytą terminą sužinojo vėliau, jam pasakė; jis pats sirgo Covid-19, gulėjo su sutuoktine ligoninėje, kelis mėnesius sirgo, grįžo namo silpnas, numetęs 20 kilogramų; pas notarą dėl palikimo priėmimo dar nebuvo; dabar yra pensininkas, anksčiau dirbo popieriaus fabrike Grigiškėse, jo išsilavinimas aštuonios klasės; ginčų dėl sutuoktinės palikimo priėmimo tarp giminaičių nėra; su sutuoktine iki jos mirties gyveno (duomenys neskelbtini), ten gyvena ir po jos mirties; mokesčius už butui teikiamas paslaugas moka; patirties dėl palikimo priėmimo iki tol neturėjo, teisinio išsilavinimo neturi.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. P. taip pat prašė tenkinti pareiškimą. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad apie termino priimti palikimą praleidimą sužinojo iš atėjusio laiško, iki tol manė, kad terminas palikimui priimti yra pusė metų; tėvo būsena po motinos mirties buvo ne kokia, sirgo Covid-19 abu, gulėjo toje pačioje ligoninėje, tame pačiame aukšte, tik skirtingose pusėse; tėvo būsena po sutuoktinės mirties buvo ne kokia, teko ne kartą kviesti ir greitąją; pats į palikimą nepretenduoja; kad motinos palikimą priimtų tėvas, suinteresuotas asmuo neprieštarauja.

Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovai VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą jie informuoti tinkamai, neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. P., gimusi (duomenys neskelbtini). Mirties momentu ji buvo santuokoje su pareiškėju S. P. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), buvo užauginusi du vaikus – suinteresuotą asmenį V. P., gimusį (duomenys neskelbtini) ir V. K., gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini). O. P. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po jos mirties įstatymo nustatytu terminu į Vilniaus miesto 31-ąjį notaro biurą pagal jos paskutinę gyvenamąją vietą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Byloje nėra duomenų, kad O. P. būtų palikusi testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Jos mirties dieną Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoto nekilnojamojo turto jos vardu, tačiau pareiškėjo vardu Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas 0,0562 ha mėgėjų sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1993 m. kovo 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-811, ir 63,39 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1903. Šis turtas pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu pareiškėjo įgytas santuokos su O. P. metu.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra įstatyminis O. P. įpėdinis pagal CK 5.13 straipsnį – mirusįjį pergyvenęs sutuoktinis. Per įstatymo nustatytą terminą jokie kiti įpėdiniai valios priimti velionės O. P. palikimą neišreiškė (CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Byloje nėra duomenų, liudijančių, jog pareiškėjas S. P. palikimo būtų atsisakęs, pateikdamas per tris mėnesius nuo sutuoktinės mirties pareiškimą dėl to notarui (CK 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje surinkti įrodymai – byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, tarp kurių prieštaravimų nėra, jais abejoti teismas neturi pagrindo, liudija, kad po O. P. mirties pareiškėjas siekė priimti mirusios sutuoktinės palikimą (po jos mirties liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi kaip savo, toliau mokėdamas mokesčius), tačiau tą įforminti kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu negalėjo dėl objektyvių priežasčių: mirus O. P., pareiškėjas dar kelis mėnesius buvo gydomas ligoninėje, į kurią pateko kartu su sutuoktine O. P. dėl tos pačios priežasties – Covid-19 infekcijos, ir namie; tiek netikėta sutuoktinės mirtis, tiek būtinybė toliau rūpintis savo sveikata trukdė rūpintis palikimo priėmimo įforminimo klausimu, tuo labiau, kad šiuo klausimu pareiškėjas neturėjo teisinių žinių; terminą priimti palikimą pareiškėjas praleido nežymiai (pareiškimą dėl jo atnaujinimo teismui pateikė 2021 m. birželio 4 d.). Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teismas mano esant pagrindą pareiškėjo prašymą tenkinti ir atnaujinti pareiškėjui jo praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą O. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalimi, 578 straipsniu, teisėja

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusios jo sutuoktinės O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.