Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės bankroto administratorės MB „Alba prima“ atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. J. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ėjo nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. vasario 13 d.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi patikslino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinių reikalavimų sąrašą ir į pirmos eilės kreditorių sąrašą įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su 7590,54 Eur finansiniu reikalavimu, į trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su 4661,26 Eur finansiniu reikalavimu. Bendra šių dviejų kreditorių patvirtinta piniginių reikalavimų suma yra 12 251,80 Eur

Motyvuojamoji dalis

Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011).

Pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 453/2014).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1188-647/2019, iškeltoje pagal BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį A. J. dėl žalos atlyginimo, konstatavo, kad įmonės nemokumas atsakovui turėjo būti žinomas nuo atsakovo tapimo vadovu, kai buvo perduoti įmonės dokumentai, t. y. nuo 2014 m. lapkričio 7 d., todėl visi bendrovės nepadengti įsipareigojimai ieškovo nurodytiems kreditoriams po šios datos, gali būti vertinami kaip žala, nes jei atsakovas būtų inicijavęs bankroto bylą, šie įsipareigojimai nebūtų atsiradę.

Iš prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 6 d. rašto „Dėl įgytų kreditorinių reikalavimų teikimo tvirtinimui“ pridėtų pažymų apie priskaičiuotą, bet neišmokėtą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiems darbuotojams, patvirtintų atsakovo A. J. (tuo metu ėjusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė su V. D. (698,97 Eur piniginis reikalavimas), J. D. (541,12 Eur piniginis reikalavimas), G. L. (579,86 Eur piniginis reikalavimas), L. K. (503,89 Eur piniginis reikalavimas), T. G. (728,49 Eur piniginis reikalavimas), A. J. (4538,21 Eur piniginis reikalavimas). Šios skolos susidarė dėl 2015-2016 metais neišmokėtų atlyginimų, kada, kaip konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1188-647/2019, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo nemoki bendrovė, ir jau iki tol atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šios pareigos nevykdė.

Iš prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 24 d. rašto „Kreditorinis reikalavimas“ pridėtų 2015 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitos faktūros EKON Nr. 2015-026, 2015 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitos faktūros EKON Nr. 2015-073 matyti, kad šios bendrovės 4661,26 Eur piniginis reikalavimas atsirado 2015 metais, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo nemoki, ir iki tol jau atsakovas turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šios pareigos nevykdė.

Taigi, atsakovas nuo 2014 m. lapkričio 7 d. nevykdė įstatyminės pareigos kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nors tokią pareigą turėjo, o dėl tokios jų pareigos nevykdymo, jų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) ieškovo kreditoriams buvo padaryta didelė turtinė žala, už kurią atsakovas yra atsakingas (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-592- 585/2020 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažino tyčiniu. Šis teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartyje konstatavo, kad įtraukdamas į buhalterinę apskaitą ginčo atliekas kaip turtą, turintį vertę, atsakovas ne tik tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą apgaulingai, klaidindamas kreditorius dėl savo vadovaujamos įmonės turtinės padėties, bet taip pat (ir svarbiausia) blogino jau nemokios UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę padėtį, nes nevykdė savo pareigos kaupti lėšas atliekų utilizavimui ir jas utilizuoti, taip palaipsniui mažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto masę, skirtą atsiskaitymams su kreditoriais.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Jis atsiliepime nurodė, jog ieškovė nepagrįstai teikia ieškinį dėl žalos, kuri faktiškai dar net ir neatsirado, atlyginimo. Atsakovo teigimu, žala kreditoriams atsiranda tik tuo atveju, jeigu įmonės bankroto procese neįmanoma patenkinti kreditorių reikalavimų iš įmonės sukaupto turto, o bankroto bylos iškėlimo dienai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo turto (produkcijos) už 17 002,34 Eur. Taigi, bankroto administratorius iš pradžių privalo realizuoti bankrutuojančios įmonės turtą, proporcingai dengti kreditorinius reikalavimus ir tik po to, likusią nepadengtą kreditorinių reikalavimų sumą galėtų įvardinti kaip žalos sumą.

Be to, asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo ne tik suformuluoti reikalavimą, bet ir privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius išdėstytas ieškinyje aplinkybes ir reikalavimo teises. Ieškovė pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau nepateikė jokių objektyvių ir leistinų įrodymų kokiu pagrindu atsakovas turi atlyginti būtent tokią žalą.

Ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja teise ir klaidina teismą deklaratyviai teigdama, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio turto neturi, o turi tik atliekas. Bankroto administratorė MB „Alba prima“ buvo ne kartą teismo įpareigota perimti bankrutuojančios įmonės turtą, tačiau šio įpareigojimo nėra įvykdžiusi. Be to, atsakovo žiniomis, MB „Alba prima“ yra gavusi pasiūlymų parduoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (plastiko žaliavą). Dėl šios priežasties tikėtina, kad jeigu būtų patenkintas šis ieškinys ir būtų priteista reikalaujama žalos suma, bankroto administratorė turėtų galimybę neteisėtai gauti dvigubą naudą, t. y. po to dar ir parduoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, taip neteisėtai užvaldydama 16 280 – 18 500 Eur sumos turtą.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog ieškovė bankroto bylos iškėlimo dienai turėjo turto (produkcijos) už 17 002,34 Eur yra nepagrįsti.

Atsakovo nurodomas turtas – tai atliekos, neturinčios vertės, kurias reikia utilizuoti, dar už tokią paslaugą sumokant. UAB „Ekobazė“ 2019 m. rugsėjo 5 d. elektroninį laišką, adresuotą ieškovo nemokumo administratorei, dėl šių atliekų buvo nurodyta, kad apžiūrėtos atliekos tinka tik deginimui ar utilizavimui sąvartyne, perdirbimui jos netinka ir tokias atliekas būtų galima sutvarkyti už 85 Eur už tona, pridėjus dar transporto išlaidas.

Jokio turto atsakovas ieškovo nemokumo administratorei nėra perdavęs, todėl ieškovė neturi galimybių patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų.

Atsakovas per EPP sistemą teikė teismui dokumentą, pavadinimu „triplikas“, tačiau jo atidaryti nebuvo įmanoma. Informavus apie tai atsakovą, jis tinkamo dokumento į EPP sistemą neįkėlė, taip pat nepateikė tripliko kitu būdu.

Ieškovės atstovas teismui pateikė dokumentus, kad atliekų sutvarkymas įmonei kainavo 10 803 Eur ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai paneigia atsakovo argumentus dėl šių atliekų kaip įmonės turto. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas taip pat prašė vadovautis įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartimi, kuria apribota A. J. teisė 5 metus eiti vadovo pareigas, taip pat konstatuota, kad A. J. neveikė rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, todėl padarė bendrovei ir kreditoriams 12 251,80 Eur žalos.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie jį buvo informuotas tinkamai. Ieškovas palaikė prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo. Teismas, įvertinęs tai, kad sprendimo už akių priėmimas yra teismo teisė, o ne pareiga, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog byla išnagrinėta iš esmės, priima sprendimą.

konstatuoja:

Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2- 1188-647/2019, iškeltoje pagal BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį A. J. dėl žalos atlyginimo, įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, kad įmonės nemokumas atsakovui turėjo būti žinomas nuo atsakovo tapimo vadovu, kai buvo perduoti įmonės dokumentai, t. y. nuo 2014 m. lapkričio 7 d., todėl visi bendrovės nepadengti įsipareigojimai ieškovo nurodytiems kreditoriams po šios datos, gali būti vertinami kaip žala, nes jei atsakovas būtų inicijavęs bankroto bylą, šie įsipareigojimai nebūtų atsiradę.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartyje (įsiteisėjo 2021 m. kovo 2 d.), priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-381-661/2021, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo teisės eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, buvo konstatuota, kad iš prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 6 d. rašto „Dėl įgytų kreditorinių reikalavimų teikimo tvirtinimui“ pridėtų pažymų apie priskaičiuotą, bet neišmokėtą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiems darbuotojams, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė su V. D. (698,97 Eur reikalavimas), J. D. (541,12 Eur reikalavimas), G. L. (579,86 Eur reikalavimas), L. K.(503,89 Eur reikalavimas), T. G. (728,49 Eur reikalavimas). V. D., J. D., G. L., T. G. neišmokėtas atlyginimas už 2016 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesius, kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo nemoki bendrovė, ir iki tol jau A. J. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šios pareigos nevykdė.

Iš prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 24 d. rašto „Kreditorinis reikalavimas“ pridėtų 2015 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitos faktūros EKON Nr. 2015-026, 2015 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitos faktūros EKON Nr. 2015-073 matyti, kad šios bendrovės 4661,26 Eur piniginis reikalavimas atsirado 2015 metais, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo nemoki, ir iki tol jau A. J. turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šios pareigos nevykdė.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinius reikalavimus – bendra šių dviejų kreditorių patvirtinta piniginių reikalavimų suma 12 251,80 Eur (7590,54 Eur + 4661,26 Eur).

Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad A. J. neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir išimtinai bendrovės bei kreditorių interesais ir dėl to padarė 12 251,80 Eur žalos bendrovei bei jos kreditoriams (darbuotojams ir UAB „(duomenys neskelbtini)“).

Teismas taip pat nurodė, kad esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog A. J. suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali bei negalės padengti įsipareigojimų kreditoriams, tačiau nevykdydamas ĮBĮ įtvirtintos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, didino bendrovės įsiskolinimus kreditoriams, dėl jo tokio neteisėto neveikimo atsirado nauji kreditoriniai reikalavimai, kurių bendrovė neturėjo galimybių padengti ir nepadengė iki bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-592 585/2020 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažino tyčiniu. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad „įtraukdamas į buhalterinę apskaitą ginčo atliekas kaip turtą, turintį vertę, atsakovas ne tik tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą apgaulingai, klaidindamas kreditorius dėl savo vadovaujamos įmonės turtinės padėties, bet taip pat (ir svarbiausia) blogino jau nemokios UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę padėtį, nes nevykdė savo pareigos kaupti lėšas atliekų utilizavimui ir jas utilizuoti, tokiu būdu palaipsniui mažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto masę, skirtą atsiskaitymams su kreditoriais, suma, reikalinga šių atliekų utilizacijai ir tokia suma sumažindamas įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais“.

Kasacinio teismo praktikoje dėl įmonės vadovų civilinės atsakomybės yra nurodoma, kad tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2009 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

Nagrinėjamu atveju visi civilinės atsakomybės kilimui reikalingi pagrindai (neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys) yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o atsakovo kaltės prezumpcija nėra paneigta, todėl yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 12 251,80 Eur žalos atlyginimo.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Vadovaujantis šiomis normomis iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (12 251,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista (CPK 83 straipsnis 1 dalis 8 punktas), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 276 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis) bei 8,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Ieškovė patyrė 411,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o ieškovės atstovė MB „Alba prima“ patyrė 435,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovės ir jos atstovės MB „Alba prima“ patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą dydžiai neviršija rekomendacijose numatytų, todėl iš atsakovo priteistina 847 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (ieškovei – 411,40 Eur, ieškovės atstovei MB „Alba prima“ – 435,60 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), atstovaujamos bankroto administratorės MB „Alba prima“, ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 12 251,80 Eur (dvylika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 80 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 411,40 Eur (keturių šimtų vienuolikos eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti mažosios bendrijos „Alba prima“ naudai iš atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 435,60 Eur (keturių šimtų trisdešimt penkių eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 284,63 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 63 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.