- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- AN2-26-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-15956-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Advokatai
- Romualdas Vitkus
- Kategorijos
- 2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. atstovo advokato Romualdo Vitkaus (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria netenkintas A. B. atstovo advokato R. Vitkaus prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 4 (trejiems) metams, termino sutrumpinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. B. nubaustas už tai, kad 2015 m. gegužės 9 d., apie 15.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas stovintį motociklą „Honda“, valst. Nr. 821 AH, nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino, šiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, 126 p. reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, po ko, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, 220 p. reikalavimą, numatantį, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą, iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pasišalino, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje. Už padarytus administracinius teisės pažeidimus A. B. paskirta galutinė 1013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2018 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi atmetė pakartotinį A. B. atstovo advokato Romualdo Vitkaus prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo perkvalifikavimo ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sutrumpinimo.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu A. B. atstovas advokatas R. Vitkus prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 2A.6.-16615-873/2015 A. B. veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 426 straipsnio 7 dalį ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki trejų metų bei administracinę bylą nutraukti.
4. Apeliantas nurodo, kad nuo 2017 metų sausio 1 d. įsigaliojo ANK (2015-06-25 įstatymas Nr. XI1-1869), kurio 426 straipsnio 7 dalyje už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veikla perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pagal ANK 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuomet, kai administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.
6. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 4 straipsnio („Administracinių teisės pažeidimų perkvalifikavimo tvarka“) 2 dalyje nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio Įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Įstatyme yra numatyta speciali administracinių teisės pažeidimų perkvalifikavimo tvarka ir pagal ją teismas perkvalifikuoti administracinius teisės pažeidimus gali tik tuo atveju, jeigu nutarimas, kuriuo asmeniui paskirta nuobauda, dar nėra įsiteisėjęs. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimas, kuriuo nubaustas A. B., įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 26 d. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis neturi pagrindo perkvalifikuoti A. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo ir tuo pagrindu nustatyti kitokį nei 2015 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu nustatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinio skundo argumentai, kuriuose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ANK 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, yra nepagrįsti ir neatitinka įstatymo nuostatų, vyraujančios teismų praktikos išaiškinimų.
7. Siekiant pašalinti visus neaiškumas dėl ANK įsigaliojimo buvo priimtas ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio 6 straipsnio 1 dalis numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Įstatymo 6 straipsnio 2, 3 dalyse numatyti išimtiniai atvejai, kada asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos – arešto arba baudos – vykdymas nutraukiamas ir/ar pakeičiamas. To paties Įstatymo 4 straipsnio nuostatos numato, kad įstatymo 3 straipsnyje nurodytais atvejais, veikos perkvalifikuojamos ar teisena nutraukiama administracinio nusižengimo tyrimo metu arba administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka ar teisme metu (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai nėra įsiteisėję, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą, perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju, A. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį buvo nubausta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimu. Minėtas nutarimas įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 26 d., paskirta piniginė nuobauda įvykdyta, todėl nėra ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnyje ir 6 straipsnyje numatytų pagrindų perkvalifikuoti nubaustojo padarytas veikas ir skirti švelnesnę nuobaudą.
9. Taip pat atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų atgalinio veikimo, pateikto bylose Nr. 2AT-7-14-303/2017, 2AT-24-699/2017 ir kt., kuriose aiškiai nurodyta, kad įstatymų leidėjas priimdamas naują įstatymą – ANK – ANK 3 straipsnio 2 dalies normų kontekste nenumatė neriboto jo nuostatų atgalinio veikimo. Tai atitinka ir konstitucinę jurisprudenciją, pagal kurią įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad perkvalifikuoti A. B. padarytą administracinį teisės pažeidimą, nėra teisinio pagrindo.
10. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apeliantas jau praeityje yra teikęs prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo (prašymas netenkintas 2018 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktame apeliaciniame skunde nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje netenkinamas prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pateiktas pakartotinis prašymas ir jame nėra nurodyta jokių naujų argumentų, kurių nebūtų nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartyje, atsisakė taikyti ATPK 329 nuostatas ir išsamiai savo sprendimo nemotyvavo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog apeliacinis skundas pateiktas tik dėl A. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo perkvalifikavimo, konstatuoja, jog ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo ar netaikymo pagrįstumo tikrinimas nėra šios apeliacijos dalykas, kadangi apeliaciniame skunde toks prašymas nenurodytas. Taip pat patikrinus skundžiamą nutartį, jokių pagrindų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas galėtų savo iniciatyva peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatyta.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį nepakeistą ir A. B. atstovo advokato Romualdo Vitkaus apeliacinio skundo netenkinti.