Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorei Žanai Sokolovskai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, – 46 parų arešto bausme;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per 12 mėn. po to, kai bus atlikta arešto bausmė; įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmens fondą 10 MGL (500 Eur), ją atliekant per 10 mėn., po to, kai bus atlikta arešto bausmė.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. B. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2024 m. rugpjūčio 14 d. apie 08.10 val., ties gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su F. M. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajam F. M. vieną smūgį kietu buku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, šiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo F. M. sveikatą. Tokiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) kvalifikavimo motyvų

8. Teismo vertinimu, R. B. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) požymiai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad atliekama veika, t. y. smurto naudojimas prieš asmenį yra uždraustas / negalimas / neteisėtas), numatė atliekamos veikos pavojingus padarinius ir tokių padarinių (nukentėjusiojo sumušimo / nežymaus sveikatos sutrikdymo) norėjo. Analizuojamas nusikaltimas buvo spontaniškas, tačiau baigtas – smūgis suduotas. Tikslas ir motyvai aptariamu atveju nekonkretizuoti, aiškiai neišreikšti (trenkimas dėl neva išgristo grasinančio pokalbio apie kaltinamąjį ir jo žmoną). Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad R. B. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis 2024 m. rugpjūčio 14 d. apie 08.10 val., ties gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su F. M. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajam F. M. vieną smūgį kietu buku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, šiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo F. M. sveikatą.

9. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl kaltinamajam R. B. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

11. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-180-303/2023).

12. Atsižvelgus į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nors, kaltinamojo teigimu, jo elgesį išprovokavo išgirstas nukentėjusiojo pokalbis telefonu, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad pokalbio metu buvo kalbama apie jį ir jo žmoną bei susidorojimą su jais. Be to, tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis paaiškino, kad konfliktas tarp jų įvyko naktį dėl garsiai leidžiamos muzikos, kaltinamasis pats nurodė, kad spyrė į nukentėjusiojo kieme buvusias muzikos kolonėles, pasak kaltinamojo abu buvo neblaivūs, todėl net ir konstatavus, kad nukentėjusysis telefonu kalbėjo neigiamai apie kaltinamąjį, teismo vertinimu, tokie veiksmai nesudarė pagrindo R. B. imtis teisei priešingų veiksmų.

13. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam R. B. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis); į tai, kad tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas pažymi, kad pats kaltinamasis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad veikos padarymo metu buvo neblaivus. Kaltinamasis yra anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos; nedirba, nurodo turintis neįgalumą. Įvertinęs tiek padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį ir pavojingumą (buvo suduotas vienas smūgis į galvą), tiek nurodytas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, ir įpareigojant R. B. bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis), ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, nėra tikslinga skirti įpareigojimą dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje, įvertinus kaltinamojo sveikatos būklę, tai, kad asmuo nurodo turintis neįgalumą, tad tokio įpareigojimo vykdymas gali būti iš esmės apsunkintas. Ši bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

14. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 2 mėnesius laisvės apribojimo). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. B. bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis), ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Dėl civilinių ieškinių (ne)pagrįstumo

15. Nustatyta, kad byloje pareikšti du civiliniai ieškiniai: 1) Vilniaus teritorinės ligonių kasos dėl 131,45 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (b. l. 45–50); 2) nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo F. M. dėl 2 000 Eur neturtinės žalos (b. l. 51).

16. Teisme 2025 m. liepos 3 d. gautas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštas, kuriame prašoma civilinį ieškovą – Vilniaus teritorinę ligonių kasą, pakeisti į jos teisių perėmėją – Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, sąskaitos Nr. LT 217300010002484333. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviai prieštaravimų prašymui dėl teisių perėmimo nereiškė.

17. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

19. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos teisių perėmėja yra Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teismas neturi pagrindo netenkinti pateikto prašymo, todėl nutaria pakeisti civilinį ieškovą.

20. Pasisakant dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio pagrįstumo teismas pažymi, kad civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad buvo sužalotas F. M., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų.

21. Analizuojant prie civilinio ieškinio pridėtus įrodymus, t. y. Gydymo paslaugų apskaitos 2024 m. spalio 23 d. išrašą Nr. 2G-9972/MT, kuris patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios sudaro 131,45 Eur. Daroma išvada, jog civilinės ieškovės reikalavimas priteisti iš kaltinamojo 131,45 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

22. Civilinė ieškovė pareiškė ir reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kasacinio teismo išaiškinta, jog: pirma, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje; antra, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, nutarties 8 ir 10 punktai). Kadangi civilinė ieškovė reikalavimą priteisti procesines 5 proc. dydžio palūkanas pareiškė civiliniame ieškinyje BPK nustatyta tvarka ir terminais, o civilinės ieškovės reikalavimas dėl 131,45 Eur žalos atlyginimo buvo tenkintas, todėl yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, priteisti iš kaltinamojo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

23. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas F. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš kaltinamojo 2 000 Eur žalos atlyginimą. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl patirto sužalojimo buvo nedarbingas, negalėjo vairuoti, jam skauda ir svaigsta galva.

24. Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

25. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

26. Svarbu ir tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprastinė veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-697/2018, 2K-166-699/2018 ir kt.).

27. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamojo vartotas smurtas nebuvo intensyvus ir pasireiškė vienu trauminiu poveikiu – suduodant lazda į galvą. Teismas nekvestionuoja, jog nukentėjusysis dėl jam padarytos nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, visgi duomenų dėl liekamųjų reiškinių bei neigiamų sveikatos prognozių nukentėjusiojo ateičiai nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad dėl sužalojimo nukentėjusysis buvo nedarbingas. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau minėtas aplinkybes, į formuojamą teismų praktiką fizinio skausmo sukėlimo ir (ar) nežymus sveikatos sutrikdymo bylose, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitiks 500,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnis).

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

28. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimu kaltinamajam R. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui kardomoji priemonė panaikintina.

29. Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, esantį baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. B. bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Pakeisti BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasą jos teisių perėmėja Valstybine ligonių kasa, juridinio asmens kodas 191351679, ir tenkinti jos civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo bei priteisti iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 131,45 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą, 45 ct) žalą ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, už nukentėjusiojo F. M. gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (žala turi būti apmokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 191351679, mokėjimo paskirtyje nurodyti – „žala PSDF už F. M. gydymą“).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo F. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimu taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, esantį baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.